Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta prie (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės, nevedęs, bedarbis, teistas :

1. 2006-03-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos BK 322 str. 1 d. 36 parų arešto bausme;

2. 2009-01-30 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos BK 178 str. 2 d. 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos BK 75 str. jos vykdymą atidedant 1 metams;

3. 2010-02-25 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos BK 178 str. 2 d., 64 str. 1 d. 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 90 lt. vertės turto konfiskavimu;

4. 2012-04-16 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. 3 MGL bauda;

5. 2015-06-18 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., 63 str. 1 d. ir 5 d., 64-1 str. 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos BK 75 str. jos vykdymą atidedant 1 metams;

6. 2018-06-20 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos BK 140 str. 1 d. 6 mėnesių viešųjų darbų bausme;

kaltinamas pagal Lietuvos BK 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. Z. 2020 m. lapkričio 27 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) esančio viešbučio „(duomenys neskelbtini)" 2-o aukšto virtuvėje nukentėjusiajam R. J. tyčia sudavė du smūgius kumščiu į veidą bei nenustatytą skaičių kartų įspyrė į šonus, padarydamas kairės krūtinės ląstos pusės VII-X šonkaulių lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės krūtinės ląstos pusės VII-X šonkaulių lūžių nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimčiai dienų.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. B. parodė, kad R. J. ir V. Z. pažįsta, su jais susipažino (duomenys neskelbtini), kur kartu dirbo, tik V. atvyko po dviejų savaičių po jo atvykimo. Muštynių 2020-11-27 apie 21 val. viešbutyje nematė. Tuo metu buvo savo kambaryje. Apie jas sužinojo apie 24 val., kai į jo kambarį atėjo verkdamas ir rėkdamas kruvinas M., kuris pasakė eiti pažiūrėti į virtuvę, nes ten vyksta muštynės. M. pasakė, jog virtuvėje mušamas R.. Tada su M. prisikėlė jo brolį bei draugą D., kurie gyveno viename kambaryje, ir visi kartu nuėjo pažiūrėti į virtuvę. Ten pamatė, kad R. guli ant grindų; ar jis buvo sąmoningas, pasakyti negali, nes šis nieko nekalbėjo. Nepastebėjo jokių sužalojimų ant R. veido ar kūno, taip pat nebuvo matyti kraujo žymių, tik truputį pamėlusi kairė ausis. Virtuvėje taip pat buvo V., kuris tupėjo prie R. ir bandė šį pakelti nuo grindų, tačiau R. neatsistojo. R. ir V., jo manymu, buvo neblaivūs. Muštynės kilo dėl pinigų, kuriuos R. buvo atėmęs iš M. ir jo draugo G.. Konfliktas išgertuvių metu kilo tarp R. ir M., jo metu R. trenkė M., o, M. gynęs V. galimai trenkė R.. Po pusvalandžio į viešbutį atvyko policijos pareigūnai, o už kelių minučių - ir medikai. Juos iškvietė L., kuris buvo viešbučio prižiūrėtojas. Ar dėl R. J. sumušimo (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas tyrimas, nežino. Muštynių nematė, po jų su R. ir V. nekalbėjo ( 1 t. 189-190 l. ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. S. parodė, kad su R. J. ir V. Z. susipažino (duomenys neskelbtini), kur kartu dirbo. Muštynių 2020-11-27 apie 21 val. viešbutyje nematė. Tuo metu buvo savo kambaryje. Apie jas sužinojo apie 24 val., kai į jo kambarį atėjo kraujuotas M. ir M. B.. Kaip suprato, M. pirmiausia nuėjo pas M. į kambarį, o vėliau pas jį. M. pasakė, jog jam trenkė R.. Tada jis su M. ir broliais B. nuėjo į virtuvę pažiūrėti, kas vyksta. Nuėjus pamatė, kad R. guli ant grindų, susiėmęs už šono. Nepastebėjo jokių sužalojimų ant R. veido ir kūno, taip pat nebuvo matyti kraujo žymių. Virtuvėje taip pat buvo V., sėdėjo prie stalo. R., M. ir V., jo manymu, buvo neblaivūs. Kiek pamena, muštynės kilo dėl pinigų, kuriuos R. buvo atėmęs iš M. ir G.. Konfliktas išgertuvių metu kilo tarp R. ir M., jo metu R. trenkė M., o, M. gynęs V. trenkė R.. Po kiek laiko į viešbutį atvyko policijos pareigūnai, o už kelių minučių ir medikai. Ar dėl R. J. sumušimo (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas tyrimas, nežino, nes muštynių nematė ( 1 t. 195-196 l. ).

Liudytojo N. Ž. parodymai ( 1 t. 169-170 l. ) įrodomosios reikšmės neturi. Kitų įvykį mačiusių asmenų nenustatyta ( 2 t. 52 l. ).

2020-12-17 rašytame protokole-pareiškime nukentėjusysis R. J. nurodė, kad 2020-11-27 apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) miestelyje, viešbutyje „(duomenys neskelbtini)", antro aukšto virtuvėje, vartojo alkoholinius gėrimus su lietuviais, kurie dirbo toje pačioje įmonėje. Išgertuvių metu jį sumušė iš matymo pažįstamas R., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kurio daugiau duomenų nežino. Šis jam sudavė du kartus kumščiu į veidą, o kai pargriuvo ant žemės, spardė kojomis, įspirdamas ne mažiau 20 smūgių į šonus. Po konflikto jam iškvietė greitosios medicinos pagalbos ekipažą, kuris jį pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam nustatė daugybinius šonkaulių lūžimus. Buvo paguldytas į ligoninę, kur gydėsi iki 2020-12-03. Jo sveikata nedrausta. Dėl civilinio ieškinio apsispręs vėliau. Prašė nustatyti jį sumušusį asmenį ir nubausti įstatymo nustatyta tvarka ( 1 t. 7 l. ).

2020-12-17 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog R. J. pateikė kompaktinį diską, kuriame užfiksuoti medicininiai dokumentai iš (duomenys neskelbtini) ligoninės ( 1 t. 12-13 l. ).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota R. J. pateikto kompaktinio disko apžiūra – nurodoma, jog jame yra medicininiai išrašai iš (duomenys neskelbtini), surašyti vokiečių kalba, apie R. J. tyrimus ir šešios aktyvios nuorodos. Visose nuorodose yra R. J. medicininė informacija vokiečių kalba bei rentgeno fotonuotraukos ( 1 t. 16-28 l. ). Šie dokumentai pagal užduotį ( 1 t. 30 l. ) išversti į lietuvių kalbą ( 1 t. 51-65 l. ). Juose užfiksuota, jog 2020-11-28 apžiūrėtas R. J., kuriam padarytas stuburo kaklinės dalies rentgeno dešiniosios rankos rentgeno nuotrauka, kairiojo hemotorakso rentgeno nuotrauka ir krūtinės ląstos nuotrauka. Klinikiniai duomenys : būklė po muštynių ... Nedislokuotas ... 6-10 šonkaulių lūžis. Minimali pleuros sankaupa dešinėje pusėje, galimas sumušimas. Daugiau jokių naujų kaulų lūžių ar pažeidimų. Išvados : nedislokuotas dorsalinis ir lateralinis šonkaulių lūžis, šonkauliai nuo 6 iki 10 ( 1 t. 57-65 l. ). 2020-11-30 apžiūrėtas R. J., kuriam padaryta kairiojo hemotorakso rentgeno ir krūtinės ląstos nuotrauka. Klinikiniai duomenys: daugybinis kairės pusės šonkaulių lūžis. Diagnozė: lyginant su 2020-11-28 padarytomis rentgeno nuotraukomis ir vertinant esamą nedislokuoto daugybinio kairės šonkaulių lūžio būklę ... jokių esminių būklės pakitimų ( 1 t. 53-56 l. ).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis R. J. pagal fotonuotrauką atpažino kaltinamąjį V. Z. kaip asmenį, kuri jį sumušė ( 1 t. 95-97, 100-101 l. ).

2020-12-15 informaciniame pranešime VšĮ Respublikinė (duomenys neskelbtini) ligoninė nurodė, kad R. J. 2020-12-07 21.35 val. kreipėsi į Priėmimo skyrių, o 2020-12-08 20.13 val. GMP buvo pakartotinai atvežtas į Skubios pagalbos ir priėmimo skyrių. R. J. teigimu, jis buvo sumuštas (duomenys neskelbtini). Suteikus būtinąją pagalbą, išleistas gydytis ambulatoriškai. Diagnozė : dauginiai šonkaulių lūžiai, kai lūžę keturi ir daugiau šonkaulių; nepatikslinto alkoholio toksinis poveikis ( 2 t. 43 l. ).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad R. J. padaryti sužalojimai : kairės krūtinės ląstos pusės VII-X šonkaulių lūžiai. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu, tiek krentant be pašalinės jėgos poveikio arba krentant po gauto smūgio ir kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Sužalojimams padaryti užteko ir vieno trauminio poveikio. R. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ( 2 t. 17-18 l. ).

Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. Z. nurodyto konflikto metu nukentėjusiajam R. J. sudavė du smūgius kumščiu į veidą ir nugriuvusiam įspyrė į šonus. Nėra abejonių, kad iš karto po įvykio R. J. nustatyti sužalojimai ( keturių šonkaulių lūžiai ) negalėjo gautis kitomis aplinkybėmis - su tiek lūžių asmuo negalėjo ateiti į virtuvę, konfliktuoti ir pan. Todėl pripažįstama įrodytu, jog būtent šiais smūgiais ( įspiriant į šonus, nes nuo smūgių į veidą šonkauliai negalėtų lūžti ) buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pagal konflikto dalyvių parodymus ir kitas aplinkybes ( nukentėjusysis buvo neblaivus, jo parodymai nėra visiškai vienodi, juos patikslinti jam neatvykus į posėdį nėra galimybės; pagal specialisto išvadą sužalojimams padaryti užteko vieno smūgio, kt. ) konstatuojama, kad buvo suduoti du smūgiai kumščiu į veidą ir nenustatytą skaičių kartų įspirta į šonus. Pažymėtina, jog tai neturi įtakos veikos kvalifikavimui. Nors kaltinamasis teigia, jog pirmą smūgį sudavė po to, kai jam bandė suduoti pats nukentėjusysis, kartu buvęs liudytojas M. N. to nepatvirtino. Be to, kaltinamasis pripažino kitus smūgius sudavęs tik bandančiam atsikelti ir gulinčiam nukentėjusiajam, dėl ko svarstyti būtinosios ginties klausimą nėra pagrindo. Kaltinamasis V. Z. tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajam, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos BK 138 str. 1 d. Pagal viešus duomenis ( (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ) patikslinama, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), viešbutyje „(duomenys neskelbtini)".

Bausmės skyrimas ir kt.

Kaltinamojo V. Z. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ( galutinė versija teisme, nors faktinių aplinkybių neneigė nuo tyrimo pradžios – pvz., 2 t. 50 l. ) ir gailisi ( Lietuvos BK 59 str. 1 d. 2 p. ) bei veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys ( Lietuvos BK 59 str. 1 d. 6 p. ). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu ( Lietuvos BK 60 str. 1 d. 13 p. ). Turimais duomenimis, jam po įvykio nustatytas tik apie 0,6 prom. girtumas, konfliktas neabejotinai kilo ne dėl to, o dėl nukentėjusiojo M. N. suduoto smūgio, todėl apsvaigimas nuo alkoholio nepripažįstamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe ( Lietuvos BK 60 str. 1 d. 9 p. )

Kaltinamasis V. Z. yra šešis kartus teistas ( 2 t. 75-81 l. ), paskutinius du kartus - už analogišką ir panašias veikas, jo atžvilgiu buvo atliekami ir kiti tyrimai ( pvz., 2 t. 85-87 l. ), nepraėjus dviem metams po bausmės atlikimo ( 2019-01-16 – 2 t. 80 l. ) įvykdė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą, tačiau sukėlusį pakankamai rimtas pasekmes ( buvo spardomas gulintis nukentėjusysis, sulaužyti keturi šonkauliai, dėl ko jis neabejotinai patyrė ne tik fizinius skausmus, bet ir papildomas neigiamas pasekmes – nebegalėjo tęsti darbo (duomenys neskelbtini), kt. ). Todėl pagal bendrąsias bausmių skyrimo taisykles V. Z. skirtina laisvės atėmimo bausmė ( Lietuvos 56 str. ). Kartu atsižvelgtina į kitas reikšmingas aplinkybes. Visų pirma, byloje yra pakankamai duomenų, kad konfliktas kilo, kai pats nukentėjusysis, kuris buvo neblaivus, pirmas sudavė smūgį į veidą M. N., galimai padarydamas sveikatos sutrikdymą ( nes prakirto lūpą, ką patvirtino visi liudytojai ). Nors tyrimas dėl šių veiksmų neatliktas ir procesinis sprendimas nepriimtas M. N. nepareiškus pretenzijų ( 1 t. 141-142 l. ), šių duomenų pakanka konstatuoti, jog būtent paties nukentėjusiojo neteisėti ( o galimai – ir nusikalstami ) veiksmai M. N. atžvilgiu buvo pagrindinė priežastis, išprovokavusi nusikaltimą. Be to, kaltinamasis V. Z. iki 2020 m. 12 mėn. dirbo ( 2 t. 91 l. ), yra registruotas kaip bedarbis ( 2 t. 92 l. ), du kartus baustas administracine tvarka ( 2 t. 89-90 l. ), kt. ( 2 t. 71-74 l. ), kitos jį charakterizuojančios medžiagos nėra ( tame tarpe - ir duomenų, patvirtinančių jo teiginius apie buvimą prekybos žmonėmis auka – 2 t. 200, 201 l. ). Todėl V. Z. skirtina prokurorės siūlomos pusės maksimalios trukmės – 1 metų 6 mėnesių - laisvės atėmimo bausmė ( Lietuvos BK 41 str., 50 str., 54 str. ir 56 str. ), kuri byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus kaltę sumažinama 1/3 ( Lietuvos BK 64-1 str. ).

Vadovaujantis Lietuvos BK 75 str. ( dėl aukščiau aptartų motyvų; visų pirma - nes nusikaltimą išprovokavo nukentėjusysis ) bausmės vykdymas atidedamas vidutinės trukmės laikotarpiui ( 2 m. ), paskiriant pareigas neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba sveikatos priežiūra, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ( siekiant užtikrinti elgesio kontrolę - 5 d. 7 ir 8 p. ) bei dalyvauti elgesio pataisos programoje ( nes jis smurtavo ne pirmą kartą – 5 d. 6 p. ).

V. Z. paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 2 t. 104-105 l. ) ir dokumentų paėmimas ( 2 t. 107-108 l. ) paliktinos galioti ir panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus; tada prie baudžiamosios bylos ( voke prie 1 t. viršelio ) saugoma V. Z. ATK jam grąžintina.

Civiliniai ieškiniai ir kt.

Nukentėjusysis R. J. pareiškė 6000 EUR civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ( 2 t. 199-200 l. ). Jame nurodoma, kad V. Z. elgėsi įžūliai – sudavė smūgius į galvą ir daug kartų spyrė į šonus, sukeldamas ne tik stiprų skausmą, bet ir padarydamas daugybinius šonkaulių lūžius. Dėl to jis gydėsi ligoninėje iki 2020-12-03, jautė stiprius fizinius skausmus, patyrė nepatogumus - buvo apsunkintas judėjimas, jautė emocinį stresą, neteko gerai apmokamo darbo (duomenys neskelbtini) ir buvo priverstas grįžti į Lietuvą.

Analogiškus motyvus teismo posėdyje nurodė nukentėjusiojo R. J. atstovė.

Kaltinamasis nurodė su ieškiniu sutinkantis 2000-3000 EUR sumai; reikšmingas įvykio ( jog pirmą smūgį sudavė gindamasis nuo R. J. smūgio ) ir kitas ( jog jis po smūgio M. N. labai susijaudino, nes pats yra prekybos žmonėmis auka; jog neturi pajamų ir laukia operacijos ir kt. ) aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad neturtinė žala padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos CK 6.250 str. 2 d. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) ar padaryta turtinė žala, jei taip - į jos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.

Vienas iš pagrindinių kriterijų, į kurį privalo atsižvelgti teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, yra žalą padariusio asmens kaltė, jos forma ( tyčia ar neatsargumas ). Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., padaroma kur kas didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju. Kartu nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį šio kriterijaus pagrindu, turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. ( Lietuvos CK 6.282 str. ), kas sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgia ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, pavyzdžiui, nukentėjusiojo asmenines savybes, jei šios aplinkybės yra reikšmingos bylai.

Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra bendrieji teisės principai, kuriais privalo vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ( Lietuvos CK 1.5 str. ). Lietuvos CK 6.250 str. 2 d. specialiai pabrėžiamas jų taikymo būtinumas, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Įstatymų leidėjas nei baudžiamajame, nei civiliniame įstatyme neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Teisingumo tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas. Šis principas įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau kartu turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes.

Protingumo kriterijus reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje reikia vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, asmens ( bonis pater familias ) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Protingas elgesys įpareigoja domėtis savo teisėmis ir pareigomis.

Sąžiningumas – vertybinis žmogaus elgesio matas, vertinamas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus : objektyviuoju požiūriu tai toks žmogaus elgesys, kuris atitinka protingumo ir teisingumo principų reikalavimus; subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje. Nesąžiningu elgesiu laikytinas atidumo, rūpestingumo reikalavimų neatitinkantis veikimas ir teisės aktų neatitinkantis elgesys … ( LAT 2008-09-21 apžvalga ).

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, kurie vertinami, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; asmeniui veikiant tyčia paprastai padaroma didesnė neturtinė žala negu neatsargios kaltės atveju; žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį ( LAT 200807-03 apžvalgos išvadų 10.1, 10.2, 10.3 punktai).

Kaip minėta, šioje byloje nustatyta, jog nukentėjusiajam mušant ( tame tarpe – gulintį ir nesipriešinantį ) buvo sulaužyti 4 šonkauliai, dėl ko jis neabejotinai patyrė didelius skausmus, buvo gydomas ligoninėje, prarado darbą (duomenys neskelbtini) ir pan. ) Todėl kitomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką ( detaliau neaptariama ) jo patirtą neturtinę žalą būtų galima įvertinti 6000 EUR. Tačiau taip pat nustatyta, kad pats girtas nukentėjusysis išprovokavo konfliktą, galimai ( nes nekonstatuota procesiniu sprendimu ) net nusikalstamais veiksmais – pirmas sumušdamas kartu buvusį asmenį ir padarydamas jam sveikatos sutrikdymą.

Kiti duomenys - nukentėjusysis neigiamai charakterizuojamas bendradarbių ( liudytojų ), net į policiją kreipėsi girtas ( 2 t. 34 l. ), jam ligoninėje nustatytas alkoholio toksinis poveikis ( 2 t. 43 l. ), tyrimo metu pats buvo ieškomas pareigūnų ( 2 t. 39, 40 l. ), neatvyko į bylos nagrinėjimą teisme, atstovės dar 2021-04-12 parengtą civilinį ieškinį ( 2 t. 198-199 l. ) pasirašė tik po 08-18 d. vykusio posėdžio ( 2 t. 189-190 l. ) ir kt. – taip pat leidžia vertinti, kad jo elgesys ne tik įvykio, bet ir viso proceso metu aiškiai neatitiko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimų.

Pažymėtina, kad dar pirmoje apklausoje ( 2020-12-11, t. y. kai jau visos aplinkybės, nurodytos ieškinyje, jam buvo žinomos ) R. J. nurodė, jog pretenzijų dėl sumušimo neturi ( 1 t. 68-69 l. ), 2021-0-19 apklausoje teigė ieškinį pateiksiantis po savaitės ( 2 t. 104 l. ), vėliau nurodė reikšiantis ieškinį apie 2000 EUR sumai ( 2 t. 69 l. ), bet galutinai ieškinį 6000 EUR sumai pateikė po 2021-08-18 ir tokių pozicijos pokyčių niekaip nemotyvavo.

Todėl teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas aplinkybes ( svarbiausia - padarytus sužalojimus, paties nukentėjusiojo veiksmų įtaką nusikaltimui, jo pozicijos dėl ieškinio keitimą ir to argumentų nepateikimą ), laiko tikslingu priteisti nukentėjusiajam 2000 EUR neturtinės žalos atlyginimą, ieškinys tenkintinas dalinai ( Lietuvos BPK 115 str. 1 d. ).

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 126,68 EUR sumai ( 2 t. 22-23 l. ) yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ( gydymo paslaugos nukentėjusiajam suteiktos dėl jo sužalojimo kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais ) ir jo dydį patvirtinančiu rašytiniu įrodymu ( 2 t. 25 l. ), kaltinamasis jį pripažįsta, todėl pagal atstovės prašymą ( 2 t. 197 l. ) tenkinamas ( Lietuvos BPK 115 str. 1 d. ).

2021-04-14 prokurorės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. Z. turtui – piniginėms lėšoms banko sąskaitoje - 127 EUR sumai ( 2 t 115-116 l. ) pratęstinas bendrai patenkintų ieškinių sumai ( 2126,68 EUR ) iki jų atlyginimo ( Lietuvos BPK 151 str. ).

Pripažįstant kaltu dėl nusikaltimo padarymo iš V. Z. valstybei priteisiamos garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam teikimo išlaidos – 307,54 EUR ( 2 t. 194 l., Lietuvos BPK 106 str. 2 d. ).

CD diskas su nukentėjusiojo pateiktų medicininių dokumentų išrašais ( voke prie 1 t. viršelio ) paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje ( Lietuvos BPK 94 str. 1 d. 3 p. ir 95 str. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos BK 138 str. 1 d. nuteisti laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams ( 1 m. 6 mėn. ). Pritaikius Lietuvos BK 64-1 str. bausmę sumažinti 1/3 iki vienerių metų ( 1 m. ) laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti dviejų metų ( 2 m. ) laikotarpiui, paskiriant pareigas neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba sveikatos priežiūra, neišvykti už gyvenamosios vietos ( (duomenys neskelbtini) rajono ) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dalyvauti elgesio pataisos programose nustatant, kad pareiga dalyvauti elgesio pataisos programose turi būti įvykdyta per šešis mėnesius ( 6 mėn. ) nuo nuosprendžio perdavimo vykdyti dienos.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą V. Z. palikti galioti ir panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus; tada prie baudžiamosios bylos saugomą V. Z. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) jam grąžinti.

Priteisti iš V. Z. R. J. du tūkstančius eurų ( 2000 EUR ) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš V. Z. valstybei tris šimtus septynis eurus 54 ct. ( 307,54 EUR ) garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam išlaidų ( įmokos kodas 5630 ).

2021-04-14 Šiaulių apylinkės prokuratūros ( (duomenys neskelbtini) – 2 ) prokurorės nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turtui : 1. piniginėms lėšoms, esančioms banko AB „(duomenys neskelbtini)" sąskaitoje, 1.00 vnt., Nr.: (duomenys neskelbtini), pratęsti 2126,68 EUR sumai iki R. J. ( 2000 EUR ) ir (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ( 126,68 EUR ) civilinių ieškinių atlyginimo.

CD diską su nukentėjusiojo medicininių dokumentų išrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.