- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-12
- Bylos Nr.
- A-552-2692-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02629-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Viešųjų pirkimų tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai
- Advokatai
- Tomas Bagdanskis, Kristina Alešiūnaitė
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. S. skundą atsakovams Viešųjų pirkimų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja E. S. (toliau – ir pareiškėja) skundu (I t., b. l. 1-6) ir patikslintu skundu (I t., b. l. 48-57) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) direktoriaus 2011 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 1S-166 „Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos struktūros pakeitimo, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo pakeitimo, valstybės tarnautojų pareigybių naikinimo, įsteigimo ir valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų patvirtinimo” (toliau – ir Įsakymas dėl struktūros pakeitimo) 1.1 punktą; 2) panaikinti atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 1K-254 „Dėl E. S. atleidimo” (toliau – ir Įsakymas dėl atleidimo) ir grąžinti ją į iki atleidimo eitas pareigas; 3) iš atsakovo priteisti 10 000 litų neturtinę žalą; 4) iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodė, kad skundžiamo Įsakymo dėl struktūros pakeitimo patvirtintą kopiją gavo tik 2011 m. lapkričio 29 d. iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Ūkio ministerija), kai Tarnybos direktorius Ž. P. 2011 m. lapkričio 28 d. pateikė jį su lydraščiu ministerijai. Tarnyba minėto įsakymo pareiškėjai nepateikė iki šiol. Įsakymu dėl struktūros pakeitimo panaikinus vieną iš Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigybių, lieka tik vienas pavaduotojas. Tuo tarpu nuo 2012 m. sausio 1 d. planuota žymiai padidinti Tarnybos darbuotojų skaičių, todėl Įsakymas dėl struktūros pakeitimo akivaizdžiai prieštarauja oficialiai deklaruojamiems Tarnybos plėtros planams. Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. veiklos ataskaitoje nurodoma, jog atsižvelgiant į vis didėjantį konsultacijų ir mokymų poreikį bei siekiant užtikrinti tinkamas, kokybiškas ir laiku teikiamas konsultacijas, 2011 metais Tarnyba numato įsteigti konsultavimo centrą. Pažymėjo, kad Tarnybos direktoriaus 2011 m. lapkričio 2 d. patvirtintame 2011 m. Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimų įgyvendinimo plane net trijų itin svarbių priemonių kuratore nurodyta pareiškėja. Šių priemonių įgyvendinimo laikas – 2011 m. gruodžio mėn. – 2012 m. vasario mėn. Tuo tarpu vos praėjus porai savaičių po šio plano patvirtinimo Tarnybos direktorius išleido Įsakymą dėl struktūros pakeitimo ir panaikino pareiškėjos pareigybę, kaip nereikalingą. 2010 m. lapkričio 30 d. Tarnybos direktoriaus Įsakymu Nr. IS-162 „Dėl administracijos padalinių koordinavimo ir kontroliavimo“ 1.2 punkte nurodyta, jog Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja E. S. koordinuoja ir kontroliuoja administravimo darbą. Dar 2011 m. birželio 17 d. aprobuojant Tarnybos direktoriui Ž. P., buvo parengta pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. 5P-6 kurioje buvo planuojami darbai metams į priekį, tame tarpe – užtikrinti, kad būtų įsteigtas Gynybos ir saugumo pirkimų skyrius, patvirtinti skyriaus nuostatai ir pareigybių aprašymai, parengti du teisės aktų projektai dėl Viešųjų pirkimų tarnybos darbo organizavimo. 2011 m. liepos 26 d. direktoriaus įsakymu Nr. 1S-98 sudaryta Europos Sąjungos 2007-2013 m. techninės paramos projekto administravimo grupė į kurią pareiškėja taip pat įtraukta. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojų 2011 m. strateginiuose tiksluose ir pagrindiniuose metų veiklos uždaviniuose nurodyta, jog pareiškėjos vienas iš pagrindinių metų veiklos uždavinių yra koordinuoti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo įgyvendinimą. Tokiu būdu pareiškėjos veiklos sritis ir darbo apimtis vis augo. Pažymi, jog Ūkio ministerija 2011 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. (14.2-32)-3-4499 „Dėl viešųjų pirkimų tarnybos didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus padidinimo“ informavo, jog Ūkio ministerija parengė ir pateikė Vyriausybei projektą , kuriuo numatė padidinti Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičių, siekiant užtikrinti naujų funkcijų, Tarnybai priskirtų Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu (Žin., 2011, Nr. 85-4135) įgyvendinimą.
Be to, pareiškėja pažymėjo, kad 2011 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministras (toliau – ir Ūkio ministras) raštu nurodė, jog tvirtinant ar keičiant įstaigos struktūrą, pareigybių aprašymus, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis priėmimus ir atleidimus privaloma suderinti su Ūkio ministerijos personalo administravimo skyriumi. Ginčijamas Įsakymas dėl struktūros pakeitimo, naikinant pareiškėjos pareigybę nebuvo derintas. Kadangi pareiškėjai susipažinti nebuvo pateiktas skundžiamas Įsakymas dėl struktūros pakeitimo, o tik 2011 m. lapkričio 24 d. pateiktas pranešimas Nr. 8K-624 „Dėl pareigybės panaikinimo“, todėl ji atsisakė susipažinti su pranešimu ir nurodė, kad nėščia valstybės tarnautoja negali būti atleista iš pareigų Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ, Įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Pareiškėja nedelsiant, elektroniniu paštu kreipėsi į Tarnybos Teisės taikymo skyriaus vyriausiąją specialistę S. K., prašydama pateikti Įsakymo dėl struktūros pakeitimo kopiją. Jo negavusi, 2011 m. lapkričio 25 d. pareiškėja raštu kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybos direktorių Ž. P. bei parašė skundą Ūkio ministrui, Valstybės tarnybos departamentui, Seimo kontrolierių tarnybai. Nurodė, kad jau lapkričio 24 d. pareiškėja negalėjo prisijungti prie dokumentų valdymo sistemos EKontora, o sekančią dieną atėjusi ryte į darbo vietą negalėjo prisijungti su suteiktu slaptažodžiu prie kompiuterio, esančio darbo kabinete. Tokiais veiksmais pareiškėjai, kaip direktoriaus pavaduotojai faktiškai buvo neleista vykdyti tiesiogines funkcijas. Išnagrinėjęs pareiškėjos 2011 m. lapkričio 25 d. skundą, Valstybės tarnybos departamentas atliko patikrinimą ir 2011 m. lapkričio 29 d. išvadoje Tarnybai konstatavo, kad 2011 m. lapkričio 24 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojai E. S. įteikiant 2011 m. lapkričio 24 d. pranešimą apie pareigybės panaikinimą Nr. 8K-624 buvo nesilaikyta VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų.
Pabrėžė, kad pareiškėja 2011 m. lapkričio 25 d. Tarnybai pateikė gydytojos R. M. 2011 m. lapkričio 25 d. išduotą medicininę pažymą Nr. 44, kurioje nurodyta, jog ji yra nėščia. Pažeidęs VTĮ 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, 2011 m. lapkričio 30 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius išleido įsakymą Nr. IK-254 „Dėl E. S. atleidimo“. Tokiu būdu, pažeidžiant teisingumo ir protingumo principus, Tarnybos direktorius iš jos atėmė galimybę dirbti visą įspėjimo laikotarpį. Atkreipė dėmesį, kad įstatyminis draudimas atleisti nėščią valstybės tarnautoją Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (pagal pareigybės panaikinimą) reiškia apskritai draudimą priimti įsakymą dėl atleidimo iš darbo klausimu, nepriklausomai nuo to, kad įsakyme nukeliama atleidimo iš darbo data. Įstatymas numato, kad nėščia valstybės tarnautoja negali būti nei įspėta, nei atleista tuo pagrindu, kad pareigybė naikinama. Pareiškėja buvo atleista iš tarnybos ne dėl kokių nors pažeidimų, o dėl jos pareigybės panaikinimo, tačiau nesant tam objektyvaus pagrindo, todėl akivaizdu, kad atleidimo iš tarnybos aplinkybės yra siejamos su pareiškėjos asmenybe, ir tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad tokiu atleidimu jai yra padaryta žala. Vos tik priėmus Įsakymą dėl struktūros pakeitimo ir numatomą pareiškėjos atleidimą , žinia apie tai iškart pasklido visoje Tarnyboje, ji turėjo atsakinėti į nemalonius kolegų klausimus, aiškintis dėl savo padėties. Spaudoje tuoj pat pasirodė publikacijos apie kadrų pakeitimą Tarnyboje, apie Ž. P. planus atleisti pareiškėją iš Tarnybos. Dėl susiklosčiusios situacijos, t.y. dėl gauto pranešimo dėl pareigybės panaikinimo ir atleidimo patyrė emocinį sukrėtimą, kuris sukėlė ir tebesukelia didelį stresą bei dvasinius išgyvenimus, netikrumą dėl savo ateities, o tai, ypač atsižvelgiant į pareiškėjos padėtį, yra itin pavojinga sveikatai, kadangi ateityje gali sukelti dar daugiau neigiamų padarinių tiek pareiškėjai, tiek būsimam kūdikiui.
Atsiliepimas
Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjos E. S. patikslintą skundą (I t., b. l. 107-115) su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad Įsakymo dėl struktūros pakeitimo 1.1 punktu nusprendė panaikinti Viešųjų pirkimų direktoriaus pavaduotojo pareigybę (pareigybės lygis A, pareigybės kategorija 18), tačiau 2.1 punktu įsteigė Mokymų ir konsultavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybes (pareigybės lygis A, pareigybės kategorija 12). Atsižvelgiant į tai, kad buvo panaikinta direktoriaus pavaduotojo pareigybė, atsakovas 2011 m. lapkričio 24 d. pranešimu Nr. 8K-624 informavo pareiškėją apie pareigybės panaikinimą, minėtame pranešime nurodoma, kad esant galimybei, pareiškėjai bus siūlomos kitos to paties lygio ir kategorijos, arba pareiškėjai sutikus žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją) 14 straipsniu, 2011 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 4S-4800 atsakė į pareiškėjos 2011 m. lapkričio 25 d. prašymą ir pareiškėjai pateikė atsakovo direktoriaus 2011 m. lapkričio 24 d. Įsakymą dėl struktūros pakeitimo. 2011 m. gruodžio 1 d. ir gruodžio 2 d. pareiškėjai atitinkamai elektroniniu paštu ir registruotu laišku buvo siūlytos užimti kitos pareigos Tarnyboje (Gynybos ir saugumo pirkimų skyriaus vedėjo ir Mokymų ir konsultavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigos). Atsakovas 2011 m. gruodžio 9 d. gavo pareiškėjos raštą „Dėl siūlymo perkelti į kitas pareigas“, kuriame nurodė, kad gavo 2011 m. lapkričio 24 d. Įsakymą dėl struktūros pakeitimo, tačiau nenurodė, ar jai tinka pasiūlytos pareigybės, ar ne. 2011 m. gruodžio 22 d., atsižvelgdamas į pareiškėjos 2011 m. gruodžio 1 d. ir 2011 m. gruodžio 9 d. raštais pateiktus paklausimus, jai pateikė išaiškinimą Nr. 4S-4804, kuriame nurodė, jog pareiškėjos atleidimo iš darbo data yra perkelta iki to laiko, kada pareiškėja sugrįš iš vaiko priežiūros atostogų, iki jam sueis treji metai.
Atsakovas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad tik jai buvo pavesta koordinuoti Gynybos ir saugumo pirkimų skyrių, perduota daugelis kitų funkcijų. Pažymėjo, kad 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1S-162 buvo patvirtina, kuriems darbuotojams ir kokį skyrių yra pavedama kontroliuoti ir koordinuoti. Pareiškėjai buvo pavesta koordinuoti ir kontroliuoti Administravimo skyriaus darbą, o kitam atsakovo direktoriaus pavaduotojui buvo pavesta koordinuoti ir kontroliuoti Informacinių technologijų, Metodologijos ir tarptautinių ryšių, Mokymų ir elektroninių pirkimų, Rizikos valdymo ir analizės, Skelbimų ir ataskaitų skyrius. Pareiškėjos pareigybės aprašymo, patvirtinto Atsakovo direktoriaus 2010 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 1S-126, 7 dalyje buvo numatyta, kad valstybės tarnautojas einantis direktoriaus pavaduotojo pareigas, vykdo šias funkcijas: koordinuoja ir kontroliuoja atsakovo Administravimo skyrių, Kontrolės skyrių, vykdant minėtų skyrių nuostatose nustatytus uždavinius ir funkcijas, teikia pasiūlymus dėl skyrių veiklos tobulinimo (kai tuo tarpu Kontrolės, Finansų ir planavimo skyriai pagal 2010 m. lapkričio 30 d. patvirtintą įsakymą dėl koordinuojamų ir kontroliuojamų skyrių buvo tiesiogiai pavaldūs atsakovo direktoriui); koordinuoja ir kontroliuoja atsakovo padalinių veiklą rengiant atsakovo strateginius veiklos planus ir juos įgyvendinant; direktoriui įgaliojus, atstovauja atsakovą teisme bei pasitarimuose kitose institucijose ir įstaigose bei vykdo kitas patikėtas funkcijas. Dėl pareiškėjos argumentų, kad jai buvo pavesta Gynybos ir saugumo pirkimų skyriaus kontrolė, pažymėjo, kad pareiškėjos minimas vienas iš jai nustatytų pagrindinių metų veiklos uždavinių yra siejamas ne su Gynybos ir saugumo pirkimų skyriaus koordinavimu ir kontroliavimu, o su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo įgyvendinimu. Tačiau 2011 m. lapkričio 23 d. atsakovo direktorius priėmė įsakymą Nr. 1S-165 (priedas Nr. 13), kuriuo buvo pripažintas netekusiu galios aukščiau minėtas 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymas 1S-162, reglamentavęs administracijos padalinių koordinavimą bei kontroliavimą. Priėmus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr. 167 „Dėl administracijos padalinių koordinavimo ir kontroliavimo“, atsakovo direktoriui tapo tiesiogiai pavaldūs visi skyriai, išskyrus atsakovo direktoriaus pavaduotojai S. J. patikėtus Teisėkūros ir metodikos, Mokymų ir konsultavimo, Elektroninių pirkimų plėtros, Gynybos ir saugumo pirkimų bei skelbimų ir ataskaitų skyrius. Darytina išvada, jog panaikinus 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymą, buvo panaikintos ir visos pareiškėjai priskirtos funkcijos.
Pažymėjo, kad ginčijamu 2011 m. lapkričio 24 d. Įsakymu dėl struktūros pakeitimo buvo užtikrinta viena svarbiausių atsakovo priežiūros funkcijų – konsultacijų perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams teikimas. Minėtu įsakymu atsakovo direktorius taip pat patvirtino atsakovo struktūrą, įskaitant ir administracijos struktūrą, kurią sudarė direktorius ir vienas jo pavaduotojas. Pabrėžė, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant pareigybės panaikinimo klausimą būtina nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nereikalinga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-247-10). Pagal šiuo metu galiojančios atsakovo nuostatų redakcijos (2010 m. liepos 26 d.) 11.7 punktą, Tarnybos direktorius tvirtina atsakovo struktūrą. Šių nuostatų 13 punkte numatyta, kad atsakovo direktorius turi pavaduotojus, kuriuos priima į pareigas ir atleidžia iš pareigų atsakovo direktorius. Tai reiškia, kad atsakovo direktoriui priklauso diskrecijos teisė spręsti dėl pareigybių naikinimo, ypač tuo atveju, kai yra sprendžiamas direktoriaus pavaduotojo pareigybių naikinimo klausimas. Todėl šiuo atveju pareigybė buvo realiai panaikinta – pareiškėjai deleguotos funkcijos buvo panaikintos, vietoj pareiškėjos užimamos pareigybės buvo įsteigta nauja pareigybė su žemesne pareigybės kategorija, atsakovo direktoriaus įsakymu 1S-166 buvo pakeista Tarnybos struktūra.
Pareiškėja nepagrįstai atsisakė susipažinti su jai bandytu įteikti pranešimu dėl pareigybės panaikinimo, motyvuodama tuo, jog jai nebuvo pateiktas susipažinti Įsakymas dėl struktūros pakeitimo. Pažymėjo, kad VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatoje yra nustatytas terminas, prieš kiek laiko reikia informuoti tarnautoją, kai jo pareigybė yra naikinama, tačiau nėra užsimenama apie tai, kad kartu su pranešimu apie pareigybės naikinimą ar kartu su minėtu pranešimu turėtų būtų pateiktas įsakymas dėl institucijos struktūros pakeitimo. Todėl pareiškėja neturėdama tam teisinio pagrindo nepagrįstai atsisakė pasirašyti pranešimą apie pareigybės naikinimą. Atmestini pareiškėjos argumentai dėl neteisėto atleidimo, kadangi pareiškėja iki šiol nėra atleista – pareiškėjos atleidimo data yra perkelta iki tol, kol pareiškėja sugrįš iš vaiko priežiūros atostogų iki jam sueis treji metai. Pareiškėja apie jos atleidimą iš užimamų pareigų buvo informuota 2011 m. lapkričio 30 d. Įsakymu dėl atleidimo iš darbo sutinkamai su VTĮ 44 straipsnio 6 dalimi. Pažymėjo, kad nors VTĮ ir numato draudimą atleisti nėščią valstybės tarnautoją, tačiau nedraudžia panaikinti pareigybės, kurią užima atleidžiama darbuotoja. VTĮ 44 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog valstybės tarnautojas negali būti iš pareigų atleistas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus šio straipsnio (VTĮ 44 straipsnis) 1 dalies 1,5,6, 7, 8, 9 (naikinant pareigybę), 13, 14 ir 16 punktuose ir 2 dalyje nurodytus atvejus. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad VTĮ draudžia atleisti nėščią valstybės tarnautoją. Atkreipė dėmesį, jog pranešimas apie pareigybės panaikinimą pareiškėjai buvo įteiktas taip pat iki sužinojimo apie pareiškėjos nėštumą. Pareiškėjai pranešimas apie pareigybės panaikinimą buvo įteiktas 2011 m. lapkričio 24 d., o pažymą apie nėštumą pareiškėja pateikė tik kitą dieną (2011 m. lapkričio 25 d.), o nuo 2011 m. lapkričio 28 d. buvo nedarbinga dėl ligos ir yra nedarbinga iki šiol. Tuo tarpu įsakymas dėl atleidimo iš pareigų panaikinus pareigybę buvo įteiktas 2011 m. lapkričio 30 d., pareiškėjai esant nedarbingai, kas nėra draudžiama VTĮ 44 straipsnio 5 dalies prasme. Kadangi atleidimo iš darbo data buvo perkelta, atsakovas nepažeidė atleidimo iš pareigų tvarkos, numatytos VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje, be to, pareiškėjai 2011 m. gruodžio 1 d. ir gruodžio 2 d. buvo siūloma užimti kitas pareigas, tačiau pareiškėja iki šiol nėra pateikusi atsakymo. Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad atsakovas neužtikrino jai priklausančių socialinių garantijų. Pažymėjo, kad 2011 m. gruodžio 22 d. atsakovas pareiškėjai pateikė išaiškinimą Nr. 4S-4804, kuriame nurodė, kad visą laikotarpį, iki tol, kol pareiškėja bus atleista, jai yra užtikrinamos visos teisės aktuose nustatytos teisės ir socialinės garantijos.
Dėl pareiškėjos reikalavimo iš atsakovo priteisti 10 000 Lt neturtinę žalą nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ginčijami atsakovo direktoriaus priimti įsakymai yra teisėti, grindžiami teisės aktais ir atitinkamai formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, darytina išvada, kad šiuo atveju yra neįrodyti neteisėti veiksmai, t. y., viena iš būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl civilinė atsakomybė atsakovo atžvilgiu negalima.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu (II t., b. l. 65-71) pareiškėjos E. S. skundą tenkino iš dalies: panaikino atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 1S-166 (Įsakymo dėl struktūros pakeitimo) 1.1. punktą ir 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 1K-254 „Dėl E. S. atleidimo”; priteisė pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešųjų pirkimų tarnybos, 5 000 Lt neturtinės žalos. Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas, atkreipė dėmesį, kad Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio, reglamentuojančio valstybės tarnautojo atleidimo iš tarnybos pagrindus, 6 dalyje nustatyta, kad nėščia valstybės tarnautoja, taip pat valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) iki trejų metų, negali būti atleisti iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 4, 9 (išskyrus atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), 10, 12 ir 15 punktuose, 2 dalyje nurodytais pagrindais. Padarė išvadą, kad šioje teisės normoje nustatytas draudimas yra imperatyvus, todėl atsakovo veiksmai bei priimami sprendimai ignoruojant įstatymo reikalavimus yra neteisėti. Dėl atsakovo argumentų, kad įsakyme dėl pareiškėjos atleidimo buvo numatyta išlyga dėl atleidimo datos perkėlimo iki tol, kol pareiškėja grįš iš atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, pažymėjo, kad nei Darbo kodekso nuostatos, nei Valstybės tarnybos įstatymas nenumato galimybės atleidimo iš tarnybos datą perkelti iki tol, kol pareiškėja bus vaiko priežiūros atostogose. Dėl atsakovo argumentų, jog Įstatymas nedraudžia panaikinti pareigybės, kurią užima atleidžiama nėščia darbuotoja, pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius bei įgyvendindamas diskrecijos teisę veikti (inter alia tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, tačiau nepažeidžiant imperatyvių teisės aktų reikalavimų bei laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų. Nurodė, kad remiantis Konstitucinio Teismo išaiškinimais (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais.
Teismas rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius. Teismas pabrėžė, kad pranešimo apie pareigybės panaikinimą terminai įstatymo leidėjo nustatyti tam, kad karjeros valstybės tarnautojas žinotų, jog jo pareigybė artimiausiu laiku bus panaikinta, o šiuo terminu užtikrinamos valstybės tarnautojo teisės, socialinės ir kitos garantijos bei teisėti interesai. Įvertinęs faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas reikalavimo dėl įspėjimo termino nesilaikė ir apie pareigybės panaikinimą (2011 m. lapkričio 30 d.) pareiškėjai pranešė 2011 m. lapkričio 24 d. Nagrinėjamu atveju atsakovas taip pat nepateikė ir duomenų, patvirtinančių objektyviai neturėjus realios galimybės įspėti pareiškėją apie jos pareigybės panaikinimą prieš 4 mėnesius. Todėl teismas pripažino, kad buvo pažeistos ir VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos dėl įspėjimo termino. Pabrėžė, kad šių išvadų nepaneigia ir atsakovo argumentai, kad pranešimas apie pareigybės panaikinimą buvo įteiktas iki sužinojimo, jog pareiškėja yra nėščia, fakto. Teisės aktai nereikalauja, kad darbdaviai būtų informuojami kiekvienu atveju apie tokius darbuotojų gyvenimo faktus vos tik jiems paaiškėjus ar prieš sprendžiant klausimą dėl pareigybės panaikinimo. Todėl Įstatyme nustatytos garantijos turi būti taikomos nuo atitinkamo turinio pažymėjimo pateikimo, jei tik tarnautoja nėra atleista. Siekiant apginti pareiškėjos pažeistas teises, teismas panaikino Įsakymo dėl struktūros pakeitimo 1.1 punktą ir Įsakymą dėl atleidimo. Pareiškėjos reikalavimo grąžinti ją į iki atleidimo eitas pareigas Tarnyboje teismas netenkino motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos teisės bus apgintos panaikinant ginčijamus atsakovo įsakymus.
Dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti 10 000 litų neturtinę žalą teismas pažymėjo, kad atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju pripažinta, jog atsakovo sprendimai, susiję su pareiškėjos atleidimu, yra neteisėti, šios teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovo padaryti pažeidimai laikytini valdžios institucijų neteisėtais veiksmais Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme. Vertinant pareiškėjos nurodytus motyvus dėl neturtinės žalos atlyginimo, akcentavo, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo administracinė byla Nr. A14-653/2007). Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja dėl atleidimo iš tarnybos procedūros patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kurie šiuo atveju pripažintini neturtine žala. Todėl įvertinęs padarytų pažeidimų pobūdį ir jų reikšmingumą pareiškėjos atžvilgiu, kad ginčo metu pareiškėja buvo nėščia, taip pat atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos pažeistos teisės dėl tarnybos santykių teismo yra apgintos, pareiškėjos nurodytus patirtus dvasinius ir emocinius išgyvenimus teismas įvertino 5 000 Lt suma.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatomis ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, įvertinęs patenkintų reikalavimų pobūdį bei dydį, teismas pareiškėjai iš atsakovo priteisė 80 procentų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 2 093 litus.
III.
Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba apeliaciniu skundu (II t., b. l. 78-84) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos skundas ir panaikintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 1S-166 1.1 punktas ir pareiškėjos naudai iš atsakovo priteista 5 000 Lt dydžio neturtinė žala, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nurodytus pareiškėjos skundo reikalavimus atmesti. Atsakovas pakartojo atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją ir ją papildė šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamame sprendime teismas padarė išvadą, kad atsakovo veiksmai, susiję su pareiškėjos atleidimu iš užimamų pareigų ignoruojant įstatymo reikalavimus yra neteisėti. Tačiau kurie konkrečiai veiksmai ir priimti sprendimai yra neteisėti bei kokias teisės normas jie pažeidžia, teismas nenurodė. Teismas taip pat turėjo konstatuoti administravimo subjekto kompetencijos viršijimą, tačiau ginčijamame sprendime liko nepaneigti atsakovo argumentai dėl Tarnybos direktoriui suteiktos diskrecijos teisės keisti administracijos struktūrą. Teismas pasisakė tik dėl pareiškėjos atleidimo neteisėtumo, bet ne dėl pareigybės panaikinimo. Todėl neaišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas panaikino atsakovo Įsakymą dėl struktūros pakeitimo.Nors pareiškėjai buvo patikėta dalis šiuo metu atsakovo direktoriui pavaldžių skyrių veiklų koordinavimo, 2011 m. realiai visas pareiškėjos funkcijas atliko atsakovo direktorius. Teismui pateiktame pareiškėjos darbo laiko grafike matyti, kad pareiškėja 3,5 mėn. (vasaris, kovas, balandis, gegužė) buvo stažuotėje, kuri susijusi su jos vykdoma pedagogine veikla, o ne su jai pavestomis tarnybos funkcijomis. Pareiškėja daugiau nei vieną mėnesį buvo laikinai nedarbinga, savaitę laiko ji buvo neapmokamose atostogose, 24 dienas buvo kasmetinėse atostogose, t.y. iš viso 2011 m. pareiškėja dirbo tik 120 dienų. Apie pareiškėjos nėštumą atsakovas buvo informuotas tik po atsakovo sprendimo apie pareigybės panaikinimą priėmimo, t. y. naujos Tarnybos struktūros tvirtinimo metu apie tai nebuvo jokių duomenų. Pažymi, kad VTĮ 43 straipsnis reglamentuoja tik tokią pranešimo apie pareigybės panaikinimą tvarką, kai jau yra žinoma, jog moteris, kurios pareigybė naikinama, yra nėščia. Teismas nepagrįstai pareiškėjai priteisė neturtinės žalos atlyginimą, kadangi ši neįrodė kad tokią žalą patyrė bei kad šiuo konkrečiu atveju nustatytos visos sąlygos atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo direktoriui priklauso diskrecijos teisė spręsti dėl administracijos struktūros pertvarkymų, perkėlus pareiškėjos atleidimo datą iš valstybės tarnautojos pareigų, jai buvo išsaugotos visos socialinės garantijos ir pareiškėjos interesai nebuvo pažeisti. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja patyrė dvasinius išgyvenimus būtent dėl atsakovo pareigybės panaikinimo ar duomenų apie tai, kad pareiškėja patyrė kokius nors nepatogumus dėl naikinamos pareigybės. Priešingai, po pareigybės panaikinimo pareiškėja buvo nedarbinga dėl ligos, po to pareiškėjai buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos. Pažymi, kad po priimto pareiškėjos ginčijamo 2011 m. lapkričio 24 d. įsakymo pareiškėja darbe buvo tik vieną dieną, t. y. – 2011 m. lapkričio 25 d. Tą dieną dėl techninių kliūčių pareiškėjai nepavyko prisijungti prie darbo aplinkos sistemos, tačiau vėliau šios techninės klaidos buvo pašalintos ir pareiškėja galėjo vykdyti savo pareigas. Teismas sprendime nekonkretizavo, kuo pasireiškė pareiškėjos nepatogumai ir dvasiniai išgyvenimai.
Atsiliepimas
Pareiškėja E. S. atsiliepime į atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą (II t., b. l. 106-117) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais:
Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad teismas turėjo vertinti pareigybės panaikinimo procedūros teisėtumą, o ne pasisakyti dėl nėščios pareiškėjos atleidimo. Pažymi, kad šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas – tai nėščios valstybės tarnautojos atleidimas iš darbo, o visi kiti apeliaciniame skunde pateikti argumentai savo esme yra išvestiniai ir papildomi. Nors atsakovas remiasi VTĮ 43 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatytas vienintelis atvejis, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad egzistuoja nurodytos aplinkybės, t.y. yra priimti atitinkami sprendimai dėl Tarnybos likvidavimo. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad pareiškėja nėra atleista, vertintini kritiškai, kadangi pareiškėjos užimta pareigybė buvo panaikinta nuo 2011 m. lapkričio 30 d., o į jokias kitas pareigas pareiškėja nėra paskirta. VTĮ draudžia dėl pareigybės naikinimo atleisti iš pareigų nėščią moterį, taigi tuo pačiu yra neteisėtas ir atsakovo įspėjimas apie būsimą atleidimą. Atsakovas, priimdamas ginčijamus administracinius aktus bei siūlydamas pareiškėjai kitas pareigas po pareigybės panaikinimo, grubiai pažeidė imperatyvias VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad jeigu karjeros valstybės tarnautojas iki pareigybės panaikinimo į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Tuo tarpu, iki pareigybės panaikinimo, t.y. iki 2011 m. lapkričio 30 d. atsakovas pareiškėjai nepasiūlė jokių pareigų. Remiantis įstatymų viršenybės, teisėtumo, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais, atsakovas, kuriam po ginčijamo Įsakymo priėmimo tapo žinoma, kad pareiškėja yra nėščia, turėjo atlikti visus nuo jo priklausančius veiksmus, kad neteisėta situacija būtų eliminuota įmanomai trumpiausiais terminais ir užtikrintas teisėtumo ir įstatymo viršenybės principo realus įgyvendinimas. Kritiškai vertintinas atsakovo argumentus, kad jis turėjo visišką diskrecijos teisę spręsti dėl atsakovo struktūros pakeitimo, kadangi ginčijamo Įsakymo dėl struktūros pakeitimo priėmimas, nebuvo iš anksto derintas su Ūkio ministerija, o planuojamų struktūrinių pakeitimų suderinimas negali būti tapatinamas su informavimu apie jau atliktus struktūrinius pakeitimus. Nesutinka su atsakovo argumentais, kad pareiškėja neįrodė neturtinės žalos patyrimo fakto. Atsakovas priėmė imperatyvias normas pažeidžiantį įsakymą, kurio, net sužinojęs apie pareiškėjos nėštumą, nepanaikino. Todėl jo atliktus veiksmus teismas teisėtai pripažino neteisėtais ir nepagrįstais. Atsakovas kreipėsi į Valstybinę medicininio audito inspekciją, kurios prašė įvertinti, ar pagrįstai pareiškėjai išduota pažyma apie nėštumą, t.y. ar ji tikrai nėščia. Vėliau pareiškėja buvo kviečiama į medikų komisijos posėdį dėl nedarbingumo pažymėjimo tęsimo, dėl to būdama nėščia patyrė išgyvenimus, nors nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti teisėtai ir pagrįstai kas ir konstatuota rašte. Administracinių aktų priėmimo metu pareiškėja buvo nėščia ir toks akivaizdus, neteisėtas jos teisėtų ir pagrįstų lūkesčių ignoravimas sukėlė itin didelius emocinius išgyvenimus. Šios bylos aplinkybės, t.y. neteisėtas nėščios moters atleidimas, informacijos slėpimas, eliminavimas galimybių dar iki pareigybės panaikinimo naudotis darbo priemonėmis, pareiškimai spaudoje apie atleidimą, tariamą kovą dėl valdžios, sąlygojo neigiamą poveikį pareiškėjos sveikatai ir emocinei būsenai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė neturtinę žalą iš atsakovo. Pareiškėjos nuomone, skundžiamas įsakymas naikintinas ne todėl, kad atsakovas nesilaikė 4 mėnesių įspėjimo termino, tačiau dėl to, kad nėščios valstybės tarnautojos atžvilgiu toks veiksmas gali būti atliekamas tik įstaigos likvidavimo atveju. Priešingai nei nurodė teismas, šiuo atveju pareiškėjos teisės bus apgintos panaikinus ginčijamus įsakymus, o tai iš esmės reiškia, kad pareiškėjos prašymas yra visiškai patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria panaikintas atsakovo direktoriaus Įsakymo dėl struktūros pakeitimo 1.1 punktas ir pareiškėjai E. S. priteistas 5 000 litų neturintės žalos atlyginimas.
Pažymėtina, kad teismas skundžiamu sprendimu taip pat panaikino ir atsakovo 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 1K-254 „Dėl E. S. atleidimo” bei atmetė pareiškėjos reikalavimą grąžinti ją į eitas pareigas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šios teismo sprendimo dalies neskundžia, o pareiškėja atsiliepime taip pat prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistu, teisėjų kolegija plačiau dėl šalių argumentų, susijusių su Įsakymo dėl atleidimo teisėtumu ir pagrįstumu, nepasisako.
Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė tik dėl pareiškėjos – nėščios tarnautojos atleidimo klausimo, nepagrįstai jį susiedamas su struktūrinių pertvarkymų teisėtumo vertinimu, dėl ko neteisėtai panaikintas Įsakymo dėl struktūros pakeitimo 1.1 punktas. Tuo tarpu pareiškėja nurodė, kad Tarnyboje pakeitimai buvo vykdomi neteisėtai, kadangi nebuvo suderinti su Ūkio ministerija, t.y. atlikti jos iš anksto neinformavus ir negavus tam sutikimo, o pareigybės panaikinimas buvo skirtas jos atleidimui iš darbo, o ne Tarnybos veiklos gerinimui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikros institucijos vidinės struktūros pertvarkymas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, yra viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad vertinant administracijos struktūros pakeitimus, padarytus laikantis teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnautojo interesai negali būti aukščiau už valstybės politikos interesus atitinkamoje valstybinio sektoriaus srityje. Valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai turėtų būti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklą, bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybą ir konkretaus valstybės tarnautojo teises (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-684/2010; 2011 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-1007/2011). Dėl teismo galių kvestionuoti institucijų atliktus struktūrinius pakeitimus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007 yra pažymėjęs, kad teismas yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs. Jeigu dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbuotojas nebegali atlikti darbo funkcijų, nes joms atlikti užtenka mažesnio darbuotojų skaičiaus, tai taip pat gali būti teismo pripažįstama svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį su konkrečiu darbuotoju. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Bylos medžiaga patvirtina, kad apie Tarnybos struktūros pakeitimus atsakovas Ūkio ministeriją informavo jau po skundžiamo Įsakymo dėl struktūros pakeitimo priėmimo, t. y. 2011 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 43-4409 (I t., b. l. 150-151). Nors atsakovas pažymi, kad pagal tarp atsakovo bei Ūkio ministerijos susiklosčiusią praktiką, struktūros pakeitimų suderinimu buvo laikomas ministerijos informavimas, Ūkio ministerija, vertindama aptartus atsakovo veiksmus, 2012 m. sausio 5 d. rašto „Dėl E. S. skundo“ 3 punktu konstatavo, kad šiuo atveju Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius nesilaikė Ūkio ministerijos 2011 m. spalio 3 d. rašte Nr. (3.17-06)-3-5246 išdėstytų rekomendacijų keičiant įstaigos struktūrą suderinti su Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Personalo administravimo skyriumi (I t., b. l. 163). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog ginčijamo Įsakymo dėl struktūros pakeitimo priėmimas, naikinant pareiškėjos pareigybę su Ūkio ministerija nebuvo derintas, o planuojamų struktūrinių pakeitimų suderinimas negali būti tapatinamas su informavimu apie jau atliktus struktūrinius pakeitimus.
Tačiau taip pat pažymėtina, kad, kaip minėtame 2012 m. sausio 5 d. rašte nurodė Ūkio ministerija, įpareigojimas institucijų vadovams su Ūkio ministerija suderinti struktūros pakeitimus yra rekomendacinio pobūdžio, todėl šiuo atveju svarbu nustatyti, ar atsakovas veikė savo kompetencijos ribose, t. y. jos neviršijo (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis).
Remiantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo (2010 m. sausio 21 d. redakcija, Žin., Nr. XI-666) 9 straipsnio 2 dalimi, biudžetinės įstaigos vadovo pareigos inter alia yra: tvirtinti biudžetinės įstaigos struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršijant nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus (4 punktas); užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą (6 punktas). Atitinkamai, ginčijamo Įsakymo dėl struktūros pakeitimo priėmimo metu galiojusių Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatų (2010 m. liepos 26 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 2-66) 11.7 punktas numatė, kad Tarnybos direktorius tvirtina Tarnybos struktūrą ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašą, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir nustatyto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus; pagal 11.8 punktą, Tarnybos direktorius tvirtina Tarnybos administracijos padalinių nuostatus, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymus, Tarnybos vidaus tvarkos taisykles. Iš to darytina išvada, kad teisę tvirtinti Tarnybos struktūrą ir esant reikalui ją keisti, atsakovui numato tiek Biudžetinių įstaigų įstatymas, tiek Tarnybos nuostatai.
Įvertinus 2011 m. lapkričio 28 d. atsakovo rašto Nr. 43-4409 turinį, matyti, kad atsakovas Tarnybos struktūrinius pakeitimus vykdė vadovaudamasis Ūkio ministro siūlymais optimizuoti Tarnybos veiklą, atsižvelgęs į Tarnybos prioritetus (Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos 2011 m. liepos 22 d. raštas Nr. (14.1-31)-3-3910 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto sprendimo”, Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos 2011 m. liepos 22 d. raštas Nr. (14.4-32)-3-3908 „Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos pareigybių skaičiaus didinimo būtinybės”), t. y. tai, jog būtina užtikrinti vieną svarbiausių Tarnybos priežiūros funkcijų – konsultacijų perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams teikimą ir įvertinęs vidinius žmogiškuosius išteklius.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip svarbios priežasties nutraukti tarnybos santykius, realumas nustatomas pagal tai, jog dėl struktūrinių pertvarkymų tarnautojas negali atlikti funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso neatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio Teismo 2012 m. balandžio mėn. 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2146-12). Nagrinėjamu atveju įvykdžius struktūros pakeitimus ir panaikinus vieną iš pavaduotojo pareigybių, vietoj dviejų Tarnybos direktoriaus pavaduotojų, liko vienas. 2011 m. lapkričio 23 d. Tarnybos direktorius priėmė įsakymą Nr. 1S-165, kuriuo buvo pripažintas netekusiu galios 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. 1S-162, reglamentavęs administracijos padalinių koordinavimą bei kontroliavimą. Priėmus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr. 167 „Dėl administracijos padalinių koordinavimo ir kontroliavimo“, Tarnybos direktoriui tapo tiesiogiai pavaldūs visi skyriai, išskyrus Tarnybos direktoriaus pavaduotojai S. J. patikėtus Teisėkūros ir metodikos, Mokymų ir konsultavimo, Elektroninių pirkimų plėtros, Gynybos ir saugumo pirkimų bei skelbimų ir ataskaitų skyrius. Tokiu būdu pareiškėjos iki pareigybės panaikinimo atliekamos funkcijos faktiškai buvo perskirstytos kitiems tarnautojams. Dėl to darytina išvada, kad siekdamas įgyvendinti Tarnybos struktūros pakeitimus ir sutelkti dėmesį į konsultacijų ir mokymų funkcijų vykdymą ir kuo efektyviau panaudoti valstybės lėšas, atsakovas teisėtai, pasinaudodamas diskrecijos teise, nusprendė, kad anksčiau pareiškėjos vykdytas funkcijas galės atlikti kiti Tarnybos darbuotojai, o pareiškėjos pareigybės sąskaita buvo realiai padidintas Tarnybos darbuotojų, kurie atlieka konsultacijų ir mokymų funkcijas, skaičius.
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą išdėstytą poziciją pareiškėja grindžia ir tuo, kad atskirais laikotarpiais Tarnybos direktorius pareiškėjai pavedė vykdyti vis naujų funkcijų, kurių skaičius nuolat didėjo. Be to, 2012 m. Tarnyba planavo iš esmės didinti tiek darbuotojų skaičių, tiek praplėsti Tarnybos vykdomas funkcijas. Pažymi, kad Tarnybos direktoriaus 2011 m. lapkričio 2 d. patvirtintame 2011 m. Viešųjų pirkimo įstatymo pakeitimų įgyvendinimo plane trijų priemonių, kurių įgyvendinimo terminas – 2011 m. gruodžio mėn. – 2012 m. vasario mėn., kuratore nurodyta pareiškėja. Todėl, pareiškėjos manymu , pavedusiai vykdyti naujas užduotis ir jų nespėjus įgyvendinti, Įsakymu dėl struktūros pakeitimo jos pareigybė panaikinta nepagrįstai.
Pažymėtina, kad 2011 m. lapkričio 2 d. Viešųjų pirkimų įstatymų pakeitimų įgyvendinimo planu pareiškėjai buvo priskirtos ne naujos funkcijos, susijusios su tiesioginių užduočių atlikimu, o jai buvo pavesta tik kuruoti tam tikrų priemonių (dėl Viešųjų pirkimų tarnybos antikorupcinės programos projekto, interneto svetainės priežiūros tvarkos pakeitimų parengimo ir kt.) įgyvendinimą, kai tų priemonių vykdytojais buvo paskirti kiti atsakingi asmenys (I t., b. l. 73, 74). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad remiantis Įgyvendinimo planu, pareiškėja turėjo dalyvauti išvardintų skirtingų priemonių, susijusių su Viešųjų pirkimų įstatymo įgyvendinimo pakeitimais, projektuose kaip kuratorė, o ne jas įgyvendinti. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju viešai skelbiami Tarnybos planai nuo 2012 m. žymiai didinti Tarnybos darbuotojų skaičių, remiantis bylos duomenimis, yra tiesiogiai susiję tik su poreikiu užtikrinti naujų Tarnybos funkcijų, t.y. mokymų ir konsultavimo funkcijų įgyvendinimą (I t., b. l. 34, 79-80) ir priešingai nei nurodo pareiškėja, nesudaro pagrindo teigti, kad Tarnyba planavo didinti Tarnybos administracinio aparato darbuotojų skaičių. Todėl nepagrįstais laikytini pareiškėjos argumentai, jog Įsakymo dėl struktūros pakeitimo 1.1 punktu, kuriuo panaikinta pavaduotojo pareigybė, Tarnyba iš esmės tik siekė iš pareigų atleisti pareiškėją. Byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie įrodytų tokios pozicijos teisingumą.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui sumažinus administracinį aparatą (panaikinus Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigybę), buvo įsteigta valstybės tarnautojo pareigybė Tarnybos Mokymų ir konsultavimo skyriuje rodo, kad struktūros pertvarkymai nebuvo fiktyvūs – jais spręstas realus funkcijų perskirstymas siekiant Tarnybai tinkamai įgyvendinti mokymo ir konsultavimo funkcijas. Todėl nagrinėjamoje byloje pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad priimant sprendimus dėl Tarnybos struktūrinių pertvarkymų nebuvo pažeisti įstatymai ar kiti teisės aktai, administravimo subjektas (atsakovas) neviršijo kompetencijos, o priimto Įsakymo dėl struktūros pakeitimo 1.1 punktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir reikšmingas faktines aplinkybes , neteisingai taikė materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria panaikintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 1S-166 1.1 punktas.
Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pareiškėja neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą, t. y. byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja patyrė dvasinius išgyvenimus ar kokius nors nepatogumus būtent dėl naikinamos pareigybės ar jos atleidimo.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą nurodyta apimtimi pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu pagal CK 6.271 straipsnio 3 dalį laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams.
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veiklos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime inter alia pabrėžė, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, jog valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinta, kad atsakovo sprendimas, susijęs su pareiškėjos atleidimu, yra neteisėtas. Todėl šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovo padaryti pažeidimai laikytini valdžios institucijų neteisėtais veiksmais Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme.
Kaip minėta, pareiškėja žalą sieja su atsakovo funkcijų, Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies ir 44 straipsnio 6 dalies, netinkamu atlikimu. Pareiškėja nurodo, kad ryšium su atsakovo priimtu Įsakymu dėl atleidimo ji patyrė emocinį sukrėtimą, kuris sukelia itin didelį stresą bei emocinius išgyvenimus, netikrumą dėl savo ateities, o tai, ypač atsižvelgiant į pareiškėjos padėtį (t.y. tai, kad pareiškėja tuo metu buvo nėščia), pavojinga tiek jos, tiek kūdikio sveikatai. Pareiškėja nepatogumus patyrė sekančia dieną po Įsakymo dėl struktūros pakeitimo priėmimo, kadangi nebegalėjo tęsti savo darbinių funkcijų – neteko prieigos prie Tarnybos dokumentų valdymo sistemos ir savo kompiuterio. Dvasinius išgyvenimus patyrė dėl po jos atleidimo sekusių apkalbų Tarnyboje ir neigiamų straipsnių spaudoje. Dėl atsakovo nepagrįstai inicijuoto pakartotinio pareiškėjos sveikatos būklės patikrinimo siekiant nustatyti, ar jos pateiktos medicininės pažymos duomenys apie jos nėštumą nėra suklastoti, pablogėjo pareiškėjos sveikata, ji kurį laiką buvo nedarbinga.
Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad po 2011 m. lapkričio 25 d., kai pareiškėja atsakovui pateikė medicininę pažymą, patvirtinančią, kad ji yra nėščia (I t., b. l. 35), atsakovas 2011 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 43-4528 kreipėsi į Valstybinę medicininio audito inspekciją prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos „Dėl tyrimo atlikimo esant pagrįstoms abejonėms ar asmeniui nebuvo išduota suklastota medicininė pažyma be nedarbingumo pažymėjimas“ (II t., b. l. 118-119). Byloje esančiame 2011 m. gruodžio 15 d. interneto svetainėje www.15min.lt publikuotame straipsnyje „Viešųjų pirkimų tarnybos vadovą Ž. P. poste saugo laikas“ taip pat nurodoma, kad Tarnybos direktoriui kilus abejonių dėl pareiškėjos nėštumo, todėl dėl jo patvirtinimo informacijos laukiama iš Sveikatos apsaugos ministerijos (I t., b .l. 192-195). Tuo tarpu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. sausio 23 d. raštas Nr. (11.1)-1-169 „Dėl laikinojo nedarbingumo“, kuriuo atsakyta į pareiškėjos 2012 m. sausio 3 d. prašymą, patvirtina, kad atliekant pareiškėjos medicininių dokumentų patikrinimą, pareiškėja 2011 m. gruodžio 21 d. buvo iškviesta darbingumo patikrinimui į VšĮ Vilniaus universiteto Santariškių klinikų GKK (II t., b. l. 126-127).
Iš byloje esančių išrašų iš pareiškėjos medicininės kortelės ir kitų rašytinių dokumentų matyti, kad 2011 m. lapkričio 27 d. pareiškėją gydytoja apžiūrėjo namuose, pareiškėja karščiavo, buvo sujaudinta, jai paskirtas tolesnis gydymas (I t., b. l. 162); 2011 m. lapkričio 28 d. Gydytojo įrašuose nurodyta, kad pareiškėja karščiavo, buvo silpna, sudirgusi dėl jaučiamos įtampos (I t., b. l. 161); iš 2011 m. lapkričio 30 d. Išrašo iš medicininės korteles matyti, kad pareiškėja į gydymo įstaigą atvyko dėl skausmų pilve ir įvertinus jos sveikatos būklę, privalo ir toliau būti sekama gydytojų (I t., b. l. 160).
Pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl patirtų nepatogumų, susijusių su tiesioginių jos darbo funkcijų atlikimu, patvirtina 2011 m. lapkričio 25 d. D. B. paaiškinimas, kuriuo jis ir kiti nurodyti Tarnybos darbuotojai patvirtina, kad 2011 m. lapkričio 25 d. pareiškėja negalėjo prisijungti prie dokumentų valdymo sistemos, nes jai suteiktas slaptažodis neveikė (I t., b. l. 23).
Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė paaiškino, kad dėl atsakovo priimtų skundžiamų įsakymų, kuriais panaikinta Tarnybos pavaduotojo pareigybė ir iš pareigų atleista pareiškėja, ji iki šiol jaučia nerimą ir neužtikrintumą. Tai, kad pareiškėja buvo atleista iš pareigų nesilaikant 4 mėnesių įspėjimo termino, apie ją Tarnybos direktorius neigiamai atsiliepė spaudoje ir inicijavo pakartotinį sveikatos patikrinimą dėl galimo medicininės pažymos apie nėštumą suklastojimo, jai sukėlė pažeminimą, emocinės ir fizinės sveikatos pablogėjimą, ji nėra užtikrinta, kad jos atžvilgiu bus taikomos visos šiuo atveju priklausančios socialinės garantijos, ar po to, kai jos vaikui sueis treji metai, ji galės sugrįžti į užimtas pareigas.
Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad atsakovui pranešus apie pareigybės panaikinimą ir numatomą atleidimą iš valstybės tarnybos, pareiškėja nuo 2011 m. lapkričio 25 d. buvo neapibrėžtoje padėtyje socialinių garantijų jai taikymo prasme ir ryšium su tuo patyrė ilgalaikes dvasines kančias, viršijančias įprastų išgyvenimų lygį ir atitinkančias neturtinės žalos sampratą (CK 6.250 str. 1 d.).
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos piniginės išmokos dydžio pirmosios instancijos teismas minėtais kriterijais vadovavosi tinkamai ir atkreipė ypatingą dėmesį į pareiškėjos sveikatos būklę ir jautrumą (tai, jog tuo metu pareiškėja laukėsi kūdikio), nustatyto pažeidimo pobūdį, į neturtinių vertybių, kurioms buvo pakenkta, turinį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjos patirti dvasiniai ir emociniai išgyvenimai įvertini 5 000 Lt suma.
Pirmosios instancijos teismas , įvertinęs patenkintų reikalavimų pobūdį bei dydį, pareiškėjai iš atsakovo priteisė 80 procentų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 2 093 litus. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šią teismo nutartį pareiškėjos reikštų ir patenkintų reikalavimų kiekis sumažėja, atitinkamai mažintinas ir priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis.
ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo <...>. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 800 Lt.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo sprendimas iš dalies priimamas pareiškėjos naudai, todėl pareiškėja turi teisę į dalies teismo išlaidų (be kita ko, ir atstovavimo išlaidų), atlyginimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo sprendimą iš dalies priėmus pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo patirtų išlaidų atlyginimą, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-422/2008, 2010 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-106/2010). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su galutinio teismo sprendimo priėmimu (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-151/2011).
Šioje byloje pareiškėja siekė panaikinti atsakovo 2011 m. lapkričio 24 d. Įsakymo dėl struktūros pakeitimo 1.1 punktą, atsakovo 2011 m. lapkričio 30 d. Įsakymą dėl atleidimo, grąžinti pareiškėją į eitas pareigas ir priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teismų praktiką, įvertinusi pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teisme reikalavimus, teismo patenkintų reikalavimų turinį, reikšmingumą ir pareiškėjui sukeliamas teisines pasekmes, t. y. tai, kad teismas patenkino pagrindinius pareiškėjos reikalavimus, t. y. panaikino 2011 m. lapkričio 30 d. Įsakymą dėl atleidimo ir pripažinęs neteisėtais atsakovo veiksmus atleidžiant pareiškėją, priteisė 5 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad buvo iš esmės patenkinta du trečdaliai - 66 procentai skundo reikalavimų, todėl proporcingai pareiškėjai iš atsakovo turi būti priteistos 66 procentai patirtų teismo išlaidų tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme.
Kadangi pagal pateiktus dokumentus, tinkamai įvertintus pirmosios instancijos teisme, pareiškėja turėjo 2616 litus pagrįstų išlaidų šiame teisme, tai jai priteistini 1727 litai tokių bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėja taip pat prašė priteisti 4 840 Lt bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų: 1) 1 815 Lt už advokatės K. Alešiūnaitės atstovavimą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme; 2) 3 025 Lt už atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinio skundo analizę, teisinį vertinimą ir atsiliepimo į skundą parengimą.
Pareiškėja prašo priteisti 1 815 Lt už advokatės K. Alešiūnaitės suteiktas teisines paslaugas, t. y. atstovavimą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Remiantis bylos medžiaga, advokatė dalyvavo 2012 m. liepos 3 d. teismo posėdyje, kuris truko nuo 9.45 val. iki 10.43 val., t.y. 58 min. Pagal Rekomendacijų 9 p., atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos ir paslaugų teikimo laikas skaičiuojamas jį apvalinant: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Taigi, laikytina, kad advokatė iš viso byloje atstovavo 1 valandą. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas ir remiantis Rekomendacijų 2 punktu ir 8.18 punktu, kuriame numatyta, kad už vieną atstovavimo valandą teisme taikytinas 0,15 koeficientas, pareiškėjai už advokatės atstovavimą teismo posėdžiuose priteistina suma yra 120 Lt. Todėl pareiškėjos prašyme dėl proceso išlaidų priteisimo prašoma priteisti 1 815 Lt suma už atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje mažinama iki Rekomendacijos nuostatas atitinkančio maksimalaus dydžio, t. y. 120 Lt.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos atstovė advokatė K. Alešiūnaitė parengė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 106-117), o pagal pateiktą kvitą pareiškėja advokatei už atsiliepimą į apeliacinį skundą, apeliacinio skundo analizę ir vertinimą sumokėjo 3 025 Lt. Rekomendacijų 8.11 punktas numato, kad apskaičiuojant priteistiną atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, taikomas 1,5 dydžio koeficientas, todėl maksimali suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą galėtų būti priteista 1 200 Lt (800 x 1,5), atitinkamai pareiškėjos už parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą prašoma 3 025 Lt mažintina iki Rekomendacijos nuostatas atitinkančio maksimalaus dydžio ir pareiškėjai priteistina suma būtų 1 200 Lt. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos E. S. skundas tenkintinas iš dalies, įvertinus patenkintų reikalavimų pobūdį bei dydį, priteistinos 66 procentai bylinėjimosi išlaidų, t.y. 871 litas (1 200 + 120 x 0,66).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą, panaikinant jo dalį, kuria panaikintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 1S-166 „Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos struktūros pakeitimo, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo pakeitimo, valstybės tarnautojų pareigybių naikinimo, įsteigimo ir valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų patvirtinimo” 1.1 punktas ir šioje dalyje pareiškėjos E. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjai E. S. iš atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos priteista 2093 lt bylinėjimosi išlaidų ir priteisti E. S. iš atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos 2598 Lt (du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.