Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą , kurioje

M. Š., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), iki suėmimo mokėsi (duomenys neskelbtini) , išsilavinimas pagrindinis , viengungis, teistas 2 kartus :

-2012-12-19 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 150 str. 4 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. , pritaikius Lietuvos Respublikos BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m., paskiriant įpareigojimus ;

- 2013-05-20 Širvintų raj. apyl. teismo pagal LR BK 153 str., 162 str. 1 d. ir 309 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 7 mėn. ir 15 d., pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m., paskiriant elgesio apribojimą 6 mėn.;

2014 m. birželio 11 d. išregistruotas iš aprobuojamų asmenų duomenų registro, teistumas išnykęs;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4d., 150 str. 4d.

M. Š. seksualiai prievartavo ir išžagino mažametę, o būtent:

jis, 2014 m. liepos 16 d., laikotarpyje tarp 18 val. ir 20 val., turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su mažamete S. K., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, apgaule priviliojo ją į nebaigtą statyti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kur rankomis glostė mažametės tarpkojį, o taip pat, panaudodamas nukentėjusiosios atžvilgiu psichologinį smurtą, t.y. grasindamas susidorojimu, bei fizinį smurtą, t.y. jėga prirėmęs mažametę prie sienos, viena ranka laikydamas suspaudęs jos rankas, kita ranka numovė kelnaites ir varpa lietė jos išeinamąją angą, ir taip seksualiai prievartavo S. K. kitokio fizinio sąlyčio būdu.

Taip pat, M. Š., 2014 m. liepos 17 d., dienos metu, tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su mažamete S. K., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, apgaule priviliojo ją į sodą, esantį (duomenys neskelbtini), kur panaudodamas S. K. atžvilgiu fizinį smurtą, t.y. jėga paguldęs ją ant žemės bei prispaudęs ir taip atėmęs galimybę nukentėjusiajai priešintis, numovė mažametei kelnaites, užgulė ją iš viršaus ir įvedė varpą S. K. į makštį, ir taip ją išžagino.

Tai, kad kaltinamasis M. Š. padarė aukščiau nustatytas nusikalstamas veikas, yra įrodyta mažametės nukentėjusiosios S. K. parodymais, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamasis M. Š. teisminio nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino , jis paaiškino, kad jam inkriminuojamu laiku jis buvo su draugais S. K. , E. ir G. J. (duomenys neskelbtini) sode, buvusiose dirbtuvėse, visur su jais kartu vaikščiojo savo noru ir S. Jis dar jai sakė, kad ji nevaikščiotų, bet ji pasakė, kad vaikščioja su E., o ne su juo. Jis buvo su S. nebaigtame statyti pastate, tačiau kartu buvo ir E. su G. Jis tik vieną kartą buvo prispaudęs prie sienos, bet jos užgulęs nebuvo. Neigia išžaginęs S. K., santykiavęs su ja analiniu būdu. Kiek S. K. turi metų, jis nežino, bet žino, kad ji yra mažametė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. Š. paaiškino, kad S. K. pažįsta, ji yra jo kaimynė. Kiek jai metų nežino, tik žino, kad ji baigusi dvi klases. Mano, kad ji jaunesnė kokiais aštuoniais metais. Kaime S. pagrinde bendrauja su E. ir G. J., kurie dar jaunesni už S. Už E. seksualinį prievartavimą jis jau yra teistas. To tyrimo metu kaltės nepripažino ir jį nuteisė be jokių įrodymų. S. K. jis taip pat neprievartavo ir nežagino. Kodėl jį kaltina nežino. Mano, kad ją kaimo vaikai privertė pasakoti visokių nesąmonių, o po to patys viską pripasakojo S. motinai, kuri iškvietė policijos pareigūnus. 2014-07-22 jis dirbo su tėvu ir namo grįžo po 17 val. Apie 18.30 val. namo iš darbo grįžo motina ir paprašė kartu nueiti pas A. K.. Jis su motina ten nuėjo, namie matė S., bet ką ji pasakojo negirdėjo. Dar buvo A. B. ir E. S.. Jis pastovėjo apie 20 min., po ko atvykę policijos pareigūnai jį išsivedė į lauką. Jis neneigia, kad tris dienas iš eilės, t.y. liepos 18 d., 19 d. ir 20 d. vaikščiojo kaime kartu su S. bei G. ir E. J.. Liepos 18 d. po darbo su tėvu, apie 19 val. buvo nuėję maudytis, po to pabuvo prie Vaikų dienos centro, pavalgė obuolių, o po to nuėjo į senas statybas. Ten pastatas be langų, be durų. Po to S. klausė, ar jis eis maudytis, o jis atsakė, kad ne ir nuėjo namo. Kiek tuomet buvo valandų nežino, bet buvo šviesu. Daugiau į lauką išėjęs nebuvo. Sekančią diena, t.y. liepos 19 d., su tėvu vėl ėjo dirbti. Namo grįžo apie 17 val. Tik grįžęs aš iš karto dviračiu važiavo prie ežero maudytis. Važiuojant sutiko E., G. ir S. Jie pasimaudė apie 10-15 min. ir jis nuėjo namo. Vėl susitiko apie 18.30 val. prie Vaikų centro. Po to keturiese apie pusvalandį pasėdėjo sode ir jis vienas išėjo namo. Matė, kaip neužilgo link savo namų ėjo ir S. Daugiau su jais tą vakarą susitikęs nebuvo. Sekančią dieną su tėvu vėl dirbo. Namo grįžo apie 14-15 val. Tada pėsčiomis ėjo maudytis ir vėl sutiko E., G. ir S. Maudėsi trise, S. kažkodėl nenorėjo. Po to jis sugalvojo nueiti pasitvarkyti buvusios mokyklos dirbtuves, kur kartais lankosi kaimo vaikai bei suaugę. Vaikai nuėjo kartu su juo ir visi tvarkė patalpas. Po pusvalandžio į dirbtuves užėjo A. P., jo draugė G., R. E. ir E. S., kurie į lauką dėl kažko išvedė E., o jis su G. nuėjo pas save namo, nes norėjo jam atiduoti telefoną, kurį jis buvo davęs dieną prieš paklausyti muzikos. Kol dar buvo dirbtuvėse jis matė, kaip S. iššoko per langą ir nubėgo į savo namų pusę. Jis mano, kad S. taip padarė bijodama E. ir R. Jis prie S. net nesilietė. Maždaug prieš porą metų pati S. K. jam buvo siūliusi mylėtis, bet jis atsisakė ir to net nebandė daryti. S. jam buvo pasakiusi „einam pasimylėt į sodą“, jis atsakė „ne, neisiu“ ir viskas tuo pasibaigė. Tai buvo vasaros metu, kai jie ėjo pro sodą namo. Kalba apie sodą, kuris yra šalia buvusios mokyklos. Kodėl ji mylėtis pasiūlė būtent jam, jis paaiškinti negali. Dėl visos šitos istorijos yra kalta B., nes ji ant jo pikta, kad jis liepos mėnesį buvo suspardęs ir sulaužęs šiukšlių dėžę, stovėjusią prie vaikų dienos centro. Mano ji už tai keršija. (2 t., b. l. 11-13, 17-18)

Nnkentėjusioji S. K. , apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodė, kad gyvena su mama, tėtis miręs prieš 3 metus, jai bus 11 metų. M. pažįsta - jo pavardė Š. M. Š. yra ją nuskriaudęs, lindo prie jos - priekabiavo. Tai buvo liepos 16, 17, 18 dienomis. M. lindo, atvažiavo policija. Liepos 16 d. ji su centru ( Vaikų dienos centru) atvažiavo iš žygio, nuėjo prie centro. Ėjo jos draugas E. Ten yra statybos. E. sakė M.: „Einam į statybas". M. sakė: „Kai ką parodysiu". E. parodė cigaretę. Jai tuo metu nieko neparodė. Jai davė cigaretę, kad tik ji nieko nesakytų E. M. E. pernai išprievartavo, buvo teismas. Statybose M. prirėmė ją prie sienos, numovė kelnaites, sakė „Gera?". Ji atsakė, kad negera. Klausinėjo šlykščių klausimų, ją prirėmė prie sienos. Su viena ranka abi rankas prirėmė ir kita ranka numovė kelnaites. Jis ją paglostė viena ranka. M. ją nuskriaudė du kartus. Kitą dieną ji ėjo iš centro aikštelės. Jis stovėjo už šakų, pagriebė ją. Sakė: „Ateik, kai ką parodysiu". Sakė, kad neis, kad vėl taip bus. Sakė: „Nebus taip". Tada jis ją paguldė, atsigulė ant pilvo, nuėmė kelnes. Jis parėmė ją. Bandė stotis. Jis ją parėmė prie žemės, jai pradėjo skaudėti. Darė tą patį. Jis kišo varpą į „dupą". Tai buvo tas atvejis, kai tada M. sutiko sode. Policijai parodė tą ir kitą vietą. Trečią kartą M. bandė, bet ji pabėgo. Tada buvo sekmadienis. Jis bandė, bet ji paprašė draugo G., kad ką nors pakviestų. Jis pakvietė. Ji pro obelis pabėgo. M. trečią kartą nieko nepadarė. Trečias kartas buvo prie mokyklos. M. sakė „Nori?", atsakė „Nenoriu". Ji pabėgo. Apie tai, ką padarė M. papasakojo E., G., P., G. B. atvažiavo ir papasakojo jos mamai, nes G. jai papasakojo. B., kai ji atvažiavo pas jos mamą, ji papasakojo kaip viskas įvyko. Daugiau niekam nepasakojo. Pirmą kartą kai M. ją lietė, kišo varpą tarp kojų, šalia niekas nebuvo. Antrą kartą irgi niekas nebuvo. M. nepasakojo ar kitiems taip daro. M. sakė, kad ji nepasakotų apie tuos du kartus. Kai varpą M. kišdavo į tą vietą, trindavo apie minutę-dvi. Ta da sakydavo viskas. Ji atsistodavo ir pabėgdavo. Nematė, ar kas įvykdavo su jo varpa, nepajautė skysčio. Kai M. prispaudė ją prie sienos ir kai darė, tai grasino, sakė, jei ką nors pasakys, tai ją užmuš. Per tuos kartus jis sakydavo tylėti, sakė: „Tylėk, užmušiu". Kai M. kišo jai skaudėdavo truputį. Nepasakojo, nes M. sakė, kad muš. Mamai nepasakojo nes galvojo, kad mama rėks. Kai M. darė tuos du kartus, buvo be drabužių apačioje, buvo nusiėmęs. Ji irgi buvo be drabužių, bet ji ne pati nusiėmė, jis nuėmė drabužius. Jis ją laikė, kad nepabėgtų - priremdavo iš nugaros prie žemės. Kišti varpos į burną nebandė. Jo varpą matė, sakė atsisukti. (1 t., b. l. 50-53)

Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą A. K. parodė, kad 2014-07-22 apie 18.30 val. pas ją į namus atėjo kaimynas D. S. ir pasakė, kad jam skambino vaikų dienos centro vadovė (A. B.) ir prašė perduoti, kad ji pasikalbėtų su savo dukra S. Pradžioje ji pagalvojo, kad dukra kažką padarė, paklausė jos, ką ji pridarė, bet dukra sakė, kad nieko. Ji dukrai pradėjo priekaištauti, kad ji vaikštinėja po kaimą, pasakė „ko vaikštai, dar kas išprievartaus“. Po tokių jos žodžių kaimynas D. S. pasakė, kad taip ir buvo ir išėjo, kad viską išsiaiškintų tarpusavyje. Tada ji dukros pradėjo klausinėti kas buvo. Dukra pradėjo verkti ir pasakė, kad prie jos kabinėjasi M. Š.. Ji sakė, kad į apleistas statybas ,, kaip suprato penktadienio pavakarį, kur ji su vaikais E. ir G. J. , atėjo M. Š. ir jis buvo pakėlęs jos sijoną bei visaip graibaliavo, o kitą dieną, taip pat pavakary, kai dukra jau ėjo namo, M. Š. ją pakvietė į sodą, sakydamas „ateik, ką parodysiu“. Kai dukra nuėjo, M. Š. ją nurengė, glostė kojas, nugarą ir kaip išsireiškė mergaitė: „kišo savo negražų daiktą tarp kojų“. Dar sekančią dieną, kaip sakė S., ją išgelbėjo lygtai E., nes į dirbtuvėles vėl buvo atėjęs Š. ir klausė „ar nori?“ Kaip suprato, tuo atveju dukra pabėgo. Smulkmenų dukros neklausinėjo. Labai greitai pas ją į namus atėjo A. B., kuriai dukra viską papasakojo.

Liudytoja A. B. (Vaikų dienos centro direktorė )parodė, kad 2014-07-22 apie 18 val., jos globotinei A. L. paskambino E. S.. Po pokalbio iš globotinės žodžių ji sužinojo, kad M. Š. sode kažką padarė S. K., kaip suprato kalba ėjo apie kažkokius tvirkinamuosius veiksmus. Ji iš karto paskambino į S. K. motinai. Telefonu atsiliepė pati S., kuri pasakė, kad mamos nėra. Tada ji pasiteiravo, ar M. jai ką nors darė sode. Po šio klausimo mergaitė labai ilgai tylėjo, po to atsakė, kad „nieko nebuvo“, tačiau jos balsas pasidarė drebantis, pasikeitė intonacija. Jai pasirodė, kad mergaitė pradėjo verkti. Po pokalbio su S. ji paskambino K. kaimynui D. S., kuris daug padeda S. šeimai ir paprašė nueiti pas S. motiną pakalbėti. Kaip suprato, jis jau buvo girdėjęs kalbas apie S. ir M. Po kiek laiko pas ją į kiemą atėjo E. S. ir paklausė kokių veiksmų ji ėmėsi dėl S. Ji pasakė, kad kalbėjo su S. ir mergaitė atsakė, kad su M. lyg ir nieko nebuvo. tuomet E. S. pradėjo pasakoti viską smulkiau. Jis pasakė, kad sekmadienį, t.y. liepos 20 d., jis kartu su R. E., A. P. ir mergina vardu G., kurios pavardės nežinau, ėjo ieškoti E. J. į apleistas kontoros statybas ir ten sutiko M. Š. su S., kurie buvo pirmame aukšte. E. S. pasakė, kad jie klausinėjo M. Š., ką jis darė su S. Ką atsakė M. Š. E. S. nenurodė, tik paminėjo, kad į žodžius „jei ką padarysi S., tai už tai sėdėsi“, M. Š. atsakė „na ir kas, atsėdėsiu“. Kaip ji (A. B.) suprato, po to jie nubėgo ieškoti S. ir surado ją Vaikų dienos centro sodelyje esančioje pavėsinėje. S. visiems girdint papasakojo, kad pirmą dieną ji ėjo gatve, o M. ją pačiupo, nutempė į netoli jo namų, kitoje gatvės pusėje, esantį sodą, ten ją nurengė ir išprievartavo. Kitą dieną, t.y. antrą kartą, M. ją vėl išprievartavo, tačiau tai buvo dirbtuvėlėse, o trečią kartą, t.y. tą patį sekmadienį, M. Š. statybose S. tik klausė „ar tu nori“, bet nieko nepadarė, nes tuo metu į statybas atėjo jie ieškoti E. J.. Paklaustas kodėl jis visko nepapasakoja S. mamai, E. S. atsakė, kad S. bijo mamos. Tada ji kartu su E. S. nuvažiavo pas K. Atvažiavus, buvo pati S., jos motina bei pastarosios sugyventinis. Ji paklausė motinos, ar ji ką nors girdėjo apie M. ir S. Iš atsakymo suprato, kad girdėjo, tačiau to nesureikšmino. Jos akivaizdoje motina pradėjo šaukti ant mergaitės, priekaištavo, kad ji vaikšto su M. Š., sakė „aš tau sakiau, kad jis tave išprievartaus“. Mergaitė palindo po antklode ir pradėjo verkti. Jai paprašius S. papasakoti , kas atsitiko, S. papasakojo viską panašiai, kaip jai pagal S. žodžius buvo pasakojęs E. S.. Be to, S. K. sakė, kad M. sode ją nurengė ir „kišo tarp kojų“. Ji sakė, kad norėjo rėkti, bet M. pasakė „tylėk, nes išdaužysiu tau mordą“. Taip pat ji pasakojo ir apie dirbtuvėles. Pasakodama mergaitė stipriai apsiverkė. Viską išgirdusi, pradėjo verkti mergaitės motina, klausė dukros, kodėl ji nieko nepapasakojo. S. atsakė, kad M. Š. pagrasino, kad „jei kam nors papasakosi, priplosiu tave“. Po to mergaitės motina apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Ji pati (A. B.) liepos 19 d. popietę, matė M. Š. vaikščiojusį su S. bei E. ir G. J., kurie ėjo link tvenkinio pusės. Ji dirba (duomenys neskelbtini) vaikų dienos centre ir Š. bei K. šeimos yra jos lankomos bei gerai pažįstamos. Vaikų dienos centro sąrašo vaikai liepos 15 d. 9 val. išvyko į dviračių žygį, atgal į (duomenys neskelbtini) kaimą grįžo sekančios dienos 18 val. Žygyje dalyvavo ir S. K.. M. Š. žygyje nedalyvavo, nors tuo metu dar buvo centro sąrašuose.

Liudytoja A. L. parodė, kad 2014-07-22, antradienį, dienos metu ji buvo namuose su savo globėja A. B., kurią vadina mama. Tuo metu jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino E. S. ir paprašė, kad apie S. K. ir M. Š. ji papasakotų savo mamai, t.y. A. B.. Ji žinojo ką turi papasakoti, nes dieną prieš tas pats E. S. jai jau pasakojo, kad M. Š. vieną dieną sode, o kitą dieną lyg tai dirbtuvėlėse buvo išprievartavęs S. K. ir kad apie tai žino iš pačios S. Pirmą dieną E. S. prašė apie tai niekam nepasakoti, nes nebuvo viskuo tikras. Ji padarė tai, ko prašė E. S. ir papasakojo savo mamai, kuri buvo nuėjusi pas S. namo, kalbėjosi su ja ir jos mama.

Liudytojas D. S. parodė, kad 2014-07-22 tarp 16-17 val. jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino A. B., kuri paprašė susirasti kaimynę A. K. ir pakalbėti su ja apie jos dukrą S. Ji užsiminė, kad M. Š. sode prie mokyklos kažką padarė S., nes apie tai kaime kalbėjo vaikai. Smulkmenų jis neklausinėjo. A. B. paprašė apie tai niekam nesakyti. Po pokalbio su A. B. jis iš karto nuėjo pas A. K. namo. Namie buvo ir S. bei jos vyresnė sesuo I. Jis A. K. tiesiai pasakė, kad skambino A. B. ir prašė pasikalbėti su S. Maždaug po 20 min. pro savo namų langą pamatė, kad pas A. K. atvažiavo pati A. B.. Jos mašina labai ilgai stovėjo prie K. namų. Dar vėliau atvažiavo ir policijos pareigūnai.

Liudytojas A. P. parodė, kad 2014-07-21 po 20 val., jis su savo draugais G. K., R. E., E. S. ieškodami E. J., (duomenys neskelbtini) km. nuėjo į buvusias mokyklos dirbtuvėles, kur taip pat dažnai renkasi vaikai. Priėjus prie durų, G. K. jas paklibino, bet durys buvo užkabintos iš vidaus, jai pabeldus į duris, jos atsikabino, o jie visi keturiese užėjo į vidų. Tiesiai priešais duris, poros metrų atstumu nuo jų stovėjo M. Š., kuris iš karto pasimetė. Tuo metu iš kitos patalpos užėjo E. ir G. J.. Tuo metu jokio įtarimo niekam nekilo, jie M. Š. neklausinėjo ir po pastatą nevaikščiojo. Jiems einant be M. Š. (pastarasis buvo nuėjęs į savo namus), jis pradėjo klausinėti E., ką jie darė dirbtuvėlėse. Berniukas pradėjo pasakoti, kad kai jis su G. buvo dirbtuvėse, M. Š. liepė jiems eiti į kitą kambarį, o pats pasiliko su S. K.. Po to jis paklausė, kur tada yra S., nes jos toje patalpoje, kur rado M. Š. nebuvo. Į tai E. atsakė, kad S. iššoko pro langą ir pabėgo. Maždaug po 20 min. jie pamatė keliu einančią S. ir ją pakvietę pradėjo klausinėti, ką ji dirbtuvėlėse darė su M. Po tokių klausimų mergaitė iš karto pradėjo verkti, drebėjo. Pradžioje ji pasakė, kad „M. lindo, bandė numauti kelnaites, o paskui prievartavo“., Iš jos pasakojimo jis suprato, kad taip buvo tris kartus, kad ji bandė bėgti, bet M. laikė už rankų. S. K. pasakojo, kad pirmas kartas buvo senose statybose, po to sode, o trečias kartas tose dirbtuvėlėse. Pasak mergaitės, tai vyko skirtingomis dienomis, bet kuriomis tiksliai jis nesuprato. Mergaitė minėjo, kad statybose M. jai liepė „čiulpti“, bet ji to nedarė. Be to, S. sakė, kad M. jai „kišo“. Kaip jis suprato, tuo metu statybose buvo ir E. su G., bet jie buvo antrame aukšte, o M. tai darė pirmame aukšte. Paklausti E. su G. patvirtino, kad jie tikrai nieko nematė. Kas ir kaip vyko sode S. jiems nepasakojo. Iš S. žodžių jis taip pat suprato, kad dirbtuvėlėse M. Š. nieko nespėjo padaryti, nes kaip tik atėjo jie keturiese ir mergaitė tuomet pabėgo.

Liudytoja G. K. davė parodymus, kurie yra analogiški liudytojo A. P. parodymams.

Analogiškus parodymus davė liudytojas E. S..

Tą aplinkybę , kad kaltinamasis M. Š. jam inkriminuojamu laiku turėjo lytinį aktą su mažamete S. K., patvirtina teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2455/14 (01), kuria nustatyta, kad S. K. mergystės plėvė pažeista. Mergystės plėvės pažeidimas padarytas mažiausiai kaip prieš 3 paras iki apžiūros (2014-07-22 23.45 val.). Apžiūros metu nustatytas mergystės plėvės pažeidimas rodo, kad S. K. lytiškai galėjo santykiauti. (1 t., b. l. 57-58)

Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, mano, kad kaltinamasis M. Š. padarė jam inkriminuotus veiksmus : jis išžagino mažametę S. K. , ją seksualiai prievartavo. Vertinant įrodymus, teismas atkreipia dėmesį , kad pagrindinis įrodymų šaltinis aptariamoje situacijoje yra mažametės nukentėjusiosios S. K. parodymai, kuriais netikėti nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo. Jos parodymų teisingumu neleidžia abejoti Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-194/2014 išvados, kuriomis nustatyta , kad S. K. praeityje, tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu. Šiuo metu S. K. konstatuojamas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl patirtos prievartos. S. K., atsižvelgus į jos amžių ir turimas žinias, byloje nagrinėjamų įvykių metu nesuprato ir šiuo metu nesupranta su ja atliktų veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės), todėl ji negalėjo jiems adekvačiai ir aktyviai priešintis.

Aktyvų jos priešinimąsi įtariamojo veiksmams sunkino jos būsena (baimė), situacinės aplinkybės (buvo viena su įtariamuoju), jai būdingos individualios psichologinės savybės (subjektyviai sudėtingose, stresą/grėsmę keliančiose situacijose nukentėjusiajai stinga įgūdžių, savarankiškai priimant sprendimus, elgiantis aktyviai – ji dažniau užsisklendžia savyje, tampa jautri ir lengvai pažeidžiama).

S. K., atsižvelgus į jos protinio išsivystymo lygį, jai būdingus pažintinių funkcijų (dėmesio, atminties) ypatumus, individualias psichologines savybes (padidintas polinkis fantazuoti, padidintas įtaigumas jai nenustatyti), nagrinėjamų įvykių metu galėjo ir šiuo metu gali suprasti konkrečias faktines bylai reikšmingas aplinkybes (įvykių vietą, įvykių dalyvius, jų veiksmus) ir gali duoti apie tai parodymus, tačiau dėl jos neigiamų emocinių reakcijų (graudinasi, įsitempia, varžosi, ribojasi) į su byla susijusius klausimus, toliau apklausti ją ikiteisminio tyrimo procese bei teismo posėdyje nerekomenduojama.

S. K. padidintas polinkis fantazuoti bei padidintas įtaigumas nenustatyti. Duomenų apie kitų asmenų daromą poveikį S. K. duodamiems parodymams negauta .(1 t., b. l. 88-91).

Tai, kad mažametė nukentėjusioji sakė tiesą, patvirtina ir išvestiniai įrodymai – aukščiau nurodytų liudytojų parodymai, kuriems ji betarpiškai po įvykio papasakojo įvykio aplinkybes, šių asmenų parodymai apie jos papasakotas įvykio aplinkybes, po to jos pačios apklausose nurodytos įvykio aplinkybės tarpusavyje atitinka .

Be to teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti mažametės nukentėjusiosios parodymais : byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių , dėl kurių nukentėjusioji galėtų apkalbėti kaltinamąjį M. Š. , taip pat nėra duomenų, kad pašaliniai asmenys galėjo ją paveikti duoti jį kaltinančius įrodymus, be to atkreiptinas dėmesys , kad paties kaltinamojo pozicija dėl jam pareikštų kaltinimų nėra vienareikšmė : ikiteisminio tyrimo metu jis neigė padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas , teisminio nagrinėjimo metu laiške, rašytame teismui, jis nurodė prisipažįstąs kaltu ir kad dėl to labai gailisi (t. 2 b.l. 139), apklausiamas teisme, jis vėl neigė padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, , bet pripažino , kad buvo prispaudęs S. K. prie sienos, mini, kad ši buvo be kelnaičių, tačiau daugiau kitų aplinkybių nenurodė.

Tą įvertinus, teismas nustato, kad kaltinamasis M. Š. išžagino S. K., su ja atlikdamas prievartinį lytinį aktą natūraliu būdu , be to teismas nustato, kad kaltinamasis M. Š. seksualiai prievartavo S. K., tenkindamas savo lytinę aistrą prieš jos valią fizinio sąlyčio būdu, jam inkriminuojant nukentėjusiosios išeinamosios angos lietimą varpa. Kaltinamojo M. Š. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4d. ir 150 str. 4d.

Inkriminuojant kaltinamajam M. Š. veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4d. , padarymą, buvo inkriminuota, kad jis aptariamu laiku ir vietoje, tenkindamas savo lytinę aistrą , įvedė varpą į mažametės nukentėjusiosios išangę. Vienok teismas mano, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų paminėtą faktą. Iš aukščiau aptartų nukentėjusiosios parodymų yra žinoma, kad kaltinamasis M. Š. jai kišo varpą į išeinamąją angą ir jai skaudėjo , tačiau teismo medicinos specialisto išvada nenustatyta , kad su nukentėjusiąja buvo santykiauta analiniu būdu, jos išangės srityje sužalojimų ar audinių reakcijos nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad aptariamoje situacijoje kaltinamasis M. Š. tenkino lytinę aistrą fizinio sąlyčio būdu, savo varpa liesdamas nukentėjusiosios išangę , o ne ją įvesdamas į išangę. Dėl šių motyvų kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4d. apimtis mažintina , pašalinant iš šio kaltinimo seksualinį prievartavimą analiniu būdu, paliekant fizinio sąlyčio būdą.

Bylos įrodymais, kurie aptarti aukščiau , yra nustatyta, kad kaltinamasis M. Š. seksualiai prievartavo , po to išžagino mažametę S. K. , panaudodamas jos atžvilgiu psichologinį smurtą , o taip pat panaudodamas fizinį smurtą. Psichologinio smurto panaudojimas nustatytinas, įvertinus įrodymus, kad kaltinamasis M. Š. grasino mažametei nukentėjusiajai su ja susidoroti, panaudoti fizinį smurtą . Fizinio smurto panaudojimas nustatytinas, įvertinus įrodymus, kad kaltinamasis M. Š. aptariamų nusikalstamų veikų metu naudojo prieš nukentėjusiąją jėgą, parversdamas ją ar prispausdamas prie sienos , suspausdamas jai rankas, jėga numaudamas kelnaites .

Nukentėjusioji S. K. aptariamų įvykių metu buvo mažametė, turėjo tik 10 metų 8 mėn. 15d., todėl kaltinamajam M. Š. inkriminuotina aplinkybė, kad jis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė , pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle . Tai, kad nukentėjusioji buvo mažametė , suprato ir kaltinamasis M. Š., apie tai nurodęs savo apklausose.

Nukentėjusiosios S. K., gimusios 2003-11-01 , mažametystė kaip nusikalstamas veikas kvalifikuojantis požymis inkriminuotinas kaltinamajam M. Š..

Kaltinamasis M. Š. yra teisiamas už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą , jis praeityje teistas , bet teistumas yra išnykęs( t. 2 b.l. 56-58), yra 1 kartą baustas administracine bauda (t. 2 b.l. 75). Kaltinamasis M. Š. buvo auginamas ir auklėjamas šeimoje, kuri 2007 m. įrašyta į socialinės rizikos šeimų , auginančių vaikus, apskaitą , dėl alkoholio vartojimo , nustatyta, kad kaltinamojo santykiai su tėvu buvo prasti , šeimos materialinė padėtis prasta (t. 2 b.l. 83). Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovas R. Ž. apibūdino kaltinamojo M. Š. šeimą neigiamai, jis nurodo, kad jo tėvo elgesys buvo seksualizuotas, kaltinamasis M. Š. galėjo matyti neslepiamus tėvų lytinius santykius, o tai galėjo turėti įtakos jam , linkusiam daryti seksualinius nusikaltimus. Kaltinamojo M. Š., (duomenys neskelbtini) seniūnijos, kur gyveno iki suėmimo, charakteristikoje yra nurodyta, kad dėl jo elgesio rašytinių ar žodinių skundų nebuvo gauta (t. 2 b.l. 85). Iki suėmimo kaltinamasis M. Š. mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje , 2014 m. rugsėjo 1d. išbrauktas iš mokinių sąrašų (t. 2 b.l. 89). Vilniaus 2 psichiatrijos skyriaus specialisto, atlikusio kaltinamojo M. Š. tyrimą , išvada nustatyta, kad M. Š. 2012 m. yra diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu (t. 2 b.l. 96).

Kaltinamojo M. Š. atstovė pagal įstatymą R. Š. charakterizuoja savo sūnų teigiamai, pripažįsta, kad jos šeima dėl alkoholinių gėrimų vartojimų buvo stebima socialinių darbuotojų .

Kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamajam M. Š. bausmes už jo padarytus nusikaltimus, teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų sunkumą ir mano, kad jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Nustatant tokių bausmių trukmę, teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų pobūdį , į tai, kad jis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė, būdamas nepilnametis , taip pat į kaltinamąjį M. Š. apibūdinančius aukščiau nurodytus duomenis ir mano, kad jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės savo trukme žemiau tokių bausmių vidurkio , be to šios bausmės skiriamos , pritaikius taisyklę, kad skiriamos laisvės atėmimo bausmės minimumas skaičiuotinas nuo pusės minimalios bausmės , numatytos įstatymų, pagal kuriuos teisiamas nepilnametis, sankcijose (Lietuvos Respublikos BK 61 str., 91 str. 3d.). Paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, nes abi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas kaltinamasis M. Š. padarė realioje sutaptyje (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d., 4 d.).

Bylos duomenimis yra nustatyta, kad kaltinamasis M. Š. praeityje buvo teistas už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei , bet teistumas yra išnykęs . Atsižvelgus į jo jauną amžių, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, kad nukentėjusiosios S. K. atstovė pagal įstatymą prašo neskirti kaltinamajam M. Š. realios laisvės atėmimo bausmės, daro išvadą, kad kaltinamasis gali būti pataisytas ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Netaikant realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis M. Š. yra suimtas nuo 2014 m. rugpjūčio 12d. , tokia daugiau nei vieni metai izoliacija , teismo nuomone, pakankamai ilgas laikas pervertinti savo elgesį, padaryti tinkamas išvadas jį pakeisti. Jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas , sudarant jam sąlygas pasitaisymui, savo nusikalstamų veikų įvertinimui. Nusikaltimų padarymo metu kaltinamasis M. Š. buvo nepilnametis, todėl jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėtinas , taikant Lietuvos Respublikos BK 92 str. taisykles. Kaltinamasis M. Š. yra teisiamas už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą, todėl jam skirtinas maksimalus įstatyme numatytas terminas skiriamos bausmės vykdymo atidėjimui. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės (Lietuvos Respublikos BK 82 str.).: nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai sietuvos Respublikos BK 85 str.), elgesio apribojimas Lietuvos Respublikos BK 87 str.).

Kaltinamajam M. Š. taikyta kardomoji priemonė- suėmimas, paskelbus nuosprendį naikintina.

Į kaltinamajam M. Š. skiriamos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitomas laikas., kurį jis išbuvo kardomajame kalinime (Lietuvos Respublikos BK 66 str.).

Mažametės nukentėjusiosios S. K. atstovė pagal įstatymą yra pareiškusi ieškinį neturtinei žalai atlyginti 14000 Eurų (t. 1 b.l. 44-45).Teisminio proceso metu nukentėjusiosios atstovė ieškinį palaikė . Pareikštas ieškinys yra grindžiamas tuo, kad po aptariamų nusikalstamų veikų prieš mažametę S. K. padarymo , yra pakitus jos nuotaika, mergaitė yra pikta, irzli, nemiega, dažnai verkia. Kaltinamasis M. Š. ieškinį pripažino iš dalies, nurodė, kad sutiktų atlyginti 5000 eurų , bet dalimis .

Aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad dėl kaltinamojo M. Š. nusikalstamų veiksmų prieš ją mažametė S. K. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus , dvasinį sukrėtimą , pažeminimą , todėl teismas pripažįsta, kad ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 6.250 str. 1d.). Nustatant tokios žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veiksmų pobūdį , į mažametės nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, kaltinamojo finansines galimybes realiai atlyginti patirtą neturtinę žalą. Nukentėjusiosios atstovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas, nesant įrodymų, kad po įvykio mergaitės fizinė ar psichinė būklė būtų pašlijusi . Neturtinę žalą patyrė mažametė S. K. , todėl neturtinė žala priteistina jos naudai.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: S. K. drabužiai (palaidinė, marškinėliai, džinsinės kelnės ir kelnaitės); kaltinamojo M. Š. drabužiai (kelnės, megztinis, kelnaitės); seilių pavyzdžiai, nuoplovos nuo varpos, kurie laikomi Širvintų rajono PK (1 t., b. l. 123, 131, 147). Seilių pavyzdžiai, nuoplovos nuo varpos, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintini, kaip menkaverčiai daiktai, kiti daiktai grąžintini nukentėjusiosios ir kaltinamojo atstovėms pagal įstatymą sietuvos Respublikos BK 94 str. 1d.5 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2d., nusprendė :

pripažinti M. Š. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4d. ir 150 str. 4d. ir nubausti :

pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4d. laisvės atėmimu 2 (dvejus ) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirti M. Š. subendrintą bausmę: laisvės atėmimą 5 (penkerius) metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str.1d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. Š. atidėti 3 (trejų) metų laikui .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 2d., 85 str., 87 str., M. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti auklėjamojo poveikio priemones: paskirti nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, turinčiose auklėjamąjį pobūdį; paskirti 12 mėnesių elgesio apribojimą , įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. , mokytis, ar tęsti mokslą, ar dirbti, uždrausti bendrauti su S. K..

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę - suėmimą M. Š. panaikinti , paskelbus nuosprendį, paleisti iš suėmimo teismo salėje.

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką M. Š. įskaityti laiką nuo 2014 m. rugpjūčio 12d. iki 2015 m. rugpjūčio 26d.

Priteisti iš M. Š. S. K. naudai 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus : S. K. drabužius (palaidinę, marškinėlius, džinsines kelnes ir kelnaites); M. Š. drabužius (kelnes, megztinį, kelnaites), saugomus Širvintų raj. PK , grąžinti atitinkamai A. K. , R. Š..

Seilių pavyzdžius , nuoplovas nuo varpos, laikomus Širvintų rajono PK, sunaikinti.

Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo.