- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-03
- Bylos Nr.
- ATP-220-282/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-02952-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. K. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, buvo nubaustas 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Šalies argumentai
R. K. pateikė prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi netenkino R. K. prašymo ir nesutrumpino Šiaulių apylinkės teismo 2015-08-31 nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino.
Šalies argumentai
Skundu R. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016-03-24 nutartį ir grąžinti jam specialiąją teisę. Teigia, kad teismas, netenkindamas jo prašymo, aiškių ir pagrįstų motyvų nenurodė, neatsižvelgė nei į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir nuoširdžiai gailisi, pasižada, kad ateityje tokie atvejai nepasikartos). Nurodo, kad jam paskirtą piniginę baudą sumokėjo, nuo jam paskirtos nuobaudos (teisės vairuoti atėmimo) praėjo daugiau kaip pusė paskirto termino, per tą laiką jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Taip pat nurodo, kad jis vienintelis dirba šeimoje, jo žmona ieškosi darbo, augina neįgalų vaiką, kurį kartas nuo karto reikia vežti pas gydytojus, daugiau niekas šeimoje nevairuoja, be to, jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu (dažnai darbo reikalais važiuoja į Kauną, Vilnių ir kt. miestus, būna, kad kelias dienas dirba Šiauliuose, o yra dienų, kai į objektus vyksta ilgesniam laikui), todėl netekus teisės vairuoti transporto priemones ilgesniam laikui, darbdavys gali nutraukti darbo sutartį su juo. Nurodo, kad rūpinasi sena pensininke neįgalia savo motina, kuri be jo pagalbos neišsiverstų, nes ji gyvena viena, nuveža ją pas gydytojus, padeda namų ūkyje. Teigia, kad nors yra baustas už KET pažeidimus, tačiau seniai, teigia padaręs išvadas. Pripažįsta, kad vairavo transporto priemonę būdamas išgėręs, tačiau tokį pažeidimą padarė pirmą kartą ir pasižada, kad daugiau ateityje tokių klaidų nedarys, nėra sistemingas KET pažeidėjas ar nesilaikantis įstatymų reikalavimų asmuo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba prašo netenkinti R. K. atskirojo skundo ir palikti nepakeistą teismo nutartį, nes skundo reikalavimas yra nepagrįstas, teismas, nagrinėdamas R. K. prašymą, nustatė visas objektyvias bei subjektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, išanalizavo visus R. K. prašymo argumentus, įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės. Teigia, kad R. K. nurodytos aplinkybės nelaikytinos ypatingai svarbiomis, kurios įgalintų teismą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. Esant visoms ATPK 329 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą įvertinęs pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, t. y. atsižvelgiant bei įvertinant ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, jų pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino tinkamai. Nors R. K. įvykdė visus ATPK 329 straipsnio reikalavimus, tačiau jis padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo neblaivus, tuo sukeldamas pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Vien ta aplinkybė, kad specialios teisės atėmimo laikotarpiu (per 8 mėnesius) R. K. naujų teisės pažeidimų nepadarė, nėra pakankamas pagrindas sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes pažeidimo metu jam buvo nustatytas 1,12 promilių girtumas, kuris leistiną 0,4 promilių ribą viršijo beveik tris kartus. Be to, iš pažymos apie baustumą (10–11, 68–72 b. l.) matyti, kad R. K. per beveik dvidešimt metų baustas iš viso 9 kartus (neįskaitant pažeidimo, už kurį yra nubaustas Šiaulių apylinkės teismo 2015-08-31 nutarimu), iš jų 6 kartus už KET pažeidimus, du kartus už pažeidimus padarytus apsvaigus nuo alkoholio, bei už 2015-06-08 viršytą leistiną greitį R. K. 2015-06-17 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu. Vertinant R. K. baustumus per paskutinius penkerius metus matyti, kad jis buvo baustas 3 kartus, tarp jų ir už 2011-06-24 padarytą administracinį teisės pažeidimą, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. už tai, kad būdamas girtas nevykdė teisėto policijos pareigūno nurodymo (reikalavimo) netrukdyti darbui sulaikant pažeidėją. Nors R. K. anksčiau nebuvo baustas už transporto priemonės vairavimą būdamas neblaivus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad penkerių metų laikotarpyje jis buvo baustas už pažeidimą, kurį padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kad pažeidimo, už kurį yra nubaustas Šiaulių apylinkės teismo 2015-08-31 nutarimu, metu jam buvo nustatytas 1,12 promilių girtumas, daroma išvada, kad R. K. ankstesni baustumai teigiamos įtakos nepadarė. Šios aplinkybės rodo apelianto neatsakingumą ir neigiamai apibūdina jo asmenybę. Tokio R. K. neatsakingumo nepaneigia ir tai, jog jis mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą (58 b. l.), buvo atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (62 b. l.), kadangi tokią švietėjišką programą jis privalės išklausyti ir pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui (ATPK 330 straipsnio 3 dalis). Taip pat jo neatsakingumo nepaneigia tai, kad jis 2015-08-31 nutarimu paskirtą baudą sumokėjo, nes sumokėti paskirtą baudą apeliantas privalėjo nepriklausomai nuo jo valios.
Apeliantas skunde teigia, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, nes jis vienintelis šeimoje dirba ir turi teisę vairuoti transporto priemones, jo žmona nedirba, jis rūpinasi savo motina bei neįgaliu sūnumi. Nors R. K. pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog jo sutuoktinė yra registruota darbo biržoje, kad jo sūnui nustatytas lengvas neįgalumas dėl ligos F70.0, tačiau R. K. nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog sūnus dėl neįgalumo negali naudotis viešuoju transportu, kad jam nustatyti specialūs poreikiai (pvz., vežimas specialioje kėdutėje ir pan.) ir kad lydimas motinos sūnus negali nuvykti nei į mokyklą, nei pas medikus į gydymo įstaigas. Taip pat R. K. nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog jo motina gyvena viena ir jai būtina kito asmens priežiūra, kad be kito asmens ji negali nuvykti pas medikus. Taip pat apeliantas pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog jis dirba, darbdavio yra teigiamai charakterizuojamas, tačiau objektyvių duomenų, kad jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra. Be to, iš bylos matyti, kad po to, kai R. K. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprarado, nusiskundimų iš vadovų pusės nėra. Duomenų, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo R. K. praras darbą, byloje nėra. Be to, pažymėtina, kad net ir tuo atveju, kai asmens darbas yra išimtinai susijęs su transporto priemonės vairavimu, tai pagal teismų praktiką nelaikoma išskirtine aplinkybe, leidžiančia sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Visuma paminėtų aplinkybių patvirtina, kad R. K. skunde akcentuojamos aplinkybės nesudaro pagrindo sutrumpinti jam taikomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, ir manyti, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pastebėtina, kad visos neigiamos pasekmės apeliantui atsirado būtent dėl jo paties pasirinktų neteisėtų veiksmų – jis būdamas neblaivus vairavo automobilį, todėl neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Be to, neigiamus padarinius įvertinti turėjo pirmiausia pats apeliantas, sėsdamas neblaivus už vairo. Pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama ne tik administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį perauklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų, bet ir jį nubausti, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Taigi, administracine nuobauda teisės pažeidimą padariusiam asmeniui sukeliami tam tikri laikini bei neigiami nepatogumai, kurie yra adekvatūs padarytam teisės pažeidimui.
Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, tarp jų ir apibudinančias R. K. asmenybę, bei tai, kad už padarytą pažeidimą apeliantui buvo paskirta minimalaus dydžio sankcijoje numatyta papildoma privaloma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, daroma išvada, kad R. K. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nebūtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Dėl to R. K. atžvilgiu ATPK 329 straipsnio nuostatos netaikytos pagrįstai.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, pakankamai motyvuota, todėl naikinti ją skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį ir R. K. skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.