- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-25
- Bylos Nr.
- 1-1908-992/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00624-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- L. R.
- Civilinis ieškovas
- „P. C.“ AS
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau tekste – UAB) (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. R. apgaule įgijo svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: L. R., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas, kad sutartinių įsipareigojimų neketina vykdyti, 2017 m. gruodžio 19 d., Vilniuje, tiksliau nenustatytoje vietoje, su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) suteikė jam teisę laikinai valdyti ir naudotis automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 950 Eur, ir kurį be UAB (duomenys neskelbtini) sutikimo, tiksliau nenustatytu laiku, L. R. išardė dalimis, kurias pardavė pagal skelbimą surastiems, tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o automobilio kėbulą su likusiomis dalimis pardavė į metalo supirktuvę. Tokiais savo veiksmais Linas apgaule įgijo svetimą turtą – 1 950 Eur vertės automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą UAB (duomenys neskelbtini) vardu, tačiau reikalavimo sutarčių pagrindu priklausantį „P. C.“ AS, taip padarydamas „P. C.“ AS 1 950 Eur turtinę žalą.
Kaltinamasis teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, nepripažįsta, kad apgaule įgijo svetimą turtą, automobilis buvo jo, sutinka teismui duoti parodymus. L. R. teismui paaiškino, kad automobilis (duomenys neskelbtini) valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) iš pradžių priklausė jo tėvui, kuris vėliau automobilį padovanojo jam, automobilį persiregistravo. Jam (kaltinamajam) reikėjo pinigų, todėl užstatydamas savo turtą kreipėsi į bendrovę (duomenys neskelbtini). Pasirašė sutartį, toliau galėjo naudotis automobiliu, gavo apie 1800 eurų, tikslios sumos neprisimena. Darbdavys neišmokėjo pinigų, todėl neturėjo galimybės sumokėti įmokos už automobilį. Tada įvyko eismo įvykis, kurio neįformino, nes per savo kaltę nuskrido nuo kelio, automobilį teko išardyti dalimis, kadangi jis buvo neberemontuojamas. Kai kurias dalis pardavė žmonėms per skelbimus, kitas pridavė į metalo supirktuvę. Gavo raginimą susimokėti skolas, kurį ignoravo, nes neturėjo galimybės susimokėti. Įmokų susimokėti negalėjo, nes buvo apgautas darbdavių: nesumokėdavo arba sumokėdavo mažiau, nei buvo tartasi, todėl pinigų užteko tik pragyvenimui. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis L. R. paaiškino, kad iš bendrovės (duomenys neskelbtini) gautus pinigus išleido pragyvenimui, tuo metu jam turėjo gimti sūnus, reikėjo pinigų lovytei, vežimėliui. Pardavęs automobilio dalis gautus pinigus išleido pragyvenimui. Nėra įmokėjęs jokių įmokų, nes neturėjo galimybės, laukė, kad per antstolius išsireikalaus tą skolą. Suvokė, kokius įsipareigojimus prisiima, supranta, kad turės atlyginti, ką gavo. Kai pasirašė sutartį su (duomenys neskelbtini), nuėjo su savo automobilio dokumentais į Regitrą ir perrašė (duomenys neskelbtini) vardu automobilį, jis pats atliko tuos veiksmus, suprato, kad savininkas nebe jis, jis liko valdytoju. Nesutinka, kad apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, nes (duomenys neskelbtini) jam išnuomojo automobilį, bet jis pats savo turtą užstatė, paskolą paėmė, jam žinoma pareiga, kad paskolą reikia grąžinti. Neatsimena, ar informavo (duomenys neskelbtini) dėl automobilio sugadinimo, pats nepranešė, jie jam paskambino, jis papasakojo istoriją, pasakė, kad automobilis jau supirktuvėje. Supranta, ko prašo civilinio ieškovo atstovas, sutiktų dalimis sumokėti, neturi jokių pastabų dėl civilinio ieškinio, tik prašo leisti sumokėti dalimis, ne visą sumą iš karto. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Kaltinamasis L. R. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos savo kaltės nepripažino, nors neginčijo, kad įmokų UAB (duomenys neskelbtini) nemokėjo, nes pinigų uždirbdavo tik pragyvenimui, kadangi jį kelis kartus apgavo darbdavys, tačiau nesutiko, kad apgaule įgijo svetimą turtą, kadangi automobilis BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) už kurį iš UAB (duomenys neskelbtini) gavo apie 1800 eurų, priklausė jam. L. R. įvardijo, kad suprato, jog, pasirašydamas su UAB (duomenys neskelbtini) transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį, perleido automobilį bendrovei, pats jį perregistravo VĮ „Regitra“ UAB (duomenys neskelbtini) vardu.
Nepaisant L. R. neprisipažinimo, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, patvirtina baudžiamosios bylos duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma:
2017 m. gruodžio 19 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad davėjas UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigoja suteikti už užmokestį gavėjui L. R. transporto priemonę (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai valdyti ir naudotis pagal sutarties sąlygas su galimybe įsigyti, o gavėjas įsipareigoja mokėti įmokas ir vykdyti kitus įsipareigojimus sutartyje numatyta tvarka ir pagal nustatytus įmokų grafikus. 2017 m. gruodžio 19 d. priėmimo - perdavimo aktas, autonuomos paraiška su L. R. parašais ant kiekvieno lapo. Autonuomos sutartyje nurodyta, kad L. R. pajamų šaltinis - darbo užmokestis ir papildomi darbai, specialybė - apdailininkas, nutrauktų sutarčių skola lygi 0 (1 t., b.l. 6-8, 9-15).
Pagal VĮ „Regitra“ duomenis, automobilio (duomenys neskelbtini) valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas buvo UAB (duomenys neskelbtini), valdytojas - L. R.. Duomenų, kad L. R. buvo automobilio savininkas, nėra (1 t., b.l. 32).
2018 m. lapkričio 8 d. „P. C.“ AS pareiškime nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir L. R. sudarė 2017 m. gruodžio 19 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) suteikė teisę valdyti ir naudotis automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o L. R. priėmė transporto priemonę iš (duomenys neskelbtini) ir ją valdė bei ja naudojosi ir naudojasi nuomos pagrindu bei įsipareigojo mokėti transporto priemonės nuomos įmokas. L. R. tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir nemokėjo įmokų, tačiau ir toliau naudojosi transporto priemone. Po sutarties nutraukimo pareikalavus L. R. transporto priemonės negrąžino (1 t., b.l. 1-19).
Pagal 2017 m. vasario 28 d. skolų perleidimo sutartį ir 2017 m. kovo 1 d. periodinę reikalavimų perleidimo sutartį Nr. 2017/03/01, L. R. skola UAB (duomenys neskelbtini) buvo perleista „P. C.“ AS (1 t., b.l. 16-17, 18-19).
2019 m. kovo 15 d. Lietuvos antstolių rūmų pateiktoje informacijoje nurodoma, kad L. R. atžvilgiu išieškojimų vykdomosios bylos yra nuo 2015 m. sausio 20 d. (iš viso 5 bylos), neužbaigta yra byla 8002,69 Eur sumai (išieškotojas „Bigbank AS filialas“, išieškojimo vykdymo pradžia 2018 m. gegužės 2 d.) (1 t., b.l. 34).
2019 m. gegužės 14 d. AB(duomenys neskelbtini) el. laiške nurodoma, kad L. R. 2018 m. gegužės 4 d. pridavė 1450 kg metalo laužo. Kokios metalo laužo atliekos buvo, nustatyti neįmanoma (1 t., b.l. 106).
L. R. neneigė aiškiai suvokęs, kokius įsipareigojimus priima pasirašydamas 2017 m. gruodžio 19 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) suteikė teisę valdyti ir naudotis automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pats automobilį perregistravo VĮ „Regitra“, todėl jo teiginiai, kad jis neįgijo svetimo turto, nes automobilis priklausė jam, neatitinka tikrovės: pasirašęs 2017 m. gruodžio 19 d. priėmimo – perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13), L. R. nuosavybės teisę į minėtą automobilį perleido UAB (duomenys neskelbtini) už tai gaudamas 1950 eurų, kuriuos išleido savo reikmėms. L. R., duodamas parodymus, nurodė, kad po sutarties pasirašymo buvo gavęs pajamų, tačiau nei vienos įmokos neįmokėjo, nes būtent šiam tikslui lėšų jam nebeužtekdavo. Tokie kaltinamojo teiginiai vertintini kritiškai. L. R., jau inicijuodamas pinigų gavimą iš UAB (duomenys neskelbtini) , auto nuomos paraiškoje (1 t., b. l. 14) nurodė duomenis apie savo pajamų dydį, finansinių įsipareigojimų dydį, kurių objektyviai nepagrindžia jokie dokumentai, pavyzdžiui, nurodė, kad iš darbo užmokesčio ir kitų šaltinių gauna 1120 eurų pajamų per mėnesį (pajamos, gaunamos iš nurodytų šaltinių 320 Eur/mėn., kitos pajamos už papildomus darbus – 800 Eur/mėn.); įvardijo turintis 200 Eur/mėn. finansinių įsipareigojimų, L. R. neįmokėjo nei pirmos, nei jokios vėlesnės įmokos UAB (duomenys neskelbtini), toks L. R. pasirinktas elgesio variantas atskleidžia būtinąjį sukčiavimo požymį – apgaulę - ir leidžia daryti išvadą, jog L. R. nuo pat pradžių neketino vykdyti jokių sutartinių įsipareigojimų, o jo tikslas buvo gauti pajamų iš UAB (duomenys neskelbtini). Tokią išvadą stiprina ir tolesni L. R. veiksmai: jis nepranešė apie į eismo įvykį patekusį automobilį, nors žinojo, kad pagal sutarties 7.3.2 punktą, privalo pranešti UAB (duomenys neskelbtini) maža to, automobilį išardė dalimis ir jas realizavo, o gautus pinigus vėl išleido savo reikmėms, toliau sąmoningai ignoruodamas prisiimtus įsipareigojimus ir jų nevykdydamas, nors, akivaizdu, įmokas UAB (duomenys neskelbtini) ir privalėjo mokėti, ir turėjo realią galimybę nors dalimis tą daryti, kadangi turėjo pajamų. Šie byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis L. R., panaudodamas apgaulę, t. y., nuslėpdamas, kad sutartinių įsipareigojimų neketina vykdyti, 2017 m. gruodžio 19 d. su UAB(duomenys neskelbtini) sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) suteikė jam teisę laikinai valdyti ir naudotis automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1 950 Eur, ir kurį be UAB (duomenys neskelbtini) sutikimo išardė dalimis ir realizavo, gautą finansinę naudą panaudodamas savo reikmėms. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad L. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Dėl L. R. skirtinos bausmės
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis, veikdamas tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, L. R. Lietuvos Respublikoje anksčiau teistas nebuvo, baustas administracine tvarka, duomenų apie gydymąsi psichikos sveikatos centruose baudžiamojoje byloje nepateikta. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad laisvės apribojimo bausmė šiuo konkrečiu atveju yra tinkamiausia bausmė L. R., kadangi laisvės apribojimas ir jo metu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų, tačiau neizoliuotų asmens nuo visuomenės, šeimos narių, artimųjų, suteiktų realias galimybes dirbti ir atlyginti žalą, taip skatintų teigiamus L. R. gyvenimo pokyčius. Parinkdamas laisvės apribojimo trukmę, teismas atsižvelgia į tai, jog L. R. padarytas nusikaltimas yra nesunkus, nesukėlęs sunkių padarinių, kaltinamasis turi šeimą, mažametį vaiką, turi kitų finansinių įsipareigojimų, todėl sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti L. R. paskyrus terminą, trumpesnį nei baudžiamajame įstatyme numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis.
Dėl žalos atlyginimo
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
„P. C.“ AS pripažintas civiliniu ieškovu dėl 2620,25 eurų turtinės žalos, iš kurių 2438,58 eurus sudaro skola, 181,67 eurą – delspinigiai. Teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl bendros 2620,25 eurų turtinės žalos priteisimo yra pagrįstas, prašoma priteisti suma yra reali, patvirtinta byloje esančiais objektyviais duomenimis, todėl „P. C.“ AS ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilna apimtimi.
Civilinis ieškovas „P. C.“ AS taip pat pareiškė reikalavimą iš kaltinamojo priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje dalyje „P. C.“ AS ieškinys tenkintinas iš dalies. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pavyzdžiui, nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019) nustatyta, kad įvertinus baudžiamojo ir civilinio proceso esminius skirtumus, kaltinamojo padėtį baudžiamajame procese, procesinės palūkanos priteisiamos nuo ne ankstesnio momento nei nuosprendžio įsiteisėjimas, todėl šios priežasties civilinio ieškovo „P. C.“ AS reikalavimas tenkinamas iš dalies priteisiant jo naudai iš L. R. 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio visiško įvykdymo.
Dėl kitų klausimų
Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
L. R. laikinai sulaikytas nebuvo.
Procesinių išlaidų nėra.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė– rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, jam įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
1. nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose;
2. tęsti darbą, pradėti mokytis arba įgyti profesiją;
3. per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą civiliniam ieškovui „P. C.“ AS.
Iš dalies tenkinti „P. C.“ AS pareikštą civilinį ieškinį ir iš L. R. bendrovės „P. C.“ AS naudai priteisti 2620,25 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt eurų 25 eurocentus) ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio visiško įvykdymo.
I. L. R., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
I. L. R., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.
K. L. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.