Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. V. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja Ž. V. pateikė skundą, kuriuo prašė antstolio D. B. prašymo patvirtinti turto pardavimo iš varžytinių aktą netenkinti; varžytines pripažinti neteisėtomis ir įpareigoti antstolį panaikinti 2016-07-05 patvarkymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-25 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos Ž. V. skundą dėl antstolio veiksmų; skundą grąžino pareiškėjai.Teismas pažymėjo, jog pareiškėja, pateikdama skundą dėl antstolio veiksmų, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad ji kreipėsi su skundu į antstolį D. B., o šis skundo neišnagrinėjo per įstatyme nustatytą terminą ar atsisakius tenkinti skundą, patvarkymo ir vykdomosios bylos neperdavė teismui. Konstatavo, kad skundas turėjo būti pateiktas antstolei, o ne teismui, todėl skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja Ž. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-25 nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo; paaiškinti pareiškėjai: kuo skiriasi pareiškėjos prašymai sustabdyti varžytines ir netenkinti antstolio prašymą patvirtinti pardavimo aktą; kodėl prašymą sustabdyti antstolio varžytynes buvo pavesta išnagrinėti atskirai nuo mano 2016-06-10 skundo civilinėje byloje Nr. 2YT-27726-861/2016 ir kieno buvo tas pavedimas; kodėl šioje byloje nebuvo pavesta išnagrinėti prašymą netenkinti antstolio prašymą patvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą irgi atskirai nuo 2016-07-15 skundo civilinėje byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; kokiu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas pažeidinėja procesą ir pareiškėjos teises; nustatyti, kas konkrečiai tą daro, ar teisėjai sąmoningai naudojasi žmogaus klaidomis ir tuo, kad jis neturi galimybės turėti advokatą; ar tas, kuris vykdo pavedimus; ir koks šio pažeidimo tikslas? Nurodo, jog gavusi skundžiamą nutartį, pareiškėja savo klaidą ištaisė ir peradresavo 2016-07-15 skundą antstoliui. Kadangi pareiškėja savo klaidą ištaisė, skundžiama nutartis turi būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė 9 lapus naujų įrodymų. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Įvertinęs naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui aplinkybes bei susipažinęs su šiais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pagrindų, kuriais remdamasis galėtų priimti pareiškėjos pateiktus naujus įrodymus, nenustatė, todėl vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, pareiškėjos pateiktus 9 lapus naujų įrodymų atsisako priimti. Apeliacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog CPK nustato labai aiškią skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarką: pirmiausia skundą apsvarsto antstolis, o tik tada jeigu antstolis su juo nesutinka jis yra perduodamas teismui, t. y. įstatymas numato ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką ir šalys privalo ja pasinaudoti (CPK 510 straipsnio 2 ir 3 dalys). Įstatymas taip pat numato asmeniui teisę ir tiesiogiai kreiptis į teismą su skundu dėl antstolio neveikimo, bet tam turi būti tam tikros sąlygos: asmuo privalo pateikti įrodymus, jog jis skundė antstolio veiksmus (pačiam antstoliui pateikė skundą dėl jo veiksmų), tačiau antstolis skundo neišnagrinėjo arba vykdomosios bylos neperdavė teismui. Be to, turi būti pateikiamas ir pats skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 4 dalyje). Taigi, tam, kad pareiškėjo tiesiogiai teismui paduotas skundas būtų iš karto nagrinėjamas teisme, pareiškėjas turi teismui pateikti įrodymus, jog jis išnaudojo visas CPK 510 straipsnio 2-3 dalyse numatytas galimybes pačiam antstoliui apskųsti jo veiksmus (Vilniaus apygardos teismo 2015-12-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1967-262/2015). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos ir atskirojo skundo argumentų yra akivaizdu, kad pareiškėja, prieš pateikdama skundą dėl antstolio veiksmų teismui, jo nepateikė antstoliui, t. y. nesilaikė ikiteisminės tokio pobūdžio skundų nagrinėjimo tvarkos. Į bylą taip pat nėra pateiktą įrodymų, kad pareiškėja turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą CPK 510 straipsnio 4 dalies pagrindu. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, tik turėjo tai padaryti vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu (asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos), o ne 1 punktu (ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka). Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, jog pastaroji pagrindo atsisakyti priimti skundą dėl antstolio veiksmų parinkimo klaida nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, nes priimtas procesinis sprendimas yra iš esmės teisingas.Apeliacinės instancijos teismas papildomai paaiškina, kad pagrindinė teismo funkcija yra teisingumo vykdymas. Teismas nėra konsultacinė institucija, atsakanti į teisinius ir kitus klausimus, teismas pateikia teisės ir fakto klausimų analizę tik tiek, kiek tai yra būtina teisingumo vykdymui konkrečioje byloje, nes priešingu atveju būtų pažeisti protingumo, civilinio proceso ekonomiško ir koncentruotumo bei kiti principai, todėl dėl pareiškėjos atskirojo skundo antrojo prašymo (žr. šios nutarties 4.2. punktas) nepasisako.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos Ž. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.