Kauno apygardos teismo nutartis

2013-11-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-906-238-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-26
Bylos Nr.
1A-906-238-2013
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-00266-2013-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Giedrius Endriukaitis, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
I. D.
Advokatai
Regina Šeperienė
Kategorijos

Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-906-238/2013;

Teisėja I. Kliučinskienė Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00266-2013-9;

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu

2013 m. lapkričio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Ryčiui Kirkliauskui, nuteistosios I. D. gynėjai advokatei Reginai Šeperienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal I. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo I. D. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. D. pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2013-03-12 apie 17.50 val. O. T. odontologijos kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą, o būtent po odontologės O. T. apžiūros išeidama iš kabineto, nuo prie kabineto durų esančio drabužių pakabo nukabino ir pavogė Z. Š. priklausančią 100 Lt vertės rankinę, kurioje buvo 700 Lt, du mobiliojo ryšio telefonai „Nokia“, kurių kiekvieno vertė 50 Lt, 30 Lt vertės piniginė su „SEB“ banko kortele, „Swedbank“ banko kortele, asmens tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimu, automobilio draudimo dokumentais ir registracijos liudijimu, ūkininko pažymėjimu, dujų įrangos montavimo dokumentais, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo pažymėjimu, šiais savo veiksmais padarė Z. Š. 930 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde I. D. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti arba panaikinti nuosprendį ir laisvės atėmimo bausmę pakeisti lengvesnio pobūdžio bausme. Nurodo, jog savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Pažymi, kad viena augina mažametį sūnų, turi rimtų sveikatos problemų, jai sunku susirasti darbą, gyvena iš atsitiktinių uždarbių, socialinių pašalpų. Teigia, kad teismui priimant nuosprendį, jai nebuvo suteikta galimybė nuosprendį išklausyti teismo salėje. Mano, kad taip buvo pažeisti galiojantys įstatymai.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios I. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti nėra pagrindo.

Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas paskyrė jai per griežtą bausmę.

Kolegija daro išvadą, kad apeliantės prašymo (keisti nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo) tenkinti nėra įstatyminio pagrindo, nes bausmė paskirta tinkamai.

Kolegija pažymi, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias anksčiau paminėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę. Teismas įvertino tą aplinkybę, kad apeliantė, būdama šešis kartus teista už tyčinių nusikaltimų padarymą, tik grįžusi iš įkalinimo įstaigos, vėl padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Ji veikė tiesiogine tyčia, siekdama turtinės naudos. Dar viena baudžiamoji byla dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo nagrinėjama Alytaus rajono apylinkės teisme. Taip pat teismas nurodė, kad I. D. ne kartą už tyčinius pažeidimus bausta administracine tvarka, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Toks kaltinamosios elgesys rodo jos antivisuomenines nuostatas bei polinkį nusikalsti, todėl siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, I. D. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad I. D. jauno amžiaus, augina mažametį vaiką, turi sveikatos problemų (serga c formos hepatitu, yra infekuota), nustatyta viena lengvinanti jos atsakomybę aplinkybė ( prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykio), o sunkinančių aplinkybių nėra, nukentėjusiojo ji atsiprašė, pretenzijų jis jai neturi, todėl skyrė bausmę, mažesnę už nusikaltimo sankcijoje numatytą vidurkį. Taip pat taikė BK 64 ¹ straipsnio nuostatas, nes byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę. Todėl įvertinęs šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tik griežčiausios LR BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – laisvės tėmimo paskyrimas gali padėti pasiekti bausmės tikslus. Dėl šių aplinkybių I. D. pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę I. D., atsižvelgė ir į kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, tinkamai įvertino jų reikšmę nustatydamas bausmės dydį. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad yra nuteistosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino būtent didesnį nuteistosios pavojingumą, nes ji nusikalstamas veikas daro sistemingai, padaryta veika tyčinė. Be to, didesnį jos pavojingumą, o taip pat ir poreikį skirti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį apibūdina ir tai, jog nuteistoji anksčiau teista 6 kartus, ne kartą už tyčinius nusikaltimus, bausta administracine tvarka, akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos apeliantės elgesiui nepadarė.

Be to, kolegija konstatuoja, kad būtina vertinti ir BK 27 straipsnio 1 dalies ir BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatas. Jos numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas, o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Apeliantė, būdama teista už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl pagrįstai jai skirta laisvės atėmimo bausmė.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino visų anksčiau aptartų aplinkybių reikšmę nustatydamas bausmės rūšį ir dydį, tinkami įvertino didesnį nuteistosios pavojingumą, jos antivisuomenines nuostatas ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, ji adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir nėra jokio pagrindo bausmės dydį mažinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog įvertinus padarytos veikos, o kartu ir nuteistosios pavojingumą, paskirtosios bausmės nei rūšis, nei dydis nėra aiškiai per griežti, yra teisingi ir tinkami užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistoji augina mažametį vaiką, turi sveikatos problemų, yra įvertintos pirmosios instancijos teismo skiriant bausmę ir jos nesudaro pagrindo jas vertinti naujai ir pripažinti, jog paskirtoji bausmė būtų aiškiai neteisinga ar per griežta.

Taikyti LR BK 62 straipsnio nuostatas I. D. atžvilgiu nėra teisinio pagrindo, nes viena būtinų sąlygų LR BK 62 straipsnio 1 dalyje yra numatyta aplinkybė – asmuo turi pats savo noru atvykti ar pranešti apie savo nusikalstamą veiką. Šiuo atveju ši aplinkybė nenustatyta, be to, nenustatyta ir kitų LR BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Taikyti I. D. atžvilgiu LR BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat nėra teisinio pagrindo, nes byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad paskirtoji bausmė būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju, įvertinus nuteistosios padarytos veikos ir jos asmenybės pavojingumą, nelaikytina, jog paskirtoji bausmė – laisvės atėmimas prieštarautų teisingumo principui, todėl skirti švelnesnę bausmę I. D. nėra teisinio pagrindo. Taigi apeliantės apeliacinio skundo argumentas dėl bausmės skyrimo atmestinas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis buvo paskelbtas nuteistajai nedalyvaujant, taigi ji mano, jog taip buvo suvaržytos jos teisės į gynybą. Kolegija konstatuoja, kad šie argumentai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad savo kaltę pripažįsta. Be to, nenurodė jokių nesutikimo argumentų dėl jos nuteisimo pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, spręsdamas I. D. kaltumo klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino, kad ji padarė LR BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nuosprendyje išdėstė jos kaltę patvirtinančius įrodymus ir jų pagrindu padarytas išvadas. Be to, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad I. D. nuosprendžio nuorašas įteiktas 2013-09-13 (b. l. 126). Jai įteikto nuosprendžio rezoliucinėje dalyje išdėstytas sprendimas pripažinti kalta, baudžiamasis įstatymas, pagal kurį pripažinta kalta, sprendimas dėl paskirtos bausmės ir nurodyta nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai. Vadinasi, nuteistajai gavus nuosprendžio nuorašą, tapo žinomas jos atžvilgiu priimto nuosprendžio turinys, apskundimo tvarka bei terminai. Nuosprendžio apskundimo galimybe ji pasinaudojo. Taigi, vien tas faktas, kad nuosprendis paskelbtas nedalyvaujant apeliantei, nedaro nuosprendžio neteisėto ir neleidžia tvirtinti, kad buvo pažeista jos teisė į gynybą. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą apeliantė dalyvavo, jai buvo suteikta teisė duoti parodymus, ji kaltę pripažino, naudojosi gynėjos paslaugomis, jai suteikta paskutinio žodžio teisė. Taigi byloje nėra duomenų, kad buvo pažeista apeliantės teisė į gynybą, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas. Taip pat atmestinas apeliacinio skundo prašymas panaikinti nuosprendį, nes tam nenustatyta įstatyminio pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, nuteistosios apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmetamas. Nuosprendis nenaikinamas, nekeičiamas, jis paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistosios I. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Danguolė ŠiugždinytėKolegijos teisėjai Giedrius EndriukaitisJurgis Kiškis