Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus pataisos namai dėl įsakymų, nutarimų, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento ir Vilniaus pataisos namų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais pareiškėjas Kalėjimų departamentui pateikė 2017 m. lapkričio 17 d. skundą (b. l. 33–37), kuriame prašė panaikinti Vilniaus pataisos namų 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. 7-286, kuriuo pareiškėjas perkeliamas iš 2 į 4 būrį (b. l. 39); 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. 28-625(1), kuriuo buvo paskirta nuobauda pareiškėjui dėl Vilniaus pataisos namų teisėtų nurodymų nevykdymo ir paskyrė pareiškėjui 15 parų kamerų tipo patalpose (b. l. 42); 2017 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 7-361, kuriuo nuteistasis perkeliamas iš 2 į 4 būrį (b. l. 44) ir 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 28-746(1), kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda dėl teisėtų reikalavimų nevykdymo, t. y. atsisakymo atlikti bausmę kitame būryje, todėl pareiškėjas buvo perkeltas 12 mėn. į drausmės grupę.

Pareiškėjas į kitą būrį, kartu su nuteistaisiais buvo perkeltas, remiantis Vilniaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2017 m. lapkričio 7 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. 33-197 „dėl 4-o būrio nuteistųjų S. V. ir P. R. administracijos nurodymų nevykdymo“, kurioje nustatyta, kad pasibaigus laikinos izoliacijos laikui, pareiškėjas atsisako eiti į 4-a būrį ir būti kartu su kitais nuteistaisiais, nes jam buvo grasinta ir jį vijo iš 4-o būrio. Pareiškėjui atsisakius užrašyti atsisakymo priežastis užrašyti, buvo įvykdyta 4-o būrio apklausa, kurios metu nustatyta, kad kitiems kaliniams nėra žinoma, kodėl pareiškėjas atsisako gyventi būryje, todėl laikytina, kad nėra duomenų, kurie pagrįstų grėsmę pareiškėjo sveikatai ar gyvybei ir siūlytina pareiškėjo neizoliuoti (b. l. 47–48). Kalėjimų departamentas, įvertinęs minėtas aplinkybes, skundžiamu 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 2S-7297 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir nurodė, kad nėra duomenų, kurie pagrįstų grėsmę pareiškėjo sveikatai ar gyvybei bei sutinka su Vilniaus pataisos namų administracija, jog izoliacija nuo kitų nuteistųjų nėra reikalinga (b. l. 61–63).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 70 straipsnio 1 dalį, nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra: atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems (1 punktas); palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją (2 punktas); padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą (3 punktas); padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (4 punktas). Pagal minėto straipsnio 3 dalį, izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Atsižvelgus į minėtas nuostatas, matyti, kad Vilniaus pataisos namai turi teisę, bet ne pareigą laikyti izoliuotais ar atskirai buvusius ar esamus valstybės institucijų pareigūnus. Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjas atliko karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje ir buvo pulkininkas – leitenantas, todėl laikytina, kad pareiškėjas patenka į teisės aktų nustatytą išimtį, pagal kurią gali būti laikomas izoliuotai nuo kitų kalinių.

Remiantis Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalimi, Jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.

Pareiškėjas skundžia 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. 7-286, kuriuo pareiškėjas perkeliamas iš 2 į 4 būrį ir 2017 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 7-361, kuriuo nuteistasis perkeliamas iš 2 į 4 būrį, todėl Kalėjimų departamentas, gavęs pareiškėjo skundą, pirmiausia turėjo įvertinti perkėlimo į kitą būrį pagrįstumą. Teismo nuomone, nors Vilniaus pataisos namai turi teisę, o ne pareigą izoliuoti pareiškėją, tačiau atsisakymas toliau jį izoliuoti, žinant, kad pareiškėjas atliko karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje, turėjo būti motyvuotas bei pagrįstas, tačiau nei Vilniaus pataisos namų administracija skundžiamuose įsakymuose nenurodė argumentų, kodėl nuspręsta nutraukti izoliavimą pareiškėjui, nei Kalėjimų departamentas skundžiamame sprendime, nepasisakė nė vieno argumento dėl perkėlimo į 4 būrį su kitais nuteistaisiais. Atsižvelgus į tai, laikytina, kad Kalėjimų departamentas neišnagrinėjo visų aplinkybių ir nepasisakė dėl dalies priimtų Vilniaus pataisos namų įsakymų pagrįstumo.

Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017 yra nurodęs, kad individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip yra akcentavęs, kad aplinkybę, ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus kiekvienu atveju nustato teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-45-520/2017).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Kalėjimų departamentas neišnagrinėjo pareiškėjo skundo dėl jo perkėlimo į 4 būrį pagrįstumo, daro išvadą, kad priimtas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl atsakovas turėtų skundą išnagrinėti iš naujo, nustatant ir įvertinant dėl kokių objektyvių aplinkybių Vilniaus pataisos namai nusprendė nebe izoliuoti pareiškėjo ir paskirtį į būrį kartu su kitais nuteistaisiais. Atsakovas skundžiamu sprendimu turėtų įvertinti atsisakymo toliau izoliuoti pareiškėją pagrįstumą ir tik nustačius, kad Vilniaus pataisos namai teisėtai bei pagrįstai atsisakė jį toliau izoliuoti, įvertinti pareiškėjo prašymo izoliuoti nuo kitų nuteistųjų svarbių priežasčių buvimą.

Atsižvelgus į tai, laikytina, kad pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimas Nr. 2S-7297 naikintinas, o atsakovas įpareigotinas pareiškėjo 2017 m. lapkričio 17 d. skundą išnagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. V. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 2S-7297 ir įpareigoti Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareiškėjo 2017 m. lapkričio 17 d. skundą išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.