Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinio ieškinio klausimą išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje V. B. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str.1d. , pagal ieškovų- A. Č.,J. V. ir T. V. ieškinį atsakovams V. B. ir AB“ (duomenys neskelbtini)“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. 2022 m. kovo 25 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu V. B. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, jam buvo paskirta 30 MGL (1130 Eur)bauda, o nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams T. V., J. V. ir A. Č. buvo pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nuosprendžiu iš V. B. buvo priteista 500 (penki šimtai) eurų nukentėjusiajam T. V. jo patirtoms advokato išlaidoms apmokėti, o ieškinio reikalavimas dėl kelionės išlaidų priteisimo buvo atmestas kaip nepagrįstas.

V. B. buvo pripažintas kaltu dėl to, jog vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nežymiai ir nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent: 2016 m. spalio 22 d. apie 08.45 val. (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 77-ame kilometre, vairuodamas transporto priemonę - automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotą A. K. vardu), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 106, 127, 128, 141 punktų reikalavimus, tai yra, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, prieš pradėdamas važiuoti, išvažiuodamas iš dešiniame kelkraštyje esančios autobusų sustojimo stotelės, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavęs kelio kitiems eismo dalyviams, sudaręs kliūtį nedavė kelio tiesiai važiuojančiai transporto priemonei – T. V. vairuojamam automobiliui ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas J. V. vardu), kurio judėjimo kryptį jis kirto, dėl ko vairuotojas T. V. buvo priverstas įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą ir jį lenkti, kad išvengti susidūrimo, nepasirinkęs važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir prireikus nesustojo, nes to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, net visiškai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo susidariusios kliūties nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, staiga sukdamas į kairę, prieš atlikdamas posūkio manevrą į kairę, neįsitikino jog tai daryti saugu ir judėdamas kairiojo posūkio manevru sudaręs kliūtį tiesiai važiuojančiam vairuojant automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) T. V., susidūrė su jo vairuojamu automobiliu ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkęs savo automobilio priekiu į T. V. vairuojamo automobilio dešinį šoną, ir dėl to padarė nežymų sveikatos sutrikdymą vairuotojo T. V. vairuojamo automobilio keleiviams nukentėjusiajam L. M. dėl kliniškai nustatytos blauzdos sumušimo, nukentėjusiajai T. T. dėl kliniškai nustatytos paviršinės muštinės žaizdos kaklo dešinėje pusėje, odos nubrozdinimo dešinės akies apatinio voko srityje, nukentėjusiajam A. Č. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl kliniškai nustatyto juosmeninio III stuburo slankstelio suspaustinio lūžimo ir juosmeninio I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo, nes dėl juosmeninio III stuburo slankstelio suspaustinio lūžimo ir I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Civiliniai ieškovai ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškę ieškinius, kuriais prašė jiems priteisti turtinę ir neturtinę žalą.

Teismo posėdyje civilinis ieškovas A. Č. pilnai palaikė savo ieškinį jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti.

Kadangi T. V. ieškinio dalis dėl 500 Eur advokato išlaidų priteisimo ir 60 Eur kelionės išlaidų priteisimo klausimas yra išspręstas 2022-03-25 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, tai teismas šioje dalyje ieškovo ieškinio nenagrinėja.

Civilinio atsakovo- AB“ (duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodė, kad yra pateikę pranešimą į bylą, kiek yra išmokėję pinigų bei ginčas yra faktiškai tik dėl neturinės žalos. „(duomenys neskelbtini)“ buvo apdraudęs V. B. civilinę atsakomybę, tuo metu galiojęs civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 11 d. numatė, kad draudimo suma yra ribota. Buvo daugiau nukentėjusiųjų, buvo rezervuotos sumos, tačiau jie aktyviai neteikė sąskaitų faktūrų, banko sąskaitų numerių, nekontaktavo – iš esmės dabar turime situaciją, kai yra 3 ieškovai. 2018 m. buvo padaryta išmoka už įvykį 2016 metus ir išmoka atitiko tuo metu teismų praktiką dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Č. išmokėta 3000 Eur suma išmokėjimo metu atitiko teismų praktiką ir nėra jokio pagrindo tenkinti jo prašymą dėl didesnės sumos išmokėjimo. Dėl T. V. ir J. V. ieškinių: likusi draudimo suma yra tik 2000 Eur, bei palieka teismui spręsti, kaip teismas paskirstys dėl neturtinės žalos šios sumos ribose. Jei teismas nuspręs, kad suma viršija tas sumas, tai likusi suma turi būti priteista iš kaltininko V. B. Šiuo metu toji praktika nežymiai pakitusi. Tuo metu žala buvo atlyginta, bei mano, kad nėra pagrindo priteisinėti sumas, o jei teismas manys, kad reikia priteisti T. V. ir J. V., tai priteisimas iš AB“ (duomenys neskelbtini) „ galimas tik likusių 2 tūkst. eurų ribose , nors V. B. atstovo pozicija ta, kad „(duomenys neskelbtini)“ išmokėtos sumos užtenka ir daugiau priteisti nei 5 tūkst. nereikėtų . J. V. teikė reikalavimą dėl mašinos sugadinimo, toji suma jai buvo sumokėta, bet ji nebuvo pateikusi įrodymų tiesiogiai atsakovui apie patirtas automobilio transportavimo išlaidas 90 Eur sumai ir atsakovas po teismo posėdžio išmokės jai šią sumą, nes dokumentas apie tai buvo pateiktas tik byloje ir atsakovas iki šio fakto nežinojo.

Iki sprendimo priėmimo atsakovas- (duomenys neskelbtini) pateikė įrodymą, kad J. V. išmokėjo 90 Eur turėtų jos transporto priemonės transportavimo išlaidų iš autoįvykio vietos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad V. B. 2016-10-22 vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė autoįvykį, kurio metu kitam automobilyje važiavęs keleivis A. Č. buvo sužalotas ir kuriam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Civilinio atsakovo V. B. kaltė dėl autoįvykio sukėlimo yra nustatyta įsiteisėjusiu 2022-03-25 Kauno apygardos nuosprendžiu ir šiuo atveju nuosprendis turi prejudicinę galią (CPK 279 str.) nagrinėjant šį ieškinį.

Taigi tarp atsakovo V. B. veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl teismas konstatuoja, kad byloje yra nustatytos šios būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti ir atsakovas yra atsakingas už savo veiksmais padarytą žalą. Žalos padarymo faktas sukuria jam prievolę atlyginti žalą. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti padarytų nusikalstama veika padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Kadangi V. B. savo transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę buvo apdraudęs (duomenys neskelbtini), tai pareiga atlyginti žalą pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str.1d.nuostatas turėtų (duomenys neskelbtini),o jeigu neturtinė žala būtų vertinama didesne suma, nei 5000 Eur , tai neturtinės žalos dydį virš 5000 Eur turėtų atlyginti V. B..

Civilinis atsakovas-(duomenys neskelbtini) nurodo, kad jų ,kaip draudimo kompanijos , civilinė atsakomybė dėl neturtinės žalos atlyginimo LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str.1d. yra apribota maksimalia šios išmokos suma- 5000 eurų suma, nors ieškovas A. Č. reikalauja priteisti iš jų dar 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš V. B., o ieškovai T. V. 500 Eur ir J. V. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bei atsakovas yra išmokėjęs ieškovui 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovas V. B. nesutinka su reikalavimu, kad jis turėtų atlyginti daugiau neturtinės žalos, kadangi draudimo kompanijos išmokėta 3000 Eur neturtinės žalos suma yra pakankama neturtinei žalai A. Č. atlyginti.

LR CK 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo. Neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas, atsižvelgdamas į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas , turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. LR Sveikatos sistemos įstatymo (1994 07 19 Nr. I-552) 2 str. pateikiamas sveikatos apibrėžimas ir nurodoma, kad sveikata tai yra asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-07 nutartyje Nr.2K-212-693/2015 nurodo : „ CK 6.284 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju. Tai – šios teisės turėtojai (mirusiojo nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties) ar šios normos kriterijus atitinkantys asmenys (buvo mirusiojo išlaikomi ar jo mirties dieną turėjo teisę į tokį išlaikymą). Šioje normoje nesuformuluotas aiškus asmenų, nenumatytų pateiktame sąraše, teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą ribojimas. Čia išvardyti tik tie teisę į neturtinės žalos atlyginimą turintys subjektai, kurie su nukentėjusiuoju (maitintoju) iki jo mirties buvo susieti išlaikymo ryšiais. Todėl šią normą sistemiškai aiškinant su deliktinės atsakomybės taisyklėmis, bendrosiomis nuostatomis (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 1.138 straipsnio 6 punktu, 6.250, 6.263 ir kt. straipsniais) teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nukentėjusysis bendrai gyveno, neįregistravęs santuokos (partnerystė), neatsižvelgiant į jų darbingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151/2006, 2K-853/2007, 3K-3-351/2007, 2K-431/2013, 2K-438/2014, 2K-177-696/2015 ir kt.).

Taigi remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos, išskyrus fizinio asmens gyvybės atėmimo atvejus. Į tai atkreiptas dėmesys 2008 m. liepos 3 d., Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 29).”

Teismas laiko, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą turi būti vadovaujamasi LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, kurio 11 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos padarymo), bei 100 000 eurų dėl žalos turtui, o taip pat taikytinos LR CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę ir civilinės atsakomybės draudimą (6.245 – 6.251, 6.254, 6.263-6.264, 6.283-6.285 str.). Teismas konstatuoja, kad civilinis atsakovas– (duomenys neskelbtini) savo prievolę – atlyginti turtinę ir neturtinę žalą civilinio ieškovo A. Č. atžvilgiu yra įvykdęs pagal atsakovo nustatytus žalos atlyginimo nustatyto dydžio kriterijus.

Civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikui) neperžengiant draudimo sumos ribų (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-174/2005, 2K-410/2008).

Iš surinktų įrodymų byloje matyti, kad civilinis ieškovas A. Č. dėl kaltinamojo kaltų veiksmų buvo sužalotas, patyrė ilgalaikį fizinį skausmą dėl jam padaryto sužalojimo ypatingai jautrioje kūno dalyje(stubure),patyrė nepatogumus dėl negalėjimo ilgą laiką judėti, išgyveno stresą dėl sužalojimo ,dėl negalėjimo tęsti mokslą ir darbą, bei sužalojimo pasekmės jam jautėsi dar ilgą laiką. Todėl teismas laiko, kad ir neturtinė žala jam buvo padaryta didesnio mąsto, nei atsakovo -(duomenys neskelbtini) paskaičiuota 3000 Eur suma, ir teismas vertina ,kad ieškovui buvo padaryta neturtinė žala 4000 Eur sumai .Kadangi ieškovui A. Č. buvo išmokėta 3000 Eur neturtinė žala, tai ieškovui priteistina dar 1000 Eur neturtinės žalos ,kur išmokėta 3000 Eur ir papildomai priteista 1000 Eur neturtinė žala ,neviršytų LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. numatyto maksimalaus dydžio.

Civilinė ieškovė J. V. prašo priteisti jai 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl jos patirtų didelių nepatogumų po automobilio sudaužymo, dėl jos patirtų išgyvenimų, dvasinio sukrėtimo ir emocinės depresijos. Ieškovė prie ieškinio yra pateikusi tik 2018-04-11 išduotą medicininių dokumentų išrašą(t.3 b.l.14), kuriame užfiksuota, jog nuo 2017 m birželio mėn. ją vargina nerimas, bloga nuotaika, būna baimės epizodai, rugsėjo mėn. skirtas ambulatorinis gydymas medikamentais, daugiau duomenų apie gydymo eigą išraše nepateikta. Kartu įraše nėra nieko fiksuota, kad kilusi depresija būtų kuo nors susijusi su buvusiu autoįvykiu ar jos transporto priemonės sudaužymu. Iš ieškovės pateikto 2018-04-11 išduoto medicininių dokumentų išrašo(t.3 b.l.17),matosi, kad 2017-03-11 L.M. S. gim. (duomenys neskelbtini) m susilaužė dešinės kojos blauzdikaulį. Bet išraše nėra nurodymo kiek laiko truko gydymas, ar ligonė galėjo judėti su ramentais ar vežimėliu ir pan. Todėl teismas pripažindamas, kad ieškovė dėl autoįvykio kilimo ir jos automobilio sudaužymo patyrė pergyvenimą ir po to buvusius nepatogumus .Tačiau pateiktais medicininiais dokumentais nėra patvirtinama, kad jai depresija būtų atsiradusi iš karto po kilusio autoįvykio ir būtent šio autoįvykio pasėkoje. Dėl nurodomų patirtų nepatogumų netekus sudaužyto automobilio, tai ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ji po 2017-03-11 motinos susižalojimo su sutuoktiniu buvo neįsigiję transporto priemonių ir kad samdėsi pavežėjus. Todėl teismas laiko, kad ieškovės ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas 100 Eur sumoje.

Civilinio ieškovo T. V. reikalavimas nagrinėjamas tik 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Iš baudžiamojoje byloje nuosprendžiu nustatytų aplinkybių matosi, kad autoįvykio kilimo aplinkybės buvo gan sudėtingos ir ikiteisminio tyrimo metu buvo sunku nustatyti objektyvias aplinkybes bei kurio iš transporto priemones vairavusių asmenų veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio keliu. Todėl įtarimo pateikimas ikiteisminio tyrimo metu negalėjo būti netikėtas elementas, bet šio įtarimo pateikimas ieškovui aišku buvo nemalonus, keliantis neigiamas emocijas, bei išgyvenimus dėl galimos baudžiamosios atsakomybės. Tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl to jam būtų kilę kokios tai psichologinio-psichiatrinio pobūdžio sveikatos problemos ar panašiai. Todėl teismas laiko, kad ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas 300 Eur sumoje.

Kadangi neturtinė žala papildomai A. Č. priteisiama 1000 Eur dydžio, neturtinė žala J. V. 100 Eur dydžio ir T. V. 300 Eur dydžio, tai A. Č. ieškinio reikalavimas prieš V. B. atmestinas, kadangi jiems padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta nusikalstamos veikos metu galiojusio LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str.1d.,kur šią priteistą žalą turi atlyginti draudikas-AB“ Lietuvos draudimas“

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovai A. Č., T. V. ir J. V. už ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį, iš atsakovo (duomenys neskelbtini) valstybei priteistina 42 Eur žyminio mokesčio(1000 +100+300=1400 x 0,03=42) .

Atsakovo V. B. atstovas pateikė įrodymus, kad atsakovas dėl advokato atstovavimo patyrė 484 Eur ,kur atsakovo V. B. turėtos išlaidos patvirtinamos 2022-09-15 advokato pateikta pažyma ir 2022-09-14 AB banko Swedbank mokėjimo nurodymu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Civilinio ieškovo A. Č. ieškinio reikalavimas(dėl 10000 Eur neturtinės žalos priteisimo) buvo nukreiptas būtent prieš atsakovą V. B.. Atmetus ieškinį, atsakovui V. B. iš ieškovo A. Č. priteistina 484 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo į ieškinį paruošimą, atstovavimą teisme). Pripažintina, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Civilinių ieškovų A. Č. , J. V. ir T. V. ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo- (duomenys neskelbtini) (es. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)):

-T. V. a.k(duomenys neskelbtini) 300(tris šimtus)eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo A. Č. ieškinio dalį dėl 10000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo V. B. atmesti.

Priteisti iš civilinio ieškovo A. Č. a.k(duomenys neskelbtini) civiliniam atsakovui V. B. 484(keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis)eurus turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti

Priteisti iš atsakovo -(duomenys neskelbtini) (es.(duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 42 (keturiasdešimt du) eurus žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti(atsiųsti) į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (Aušros g. 15, Varėna, 111 kab.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.