- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- 1-190-1023/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49480-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Kaltinamasis
- K. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.1Kardomųjų priemonių rūšys ir jų skyrimo bendrosios nuostatos (BPK 44 str. 1 d., 119-121 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjusi Kauno apygardos Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis K. G. 2018 m. spalio 12 d. apie 22.00 val. būdamas neblaivus išlaužė R. R. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), lauko duris, įsibrovė į patalpą, iš kurios pagrobė svetimą turtą – R. R. priklausantį 40 eurų vertės automobilio akumuliatorių ir 1 euro vertės 0,75 litro talpos stiklainį marinuotų agurkų, tuo nukentėjusiajam R. R. padarė 41 euro turtinę žalą. Šiais savo veiksmais K. G. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.
Apklaustas įtariamuoju, K. G. kaltu prisipažino ir parodė (b. l. 66-67, 70), kad 2018 m. spalio 12 d. su R. R. gėrė alkoholį pastarojo namuose, jis jautėsi apsvaigęs. Po pietų jis nuėjo namo, kur dar išgėrė degtinės ir nuėjo miegoti. Prabudęs apie 21.00 - 22.00 val. norėjo dar išgerti alkoholio, bet neturėjo, todėl sugalvojo nueiti į R. R. namus, nes žino, kad jis savo reikmėms turi alkoholio. Apie 22.00 val. nuėjo į R. R. sodybą iš kiemo pusės prie namo lauko durų, kurios buvo užrakintos. Ranka pastūmė namo lauko durų fanerą, nes langelis buvo užkaltas fanera, stiklas buvo išdaužytas. Atlupęs durų fanerą, įkišo ranką per išdaužytą langą ir iš vidaus atrakino durų spyną. Įsibrovęs į namą, nuėjo į rūsyje esančią virtuvę, kur prieš tai girtavo. Ant stalo buvo agurkų stiklainis, kurį atsisukęs suvalgė agurkus. Tada pamatė ant grindų padėtą pilkos spalvos akumuliatorių „Eksait“, kurį sugalvojo pavogti ir parduoti, nes alkoholio nerado, o norėjo dar išgerti. Daugiau niekur nevaikščiojo, nieko neieškojo. Per tas pačias duris išėjo iš R. R. namo. Duris uždarė, bet jų spynos neužrakino. Trakų gatvėje stabdė pravažiuojančius automobilius ir siūlė pirkti akumuliatorių. Buvo tamsu, buvo labai girtas, todėl neprisimena kokio automobilio vairuotojui už 5 eurus pardavė seną pavogtą akumuliatorių. Gautus už akumuliatorių 5 eurus kitą dieną praleido alkoholiui. R. R. padarytą žalą atlygino. Dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi.
Nukentėjusysis R. R. parodė (b. l. 39-40, 42-43), kad 2018 m. spalio 14 d. apie 09.00 val. atvykęs į jam priklausančią gyvenamąją sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), pastebėjo, jog atrakintos ir apgadintos gyvenamojo namo lauko durys. Namo rūsyje ant stalo paliktas tuščias stiklainis, kuriame buvo marinuoti agurkai. Apžiūrėjęs namą pastebėjo, kad iš namo pirmojo aukšto koridoriaus pavogtas automobilinis akumuliatorius, kurio vertė 40 eurų. Įsibraunant į namą buvo sugadinta lauko durų spyna, kurios vertė 40 eurų, o minėtame stiklainyje buvusių agurkų vertė 1 euras. Paskutinį kartą sodyboje lankėsi 2018 m. spalio 12 d., kartu buvo kaimynas K. G.. Apie 14.00 val. jis išvažiavo iš namų, o K. G. išėjo. K. G. neleido lankytis jam priklausančiame name. Jam buvo padaryta 81 euro žala, kurią K. G. atlygino, todėl civilinio ieškinio nereiškia. Taikytis su K. G. nesutinka, tačiau neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo K. G. prisipažinimo, jo ir nukentėjusiojo R. R. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
- 2018 m. spalio 14 d. R. R. protokolas - pareiškimas (b. l. 5), kuriuo jis kreipėsi į policiją dėl vagystės iš sodybos gyvenamojo namo ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas;
- 2018 m. spalio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotolentelės (b. l. 7-20), kuriais apžiūrėtas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio įėjimo durys medinės, be stiklo, neužrakintos, skylė užkalta medine lenta. Ant lentos rastos dvi dėmės, galimai kraujo. Cokoliniame aukšte ant stalo rastas tuščias stiklainis, dėmė, galimai kraujo. Apžiūrint pirmame aukšte kambarius, ant spintelės užtiesalo fiksuota dėmė, galimai kraujo. Ant lovos antklodės rastos dėmės, galimai kraujo. Po apžiūros paimtas stiklainis su dangteliu, medinė lenta, cigaretės nuorūka, galimai kraujo ėminiai;
- 2018 m. lapkričio 7 d. daiktų apžiūros protokolas ir fotolentelės (b. l. 21-23, 35-36), kuriais apžiūrėta paimta medinė lenta. Po apžiūros medinė lenta saugoma Alytaus AVPK Aptarnavimo skyriuje;
- Alytaus AVPK Prienų rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo P. M. tarnybinis pranešimas (b. l. 37), kuriame nurodyta, kad vagystę iš R. R. gyvenamojo namo galimai įvykdė K. G..
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad K. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, nes 2018 m. spalio 12 d. apie 22.00 val. būdamas neblaivus išlaužė R. R. priklausančio namo, esančio Prienų r., Stakliškių sen. Stakliškių k., Trakų g. 23, lauko duris, įsibrovė į patalpą, iš kurios pagrobė svetimą turtą – R. R. priklausantį 40 eurų vertės automobilio akumuliatorių ir 1 euro vertės 0,75 litro talpos stiklainį marinuotų agurkų, tuo nukentėjusiajam R. R. padarė 41 euro turtinę žalą.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Nagrinėjamu atveju už K. G. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Nukentėjusysis dėl jam nusikalstama padarytos žalos civilinio ieškinio nepareiškė, apklaustas parodė, jog žala jam atlyginta. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažindintas su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies dydžio (b. l. 75-76).
Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką įsibraudamas į pataplą ir pagrobdamas kitam asmeniui priklausantį turtą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo K. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis K. G. praeityje neteistas (b. l. 49), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 50-56), nedirba (b. l. 57-58), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 59), psichiatro ir narkologo įskaitose neįrašytas (b. l. 62). Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia, nukentėjusiajam 2019 m. sausio 2 d. išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 73). Kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo bausme, kuri atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padarytos nusikalstamos veika, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam.
Vadovaujantis BK 64¹ straispniu, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, K. G. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 71-72).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
K. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. G. paskirti galutinę 4 (keturių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti K. G. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: stiklainį su metaliniu dangteliu, medinę lentą, biologinių pėdsakų ėminius, cigaretės nuorūką, kurie saugomi Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam K. G. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Išaiškinti K. G. kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.