Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-06-02 · Administracinė byla Nr. A-63-870-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-02
Bylos Nr.
A-63-870-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
A. M., Vyriausybės atstovo Vilniaus, Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje
Trečiasis asmuo
A. J., UAB „Vigysta“, A., Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A63-870/2008Procesinio sprendimo kategorija 14.3; 15.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Indrei Mikaitei,

dalyvaujant pareiškėjos A. M. atstovui advokatui Sadovničiui, pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atstovei Gedmantei Klenauskytei, atsakovo atstovei Aurelijai Raižytei, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. J., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vigysta“ atstovui Rimantui Bubliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M., trečiojo suinteresuoto asmens A. J. (A. J.) bei pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą ir Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, A. J., uždarajai akcinei bendrovei „Vigysta“ dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo ir teismo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja A. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr.I-1606 „Dėl administracijos direktoriaus 2003 m. birželio 18 d. įsakymo Nr.01A-66-V-369 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių tvirtinimo" pripažinimo netekusiu galios";

2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijai administracijos direktoriaus 2003 m. birželio 18 d. įsakymą Nr.01 A-66-V-369 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių tvirtinimo";

3) priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,115 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-369 buvo patvirtinti teritorijos šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano sprendiniai. 2006 m. birželio 30 d. ji pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui prašymą, kuriuo prašė perduoti parengtą detalųjį planą Vilniaus apskrities viršininko administracijai. 2006 m. liepos 12 d. raštu Nr. A63-3941-(999)(4.4-PD) atsakovas informavo ją apie tai, kad šiuo metu pradėtas rengti teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) naujas detalusis planas, t.y. nepatenkino jos 2006 m. birželio 30 d. prašymo. Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr.S-93-9A(G)-148) įpareigojo atsakovą pakartotinai išnagrinėti jos 2006 m. birželio 30 d. prašymą ir apie tai ją informuoti. Kadangi tai nedavė jokių rezultatų, ji kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymo užtikrinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.I-705-8/2007 įpareigojo atsakovą išnagrinėti jos 2006 m. birželio 30 d. prašymą ir apie tai ją informuoti. Nesulaukusi rezultato, ji kreipėsi į antstolius. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas 2007 m. balandžio 24 d. raštu Nr.A51-7420-(10.9-MPD-0) informavo antstolį V.Čegliką apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr.I-1606 teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detalusis planas pripažintas netekusiu galios. Tokiu būdu, atsakovas iki šiol nėra įvykdęs Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimų, tačiau pripažino negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. birželio 18 d. įsakymą Nr. 01A-66-V-369 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių tvirtinimo". Pareiškėja nurodė, jog 2003 m. sausio 8 d. aktu Nr.010 minėtas detalusis planas buvo pripažintas atitinkančiu įstatymo reikalavimus.

Pareiškėja pažymėjo, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. balandžio 30 d.) 20 straipsnio 11 punktą nuo detaliojo plano įsigaliojimo dienos suplanuotoje teritorijoje nustatyta tvarka netenka galios visi anksčiau priimti sprendimai dėl žemės naudojimo, užstatymo sąlygų, veiklos plėtojimo pobūdžio ir ribojimų. Sprendimai, priimti po detaliojo plano įsigaliojimo dienos, prieštaraujantys detaliajam planui, negalioja. Pagal minėtą straipsnį, vadovaudamasis įsigaliojusiu detaliuoju planu ar jo pagrindu parengtu žemėtvarkos projektu, apskrities viršininkas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jų patvirtinimo dienos turi pateikti Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui dokumentus ir duomenis žemės sklypų duomenims nekilnojamojo turto kadastre pakeisti, papildyti, pripažinti netekusiais galios. Pagal galiojančios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 9 dalį sprendimą dėl detaliojo plano tvirtinimo savivaldybė privalo pateikti apskrities viršininkui ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo priėmimo.

Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą valstybės tarnybos sistemos, valdžios įstaigų darbas turi būti organizuotas taip, kad į valdžios įstaigas, valstybės tarnautojus kreipęsi žmonės nepatirtų savivalės, piktnaudžiavimo, biurokratizmo, kad jų reikalai būtų sprendžiami ir nagrinėjami nevilkinant. Neteisėtais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmais - netinkamu pareigų vykdymu – pareiškėjos teigimu, jai buvo padaryta neturtinė (moralinė) žala. Todėl ji, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, turi būti atlyginta.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje palaikė skundą, teigdama, jog atsakovo nurodomi teismų sprendimai, priimti administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. M. ir A. J. 2005 m. lapkričio 29 d. patikslintą skundą (administracinė byla Nr.I-2281-8/2005, l.123-126, 162-165, 214-220), šio ginčo išsprendimui jokios reikšmės neturi.

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje pateikė teismui prašymą (b.l.72-74), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr.I-1606. Jo manymu, šis sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pareiškėjas pažymėjo, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 dalį detaliųjų planų sprendiniai galioja neterminuotai, jeigu tvirtinant detalųjį planą nebuvo nustatytas konkretus galiojimo terminas. Be to, minėtas įstatymas nenumato galimybės tarybai vienašališkai panaikinti patvirtintą detalųjį planą. Remdamasis teismų suformuota praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. plenarinės sesijos nutartis, Administracinių teismų praktika Nr.4), pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 4 dalį savivaldybių institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai gali būti skundžiami teismui. Jo manymu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. birželio 18 d. įsakymas Nr.01A-66-V-369 gali būti panaikintas tik teismo sprendimu. Todėl atsakovo 2007 m. balandžio 4 d. sprendimas Nr.I-1606 yra neteisėtas. Paaiškino apie minėtų teisės aktų pažeidimus 2007 m. balandžio 25 d. teikimu Nr. 1T-16 informavęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, siūlydamas jai artimiausiame posėdyje svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr.I-1606 panaikinimo klausimą. 2007 m. gegužės 10 d. potvarkiu Nr.P-13 Vyriausybės atstovas patenkino Vilniaus miesto savivaldybės mero 2007 m. gegužės 9 d. prašymą ir pratęsė teikimo svarstymo terminą iki artimiausio savivaldybės tarybos posėdžio. Artimiausias savivaldybės tarybos posėdis įvyko 2007 m. gegužės 23 d., tačiau 2007 m. balandžio 25 d. teikimo Nr.1T-16 svarstymas nebuvo įtrauktas į posėdžio darbotvarkę ir nebuvo svarstomas. Vilniaus miesto savivaldybės meras 2007 m. gegužės 23 d. raštu Nr.A51-9317 (3.3-PD-4) pateikė informaciją, jog Vilniaus miesto savivaldybė priėmė sprendimą netenkinti Vyriausybės atstovo teikimo. Pareiškėjo manymu, atsakymas pateiktas pažeidžiant Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame nurodyta, kad Vyriausybės atstovo teikimą kolegialus savivaldybės administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė papildomai paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 4 d. sprendimas Nr.I-1606 skundžiamas tik dėl atsakovo padarytų procedūrinių pažeidimų.

Atsakovas su A. M. skundu bei Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymu nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Atsiliepimas

Atsiliepime į pareiškėjos skundą (b.l.85-88) atsakovas paaiškino, kad į pareiškėjos 2006 m. birželio 30 d. prašymą buvo atsakyta 2006 m. liepos 12 d. raštu Nr.A63-3941-(999), kuriame jai paaiškinta, kad pradėtas rengti teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detalusis planas, kurio tikslas - sklypų ribų nustatymas bei koregavimas, statybos reglamentų nustatymas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.I-2281-8/2005 pagal pareiškėjų A. M. ir A. J. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir Aplinkos ministerijai dėl atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. birželio 18 d. įsakymu Nr.01A-66-V-369 buvo padidintas pareiškėjų žemės sklypas, tačiau, padidinus žemės sklypą, padidinta jo dalis pateko į valstybinės reikšmės miško teritoriją - Vilniaus miesto miškų Pavilnio girininkijos 5 kvartalo 2 ir 3 taksacinius sklypus, kurie yra įregistruoti valstybės kadastre ir yra miško žemė. Atsakovas nurodė, kad dėl šios aplinkybės detaliojo plano sprendiniai negali būti įgyvendinti. Su tuo sutiko ir patys pareiškėjai. Minėtoje administracinėje byloje pareiškėjų skundas atmestas kaip nepagrįstas, konstatavus, kad nėra pagrindo tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemas ir koreguoti ar mažinti valstybinės reikšmės miško plotą pagal detalaus plano nustatytas ribas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. birželio 16 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2006 m. birželio 16 d. minėti teismų sprendimai įsiteisėjo. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. birželio 18 d. įsakymas Nr.01A-66-V-369 negalėjo būti perduotas Vilniaus apskrities viršininkui ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Nors Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.I-705-8/2007 įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą išnagrinėti A. M. 2006 m. birželio 30 d. prašymą (atsakyti į klausimus), atsakovo manymu, 2007 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.I-1606 panaikinus savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. birželio 18 d. įsakymą Nr.01A-66-V-369, minėtas pareiškėjos raštas nebeteko reikšmės. Iš minėtų teismų sprendimų bei juose nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčijamas detalusis planas nebus įgyvendintas, nes įsakymo dalis, numatanti žemės sklypo padidinimą valstybinės reikšmės miško žemei priklausančioje teritorijoje, prieštaravo Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimui Nr. 1154 „Dėl valstybinės žemės reikšmės miško plotų patvirtinimo". Todėl, atsakovo teigimu, negali būti tenkinamas A. M. prašymas perduoti detalųjį planą Vilniaus apskrities viršininko administracijai, o bet kokie reikalavimai dėl jo vykdymo yra nepagrįsti. Atsakovo manymu, pareiškėjos prašymas apskritai yra nepagrįstas, visos aplinkybės pareiškėjai buvo žinomos iš administracinės bylos Nr.I-2281-8/2005. Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjos nurodytas 2003 m. sausio 8 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr.10, kuriuo pripažinta, kad teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detalusis planas atitinka įstatymo reikalavimus, surašytas nesant duomenų apie tai, kad ginčo žemės sklypas priskirtas valstybinės reikšmės miškams. Paaiškėjus, kad žemės sklypas patenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją, savivaldybė negalėjo įgyvendinti minėto detaliojo plano. Atsakovas nurodė, jog pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 9 punktą teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas priskirtas prie savivaldybių ribotai savarankiškų funkcijų. Priimdama 2007 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr.I-1606, savivaldybės taryba turėjo tikslą panaikinti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuris buvo priimtas neįvertinus fakto, kad numatytas esamo 0,0645 ha sklypo padidinimas iki 0,0956 ha valstybinės reikšmės miškams priskirtoje teritorijoje prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimui Nr.1154, kad, atsižvelgiant į tai, negali būti įgyvendinti numatyti sprendiniai. Atsakovas paaiškino, jog apie 2007 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr.I-1606 priėmimą 2007 m. balandžio 24 d. raštu Nr.A51-7420-(10.9-MPD-0) buvo informuotas antstolis V.Čeglikas, į kurį kreipėsi pareiškėja. Atsakovas pažymėjo, jog prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr.I-1606, pareiškėja nenurodo pagrindo. Ji remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 11 dalimi, tačiau nesivadovauja Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir panaikinti savivaldybės taryba. Atsakovo manymu, pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo taip pat nepagrįstas, kadangi neteisėtų aktų savivaldybė nepriėmė (Civilinio kodekso 6.271 str.). Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėja nenurodė, kad savivaldybės darbuotojai pažeidė konkrečius teisės aktus.

Atsiliepime į Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą (b.l. 85-88) atsakovas, remdamasis administracinės bylos Nr.I-2281-8/2005 medžiaga, iš esmės pakartotojo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime dėl pareiškėjos A. M. skundo.

Tretysis suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepime į pareiškėjos A. M. skundą (b.l.24-25) ir teismo posėdyje su skundu sutiko.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškėjos A. M. skundą (b.1.26-27) dėl kilusio ginčo esmės savo nuomonės nepareiškė, motyvuodama tuo, kad pareiškėja Vilniaus apskrities viršininko administracijai nepateikė jokių reikalavimų.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Vigysta" atsiliepime į pareiškėjos A. M. skundą (b.1.28-29) paaiškino su skundu sutinkanti. Jos manymu, Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus apskrities viršininko administracija laiku iki galo nesutvarkė savo patvirtintų dokumentų, dėl to UAB „Vigysta" jau keli metai negali įvykdyti įsipareigojimo pagal jungtinės veiklos sutartį A. M. ir P. M. - pastatyti jiems detaliuoju planu atskirtoje nuo jų turimo sklypo dalyje vienbutį gyvenamąjį namą - nes neužbaigus detaliojo plano įteisinimo procedūros, negali būti pradėti projektavimo ir statybos darbai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu skundą atmetė.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. birželio 18 d. įsakymo Nr.01A-66-V-369 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių tvirtinimo" (b.l.134-135), šio įsakymo rengimo medžiagos (b.l. 137-142) ir kitų rašytinių įrodymų (b.1.7-8, administracinė byla Nr.I-2281-8/2005, l. 11, 40, 51-65, 69-73) nustatyta, kad detaliojo plano sprendiniais A. M. ir trečiojo suinteresuoto asmens A. J. nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, kurių bendras plotas 1795 m² (A. M. -1150 m², A. J. - 645 m²) teritorijoje ir šalia jos buvo suformuoti trys žemės sklypai, bendras sklypo plotas padidėjo 406,97 m² . Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2003 m. birželio 18 d. įsakymu Nr.01A-66-V-369 patvirtinus teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius, paaiškėjo, kad žemės sklypo padidinta dalis (406,97 m²) priskirta valstybinės reikšmės miško plotui - Vilniaus miesto miškų Pavilnio girininkijos 5-ojo kvartalo 2-ajam ir 3-ajam taksaciniams sklypams, kurie yra įregistruoti valstybės kadastre kaip miško žemė - dėl to detaliojo plano sprendiniai negali būti įgyvendinami. Rašytiniai įrodymai patvirtino, kad paaiškėjus minėtai faktinei aplinkybei, A. M. ir A. J., neginčydami šios aplinkybės, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydami imtis veiksmų dėl valstybinio miško ribų pakeitimo pagal parengtą ir 2003 m. birželio 18 d. įsakymu Nr.01A-66-V-369 patvirtintą detalųjį planą (administracinė byla Nr.I-2281-8/2005, l.15, 17-23, 25-26), o po to 2005 m. lapkričio 29 d. patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, remiantis minėtu detaliuoju planu, kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl valstybinės reikšmės miškų plotų pakartotinės inventorizacijos ir dėl jų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miško ploto. Jie taip pat prašė teismo įpareigoti Aplinkos ministeriją pavesti atlikti teritorijos prie (duomenys neskelbtini) pakartotinę valstybinės reikšmės miško plotų inventorizaciją ir parengti pasiūlymus Vyriausybei dėl ginčijamų valstybinės reikšmės miškų plotų (406,97 m²) išbraukimo iš valstybinės reikšmės plotų (administracinė byla Nr.I-2281-8/2005, 1.4-7, 123-126). 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjų reikalavimus pripažino nepagrįstais ir jų skundą atmetė. 2006 m. birželio 16 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį teismo sprendimą paliko nepakeistu (administracinė byla Nr.I-2281-8/2005, l.162-165, 214-220). Įvertinus dėl ginčo teritorijos (406,97 m²) pateiktus įrodymus (administracinė byla Nr.I-2281-8/2005, 1. 78-81, 88-101, 135, 145-147), minėtuose teismų sprendimuose konstatuota šalių neginčijama aplinkybė, kad rengiant detalųjį planą, padidinus žemės sklypą, padidinta jo dalis (406,97 m²) pateko į valstybinės reikšmės miško plotą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje konstatuota, kad ginčo teritorija atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje numatytą miško sąvoką ir byloje nėra šią ginčui esminę aplinkybę paneigiančių įrodymų. Nurodyta, kad pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį miškai yra išimtinė valstybės nuosavybė, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Aplinkos ministerija neturi pareigos ir pagrindo teikti siūlymus keisti miškų plotų ir ribų. Nustatyta, kad Aplinkos ministerija taip pat neturi pagrindo atlikti pakartotinės valstybinės reikšmės miškų plotų inventorizacijos ir teikti siūlymus Vyriausybei dėl ginčijamų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės plotų savo iniciatyva bei neturi pareigos siūlyti ribų pakeitimo, nes teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad ginčo teritorija priskirta valstybinės reikšmės plotui neteisėtai. Konstatuota, kad vien tai, jog detalusis planas buvo suderintas iki 2002 m. gruodžio 20 d. Vyriausybės nutarimo Nr.2013 priėmimo, kuriuo buvo patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai, nėra pagrindas keisti miško plotų ribas. Iš minėtų įsiteisėjusių teismų sprendimų nustatyta, kad detaliojo plano sprendiniai, patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. birželio 18 d. įsakymu Nr.01A-66-V-369, negalėjo ir negali būti įgyvendinami, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl šiuo įsakymu patvirtintas detalusis planas negalėjo būti perduotas Vilniaus apskrities viršininko administracijai (rengiant teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius, padidinta sklypo dalis (406,97 m²) buvo suprojektuota išimtinėje valstybės nuosavybėje - valstybinės reikšmės miško plote - ir šioje dalyje detaliojo plano sprendiniai prieštarauja minėtiems norminiams teisės aktams). Teismas nustatė, kad ginti pareiškėjų teises jų prašomu būdu (keisti miško plotų ribas pagal detalųjį planą) nėra jokio pagrindo. Konstatuota, jog pareiškėja nepagrįstai prašo, panaikinus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. I-1906, įpareigoti atsakovą šiuo sprendimu patvirtintą detalųjį planą perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymams, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams. Iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr.I-1906, kuriuo buvo pripažintas netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. birželio 18 d. įsakymas Nr.01A-66-V-369, įžanginės dalies (b.l.46) ir šio sprendimo rengimo medžiagos (b.1.47-67) nustatyta, kad skundžiamą sprendimą atsakovas priėmė vadovaudamasis minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriais nustatyta, jog detaliojo plano, patvirtinto 2003 m. birželio 18 d. įsakymu Nr.01A-66-V-369, sprendiniai ta apimti, kuria numatant planuojamų trijų žemės sklypų ribas, naudojimo būdą, užstatymo pobūdį, į planuojamą teritoriją buvo įjungta 406,97 m² valstybinės reikšmės miško, negali būti vykdomi. Atsižvelgus į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr.I-1906 įžanginėje dalyje ir rengimo medžiagoje nurodytą sprendimo priėmimo pagrindą, o taip pat į administracinės bylos Nr.I-2281-8/2005, kurioje ginčo šalys yra iš dalies tos pačios (pareiškėja - A. M., atsakovas - Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tretysis suinteresuotas asmuo - Vilniaus apskrities viršininko administracija) ginčo dalyką (adm. byla Nr. I-2281-8/2005, l. 123-126, 162-165, 214-220), pareiškėjos atstovo argumentai, kad administracinėje byloje Nr.I-2281-8/2005 priimti ir įsiteisėję teismų sprendimai nėra susiję su nagrinėjamu ginču, laikyti nepagrįstais.

Teismas konstatavo, jog, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsniu, įsiteisėjus administracinėje byloje Nr.I-2281-8/2005 teismų priimtiems sprendimams, atsakovas turėjo atlikti atitinkamus jo kompetencijai priskirtus veiksmus susidariusiai situacijai išspręsti. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2007 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. I-1606 (b.l.46) pripažino netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. birželio 18 d. įsakymą Nr.01A-66-V-369, kuriuo buvo patvirtinti teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniai (b.l. 134-135). Atsakovas pateikė įrodymus, kad teritorija, kurioje yra pareiškėjos A. M. ir trečiojo suinteresuoto asmens A. J. nuosavybės teise valdomi žemės sklypai, ir dėl kurios, padidintos 406,97 m² valstybinės reikšmės mišku, buvo parengtas detalusis planas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. birželio 18 d. įsakymu Nr.01A-66-V-369, yra įtraukta į numatytą detaliai suplanuoti 1,5 ha teritoriją tarp (duomenys neskelbtini) gatvių (b.l. 7-8, 134-135). Apie tai atsakovas 2006 m. liepos 12 d. ir 2007 m. balandžio 24 d. raštais informavo pareiškėją (b.l. 11, 17).

Teismas nurodė, jog sprendžiant, ar savivaldybės taryba gali panaikinti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas nedidelių veiklos mastų detalusis planas, turi būti sistemiškai aiškinamos Vietos savivaldos įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo normos. Pareiškėja remiasi tik Teritorijų planavimo įstatymu, t.y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui priimant 2003 m. birželio 18 d. įsakymą Nr.01A-66-V-369 galiojusios minėto įstatymo redakcijos 20 straipsnio 11 ir 12 dalimis, taip pat šiuo metu galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 9 dalimi. Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 dalies nuostata, taip pat Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi. Teismas konstatavo, jog pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 9 punkto nuostatas teritorijų planavimas yra savivaldybei priskirtoji (ribotai savarankiška) savivaldybės funkcija. Tai reiškia, kad ji įgyvendinama pagal įstatymus ir jų pagrindu priimtus kitus teisės aktus, atsižvelgiant į vietos sąlygas ir aplinkybes (Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 1 d. 2 p.). Teismas pažymėjo, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymams, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, kitiems teisės aktams. Todėl tuo atveju, jei paaiškėja aplinkybės, kad patvirtinus detalųjį planą jo sprendiniai dėl padarytos klaidos ar kitų aplinkybių prieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams, ar kitiems aukštesnės galios teisės aktams, turi būti nustatyta tvarka atliekami atitinkami viešojo administravimo veiksmai dėl prieštaravimų įstatymams pašalinimo (tokių detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas būtų neteisėtas).

Nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybai priimant ginčijamą 2007 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr.I-1606, galiojo 2007 m. sausio 18 d. įstatymo Nr.X-1034 redakcijos Vietos savivaldos įstatymas. Teismas rėmėsi šio įstatymo 11 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.A-63-2003, pagal kurią detaliojo plano norminiu teisės aktu negalima pripažinti (Administracinių teismų praktika Nr.4, psl. 350). Konstatuota, jog savivaldybių institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus individualius administracinius teisės aktus gali apskųsti teismui subjektai, kurių teisės pažeidžiamos. Vyriausybės atstovas, remdamasis tik Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi ir Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 dalimi, siaurinamai aiškina savivaldybės tarybos kompetenciją panaikinti savivaldybės administracijos direktoriaus priimtus teisės aktus. Padaryta išvada, jog pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 7 straipsnio 9 dalį, 11 straipsnį, 17 straipsnio 30-32 punktus, Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 ir 4 dalis savivaldybės tarybai įstatymais yra suteikta kompetencija panaikinti arba pakeisti savivaldybės administracijos direktoriaus priimtus teisės aktus. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2007 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr.I-1606 pripažindama netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. birželio 18 d. įsakymą Nr.01A-66-V-369 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių tvirtinimo", neviršijo jai įstatymu suteiktos kompetencijos ir nepažeidė įstatymų.

Teismas konstatavo, jog Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnis numato detaliųjų planų keitimą. Ši procedūra turi būti atliekama ta pačia tvarka kaip ir naujo detaliojo plano rengimas. Byloje ištirti įrodymai patvirtino, kad įsiteisėjus administracinėje byloje Nr.I-2281-8/2005 teismų priimtiems sprendimams (adm. byla Nr. I-2281-8/2005, l. 17, 18, 21-23, 123-126), pareiškėja A. M. toliau siekė (b.l.10-17, adm. byla Nr.I-705-8/2007, l. 3-11, 41-42, 60-63) ir šiuo metu siekia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. birželio 18 d. įsakymo Nr.01A-66-V-369 įgyvendinimo. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, atsakovas neturėjo pagrindo pakeisti minėtu įsakymu patvirtintą detalųjį planą. Kadangi, kaip nustatyta iš pateiktų įrodymų (b.l. 7-8, 11, 17, 134-135), tiek pareiškėjos nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, tiek teritorija, dėl kurios buvo parengtas detalusis planas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. birželio 18 d. įsakymu Nr.01A-66-V-369, yra įtraukta į numatytą detaliai suplanuoti 1,5 ha teritoriją tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, konstatuota, jog pareiškėja, kaip suinteresuotas šios teritorijos planavimu asmuo, turi teisę dalyvauti detaliojo planavimo procese ją dominančiu klausimu. Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuota, kad nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr.I-1606.

Pareiškėjos A. M. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytas nepagrįstu, kadangi, vadovaujantis Civilinio Kodekso 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis, nors atsakymas į pareiškėjos 2006 m. birželio 30 d. prašymą buvo neišsamus, atsakovo veiksmai, neigiamai išsprendžiant (b.l.11,17) pareiškėjos 2006 m. birželio 30 d. prašymą, iš esmės buvo teisėti (nenustatyta savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų). Kadangi pareiškėjos skundo visi reikalavimai netenkinti, konstatuota, jog nėra pagrindo ir tenkinti jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str.).

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimą panaikinti ir skundą bei prašymą patenkinti. Apeliantės manymu, kadangi byloje dalyvavo ne tie patys asmenys, teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, negalėjo remtis įsiteisėjusiu 2005 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr.I-7562-2/2007.

Apeliantė paaiškina, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-369 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių tvirtinimo" detalusis planas patvirtintas, atsižvelgiant į 2003 m. sausio 8 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr.010, patvirtintą Regioninės plėtros departamento Teritorijų planavimo skyriaus, 2002 m. gruodžio 6 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento raštą Nr.2127. Vilniaus miesto miškų inventorizacija buvo atlikta 2002 metais ir tik 2004 m. lapkričio 23 d. Vyriausybės nutarimu Nr.1370 buvo patvirtinti jų plotai, į kuriuos pateko ir ginčo plotai. Minėti įrodymai patvirtinta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. birželio 18 d. įsakymas Nr. 01A-66-V-369 buvo priimtas, laikantis visų teisės aktų reikalavimų ir suderintas su būtinomis institucijomis. Apeliantė nurodo, jog kadangi detaliojo plano organizatoriumi buvo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas, jiems nekilo jokių abejonių dėl veiksmų teisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantė remiasi Lietuvos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu, Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. balandžio 30 d.) 20 straipsnio 11 punktu, dabartinės Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 26 straipsnio 9 dalimi. Apeliantė paaiškina, jog parengto teritorijos planavimo dokumento Vilniaus miesto savivaldybės administracija neperdavė Vilniaus apskrities viršininko administracijai 4 metus. Visus šiuos metus jie negalėjo įgyvendinti teisių, atsiradusių patvirtinus teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius, nors pagal 2005 m. spalio 6 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-483 patvirtinto Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 9.2 punktą, esant detaliajam planui, yra įstatyminis pagrindas tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą.

Šalies argumentai

Apeliantės teigimu, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. birželio 18 d. įsakymas Nr. 01A-66-V-369 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių tvirtinimo" sukėlė teisines pasekmes – kaip nurodoma UAB „Vigysta" atsiliepime, remiantis 2003 m. birželio 18 d. patvirtintu detaliuoju planu ir 2002 m. gegužės 17 d. jungtinės veiklos sutartimi, buvo paruoštas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektas ir, pratęsus statybos leidimą, užbaigti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai.

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo prašymą patenkinti. Apelianto manymu, teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje teigia, jog teismas neteisingai išaiškino Teritorijų planavimo 26 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nurodo, jog atsižvelgiant į 26 straipsnio antraštę, šis straipsnis reglamentuoja detaliųjų planų rengimą, keitimą, derinimą, tvirtinimą ir galiojimą. Minėto straipsnio 3 dalis taikoma detaliųjų planų rengimo, keitimo, derinimo ir tvirtinimo procedūroms. Ši nuostata netaikoma jau patvirtintiems detaliesiems planams. Priešingas šios teisės normos aiškinimas pažeistų asmens teisėtų lūkesčių bei lex retro non agit principus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Teritorijų planavimo įstatyme nėra numatyta detaliojo plano panaikinimo (pripažinimo netekusiu galios) procedūra. Joks kitas įstatymas taip pat nesuteikia teisės detalųjį planą panaikinti pačiam jį patvirtinusiam subjektui. Vadovaujantis principu, kad viešojo administravimo subjektai gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie tiesiogiai numatyti galiojančiuose teisės aktuose, bei atsižvelgiant į tai, kad Teritorijų planavimo įstatyme nėra numatyta detaliojo plano pripažinimo netekusiu galios procedūra, daroma išvada, kad detaliojo plano administracine tvarka panaikinti negalima. Nurodoma, jog tokį teisės normų aiškinimą patvirtina ir Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 dalies nuostata, pagal kurią detaliojo plano sprendiniai galioja neterminuotai.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog byloje Nr. I-2281-8/2005 nebuvo sprendžiamas detaliojo plano panaikinimo klausimas, joje pareiškėjai prašė įpareigoti atsakovus koreguoti numatytas detaliuoju planu pareiškėjų žemės sklypų ribas, atlikti pakartotinę valstybinės reikšmės miškų plotų inventorizaciją, parengti pasiūlymus dėl valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Teismas šioje byloje tik nustatė, kad koreguoti ar mažinti valstybinės reikšmės miško plotą pagal detalaus plano nustatytas ribas nėra pagrindo ir skundą atmetė kaip nepagrįstą, jis nenagrinėjo detaliojo plano panaikinimo klausimo, neįpareigojo savivaldybės tarybos panaikinti jau patvirtintą detalųjį planą. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad taryba, vadovaudamasi teismo sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-2281-8/2005, turėjo teisę panaikinti jos pačios patvirtintą detalųjį planą.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. kovo 24 d. sprendimą detalusis planas priskiriamas individualiems teisės aktams (Administracinių teismų praktika Nr. 4, 2003). Nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas įeina į juridinių faktų sudėtį, būtiną tam tikriems santykiams atsirasti, jo būdingas bruožas yra tas, kad kiti teisės aktai priimami po to, kai patvirtinamas detalusis planas, remiantis juo, projektuojami statiniai, išduodamas statybos leidimas ir pan. Apeliantas pažymi, kad detalusis planas (sprendimas dėl jo patvirtinimo) po to, kai jis sukėlė konkrečias teises ar pareigas, negali būti panaikintas administracine tvarka, o pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 4 dalį savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai gali būti skundžiami teismui. Apeliantas teigia, jog kadangi minėtas administracijos direktoriaus įsakymas gali būti panaikintas teismo, o ne savivaldybės tarybos sprendimu, ginčijamas tarybos sprendimas yra neteisėtas (detalųjį planą patvirtinusi institucija, nustačiusi, kad detaliojo plano sprendiniai patvirtinti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, turėtų kreiptis į instituciją, turinčią teisę inicijuoti administracijos direktoriaus įsakymo teisėtumo patikrinimą teisme (pvz. prokuratūrą), o ne pati vienašališkai panaikinti detalųjį planą).

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog Vyriausybės atstovas neginčijo tarybos teisės panaikinti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus. Byloje keliamas klausimas, ar taryba turi teisę panaikinti individualius teisės aktus, kurių panaikinimas reiškia asmeniui suteiktos teisės atėmimą ir suvaržymą. Teismas, kaip teigiama, šių Vyriausybės atstovo argumentų nevertino. Apeliantas nurodo, jog nors Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio teisės norma, suteikianti tarybai teisę sustabdyti ar panaikinti kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus, minėtos nuostatos negalima suabsoliutinti, ją reikia aiškinti atsižvelgiant ir į kitų teisės aktų reikalavimus bei susiformavusią teismų praktiką. Apeliantas remiasi Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi, pažymėdamas, jog administracine tvarka negalima taisyti teisinių klaidų. Be to, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, administracinis aktas, kuris asmenims sukelia konkrečias teisės reglamentuojamas teises ir pareigas, negali būti panaikinamas ar pakeičiamas administracine tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 12 d. nutartis adm. byloje Nr. A-11-787/2005; 2007 m. sausio 4 d. nutartis adm. byloje Nr. AS3-4/2006; 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas adm. byloje Nr. A16-727/2007). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad individualus teisės aktas suteikia asmeniui teises nuo jo įsigaliojimo momento, t.y. nuo individualaus teisės akto pasirašymo dienos, jeigu pačiame teisės akte nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data (Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 str. 2 d.). Taigi, teismas, teigdamas, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba, pripažindama netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. birželio 18 d. įsakymą Nr. 01A-66-V-369, neviršijo jai įstatymų suteiktos kompetencijos ir nepažeidė įstatymų, neteisingai taikė ir aiškino Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 2 punktą bei nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismų praktika. Vadovaujantis sisteminiu ir teleologiniu teisės normų aiškinimu, daroma išvada, kad detalusis planas gali būti panaikintas tik teismo sprendimu, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo teigimu, teismas pagrįstai atsižvelgė į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2281-8/2005 ir 2006 m. birželio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje A5-1021/2006, rėmėsi minėtu sprendimu ir nutartimi nustatytais faktais. Pareiškėja, teigdama, jog teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, negalėjo remtis įsiteisėjusiu 2005 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2281-8/2005, siaurinamai aiškina Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio nuostatas. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog tiek išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-2281-8/2005, tiek administracinėje byloje Nr. I-7562-2/2007 proceso šalimis yra tie patys asmenys (pareiškėja - A. M., o atsakovas - Vilniaus miesto savivaldybės administracija). Atsakovo teigimu, nepaisant to, kad detalusis planas buvo patvirtintas atsižvelgiant į 2003 m. sausio 8 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. 010, laikantis visų teisės aktų reikalavimų ir suderinus su būtinomis institucijomis, jo sprendiniai negalėjo būti įgyvendinti dėl prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktui, negalėjo sukelti teisių ir pareigų. Pažymima, kad vykdant detaliojo plano rengimo veiksmus, detalųjį planą derinant su suinteresuotomis tarnybomis, buvo priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 2013, kuriuo teritorija prie (duomenys neskelbtini) pagal parengtas valstybinės reikšmės miškų schemas buvo įtraukta į Vilniaus miesto valstybinės reikšmės miškų plotus (tvirtinant detalųjį planą, nebuvo duomenų apie tai, kad ginčo žemės sklypas priskirtas valstybinės reikšmės miškams). Atsakovas remiasi Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintu savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principu, Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalimi. Pažymima, jog apie aplinkybes, kodėl detalusis planas negali būti įgyvendintas, pareiškėja informuota. Be to, pareiškėja 2006 m. liepos 12 d. raštu Nr. A63-3941-(999)(4.4-PD) informuota, jog yra pradėtas rengti naujas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių detalusis planas, siekiant koreguoti bei nustatyti ribas, statybos reglamentus, kurio tikslas - išspręsti susiklosčiusią situaciją. Tokiu būdu įgyvendintas visuomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnis). Pabrėžiama, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. birželio 16 d. sprendime konstatavo, jog nenustatyta aplinkybių, nurodytų Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 9 punkte, koreguoti ar mažinti valstybinės reikšmės miško plotą pagal detalaus plano nustatytas ribas nėra pagrindo. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjos prašymo perduoti parengtą detalųjį planą Vilniaus apskrities viršininko administracijai padavimo metu jau buvo įsiteisėję teismų sprendimai administracinėje byloje Nr. I-2281-8/2005, iš kurių akivaizdu, kad detaliojo plano sprendiniai, patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-369, negali būti įgyvendinami. Nei Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. S-93-9A(G)-148), nei 2007 m. vasario 20 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-705-8/2007 Vilniaus miesto savivaldybė nebuvo įpareigota perduoti 2003 m. birželio 18 d. administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 01A-66-V-369 patvirtinto detalaus plano Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Iš administracinėje byloje Nr. I-2281-8/2005 teismo priimtų ir įsiteisėjusių sprendimų pareiškėjai buvo žinoma, kad jos prašymas dėl detaliojo plano perdavimo Vilniaus apskrities viršininko administracijai negali būti tenkinamas.

Atsakovas atsiliepimu į Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, jog Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalis yra bendro pobūdžio nuostata, kuri turi būti taikoma ne tik siaurąja prasme, kaip nurodo pareiškėjas - detaliųjų planų rengimo, keitimo, derinimo ir tvirtinimo procedūroms - bet ir (pagal straipsnio antraštę) detaliųjų planų galiojimo atžvilgiu (kitaip būtų pažeidžiamas principas, jog iš neteisės negali atsirasti teisė). Detaliojo plano sprendinių, kurie prieštarauja teisės aktams, įgyvendinimas būtų neteisėtas. Atsakovo manymu, pareiškėjo teiginiai, kad Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies taikymas ne tik detaliųjų planų rengimo, keitimo, derinimo ir tvirtinimo, bet ir galiojimo teisėtumo atžvilgiu pažeistų asmens teisėtų lūkesčių bei lex retro non agit principus, yra nepagrįsti. Atsakovas nurodo, jog nors Teritorijų planavimo įstatyme nėra tiesiogiai numatyta detaliojo plano panaikinimo (pripažinimo netekusiu galios) procedūra, kaip teisingai išaiškino Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendime, sprendžiant, ar savivaldybės taryba gali panaikinti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo patvirtintas nedidelių veiklos mastų detalusis planas, turi būti sistemiškai aiškinamos Vietos savivaldos įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo normos. Remdamasis Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, atsakovas pažymi, jog įstatymas neišskiria kokius teisės aktus - norminius ar individualius - savivaldybės tarybai yra suteikiama teisė panaikinti. Daroma išvada, kad teisės akto, nepriskirto norminiams teisės aktams, panaikinimas, kaip sukeliantis mažiau reikšmingas pasekmes, yra galimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gegužės 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A6-10003; 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63-03). Be to, atsakovas pažymi, jog vykdant teritorijų planavimą, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdžio ypatumus, geografinę padėtį ir kt. (tai tiesiogiai įtvirtinta Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje). Atsakovo manymu, teismas teisingai pritaikė Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 9 punkto nuostatas. Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju turi būti atsižvelgta į Vyriausybės nutarimą Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" pakeitimo", į tai, kad jam prieštarauja 2003 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 01A-66-V-369 patvirtintas detalusis planas. Nors pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 dalį detaliojo plano sprendiniai galioja neterminuotai, patvirtintas detalusis planas negalėjo apskritai galioti ir sukelti teises ar pareigas kaip neteisėtas. Nepaisant to, kad administracinėje byloje Nr. I-2281-8/2005 nebuvo konkrečiai sprendžiamas detaliojo plano panaikinimo klausimas, atsakovo teigimu, šioje byloje priimtas sprendimas nagrinėjamoje byloje yra reikšmingas. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostata, nes minėta teisės norma nėra imperatyvaus pobūdžio - neįpareigoja privalomai kreiptis į teismą. Atsakovas pažymi turįs teisę panaikinti tiek norminį, tiek individualų teisės aktą, jeigu jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Paaiškėjus, jog patvirtinti detaliojo plano sprendiniai prieštarauja teisės aktams, nurodo vadovavęsis Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsniu, kuriame numatyta savivaldybės tarybos teisė panaikinti kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus.

Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vigysta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Tretysis suinteresuotas asmuo paaiškina, remdamasis 2003 m. birželio 18 d. patvirtintu teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu ir 2002 m. gegužės 17 d. jungtinės veiklos sutartimi, paruošęs gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektą ir, pratęsus statybos leidimą, atlikęs gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus. Pagal rekonstrukcijos projektą inžinierinės komunikacijos paklotos po įvažiavimu, kurio dalis, panaikinus detalųjį planą, atsidūrė kaimyno A. J. sklype. Tretysis suinteresuotas asmuo paaiškina, jog gyventojai, atlikę apdailos darbus, apsigyveno nusipirktuose butuose. 2005 m. gruodžio mėn. sudaryta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento objekto priėmimo komisija patikrino statinio atlikimą projektui. Pažeidimų nerasta, išskyrus tai, kad neužbaigta detaliojo plano įteisinimo procedūra. Iki šiol valstybinės komisijos aktas nepatvirtintas. UAB „Vigysta" nurodo negalinti priduoti inžinierinių komunikacijų jas eksploatuojančioms įmonėms, mokanti eksploatacijos mokesčius energetinių resursų tiekėjams, paaiškina, kad gyventojai negali juridiškai iki galo įteisinti nusipirktus butus. Tretysis suinteresuotas asmuo paaiškina, jog A. M. ir A. J. perkami keli arai žemės po detaliojo plano patvirtinimo buvo pavadinti „mišku". Laiku nesutvarkius patvirtintų dokumentų, bendrovė kelis metus negali užbaigti įteisinti techniškai tvarkingai pastatyto gyvenamojo namo, įvykdyti įsipareigojimų pagal jungtinės veiklos sutartį A. M. ir P. M. - pastatyti jiems detaliuoju planu atskirtoje nuo turimo sklypo dalyje vienbutį gyvenamąjį namą (neužbaigus detaliojo plano įteisinimo procedūros, negalima pradėti nei projektavimo, nei statybos darbų).

Pareiškėja atsiliepimu į Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas yra kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-04-04 sprendimo Nr. I-1606, kuriuo Taryba nusprendė pripažinti netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-06-18 įsakymą Nr.01A-66-V-369 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ kaip prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktui.

Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalis nustato, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymams, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai ) sprendiniams, kitiems teisės aktams.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-06-18 įsakymu Nr.01A-66-V-369 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas, kurio sprendiniais A. M. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui A. J. nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, kurių bendras plotas 1795 m² (A. M.-1150 m² , A. J.-645 m² ), teritorijoje ir šalia jos suformuoti trys 1245,94 m² bendro ploto žemės sklypai : Nr.1 (770,14 m² ), Nr.2 (475,80 m² ) ir Nr.3 ( 956 m² ) t.y. bendras sklypo plotas padidėjo 406,97 m². Minėtu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimu patvirtinus teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius paaiškėjo, kad žemės sklypo padidinta dalis (406,97 m² ) priskirta valstybinės reikšmės miško plotui-Vilniaus miesto miškų Pavilnio girininkijos 5-jo kvartalo 2-ajam ir 3-ajam taksaciniams sklypams, kurie yra įregistruoti valstybės kadastre kaip miško žemė ir dėl šios priežasties detaliojo plano sprendiniai negali būti įgyvendinti.

Minėto žemės sklypo dalies priklausymas miško žemei nėra ginčijamas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005m. gruodžio 22 sprendimu atmetė pareiškėjos A. M. ir A. J. skundą dėl įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, remiantis minėtu detaliuoju planu, kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl valstybinės reikšmės miškų plotų pakartotinės inventorizacijos ir dėl jų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų ploto ( adm. byla Nr. I-2281-8/2005). Šis sprendimas Vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-16 nutartimi paliktas nepakeistas( adm.byla Nr. A5 -1021/2006). Minėtais teismų sprendimais konstatuota, kad ginčo teritorija atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje numatytą miško sąvoką ir kad byloje nėra įrodymų, paneigiančių šią išvadą. Pagal miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį miškai yra išimtinė valstybės nuosavybė. Minėtoje byloje nenustatyta, kad ginčo teritorija priskirta valstybinės reikšmės miško plotui neteisėtai. Vyriausiasis administracinis teismas nutartyje pažymėjo, kad pirmos instancijos teismo sprendime pagrįstai nurodyta galima išeitis iš susidariusios situacijos-detaliuoju planu patvirtinta žemės sklypo ribas tikslinti atliekant detalaus plano pakeitimą, įvertinus miško ribas. Minėtais teismų sprendimais konstatuota, kad detaliojo plano sprendiniai, patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-06-18 įsakymu Nr.01A66-V369, negalėjo būti įgyvendinami, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl šiuo įsakymu patvirtintas detalusis planas negalėjo būti perduotas Vilniaus apskrities viršininko administracijai.

Įsiteisėjus paminėtiems teismų sprendimams administracinėje byloje Nr. I-2281-8/2005 ir nustačius, kad į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 01A-66-V-369 patvirtintąjį detalųjį planą patenka 406,97 m² valstybinės miško žemės, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2007-04-04 sprendimu Nr. I-1606 pripažino netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-06-18 įsakymą Nr. 01A-66-V-369, kuriuo buvo patvirtinti teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniai.

Pareiškėja A. M. kreipėsi į teismą dėl sprendimo, kuriuo buvo pripažintas netekusiu galios įsakymas, patvirtinęs detaliojo plano sprendinius, panaikinimo. Šioje situacijoje būtina išsiaiškinti, ar toks detalusis planas ( įsakymas dėl jo patvirtinimo) gali būti panaikintas administracine tvarka. Tam yra būtina pasisakyti dėl patvirtinto detaliojo plano statuso it tokio patvirtinimo pasekmių.

Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis apibūdina detalųjį planą kaip teritorijų planavimo dokumentą, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimas ( statybos ar kitos veiklos privalomosios sąlygos). Pagal detaliojo plano teisinę prigimtį jis yra priskirtas individualiems teisės aktams. Tai yra konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo paskelbtame plenarinės sesijos 2003m. kovo 24 d. sprendime (Administracinių teismų praktika. 2003 m. Nr. 4).Tai reiškia, kad detalusis planas ( sprendimas dėl jo patvirtinimo), kai jis sukėlė konkrečias teises ir pareigas, negali būti panaikintas administracine tvarka. Tokią išvadą patvirtina ir Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 4 dalies bei Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 6 dalies nuostatų analizė. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, savivaldybių institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimti individualūs administraciniai teisės aktai gali būti skundžiami teismui. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 6 dalį, klaidos ištaisymo procedūra ( administracinio sprendimo pakeitimas ar kitoks koregavimas administracine tvarka) netaikomas toms teisinėms klaidoms, kurių ištaisymas reikštų piliečiui ar kitiems asmenims suteiktos ir pagal nustatytą tvarką įsigaliojusios teisės atėmimą ar suvaržymą. Tokios klaidos gali būti taisomos tik teismo sprendimu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m.birželio18 įsakymu Nr. 01A-66-V-369 buvo patvirtintas teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detalusis planas. Šiuo detaliuoju planu minėtų sklypų savininkams yra suteiktos konkrečios teisės ir pareigos tvarkyti ir naudoti suplanuotą teritoriją pagal plane nustatytą režimą, o šių teisių ir pareigų atsiradimo data sietina su paties minėto įsakymo įsigaliojimo data-2003 m. birželio 18 d. Todėl atsakovo argumentai, kad detaliojo plano sprendiniai yra neteisėti, todėl paminėtos teisės ir pareigos šiuo metu realiai nėra įgyvendintos, atmestini kaip nepagrįsti.

Pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino detaliojo plano teisinę paskirtį, neteisingai taikė materialinės teisės normas ir priėmė sprendimą, prieštaraujantį įstatymams bei suformuotai Vyriausiojo administracinio teismo praktikai, todėl A. M. skundas dalyje dėl skundžiamo akto panaikinimo tenkinamas, o skundžiamas sprendimas naikinamas.

Skundą dalyje dėl įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybę perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-06-18 įsakymą Nr. 01A-66-V-369, tenkinti nėra pagrindo, nes minėtas detalusis planas negali būti įgyvendinamas neišsprendus dalies suplanuotos teritorijos statuso( priskyrimo miško žemei).

Skundžiamas aktas yra naikinamas dėl procedūrinių pažeidimų, todėl nėra pagrindo teikti, kad naikinamu administraciniu sprendimu pareiškėjai padaryta neturtinė žala. Pareiškėja pripažįsta, kad į suplanuotą teritoriją patenka valstybės miškas, todėl skundžiamo akto panaikinimas nereiškia, kad detalusis planas atitinka įstatymams. Pats akto panaikinimas neteisėtos situacijos nepanaikina, tai yra neišsprendžia dalies detaliuoju planu suplanuotos teritorijos priskyrimo miškui statuso. Kolegija sprendžia, kad šioje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisingas.

Dėl Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje apeliacinio skundo, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 4 d. sprendimą, kuriuo pripažintas netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003m. birželio 18 d. įsakymas, kuriuo patvirtintas teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detalusis planas.

Šis pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl sprendimo, kuriuo pripažintas netekusiu galios Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, patvirtinęs detalųjį planą, panaikinimo Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Ši teisės norma suteikia Vyriausybės atstovui teisę kreiptis į teismą tuo atveju, kai savivaldybės administravimo atstovas atsisako patenkinti motyvuotą teikimą dėl ( Vyriausybės atstovo manymu neteisėto) teisės akto panaikinimo ar pakeitimo. Tokia Vyriausybės atstovo teisė numatyta taip pat Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pagal kurį, kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, Vyriausybės atstovas kreipiasi į teismą.

Vyriausybės atstovas, nustatęs, kad, jo manymu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-04-04 sprendimas Nr. 1-1606 „Dėl administracijos direktoriaus 2003-06-18 įsakymo Nr. 01A-66-V-369 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ prieštarauja teisės aktams, 2007-04-25 teikimu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybė tarybą, siūlydamas artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje spręsti 2007-04-04 savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo klausimą, kadangi šiuo sprendimu administracine tvarka buvo panaikintas individualus administracinis aktas, o tokie savivaldybės institucijų priimti individualūs administraciniai aktai gali būti panaikinami tik teismo. Kadangi savivaldybės taryba per nustatytą terminą sprendimo nepriėmė, toks atsisakymas laikomas neveikimu ir vertinamas kaip atsisakymas patenkinti Vyriausybės atstovo teikimą.

Kolegijos nuomone, Vyriausybės atstovas dėl neteisėto savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo administracine tvarka buvo panaikintas individualus administracinis aktas ( detaliojo plano sprendiniai), pagrįstai pasinaudojo jam Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 d. 2 p. suteikta teise dėl neteisėto akto panaikinimo kreiptis į teismą. Skundžiamo akto panaikinimo pagrindai yra analogiški kaip ir pareiškėjos A. M. skundo, todėl jie nekartojami.

Pareiškėja nedetalizavo bei nepateikė išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl prašymas priteisti teismo išlaidas nesprendžiamas. Dėl turėtų teismo išlaidų, atlyginimo patenkintoje skundo dalyje ABTĮ 45 straipsnio nustatyta tvarka ir terminais pareiškėja turi teisę kreiptis su prašymu į teismą..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimą pakeisti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ta apimtimi, kuria atmestas pareiškėjos A. M. ir Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-04-04 sprendimo panaikinimo pakeisti . Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-04-04 sprendimą Nr.1-1606 „Dėl administracijos direktoriaus 2003-06-18 įsakymo Nr. 01A-66-V-369 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios, panaikinti.

Kitoje dalyje A. M. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiamas.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėAnatolijus BaranovasStasys Gagys