Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, 2020 m. balandžio 23 d., apie 6.30 val., įėjęs į (duomenys neskelbtini), butą, kilusio konflikto su kaimynu metu tyčia sudavė N. M. kumščiu ne mažiau kaip tris smūgius į galvos ir veido sritį bei vieną kartą kumščiu trenkė į kairįjį petį, padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimą kaktoje, nubrozdinimą viršutinės lūpos gleivinėje, poodinę kraujosruvą krūtinėje, taip nežymiai sutrikdydamas N. M. sveikatą. Šiais savo veiksmais M. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. N. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, nurodė, kad vieną naktį jis neišsimiegojo, nes kaimynas N. M. triukšmavo. Atsikėlęs ryte jis nuėjo pasikalbėti su šiuo kaimynu, aprėkė jį, išsakė priekaištus, kad dėl jo elgesio negali išsimiegoti. Kada tai tiksliai buvo – nepamena. Be to, kažkada ir vakare buvo nuėjęs pas nukentėjusįjį, reikalavo, kad netriukšmautų, nes nukentėjusysis visada rėkavo, triukšmavo, garsiai žiūrėdavo filmus. Nukentėjusysis jam aiškino, kad tai ne iš jo buto sklinda triukšmas, nors tikrai triukšmas buvo būtent iš nukentėjusiojo buto. Taigi, tą įvykio rytą, jis pabeldė į nukentėjusiojo buto duris, apšaukė jį, kad neleidžia miegoti. Kiek matė, bute tuo metu nukentėjusysis buvo vienas. Fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nevartojo. Apie tai, kad neva prieš nukentėjusįjį buvo vartotas smurtas sužinojo tik iš savo buto nuomotojos, kuri pasakė, kad yra vedama byla. Ji paskambino maždaug po savaitės po to, kai jis buvo nuėjęs pakalbėti su nukentėjusiuoju. Tai buvo vienintelis rytas, kai jis kalbėjosi su nukentėjusiuoju dėl triukšmo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus ir atsakė į proceso dalyvių klausimus. Nurodė, kad, girdėdamas naktį iš nukentėjusiojo buto sklindantį triukšmą, policijos nekvietė, nes manė, kad pats išsiaiškins su nukentėjusiuoju. Yra įsitikinęs, kad triukšmas sklido būtent iš nukentėjusiojo buto. Tuomet, kai buvo atėjęs pasikalbėti su nukentėjusiuoju, ant nukentėjusiojo jokių smurto žymių nematė, tačiau jis tikrai netrenkė nukentėjusiajam, jam yra nesuprantama, kodėl nukentėjusysis teigia, jog būtent jis (kaltinamasis) jį sumušė. Kaltinamasis teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis nešioja akinius.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. N. kaltės nepripažino, parodė, kad gyvena bute (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), maždaug nuo 2020 m. vasario. Kada į (duomenys neskelbtini)-ą butą, kuris yra aukštu žemiau, atsikraustė gyventi vaikinas ir mergina, nežino. Nurodė, jog paskutinius kelis mėnesius tapo neįmanoma gyventi, nes kaimynai iš apačios nuolat triukšmauja, daužosi, trankosi, garsiai žiūri filmus, juokiasi nakties metu. Jis buvo kelis kartus nuėjęs pasiaiškinti pas kaimynus, pamena, kad duris jam atidarė du kartus, nors ėjo tikrai daugiau. Būdavo, kad prieina prie durų ir girdisi, kad kažkas žiūri pro durų akutę, stovi už durų, girdisi balsai, tačiau niekas neatidaro durų. Kai pirmąsyk kaimynas jam atidarė duris, jie ramiai pasišnekėjo. Kaimynas pasakė, kad čia ne pas pastarąjį triukšmas ir, kad jis eitų kitur ieškoti. Antrąsyk jis ėjo pas kaimyną anksti ryte, nes negalėjo miegoti visą naktį. Kažkas triukšmavo, rėkė, daužėsi, beldėsi. Kaimynas iš (duomenys neskelbtini)-ojo buto atidarė duris, jis šį garsiai apšaukė prie durų slenksčio, tačiau nemušė, smūgių nesudavė. Triukšmas minėtame bute tęsiasi iki šiol, jis negali ramiai ilsėtis namuose, negali miegoti. Yra jau daug kartų rašęs skundus per e-policiją, skambinęs 112, tačiau, kaip supranta, niekas nesureagavo į tai (b.l. 50).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis N. M. nurodė, jog tikslios įvykio datos nepamena, viskas vyko labai anksti – apie 6 val. ryte. Jį pažadino skambutis į duris, pažiūrėjęs per durų akutę, pamatė stovintį kaimyną – salėje esantį kaltinamąjį. Šį kaimyną jau žinojo, nes buvo jau susitikę anksčiau – aiškinantis dėl girdimo triukšmo; tas kaimynas jam jau buvo reiškęs pretenzijas dėl triukšmo. Vos tik atidarė duris, kaimynas, kuris buvo labai aršus ir emocingai reiškė mintis, kad neva jis triukšmauja ir neduoda ilsėtis, įsiveržė pas jį į butą ir sudavė smūgius kumščiais. Iš pradžių trenkė į smarką, po to į petį ir kažkur ties antakiu. Bandė sulaikyti kaimyną, tačiau jo nemušė, tik bandė atremti smūgius, bandė paaiškinti, jog ne jis kelia triukšmą, siūlė apžiūrėti butą, tačiau kaimynas dar bandė kažką sakyti, bet po to tiesiog išėjo į savo namus. Viskas vyko labai trumpą laiką. Iškart po to, kai kaimynas jam sudavė smūgius, jis į policiją nesikreipė, tikėjosi, kad kaimynas tiesiog ateis atsiprašyti. Be to, tuo metu dirbo iš namų nuotoliniu būdu, jam iš namų niekur nereikėjo eiti. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu parodė savo telefonu darytas nuotraukas bei informaciją apie jų padarymo laiką, paaiškindamas, jog pirma nuotrauka (b. l. 28) buvo padaryta 6.45 val., antra nuotrauka (b. l. 27) – 7.14 val., o trečioji nuotrauka (b. l. 26) – 9.07 val. Paaiškino, jog nuotraukų laikai skiriasi, nes ne visus sužalojimus pajuto iš karto, pirmiausia pamatė, kad sužalota lūpa, po to pamatė patinimą ant veido ir vėliausiai – kraujosruvas ant krūtinės. Atsakydamas į klausimus, nukentėjusysis nurodė, jog, kol jis gyveno tame bute, policijos jam niekas nebuvo kvietęs, iš to buto jis išsikraustė praėjus maždaug dviem savaitėms po nagrinėjamo įvykio. Nukentėjusysis, atsakydamas į klausimus, taip pat nurodė, kad, kaip ir minėjo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamajam nukrito akiniai tuomet, kai jis (nukentėjusysis) gynėsi nuo kaltinamojo smūgiu, bandydamas sulaikyti kaltinamojo rankas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis N. M. nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 13 d. gyvena bute (duomenys neskelbtini). Kovo mėnesį išgirdo, kad kažkas iš viršaus daužosi į radiatorius. Jis nuėjo pasiaiškinti į viršų. (duomenys neskelbtini)-ojo buto duris jam atidarė vaikinas, kuris patvirtino, jog daužėsi, ir iškart pradėjo jam reikšti pretenzijas, kad jis namuose triukšmauja, garsiai leidžia muziką, žiūri filmus ir panašiai. Jis atsakė, kad jei pastarasis kažkur girdi triukšmą, tai tikrai ne iš jo buto. Tuo viskas tądien pasibaigė. Maždaug po trijų savaičių, vėlai vakare, į jo buto duris kažkas pradėjo stipriai belstis. Priėjęs prie durų per akutę pamatė laiptinėje stovintį tą patį kaimyną, kuris prieš tai daužė radiatorius. Jis atidarė duris ir vėl sulaukė pretenzijų, kad triukšmauja - garsiai leidžiama muzika. Jis kaimynui pasakė, kad pas jį tyla ir ramu. Nieko neatsakęs kaimynas apsisuko ir išėjo. 2020 m. balandžio 23 d., apie 6.30 val., jam miegant namuose, pasigirdo skambutis į duris. Jis atsikėlė, apsirengė, priėjo prie durų, pažiūrėjęs per akutę pamatė už durų stovintį kaimyną iš (duomenys neskelbtini)-ojo buto. Jis atidarė duris, spėjo išgirsti, kad kažkas kažkur daužosi, po ko gavo tris smūgius kumščiu į galvos bei veido sritį ir vieną smūgį į kairįjį petį. Po to lyg niekur nieko kaimynas užėjo į jo namus, apsižiūrėjo, eidamas lauk pro buto duris pakėlė nuo grindų savo akinius ir jie išėjo į laiptinę. Ar galėjo kas nors iš kaimynų juos matyti laiptinėje, nežino. Stovint laiptinėje, kaimynas jam dar kelis sykius pakartojo, kad kažkas daužosi ir nuėjo į savo namus. Nuo to laiko jis kaimyno nematė, nebendravo. Kai jį sumušė kaimynas, namuose jis buvo vienas (b.l. 10).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2020 m. balandžio 24 d. N. M. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2020 m. balandžio 23 d. ankstų rytą pažadino skambutis į duris. Pažiūrėjęs pro durų akutę pamatė kaimyną, kuris gyvena vienu aukštu aukščiau. Atidaręs duris išgirdo jo žodžius – „kodėl daužaisi?“ – ir iškart sulaukė smūgio į smilkinį. Kaimynas pradėjo veržtis į namus toliau jam smūgiuodamas. Jis (N. M.) bandė kaimyną sustabdyti sulaikydamas rankas ir aiškino, jog jis tikrai netriukšmauja. Gavęs dar pora smūgių į veido sritį bei petį, išbėgo į laiptinę. Užpuolikas užėjo atgal į namus pasiimti savo akinių, kurie jam nukrito, bei vėliau bandė aiškintis žodžiu, kas gali triukšmauti. Jis (N. M.) pasakė, kad tikrai ne jis triukšmauja ir kaimynas išbėgo laiptais į viršų, į savo butą, o jis nuėjo į savo (b.l. 1). Analogiškos aplinkybės nurodytos BIRT ataskaitų žiūryklės ataskaitoje (b.l. 30).

N. M. elektroniniame laiške, adresuotame policijos pareigūnams, nurodė, jog konfliktas įvyko 2020 m. balandžio 23 d., 06.40 val., (duomenys neskelbtini), bute bei laiptinėje. Konfliktas įvyko ir nukentėjusysis buvo užpultas dėl triukšmo – pradžioje konflikto buvo suduoti 3 smūgiai į veidą, tiksliau: smilkinį, žandikaulį, lūpą, bei smūgis į petį. Dėl suduotų smūgių jis patyrė fizinį skausmą, liko žymės (b.l. 21).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1138/2020 (01) matyti, kad N. M. padarytas odos nubrozdinimas kaktoje, nubrozdinimas viršutinės lūpos gleivinėje, poodinė kraujosruva krūtinėje, kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2020 m. balandžio 23 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais (b.l. 24).

Iš byloje esančių fotonuotraukų, matyti konflikto metu N. M. padaryti sužalojimai (b.l. 26-28).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėtas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas, iš kurio nustatyta, kad 2020 m. balandžio 23 d., apie 15.05 val., paskambinęs asmuo, prisistatęs N. M., nurodė, kad ryte prieš 7 val. kaimynas įsiveržė į namus, galima sakyti užpuolė, sudavė smūgius į galvą, jis jautė fizinį skausmą, yra guzas, greitosios nereikia (b.l. 33-34).

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn būtina nustatyti, jog nukentėjusiam buvo sukeltas fizinis skausmas ar nežymiai sutrikdyta sveikata, ir kad fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlė būtent kaltinamojo tyčiniai veiksmai.

Nagrinėjamoje byloje aplinkybę, kad N. M. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad pacientui N. M. padarytas odos nubrozdinimas kaktoje, nubrozdinimas viršutinės lūpos gleivinėje, poodinė kraujosruva krūtinėje, kietu buku daiktu (daiktais). Taigi, aplinkybė, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, yra patvirtina byloje esančiais įrodymais, tačiau aplinkybę, jog šį sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam padarė būtent kaltinamasis M. N., nurodo tik pats nukentėjusysis N. M.. Iš kitos pusės, tai, kad kaltinamasis netrenkė į veidą N. M. ir nepadarė jam nežymaus sveikatos sutrikdymo, nurodo tik pats kaltinamasis M. N.. Taigi, šioje byloje pagrindiniai duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys aplinkybę, kad M. N. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra prieštaringi nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymai. Esant tokiai situacijai, teismas privalo itin atidžiai vertinti parodymus, tikrinti, kurie iš jų yra nuoseklūs, patikimi, patvirtinti kita bylos medžiaga, o kurie – atmestini.

Pažymėtina, kad nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai teigė, jog jo atžvilgiu fizinį smurtą naudojo būtent kaltinamasis, t. y. kaimynas gyvenęs vienu aukštu aukščiau. Tiek ikiteisminio tyrimo metu (apklausos metu, skambindamas į BPC, pateikdamas rašytinį paaiškinimą), tiek apklausiamas teisme nukentėjusysis nurodė, kad ryte išgirdo skambutį į duris, atidaręs jas pamatė kaimyną (kaltinamąjį M. N.), kuris jam sudavė kelis smūgius į veidą, t. y. į lūpą, smilkinį, bei į petį ir priekaištavo dėl neva iš jo buto sklindančio smurto. Nukentėjusiojo parodymus apie patirtą smurtą patvirtinta tiek byloje esanti specialisto išvada, tiek ir paties nukentėjusiojo darytos fotonuotraukos. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis, apklausiamas vaizdo konferencijos būdu, parodė byloje esančių nuotraukų informaciją, jog pirmoji nuotrauka (b. l. 28), daryta 2020 m. balandžio 23 d., 6.45 val., t. y. iškart po nurodomo smurto panaudojimo, antroji nuotrauka (b. l. 27) 7.14 val., ir trečioji – 9.07 val. (b. l. 26). Paaiškino, kad nuotraukas darė ne vienu metu, nes sužalojimai išryškėjo ne iškarto, pirmiausia jautė skausmą burnoje, tada pamatė sužalojimus smilkinio srityje ir peties srityje. Kartu nukentėjusysis nurodė, jog iškart po patirto smurto į policiją nesikreipė, nes tuo metu dirbo iš namų, niekur neturėjo važiuoti, manė, kaimynas gal ateis atsiprašyti dėl to, kas įvyko. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog po to, kai jo atžvilgiu buvo vartotas fizinis smurtas, kaltinamasis nuo žemės pasikėlė savo akinius, kurie jam besiginant nuo kaltinamojo smurto, buvo nukritę ant žemės. Teisme kaltinamasis patvirtino, jog jis nešioja akinius. Šios aplinkybės tik patvirtina, jog nukentėjusysis puikiai matė, kas jo atžvilgiu vartojo smurtą ir kad tą darė būtent kaltinamasis, o ne joks kitas asmuo. Be to, svarbu pažymėti ir tai, jog nors kaltinamasis viso proceso metu teigė, jog iš nukentėjusiojo buto nuolat sklinda triukšmas, nėra galimybės ramiai ilsėtis, o ikiteisminio tyrimo metu netgi teigė, jog nuolat kreipėsi į policiją dėl šios situacijos, tačiau iš baudžiamojoje byloje esančios Įvykių, susijusių su Įvykio vieta (duomenys neskelbtini), paieškos pažymos nustatyta, kad į policiją dėl triukšmo iš minėto buto buvo kreiptasi tik po nagrinėjamo įvykio, o ne prieš jį ir tik po to, kai pasak kaltinamojo, jis sužinojo, jog jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas (pasak kaltinamojo jis šią aplinkybę sužinojo iš savo buto nuomotojos, praėjus savaitei po pokalbio su nukentėjusiuoju; šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, jog su kaltinamojo nuomoto buto savininku buvo susisiekta tik 2020 m. gegužės 11 d.). Kartu atkreiptinas dėmesys, jog tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis abu nurodė, jog vienas su kitu bendravo tik kelis kartus. Kaltinamasis viso proceso metu teigė, jog nukentėjusysis keldamas triukšmą bute jam trukdė ilsėtis ir kad tai vyko nuolat, todėl pyko ant nukentėjusiojo. Tuo tarpu nukentėjusysis nurodė, jog su kaltinamuoju tik porą kartų šnekėjo dėl triukšmo, t. y. sklindančio neva iš jo buto. Kaltinamasis be to, kad paaiškino, jog pyko ant nukentėjusiojo dėl neva iš jo buto sklindančio triukšmo, nenurodė teismui jokių priežasčių, dėl kurių nukentėjusysis galėtų jį apšnekėti. Teismas, įvertinęs visus baudžiamosios bylos duomenis, aplinkybę, jog kaltinamasis jautė priešiškumą nukentėjusiajam, ir nesant duomenų, dėl kurių nukentėjusysis turėtų priežastį apšnekėti kaltinamąjį, sprendžia, jog nėra pagrindo netikėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą teisme įspėto nukentėjusiojo parodymais. Įvertinus nukentėjusiojo N. M. parodymus, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs bei pagrindžiami rašytinais įrodymais – specialisto išvada, bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūra, fotonuotraukomis, darytina išvada, jog šie duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina faktą, jog M. N.smurtavo N. M. atžvilgiu ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės ir su tuo susijusių klausimų

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. N., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė – nežymus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, praeityje neteistas, administracine tvarka baustas tik už mažareikšmio administracinio nusižengimo padarymą, paskirtą baudą sumokėjęs, kas rodo, jog asmuo nevengia atsakomybės už savo veiksmus, yra dirbantis ir gaunantis legalias pajamas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam M. N. paskyrus tokią bausmės rūšį, kuri sudarytų galimybes prižiūrėti bei koreguoti kaltinamojo elgesį ir jo požiūrį į įstatymus bei visuomenėje egzistuojančias elgesio taisykles. Taigi M. N. už padarytą nusikaltimą paskirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant artimesnį šios bausmės minimaliai ribai, t. y. kaltinamajam paskirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu: 1) pirmus tris bausmės vykdymo mėnesius būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose; 2) tęsti darbą, o jo netektus be pažeidimų registruotis užimtumo tarnyboje.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina (b. l. 52-53).

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis pareiškė 700 Eur civilinė ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Civiliniame ieškinyje nurodoma, jog neturtinę žalą nukentėjusysis patyrė dėl to, jog jam buvo sukeltas fizinis skausmas įvairiose kūno vietose, tris savaites negalėjo valgyti įprasto maisto, kurį laiką buvo matomos kraujosruvos dėl ko jautėsi nepatogiai, dėl įvykio turėjo pakeisti gyvenamąją vietą, nes jautė baimę, kad toks incidentas gali pasikartoti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis palaikė civilinį ieškinį jame nurodytais motyvais.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, pastarajam vartojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir jam padarant nubrozdinimą kaktoje, nubrozdinimą viršutinės lūpos gleivinėje, poodinę kraujosruvą krūtinėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, jautėsi pažemintas. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Nukentėjusysis teisme nurodė, jog dėl kaltinamojo veiksmų turėjo keisti gyvenamąją vietą, jautė nepatogumus. Teismas įvertina tai, jog sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti nesunkūs, nesukėlę didesnių liekamųjų reiškinių, sveikata sutrikdyta pakankamai trumpam laikui, nukentėjusysis nepateikė įrodymų, kad dėl patirtos traumos jam teko keisti savo gyvenimo būdą, laisvalaikio įpročius. Atsižvelgiant į visas šias išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jo naudai iš kaltinamojo 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –kompaktinis diskas su garso įrašu iš BPC, prisegtas prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti M. N. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: 1) pirmus tris bausmės vykdymo mėnesius būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose; 2) visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo N. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo M. N. nukentėjusiojo N. M. naudai priteisti 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstama veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti - kompaktinį diską su garso įrašu iš BPC (prisegtas prie bylos galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti M. N., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu arba papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.