- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-23
- Bylos Nr.
- TA-50-492/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00183-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pran.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- V. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. R. su 2017 m. vasario 2 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 16 560 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo V. R. skundą atmetė.
II.
Pareiškėjas V. R. 2017 m. liepos 5 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą ir jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 16 560 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo bei apeliacinio skundo priėmimo išnagrinėjo atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, įsigaliojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikomos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta teismo diskrecijai. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, be kita ko, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.
Pažymėtina, kad administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nėra įtvirtinta galimybė apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią pradėti skaičiuoti ne nuo nurodyto momento, todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo šaliai įteiktas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012, 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).
Nustatyta, kad pareiškėjo V. R. prašomas panaikinti Kauno apygardos teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2017 m. gegužės 2 d., todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalies nuostatas, apeliacinis skundas dėl šio sprendimo panaikinimo teismui turėjo būti paduotas iki 2017 m. birželio 2 d. įskaitytinai. V. R. apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paštu išsiuntė 2017 m. liepos 7 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą. Jokių termino praleidimo priežasčių pareiškėjas nenurodo.
Nustatyta, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimas pareiškėjui į kalinimo įstaigą: adresu Ulonų g. 8a, Alytus, buvo išsiųstas 2017 m. gegužės 5 d., tačiau 2017 m. gegužės 15 d. gavus V. R. 2017 m. gegužės 10 d. pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad jis 2017 m. gegužės 19 d. baigs atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ir prašoma apie teismo sprendimo įsiteisėjimą informuoti nurodytu adresu, pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo kopija 2017 m. gegužės 17 d. buvo pakartotinai išsiųsta pareiškėjo nurodytu adresu. Atsižvelgiant į protingą pirmosios instancijos teismo spendimo įteikimo terminą, darytina išvada, kad net jeigu V. R. ir būtų gavęs tik pakartotinai jam siųstą korespondenciją, jos gavimo metu terminas apeliaciniam skundui pateikti nebuvo pasibaigęs, t. y. pareiškėjui dar buvo likę pakankamai laiko, jog būtų galima per įstatyme nustatytą terminą suspėti parengti apeliacinį skundą ir jį išsiųsti. Pažymėtina, kad V. R. 2017 m. liepos 5 d. išsiųsto apeliacinio skundo parengimas nebuvo sudėtingas, kadangi šio apeliacinio skundo apimtis nėra didelė, iš esmės nurodytas tik pareiškėjo nesutikimas su teismo sprendimu ir nėra konkrečių argumentų dėl sprendime išdėstytų motyvų.
Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė ir apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė praleidęs įstatyme nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti V. R. praleido dėl teismui nenurodytų priežasčių, todėl jis negali spręsti dėl jų pripažinimo svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas, jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti, o apeliacinis skundas grąžinamas V. R. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 132 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. R. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo paduoti netenkinti.
Atsisakyti priimti pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo panaikinimo ir jį grąžinti V. R..
Nutartis neskundžiama.