Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (E. V. turto pagrobimas) – 1 metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A. V. turto pagrobimas) – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (J. S. turto pagrobimas) - 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (V. J. turto pagrobimas) - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (N. B. turto pagrobimas) - 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti E. B. turtą) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti G. B. turtą) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti N. S. turtą) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti I. M. turtą) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (A. V. turto sugadinimas) – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (E. B. turto sugadinimas) – 20 (dvidešimt) parų areštu;

- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (J. S. turto sugadinimas) – 20 (dvidešimt) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 6 dalies nuostatomis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir R. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas R. L. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 11 d. 17.38 val. iki 2019 m. vasario 13 d. 16.02 val., 1 sulaikymo parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.

Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. L. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 30 d. iki 2019 m. vasario 6 d., 18.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. A., E. R. ir L. V., sugadindami lango rėmą 10 eurų vertės, lauko duris ir durų užraktą, bendros 100 eurų vertės, įsibrovė į negyvenamą patalpą - nukentėjusiajam E. V. priklausantį sodo namelį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei pagrobė svetimą, E. V. priklausantį turtą - 4 vnt. automobilio lietų ratlankių “Rial“ su padangomis “Cinturato p7“, R18 dydžio, bendros 120 eurų vertės, 0,7 litrų talpos viskio butelį, 20 eurų vertės, t. y., pagrobė svetimą, E. V. priklausantį turtą, bendros 140 eurų vertės;

2. Be to, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 3 d. 10.00 val. iki 2019 m. vasario 6 d. 19.50 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. A., E. R. ir L. V., išlauždami nukentėjusiajam E. B. priklausančio sodo namelio, adresu (duomenys neskelbtini), lauko duris, staktą ir užraktą, bendros 150 eurų vertės ir toje pačioje vietoje esančio ūkinio pastato duris ir užraktą, bendros 50 eurų vertės, sugadino E. B. turtą, bendros 200 eurų vertės, taip pasikėsino įsibrauti į negyvenamąsias patalpas - sodo namelį, ūkinį pastatą ir pagrobti svetimą, E. B. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nepavyko įsibrauti į vidų;

3. Be to, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019 m. vasario 6 d. 23.40 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. A., E. R. ir L. V. išlauždami nukentėjusiajai A. V. priklausančio sodo namelio, adresu Pa(duomenys neskelbtini), dvejas lauko duris, durų staktas ir durų užraktus, bendros 350 eurų vertės ir toje pačioje vietoje esančio ūkinio pastato duris, durų staktą ir užraktą, bendros 150 eurų vertės, sugadino A. V. turtą, bendros 500 eurų vertės ir, įsibrovę į negyvenamąją patalpą – nukentėjusiajai A. V. priklausantį sodo namelį, pagrobė svetimą, A. V. priklausantį turtą – televizorių LG, 108 įstrižainės, 200 eurų vertės;

4. Be to, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. vasario 6 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. A., E. R. ir L. V., išlauždami I. M. priklausančio sodo namelio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), lauko duris, bendros 50 eurų vertės bei nukirpdami toje pačioje vietoje esančio ūkinio pastato spyną, 15 eurų vertės, pasikėsino įsibrauti į negyvenamąją patalpą -sodo namelį ir pagrobti svetimą, I. M. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nepavyko įsibrauti į sodo namelio vidų;

5. Be to, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėn. pabaigos iki 2019 m. vasario 11 d., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. A., E. R. ir O. J., išlauždami nukentėjusiajam J. S. priklausančio sodo namelio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), verandos lango rėmą 50 eurų vertės, vidines duris ir durų užraktą, bendros 50 eurų vertės, rūsio durų staktą ir durų užraktą, bendros 50 eurų vertės, bei toje pačioje vietoje esančio ūkinio pastato durų užraktą 50 eurų vertės, sugadino J. S. turtą, bendros 200 eurų vertės ir, įsibrovę į negyvenamąją patalpą - nukentėjusiajam J. S. priklausantį sodo namelį, pagrobė svetimą, J. S. priklausantį turtą – elektrinį pjūklą „Power“, 1200W galingumo, 100 eurų vertės;

6. Be to, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. vasario 11 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. A., E. R. ir O. J., išdauždami G. B. priklausančio sodo namelio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), lango stiklą, 20 eurų vertės, įsibrovė į negyvenamąją patalpą - sodo namelį ir pasikėsino pagrobti svetimą, G. B. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado vertingų daiktų;

7. Be to, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėn. pradžios iki 2019 m. vasario 11 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. A., E. R. ir O. J., sugadindami nukentėjusiajam V. J. priklausančio sodo namelio, esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lauko durų spyną, 8 eurų vertės, vidinių durų staktą ir užraktą, bendros 25 eurų vertės, įsibrovė į negyvenamą patalpą - V. J. priklausantį sodo namelį ir pagrobė svetimą, V. J. priklausantį turtą: benzininę stumdomą žoliapjovę "Viking", 200 eurų vertės, benzininį trimerį "Alka", 100 eurų vertės, t. y., pagrobė svetimą, V. J. priklausantį turtą bendros 300 eurų vertės;

8. Be to, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019 m. vasario 11 d., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. A., E. R. ir O. J., išlauždami nukentėjusiajam N. B. priklausančio sodo namelio, esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lauko duris ir durų staktą, bendros 100 eurų vertės, bei atidarydami langą, įsibrovė į negyvenamą patalpą – N. B. priklausantį sodo namelį ir pagrobė svetimą, N. B. priklausantį turtą – turistinę dujų viryklę, 5 l talpos, 50 eurų vertės;

9. Be to, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. vasario 11 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. A., E. R. ir O. J., nukirpdami nukentėjusiajai N. S. priklausančio sodo namelio, esančio žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), durų spyną, 5 eurų vertės, įsibrovė į negyvenamąją patalpą- sodo namelį ir pasikėsino pagrobti svetimą, N. S. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado vertingų daiktų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

12. Apeliacinis skundas tenkinamas.

13. Nuteistasis apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės individualizavimu, prašydamas bausmės vykdymą atidėti arba paskirtą bausmę švelninti. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

14. BK 81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad BK XI skyriaus, numatančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu R. L. jau buvo pilnametis, tačiau nusikalstamas veikas, už kurias jis pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė būdamas tik 17 metų amžiaus, t. y., nepilnametis, todėl skiriant jam bausmę turi būti taikomos visos BK XI skyriaus nuostatos.

15. Pažymėtina, kad pagal BK 80 straipsnio nuostatas nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis: 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Be to, BK 91 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be minėtų ir BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia ir į 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje byloje dar kartą apsvarstė R. L. paskirtos bausmės klausimą dar kartą atsižvelgusi ir įvertinusi jo, kaip nepilnamečio, gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, socialinę brandą ir kitas BK XI skyriuje dėstomas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam R. L. individualizuodamas už kiekvieną atskirą nusikalstamą veiką skirtiną bausmę, tik formaliai vadovavosi BK 54, 80, 90 ir 91 straipsnių normomis, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės rūšies parinkimo ir jos dydžio nustatymo yra ne visiškai pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis R. L. dar būdamas nepilnamečiu įvykdė 12 nusikalstamų veikų – 9 tyčinius apysunkius nusikaltimus, iš kurių 5 baigti, o kiti 4 nutrūko pasikėsinimo stadijoje, taip pat 1 tyčinį nesunkų nusikaltimą ir 2 baudžiamuosius nusižengimus. Skirdamas bausmę ir parinkdamas jos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų padarymo pobūdį (nusikalstamos veikos nuosavybei), į nuteistojo asmenybę (praeityje teistas, baustas administracine tvarka, po šioje byloje nurodytų nusikalstamų veikų padarymo buvo teisiamas dar vieną kartą, šiuo metu yra baigiami dar keli ikiteisminiai tyrimai, ikiteisminio tyrimo metu slapstėsi, nusikalstamoms veikoms daryti nuteistasis naudojo specialius įrankius), į 1 nuteistojo padėtį lengvinančią aplinkybę (nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), į 1 nuteistojo padėtį sunkinančią aplinkybę (nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas)) ir parinko griežčiausias bausmės rūšis - atitinkamai terminuotą laisvės atėmimą bei areštą, artimą straipsnių sankcijoje nustatytos bausmės vidurkiui.

18. Tačiau teismas nepagrįstai pernelyg sureikšmino nuteistąjį R. L. charakterizuojančius duomenis – tai, kad prieš nuteistąjį yra vykdomi dar keli baudžiamieji procesai bet kokiu atveju negali pažeisti nekaltumo prezumpcijos - šiais duomenimis remtis negalima, kol kaltinamojo kaltė yra neįrodyta priimant apkaltinamąjį teismo nuosprendį, kadangi kaip matyti iš „LITEKO“ sistemoje esančių duomenų, jokių apkaltinamųjų nuosprendžių po skundžiamo nuosprendžio priėmimo prieš R. L. nėra priimta. Be to, teismas ne visiškai tinkamai įvertino R. L. nusikalstamų veikų pobūdį ir pernelyg sureikšmino nuteistojo pavojingumą dėl naudotų įrankių nusikalstamų veikų darymui. Iš esmės matyti, kad pirmos instancijos teismas vertino tik neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, neįvertinant aplinkybių, kad R. L. dar nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje iki priimant skundžiamą nuosprendį pradėjo dirbti ir mokytis, turi socialinius ryšius. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos – vagystės, turto sugadinimai, nesukėlė neatkuriamų ir labai žalingų pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismo parinktos pačios griežčiausios bausmės rūšis ir jų terminas, teisėjų kolegijos vertinama kaip per griežtos ir neteisingos. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus R. L. atitinkamai terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės apribojimo bausmes, atsižvelgiant į BK 91 straipsnio 3 dalies nuostatą, artimas šių bausmės rūšių minimumui, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas (BK 328 straipsnio 2 dalis).

19. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad teismas be pagrindo nuteisė R. L. realia laisvės atėmimo bausme, nepagrįstai nesvarstė bausmės vykdymo atidėjimo klausimo ir netaikydamas nuteistajam BK 92 straipsnio nuostatų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

20. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėta atnaujinta baudžiamoji byla Nr. 2K-391/2013). Pažymėtina, kad sprendžiant nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės klausimą, įstatyme teikiama pirmenybė ne tokio asmens griežtam nubaudimui, tačiau siekiama riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes (BK 80 straipsnis).

21. Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui sąlygos ir tvarka nustatyta BK 92 straipsnyje. Šio BK straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. To paties BK straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Kartu teismas nustato laiką, per kurį nepilnametis turi įvykdyti auklėjamo poveikio priemones.

22. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindai, kuriems esant R. L. atžvilgiu gali būti taikomos BK 92 straipsnio nuostatos. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad nuteistasis dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi, supranta, kad elgėsi netinkamai ir neleistinai, po nusikalstamų veikų padarymo pradėjo mokslus profesinio rengimo centre, įsidarbino. Matyti, jog R. L. siekia pats save išlaikyti savo darbu, o tai kartu leidžia tikėtis, kad jis iš savo uždarbio per kiek įmanoma trumpesnį laiką atlygins nukentėjusiesiems padarytą ir teismo priteistą turtinę žalą. Teismas pažymi, kaip jau minėta anksčiau, nuteistojo padarytos veikos sunkių padarinių nesukėlė, padaryta žala nėra didelė. Nuteistasis yra labai jauno amžiaus ir laisvės atėmimas turės neigiamą įtaką jo visuomeniniams santykiams ir tolimesniam nuteistojo asmenybės vystymuisi, todėl teismo įsitikinimu, yra verta jaunam asmeniui suteikti jo prašomą galimybę ir bausmės vykdymą jam atidėti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas, taikomos BK 92 straipsnio nuostatos ir R. L. paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymas atidedamas, paskiriant nuteistajam auklėjamojo poveikio priemones. Įvertinus nuteistojo R. L. asmenybę, elgesį po nusikalstamų veikų padarymo ir požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, 84 ir 87 straipsniais, R. L. tikslinga paskirti auklėjamojo poveikio priemones: atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis buvo nusikalstamų veikų iniciatorius – nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos atlyginimą bei elgesio apribojimą su įpareigojamais: būti namuose laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimu, dalyvavimu teismo posėdžiuose, mokymusi ar darbu bei tęsti mokslus arba dirbti. Manytina, kad šių priemonių, ribojančių elgesį ir kartu turinčių auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, pakanka tam, jog būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo keliami tikslai.

23. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį R. L. yra 234 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

24. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę.

25. Kita vertus, pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

26. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui nuteistojo teisės į gynybą užtikrinimas yra labiau reikšmingas ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, susijusias su jam tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo R. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį dėl bausmių skyrimo ir jų subendrinimo pakeisti:

R. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (E. V. turto pagrobimas) – paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A. V. turto pagrobimas) – paskirtą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (J. S. turto pagrobimas) - paskirtą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (V. J. turto pagrobimas) – paskirtą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (N. B. turto pagrobimas) - paskirtą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti E. B. turtą) – paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti G. B. turtą) – paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti N. S. turtą) – paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti I. M. turtą) – paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (A. V. turto sugadinimas) – paskirtą 3 (trejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo;

- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (E. B. turto sugadinimas) – paskirtą 20 parų arešto bausmę pakeisti laisvės apribojimo bausme 3 (trejiems) mėnesiams;

- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (J. S. turto sugadinimas) – paskirtą 20 parų arešto bausmę pakeisti laisvės apribojimo bausme 3 (trejiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 6 dalies nuostatomis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir R. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki laisvės atėmimo 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Nuteistajam R. L. taikyti BK 92 straipsnio 2 dalį ir paskirtos laisvės atėmimo 9 (devyniems) mėnesiams bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 5 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, 84 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirti R. L. auklėjamojo poveikio priemones: per 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius atlyginti turtinę žalą ir elgesio apribojimą. Įpareigoti R. L. 12 (dvylika) mėnesių būti namuose laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti mokslus arba dirbti, o darbo netekus per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.