Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus) atstovui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

atnaujinti jai terminą priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu bei išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečių vaikų - L. M., gimusios (duomenys neskelbtini) A. M., gimusios (duomenys neskelbtini) ir M. M., gimusios (duomenys neskelbtini) vardu.

Pareiškimas grindžiamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sugyventinis ir jų bendrų trijų nepilnamečių dukrų tėvas J. M.. Dar (duomenys neskelbtini) mirė J. M. motina J. M., po kurios mirties niekas iš įpėdinių palikimo nepriėmė. Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos sugyventinis J. M. po savo motinos J. M. mirties priėmė palikimą faktinio valdymo būdu. To pasėkoje jam 2015 m. rugsėjo 8 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. J. M. norėjo įregistruoti paveldėtą turtą savo vardu, tačiau paaiškėjo, kad šis turtas jau priklauso VĮ „Turto bankas“ pagal 2015 m. balandžio 30 d. Anykščių rajono 1-ojo notarų biuro išduotą paliko perėjimo valstybei liudijimą. Minėtas palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo pripažintas negaliojančiu ir panaikintas Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Įgijęs teisę į savo motinos palikimą, J. M. pradėjo tvarkyti dokumentus, tačiau nespėjo, nes (duomenys neskelbtini) mirė. J. M. priklausė gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra sudegęs ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvęs ir esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai reikalingas teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu po jų tėvo J. M. mirties, nes teismo leidimas sukurs jos vaikams teisines pasekmes priimti palikimą, tvarkyti dokumentus dėl neįregistruoto gyvenamojo namo įteisinimo nepilnamečių vaikų vardu. Pareiškėja yra praleidusi įstatymu nustatytą 3-jų mėnesių terminą palikimui priimti. Terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nes po vaikų tėvo mirties pareiškėja liko viena, buvo sutrikusi, nežinojo ką turėtų daryti, pablogėjo jos sveikata. Be to, tik 2020 m. sausio 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo pagrindu pareiškėjai buvo paskirta advokatė. Dėl paskelbto karantino, su advokate ilgą laiką negalėjo susisiekti, neturėjo reikiamų dokumentų, kuriuos reikėjo surinkti.

Pareiškėja G. J. į teismo posėdį neatvyko. Jai buvo tinkamai pranešta apie posėdžio datą, laiką ir vietą. Pareiškėjos neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų negauta.

Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius) (toliau - ir Institucija) 2020 m. rugsėjo 28 d. pateikė išvadą byloje. Išvadoje nurodė, kad L. M., gimusi (duomenys neskelbtini) A. M., gimusi (duomenys neskelbtini) ir M. M., gimusi (duomenys neskelbtini) turi teisę lygiomis dalimis su kitais paveldėtojais paveldėti mirusiojo tėvo J. M. turtą. Pareiškėja G. J. yra įstatyminė nepilnamečių dukrų atstovė ir pareiškimą pateikė teismui vadovaudamasi vaikų interesais. G. J. dėl vaikų teisių pažeidimų nėra žinoma. Pareiškėja nurodė, kad praleido terminą kreiptis dėl palikimo vaikų vardu priėmimo dėl sveikatos pablogėjimo ir teisinių žinių stokos. Institucijos vertinimu, pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys laikytinos objektyviomis, todėl praleisto termino atnaujinimas atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Institucijos nuomone, pareiškėja nepilnamečių dukrų vardu palikimą turėtų priimti pagal turto apyrašą.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Institucijos atstovo neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų negauta. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla teismo posėdyje buvo išnagrinėta nedalyvaujant Institucijos atstovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad L. M., gimusi (duomenys neskelbtini) A. M., gimusi (duomenys neskelbtini) ir M. M., gimusi (duomenys neskelbtini) yra J. M. ir G. J. dukros. (duomenys neskelbtini) J. M. mirė. Po J. M. mirties Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. J. M. buvo D. V. M. ir J. M. sūnus. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2020 m. vasario 5 d. duomenimis, J. M. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės 2020 m. spalio 19 d. išrašas patvirtina, kad nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, t.y. pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (būklė: sunaikintas, statusas: išregistruotas) ir kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (būklė: sunaikintas, statusas: išregistruotas) buvusius adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 1973 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. buvo registruotos J. M., o nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d. - Lietuvos Respublikai, kurios patikėjimo teise valdė VĮ „Turto bankas“. Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. M. po savo motinos J. M., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą faktinio valdymo būdu, jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas negaliojančiu Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės J. V. 2015 m. balandžio 30 d. išduotas plikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas: (1) pradėjus faktiškai jį valdyti, arba (2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio trečioje dalyje nurodyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 576-578 straipsniuose nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis ir 7 dalis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. M., jo dukros - L. M., gimusi (duomenys neskelbtini) A. M., gimusi (duomenys neskelbtini) ir M. M., gimusi (duomenys neskelbtini) kaip pirmos eilės įpėdinės (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), turi teisę paveldėti mirusiojo turtą. Tačiaunepilnamečių vaikų įsttayminė atstovė – pareiškėja G. J. - per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir kitaip palikimo nepriėmė. Iš pareiškime nurodytų paaiškinimų matyti, kad pareiškėja nesikreipė į notarą per 3 mėnesių terminą priimti palikimą nepilnamečių dukrų vardu dėl menko teisinio supratimo bei po sugyventinio mirties atsiradusių sveikatos problemų.

Teismas sprendžia, jog pareiškėja terminą palikimui, atsiradusiam po nepilnamečių vaikų tėvo mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, t.y. (1) nežinojo, kad turi pareigą per įstatyme numatytą terminą kreiptis į notarą ir nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, be to (2) artimo asmens - sugyventinio J. M. - mirtis neigiamai paveikė jos sveikatos ir emocinę būklę. Tačiau dėl nurodytų priežasčių neturėtų nukentėti nepilnamečių vaikų interesai.

Įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos termino praleidimo priežastys yra svarbios, todėl terminas priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu atnaujintinas (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 7 dalis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atnaujinus terminą priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, pareiškėja prašo išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Spręsdamas klausimą, ar išduoti teismo leidimą tėvams nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, teismas atsižvelgia į CK 5.52 straipsnio nuostatas, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Pareiškėja nurodė, koks turtas liko po vyro mirties, pateikė įrodymus apie paveldimo turto sudėtį. Duomenų apie mirusiojo kreditorius teismas neturi.

Esant nustatytoms tokioms faktinėms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir jai išduotinas teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu (CK 3.188 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 5.60 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, 5.60 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576-578 straipsniais, 582 straipsniu,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai G. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą nepilnamečių vaikų - L. M., gimusios (duomenys neskelbtini) A. M., gimusios (duomenys neskelbtini) ir M. M., gimusios (duomenys neskelbtini) vardu, atsiradusį po jų tėvo J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Išduoti pareiškėjai G. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo leidimą priimti nepilnamečių vaikų - L. M., gimusios (duomenys neskelbtini) A. M., gimusios (duomenys neskelbtini) ir M. M., gimusios (duomenys neskelbtini) vardu, atsiradusį po jų tėvo J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti visiems civilinėje byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis dalyje dėl teismo leidimo išdavimo neskundžiama. Likusioje dalyje nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.