Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-02-27 · Administracinė byla Nr. I-482-394/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Data
2015-02-27
Bylos Nr.
I-482-394/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Šiaulių apskrities VPK, Šiaulių apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui
2015 m. vasario 27 d.(S)Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,sekretoriaujant Rimai Sakalauskaitei,dalyvaujant pareiškėjui V. M., jo atstovei adv. padėjėjai Astai Slavykienei,atsakovo Šiaulių apskrities VPK atstovui Donatui Miliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Šiaulių apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2014-09-09 Šiaulių apskrities VPK įsakymo nušalinti pareiškėją nuo pareigų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. M. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymą Nr. 40-TE-1001 „Dėl komisaro inspektoriaus V. M. ir vyresniojo inspektoriaus G. G. nušalinimo nuo pareigų“ dalyje dėl V. M. nušalinimo ir įpareigoti atsakovą išmokėti V. M. nušalinimo laikotarpiu nuo 2014-09-09 neišmokėtą darbo užmokestį bei 0,07 procento delspinigius nuo šios sumos.

Skunde (2-6 b. l.) bei teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė nurodė, kad skundžiamu įsakymu pareiškėjas buvo nušalintas nuo užimamų pareigų nuo 2014-09-09 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo baudžiamojoje byloje Nr. I-134-185/2014, įsakymas priimtas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 34 str. 2 d. 3 p. bei atsižvelgiant į Panevėžio apygardos teismo 2014-08-26 nutartį baudžiamojoje byloje. Pareiškėjas mano, kad nušalinimas nuo pareigų yra neteisėtas. Pranešimas apie įtarimą baudžiamojoje byloje pareiškėjui buvo įteiktas 2014-04-22, 2014-07-11 baudžiamoji byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui, tačiau nei ikiteisminį tyrimą kontroliavęs ir jam vadovavęs prokuroras, nei bylą nagrinėjantis teismas neturėjo pagrindo jam taikyti procesinę privartos priemonę – laikinąjį nušalinimą nuo pareigų vadovaujantis LR BPK 157 str. Pareiškėjas mano, kad jo darbdavys, t.y. Šiaulių apskrities VPK viršininkas R. B., priimdamas įsakymą dėl nušalinimo nuo pareigų, susidorojo su savo pavaldiniu, nes tai matyti iš paskutinius kelis mėnesius pareiškėjo atžvilgiu Šiaulių AVPK administracijos kryptingai vykdomų veiksmų, skleidžiant apie pareiškėją tikrovės neatitinkančius duomenis. Kai pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ikiteisminio tyrimo byloje, buvo siekiama panaikinti jo leidimą dirbti su įslaptinta informacija, kuris nebuvo panaikintas, ikiteisminio tyrimo byloje buvo pateikta pareiškėjo charakteristika su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie jo kvalifikacinę kategoriją bei darbo rezultatus, buvo pateikta išvada atestacinei komisijai, kad pareiškėjas yra netinkamas eiti užimamas pareigas. Be to, 2014-08-11 Šiaulių apskrities VPK viršininko pavaduotojas žodžiu buvo pasiūlęs perkelti pareiškėją į kitas pareigas, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, su šiuo pasiūlymu pareiškėjas sutiko, tačiau vietoje to buvo priimtas skundžiamas įsakymas dėl nušalinimo nuo pareigų. Mano, kad yra taikomi dvejopi standartai, nes ne visi pareigūnai, kuriems yra pareikšti įtarimai, nušalinami nuo pareigų. Ikiteisminis tyrimas byloje yra baigtas ir jokios įtakos pareiškėjas jam negali turėti. 2014-09-09 įsakymą dėl nušalinimo nuo pareigų parengė Šiaulių AVPK imuniteto valdybos viršininkas Rolandas Karalius, kuris šiuo atveju turėjo nusišalinti, nes pats yra apklaustas baudžiamojoje byloje liudytoju ir yra galimai neobjektyvus pareiškėjo atžvilgiu. Nušalinti nuo pareigų nebuvo pagrindo, nes nuo inkriminuojamų veikų padarymo yra praėję 5 metai ir jokių objektyvių duomenų dėl galimos grėsmės darbui su slapta informacija ar galimų piktnaudžiavimo atvejų Šiaulių apskrities VPK neturi, o sprendimas nušalinti priimtas akivaizdžiai kerštaujant pareiškėjui dėl to, kad jis nebijo ieškoti teisybės ir skųsti neteisėtus Šiaulių AVPK sprendimus. Priimdamas 2014-09-09 įsakymą dėl nušalinimo nuo užimamų pareigų, atsakovas neatsižvelgė, kad pareiškėjo šeimoje auga du vaikai, vienas iš jų nepilnametis, kitas mažametis, pareiškėjas turi neįvykdytų kreditorinių įsiskolinimų bankui, todėl nušalinimas nuo pareigų tiesiogiai atsiliepia pareiškėjo šeimai ir finansiškai, ir psichologiškai.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime (62-64 b. l.) ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti. Paaiškino, kad Šiaulių apskrities VPK viršininkas 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymą priėmė, gavęs 2014-08-26 Panevėžio apygardos teismo nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. I-134-185/2014, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas V. M. kaltinamas pagal LR BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 3 d., BK 25 str. 3 d. ir 199² str. 1 d., BK 25 str. 3 d. ir 228 str. 2 d., vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 34 str. 2 d. 3 p., kuriame nurodyta, kad valstybės tarnautojas gali būti nušalintas nuo pareigų, jeigu yra įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK XXXIII skyriuje. Šis nušalinimo nuo pareigų pagrindas yra savarankiškas nušalinimo institutas ir sietinas tik su faktinėmis aplinkybėmis, nurodytomis taikytos normos turinyje, taikant šią teisės normą, kitų faktinių aplinkybių nustatinėjimas nėra reikalingas ir tikslingas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jam nebuvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kad atitinkama tvarka jis buvo atestuotas, kad jokios grėsmės darbui su slapta informacija nebuvo, kad atsakovas neturėjo informacijos apie galimus jo piktnaudžiavimo atvejus, kad jis buvo aktyvus savo kaip darbuotojo teisių gynėjas, kad nuo inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo iki nušalinimo buvo praėję 5 metai, jokios įtakos skundžiamo akto priėmimui neturėjo. Pareiškėjo teiginys, kad nušalinimu nuo pareigų yra išreikštas noras su juo susidoroti, nes ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras nematė reikalo kreiptis į teismą dėl jo nušalinimo, yra nepagrįstas, kadangi faktinis laikino nušalinimo nuo pareigų baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka pagrindas yra skirtingas nuo faktinio pagrindo, nustatyto Valstybės tarnybos įstatymo 34 str. 2 d. 3 p. Nušalinimo nuo pareigų instituto, numatyto Valstybės tarnybos įstatymo 34 str. 2 d. 3 p., taikymas nėra apribotas laike, šią normą policijos įstaigos vadovas gali naudoti bet kurioje baudžiamojo persekiojimo stadijoje ir šią jo prerogatyvą atskleidžia pats normos turinys, kuriame nurodyta, kad valstybės tarnautojas turi būti įtariamas arba kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas kaltinamas padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK XXXIII skyriuje. Atsakovas pažymi, kad Šiaulių apskrities VPK viršininkas V. M. nušalino nuo pareigų tik tuomet, kai sužinojo, kad baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas pagal LR BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 3 d., BK 25 str. 3 d. ir 199² str. 1 d., BK 25 str. 3 d. ir 228 str. 2 d., buvo perduota į teismą ir gavo tai patvirtinančius oficialius duomenis – Panevėžio apygardos teismo 2014-08-26 nutartį. Nušalinimo nuo pareigų institutas nebuvo taikomas skubotai pareiškėjo atžvilgiu, t.y. tik tada, kai pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, nes kaip rodo ikiteisminių tyrimų praktika, dažnu atveju pranešimai apie įtarimą yra tikslinami ar naikinami. Siekiant kuo labiau sušvelninti pareiškėjui kilsiančias neigiamas pasekmes dėl nušalinimo nuo pareigų instituto taikymo jo atžvilgiu ir buvo priimtas sprendimas palaukti kol ikiteisminis tyrimas bus baigtas ir baudžiamoji byla perduota teismui. Nesant pagrindo tenkinti pagrindinio skundo reikalavimo – panaikinti įsakymą dėl nušalinimo nuo pareigų, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl darbo užmokesčio priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. M. skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo dalies dėl pareiškėjo V. M. nušalinimo nuo pareigų teisėtumo ir pagrįstumo.

Statutinio valstybės tarnautojo nušalinimą nuo pareigų reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (2003-04-29 įstatymo Nr. IX-1538 redakcija nuo 2013-12-30) bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-451 redakcija nuo 2013-07-20). Pagal Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnį, pareigūnas nuo pareigų nušalinamas Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, nurodytus LR BK XXXIII skyriuje. Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalis numato, kad sprendime nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. nurodyta, kad valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymo patvirtintas statutas, nustatantis specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas, yra statutinis valstybės tarnautojas. LR baudžiamojo kodekso 11 str. 5 d. numato, kad sunkus nusikaltimas yra toks tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. Baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. numatyta laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų, 199 ² str. 1 d. – laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė, 228 str. 2 d. – laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-09-09 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas įsakymu Nr. 40-TE-1001, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir atsižvelgdamas į Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. I-134-185/2014, nušalino nuo pareigų nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo baudžiamojoje byloje Nr. I-134-185/2014 komisarą inspektorių V. M., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus vyresnįjį tyrėją (7 b. l.). Iš Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. I-134-185/2014 matosi, kad V. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (29-32 b. l.). Šiaulių apskrities VPK organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašyme nurodyta, kad organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas yra statutinis valstybės tarnautojas (35-37 b. l.).

Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojas gali būti nušalinamas nuo pareigų, jeigu jis yra įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje. Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų esant vienai sąlygai – valstybės tarnautojas turi būti įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. M. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, t.y. kaltinamas sunkių nusikaltimų padarymu, šias faktines aplinkybes patvirtina Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartis perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti viešame teisiamajame posėdyje (29-32 b. l.). Jokių kitų sąlygų nušalinti nuo pareigų valstybės tarnautoją, kaltinamą tyčinio sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu, įstatymų leidėjas nenustatė. Nagrinėjamas nušalinimo nuo pareigų teisinis pagrindas yra savarankiškas nušalinimo nuo pareigų institutas ir sietinas tik su faktinėmis aplinkybėmis, nurodytomis Valstybės tarnybos įstatymo 34 str. 2 dalies 3 punkte, taikant šią teisės normą, kitų faktinių aplinkybių nustatinėjimas nėra reikalingas. Nors pareiškėjas nurodo, kad jis buvo nušalintas nuo pareigų tokiu būdu siekiant su juo susidoroti, nes jis nebijojo ieškoti teisybės ir skųsti, jo nuomone, neteisėtus Šiaulių AVPK sprendimus, šis pareiškėjo teiginys nepaneigia jo atžvilgiu pritaikyto nušalinimo nuo pareigų pagrindo – kaltinimo padarius tyčinį sunkų nusikaltimą, šio pagrindo nepaneigia ir tos aplinkybės, kad pareiškėjui nebuvo atimtas leidimas dirbti su slapta informacija, kad jis atestacinės komisijos buvo pripažintas tinkamu eiti užimamas pareigas. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta pareigūno nušalinimo nuo pareigų teise buvo pasinaudota tik gavus ir susipažinus su Panevėžio apygardos teismo 2014-08-26 nutartimi ir atsižvelgus į Baudžiamojo kodekso straipsnius, pagal kuriuos pareiškėjui pareikšti kaltinimai (didelės vertės svetimo turto vagystė, neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis, piktnaudžiavimas tarnyba), todėl nepagrįstas yra pareiškėjo teiginys, kad kitų pareigūnų atžvilgiu sprendimai nušalinti nuo pareigų priimami tik po teismo sprendimo priėmimo, nes kiekvienas atvejis yra individualus. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas, nušalindamas jį nuo pareigų, neatsižvelgė į jo sutikimą būti perkeltu į kitas pareigas – vyresniojo tyrėjo smurtinių nusikaltimų skyriuje, dėl ko jis jau buvo susitaręs su to skyriaus viršininku, tačiau ir tuo atveju pareiškėjas būtų likęs statutiniu valstybės tarnautoju ir atsakovas nebūtų praradęs teisės nušalinti jį nuo pareigų. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad ikiteisminį tyrimą kontroliavusiam prokurorui neradus pagrindo kreiptis į teismą dėl jo nušalinimo nuo pareigų ar kitų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, atsakovas taip pat neturėjo pagrindo tokį nušalinimą taikyti. Laikino nušalinimo nuo pareigų baudžiamajame procese pagrindas ir tikslai skiriasi nuo nušalinimo pagrindo ir tikslo, numatyto Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nes pagal Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnį, teismas turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų, jeigu tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta galimybė įtariamajam daryti naujas nusikalstamas veikas, o pagal Valstybės tarnybos įstatymą - kad pareigūnas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, susijusias su tarnybinių pareigų vykdymu, neitų tų pareigų, kol nebus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo nuosprendis. Nušalinimo nuo pareigų instituto, numatyto Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte, taikymas nėra apribotas laike, todėl šią normą į pareigas valstybės tarnautoją priėmęs asmuo gali naudoti bet kurioje baudžiamojo persekiojimo stadijoje, ir tokią jo prerogatyvą atskleidžia pats normos turinys, kuriame nurodyta, kad valstybės tarnautojas turi būti įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje, todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad nuo inkriminuojamų veikų padarymo praėjus penkiems metams nušalinti jį nuo pareigų nebebuvo jokio pagrindo.

Sprendžiant ginčą dėl teisės, tikrinama ar skundžiamą aktą priėmusi institucija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1820-14).

Pareiškėjas skundo reikalavimo negrindė ginčijamo įsakymo neatitikimu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatoms, teismas savo iniciatyva tikrindamas, ar nėra skundžiamo akto panaikinimo pagrindų (ABTĮ 89 str.), taip pat nenustatė, jog atsakovas būtų pažeidęs VAĮ nuostatas. Teismo nuomone, atsakovo 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnyje numatytiems individualiems administraciniams aktams nustatytus reikalavimus, jame nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir motyvai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad pareiškėjo skundžiamas 2014 m. rugsėjo 9 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymas Nr. 40-TE-1001 „Dėl komisaro inspektoriaus V. M. ir vyresnio inspektoriaus G. G. nušalinimo nuo pareigų“ dalyje dėl V. M. nušalinimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu pareigūnui darbo užmokestis nemokamas (Valstybės tarnybos įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalis). Byloje pripažinus, jog 2014 m. rugsėjo 9 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo Nr. 40-TE-1001 „Dėl komisaro inspektoriaus V. M. ir vyresniojo inspektoriaus G. G. nušalinimo nuo pareigų“ dalis dėl V. M. nušalinimo yra teisėta ir pagrįsta, nėra juridinio bei faktinio pagrindo įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui nušalinimo laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. neišmokėtą vidutinį darbo užmokestį bei 0,07 procento delspinigius nuo šios sumos, todėl šie skundo reikalavimai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir LR ABTĮ 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. M. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo Nr. 40-TE-1001 „Dėl komisaro inspektoriaus V. M. ir vyresniojo inspektoriaus G. G. nušalinimo nuo pareigų“ dalies dėl V. M. nušalinimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Jarūnė Sedalienė