- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- AN2-4-282/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00147-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė (pirm.)
- Institucija
- Radviliškio rajono PK Veiklos skyrius
- Advokatai
- Aldevinas Ščigla
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 18.1Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas (ANK 481 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal nubaustojo M. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. A. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo J. Ž. 2020 m. birželio 17 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 2 dalį nubaustas administracine nuobauda – 140 eurų bauda.
2. M. A. pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį nubaustas už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 5 d., nuo 08.00 val. iki 08.30 val., (duomenys neskelbtini), pakartotinai, būdamas vienerių metų bėgyje baustas už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnyje, VšĮ (duomenys neskelbtini) administracijos patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), neteisėtai filmuodamas ir vykdydamas tiesioginę transliaciją socialiniame tinkle, žodžiais įžeidžiamai kibo prie (duomenys neskelbtini) darbuotojų, tuo sukėlė grėsmę įstaigos nuoseklumui, sutrikdė jos darbuotojų darbą, t. y. M. A. (duomenys neskelbtini) direktorių V. S. transliacijos metu nepagrįstai kaltino (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų iššvaistymu, nereagavo į direktoriaus daugkartinius prašymus pateikti klausimus raštu, į kuriuos bus atsakyta, ne mažiau kaip penkis kartus. Filmuodamas ėjo į administracinių patalpų kabinetus be atskiro leidimo, reikalavo pateikti informaciją, taip savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei padarė nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą.
3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi nubaustojo M. A. skundas buvo atmestas ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo J. Ž. 2020 m. birželio 17 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad M. A. veiksmai buvo intensyvūs, klausimai užduodami įkyriai, nepagarbiai, įžeidžiamai, pakeltu tonu, kartojami po keletą kartų, tuo pat metu išsakomi neigiami komentarai, kaltinimai. Be to, M. A. atlikti veiksmai ir išsakytos frazės nebuvo vienkartinė emocinė išraiška, momentinis nesusivaldymas, o priešingai, visi veiksmai buvo kryptingi, pasikartojantys, todėl spręstina, kad M. A. jais tyčia siekė išvesti įstaigos vadovą ir darbuotojus iš pusiausvyros, taip sutrikdyti jų rimtį bei įstaigos viešąją tvarką. Atsižvelgta ir į tai, kad buvo vykdoma tiesioginė vieša vaizdo transliacija, todėl visi M. A. veiksmai, reikalavimai bei įžeidžiantys žodžiai įstaigos vadovą ir darbuotojus dar labiau žemino.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai, proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu nubaustasis M. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį.
4.1. Nubaustasis M. A. apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiama apylinkės teismo nutartimi dėl šių motyvų:
4.2. pirma, V. S. skunde dėl apelianto elgesio nurodė, kad padarytas pažeidimas (nusižengimas) didžiąja dalimi yra susijęs su nubaustojo veiksmais, t. y. filmavimu viešoje vietoje, kurioje filmuoti V. S. jam nedavė leidimo. Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymas leidžia visiems rinkti, kaupti ir viešinti informaciją. Šią teisę riboti galima tik įstatymu, o ne (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu;
4.3. antra, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nesusiejo nukentėjusiojo V. S. ir liudytojais apklaustų (duomenys neskelbtini) darbuotojų parodymuose nurodytų faktinių aplinkybių su apelianto padarytu administraciniu nusižengimu;
Šalies argumentai
4.4. trečia, apeliantas, kaip (duomenys neskelbtini), siekė išsiaiškinti, kur yra (duomenys neskelbtini) įstaigos turtas ir tai parodyti visuomenei. Anot apelianto, įstaiga padarė pažeidimą, t. y. nevykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl (duomenys neskelbtini) ir jų (duomenys neskelbtini). Kadangi, pagal VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus patvirtintą tvarką dėl korupcijos apraiškų būtina kreiptis į įstaigos direktorių, todėl taip jis ir padarė;
Žemesnės instancijos teismas
4.5. ketvirta, apelianto manymu, jo baudimas už viešam asmeniui išsakytą neigiamą nuomonę ar komentarus yra civilinės teisės dalykas. Žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad jis (nubaustasis) siekė išvesti iš pusiausvyros V. S., tačiau byloje esančiame vaizdo ir garso įraše (duomenys neskelbtini) darbuotojai (išskyrus V. S.) neatrodo sutrikę, bei įprastai su juo bendrauja. Pažymi, kad V. S. elgesys apelianto atžvilgiu, buvo nederamas;
4.6. penkta, apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutarties motyvu, kad vykdydamas tiesioginę vaizdo transliaciją jis galėjo dar labiau pažeminti V. S. ir jam pavaldžius įstaigos darbuotojus. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodoma motyvų, kaip filmavimas prisidėjo prie administracinio nusižengimo padarymo. Nurodo, kad vaizdo ir garso įraše jis nevartojo necenzūrinių žodžių, o, kaip (duomenys neskelbtini), prašė atsakyti į klausimus.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į nubaustojo M. A. apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyrius (toliau – Institucija) prašo M. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį.
6. Atsiliepimu į nubaustojo M. A. apeliacinį skundą nukentėjusiojo V. S. atstovas advokatas Aldevinas Ščigla prašo apelianto M. A. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, paliekant galioti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį bei priteisti iš apelianto M. A. nukentėjusiojo V. S. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 400 eurų už advokato teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje ir 300 eurų už advokato teisinę pagalbą pirmojoje instancijoje.
7. 2021 m. sausio 15 d. Šiaulių apygardos teisme gautas nukentėjusiojo V. S. atstovo advokato Aldevino Ščiglos prašymas, kuriuo prašoma prie administracinių nusižengimų bylos prijungti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 14 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Nubaustojo M. A. apeliacinis skundas atmestinas.
I. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
8. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtų nutarties (nutarimo) teisėtumą ir pagrįstumą.
9. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, o atmesdamas skundą subjektas gali tiesiog pritarti žemesnio subjekto priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, Series A n. 288, p. 20, par. 61; 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Česnulevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41922/06). Atsižvelgiant į tai, kad apelianto administracinio nusižengimo bylos aplinkybės (dėl veikos, numatytos ANK 481 straipsnio 2 dalyje) buvo išsamiai išanalizuotos skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, aukštesnės instancijos teismas, pritardamas žemesnės instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentams, jų nebekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
Dėl nubaustojo M. A. kaltės padarius administracinį nusižengimą.
10. Aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 481 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai įrodymų (nukentėjusiojo V. S. protokolas–pareiškimas, nukentėjusiojo apklausos protokolas, vaizdo ir garso įrašo apžiūros protokolas, nubaustojo M. A. parodymai, G. Č.–S., S. L., D. N. paaiškinimai, (duomenys neskelbtini) vaizdo ir garso įrašas, liudytojų S. L., D. N., G. Č.–S. parodymai apylinkės teisme, VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas VšĮ (duomenys neskelbtini) įmonių, įstaigų, organizacijų bei kitų institucijų registracijos žurnalas ((duomenys neskelbtini)), kuriame matyti, kad M. A. nuo (duomenys neskelbtini) m. registruodavosi įstaigoje dėl interviu, bei kita byloje esanti medžiaga) (b. l. 45-53), patvirtinančių nubaustojo M. A. kaltę pakartotinai padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 2 dalyje.
11. Apeliantas buvo nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį, numatančią, jog necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo 140 iki 240 eurų. Pažeidimo motyvas ir tikslas nėra pagrindiniai šio nusižengimo požymiai, todėl sprendžiant asmens atsakomybės pagal ANK 481 straipsnį klausimą, kokie motyvai ar tikslai nulėmė pažeidėjo elgesį, esminės reikšmės neturi.
12. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos (liudytojų, nukentėjusiojo parodymų, vaizdo ir garso įrašo) matyti, kad M. A. veiksmai (duomenys neskelbtini) direktoriaus kabinete buvo iš anksto suplanuoti, t. y. filmuodamas ir vykdydamas tiesioginę transliaciją, kurią stebėjo daug žiūrovų, M. A. nukentėjusiajam pakeltu tonu užduodamas įžeidžiamus klausimus (kaltindamas V. S. nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime (nenurodo kokiame) nustatytos tvarkos (duomenys neskelbtini), pilantis už (duomenys neskelbtini) nupirktą kurą į savo nuosavą automobilį), kartojamus po keletą kartų, siekė V. S. išvesti iš pusiausvyros ir jį pažeminti kaip įstaigos vadovą. V. S. ne kartą aiškinant apeliantui, kad į klausimus bus atsakyta raštu, M. A. ir toliau įkyriai klausinėjo apie (duomenys neskelbtini). V. S. bandant kažką paaiškinti, M. A. jį pertraukinėdavo, apeliantas (duomenys neskelbtini) direktoriui išsakydavo neigiamus komentarus, kaltinimus. Pvz. M. A. įraše kaltina V. S. „man atrodo, jūs (duomenys neskelbtini) naudojat už mokesčių mokėtojų pinigus“, „o kaip jūs nenaudojat?“, „o kaip jūs pasakysit, kad nenaudojat?“, „kur yra (duomenys neskelbtini), direktoriau?“ „einam ieškoti (duomenys neskelbtini)“, „jūs (duomenys neskelbtini), jūs vėl (duomenys neskelbtini) iš...“, „aš darau prielaidą“, „jeigu jūs nesugebat atsakyti į klausimus...“, „jūs (duomenys neskelbtini) naudojat (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“. „Naudojat, direktorius ar ne?“, „Aš kaltinu neūkiškumu. Kaltinu jus pažeidus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nurodytą tvarką“. V. S. paklausus, ar apeliantas turi įrodymų, M. A. atsako: „neturiu įrodymų“, „aš manau, kad jūs (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Mano manymas“, „leidžiu sau manyti, kad jūs pelnotės iš viso to“.
13. V. S. atžvilgiu M. A. išsakė jo garbę ir orumą įžeidžiančias frazes, net grasino: „jūs pasižiūrėkite, tai yra įstaigos vadovas, kuris nesusitvarko pirmiausia su darbuotojais, kurie (duomenys neskelbtini)“, „o jūs esat (duomenys neskelbtini) išsilavinimą turintis asmuo, kuris nesugeba (duomenys neskelbtini) ir samdosi advokatą su (duomenys neskelbtini) eurų“, „aš, beje parašysiu pareiškimą dėl to, kad jūs kviečiat (duomenys neskelbtini) piktybiškai. Antra, parašysiu teismui pareiškimą, kad jums skirtų baudą už tai, kad trukdot (duomenys neskelbtini)“.
14. (duomenys neskelbtini) S. L. atėjus į V. S. darbo kabinetą, M. A., filmuodamas net ir tada, kai S. L. prašė jos nefilmuoti, užduoda jai klausimą: „kas naudoja (duomenys neskelbtini)? šitas asmuo gal naudoja?“, „aš dar kartą parodysiu, kad jūs susimovėt, kaip (duomenys neskelbtini)“. „[...] Aš bandau atskleisti jūsų visišką (duomenys neskelbtini)“, „pažiūrėkit kaip jūs atrodot? Kiek sykiu (duomenys neskelbtini) ir jūs vis (duomenys neskelbtini)“, „tai dabar galim eiti (duomenys neskelbtini)? Kur yra (duomenys neskelbtini)? (duomenys neskelbtini) bent jau pasakykit? Jūs net (duomenys neskelbtini) nežinot!“, „vadovo etiką turėkite. Jūs nusileidžiat iki (duomenys neskelbtini), kuris neatrodo kaip vadovo“. „Man nesvarbu tas Jūsų leidimas. Ar jūs tą suvokiat? Jūs nesat aukščiau įstatymo“. „Ką jūs perspėjat, jūs man parodykite, kur yra (duomenys neskelbtini)“. „Aš tobulėju, o jūs ne. O jūs, kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir nieko nedarot“. „Jūs bandot parodyti, kad (duomenys neskelbtini) esat. Jūs toks nesat“. „Jūsų poreikis (duomenys neskelbtini)?“
15. Šios nutarties 11-13 punktuose paminėtos direktoriaus kabinete M. A. nukentėjusiajam V. S. ir liudytojai S. L. išsakytos frazės, kaltinimai ir neigiami komentarai įrodo, kad tai nebuvo jo vienkartinė emocinė išraiška, momentinis nesusivaldymas, o priešingai, visi M. A. veiksmai buvo sistemingi, iš anksto suplanuoti, pasikartojantys, tyčiniai, siekiant įžeidžiamai kibti prie įstaigos darbuotojų, nukentėjusiojo. Taigi, nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju M. A. tyčia buvo akivaizdi – menkinti įstaigos vadovo garbę ir orumą, filmuojant tiesioginės transliacijos metu, stebint ne vienam asmeniui, užduoti provokuojančius ir įkyrius klausimus bei kaltinti V. S. įvairiais niekuo nepagrįstais kaltinimais, tuo siekiant pabloginti nukentėjusiojo, kaip įstaigos vadovo reputaciją. Įstaigos darbuotojai liudytojos S. L., D. N. pirmosios instancijos teisme parodė, kad dėl M. A. veiksmų jos jautėsi įsitempusios, buvo sutrikdytas jų darbas. Šiuos faktus taip pat patvirtino ir nukentėjusiojo V. S. parodymai, kad dėl M. A. įsiveržimo į jo darbo kabinetą jis negalėjo dirbti, buvo sutrikdytas įstaigos darbas. Svarbu paminėti ir tai, kad M. A. Institucijos 2019 m. gegužės 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (įsiteisėjo 2019 m. spalio 7 d.) buvo nubaustas už analogišką administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje (veika padaryta (duomenys neskelbtini)). Dėl to apelianto padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį, nes M. A. naują administracinį nusižengimą padarė nepraėjus metams nuo ankstesnio jo nubaudimo.
16. Taip pat M. A. apeliaciniu skundu nurodo, kad jis įvykio metu veikė kaip (duomenys neskelbtini), t. y. siekė surinkti informaciją, ją pateikti viešai transliuodamas tiesiogiai socialiniame tinkle savo paskyroje bei gauti atsakymus į užduodamus klausimus. Aukštesnės instancijos teismas tokius apelianto teiginius laiko nepagrįstais. Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 92 punkte nurodoma, kad „žurnalistas – fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys”. Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad „kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę”. Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „draudžiama platinti [...] informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą”. Įstatymo 22 straipsnio 11 straipsnio 4 punkte nurodoma, kad viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų”. Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 4–6 punktuose nurodyta, jog „žurnalistai turi: vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų; informaciją rinkti ir skelbti tik etiškais ir teisėtais būdais; prašydamas informacijos, pristatyti savo pavardę, nurodyti savo darbovietę (visuomenės informavimo priemonę ir (ar) programą, kuriai rengia reportažą) ir pareigas, taip pat įspėti žmogų, kad jo žodžiai gali būti viešai paskleisti per visuomenės informavimo priemones“. Be to, žurnalistų teises ir pareigas papildomai reglamentuoja Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 8, 9, 11, 17, 22, 23, 37, 57, 69, 70 straipsniai.
17. Iš byloje pateikto garso ir vaizdo įrašo akivaizdu, kad atėjęs į (duomenys neskelbtini) administracines patalpas M. A. (duomenys neskelbtini) direktoriui nukentėjusiajam V. S. neprisistatė, nenurodė kur dirba ir neįspėjo, kad bus vykdoma tiesioginė transliacija, tikslingai nukentėjusįjį provokavo, įžeidinėjo. Iš apeliacinio skundo argumentų akivaizdu ir tai, kad M. A. žinojo (duomenys neskelbtini) direktoriaus priėmimo įstaigoje laiką bei vizito suderinimo (duomenys neskelbtini) procedūrą, tačiau, nagrinėjamu atveju jis vis tiek atėjo nesuderinęs savo vizito su (duomenys neskelbtini) administracija, ne direktoriaus priėmimo laiku. Apeliantas klysta teigdamas, kad Įstatymas nedraudžia (neriboja) bet kokiu būdu rinkti, kaupti ar viešinti informaciją. Priešingai, Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis bei 19 straipsnio 2 dalis numato draudimą rinkti, kaupti ir viešinti informaciją, kuri žemina asmens garbę ir orumą, t. y. „draudžiama platinti [...] informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą”. Įstatymo 22 straipsnio 11 straipsnio 4 punkte nurodoma, kad viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų”. Nagrinėjamu atveju, M. A. nelaukė atsakymų į savo užduodamus klausimus, o pats įžeidžiamai komentavo, todėl akivaizdu, kad jo tikslas buvo ne surinkti informaciją. Užfiksuoti M. A. išsakyti kaltinimai ir neigiami komentarai nukentėjusiojo atžvilgiu rodo jo siekį nukentėjusįjį ir jo darbuotojus „pastatyti į nepatogią padėtį“, inicijuoti konfliktą, kuriam esant būtų galima asmenis viešai, tiesiogiai filmuojant ir transliuojant, pažeminti visuomenės akivaizdoje, todėl akivaizdu, kad jis veikė ne kaip (duomenys neskelbtini), o kaip fizinis asmuo. Be to pažymėtina, kad ANK 481 straipsnio dispozicija nenumato specialaus subjekto, kuris gali pažeisti viešąją tvarką, todėl visi asmenys, nepriklausomai nuo jų užimamų pareigų (šiuo atveju asmeniui dirbant (duomenys neskelbtini)) pagal šį straipsnį gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn.
18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia spręsti dėl M. A. kaltės padarius jam inkriminuotą ANK 481 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį apelianto M. A. skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Dėl nukentėjusiojo atstovo prašymo priteisti proceso išlaidas.
19. Sutinkamai su ANK 666 straipsnio nuostatomis, administracinių nusižengimų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalis nurodo, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
20. Nukentėjusiojo atstovas atsiliepimu prašo priteisti pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos procesuose patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.
21. Dėl pirmosios instancijos procese nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų sprendė pirmosios instancijos teismas. Skundžiama 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi teismas nepriteisė nukentėjusiajam jo patirtų atstovavimo išlaidų nurodydamas, kad atstovavimo išlaidos nepripažintinos proceso išlaidomis ir iš administracinį nusižengimą padariusio asmens M. A. nepriteistinos. Pažymėtina, kad dėl šios teismo nutarties apeliacinį skundą padavė tik nubaustasis, nei nukentėjusysis, nei jo atstovas apeliacinių skundų nėra pateikę. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 2 dalimi, pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nukentėjusiojo skundas. Šiuo atveju, nesant nukentėjusiojo ar jo atstovo apeliacinio skundo dėl nepriteistų proceso išlaidų, nukentėjusiojo turėtos išlaidos pirmosios instancijos procese nepriteisiamos.
22. Nukentėjusiojo atstovas kartu su aukštesnės instancijos teismui pateiktu atsiliepimu pateikė (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio kvitą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, kad nukentėjusysis V. S. advokatui Aldevinui Ščiglai sumokėjo 400 eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Įvertinus bylos teisminio proceso eigą apeliacinės instancijos teisme (rašytinis procesas), pateiktą išsamų atsiliepimą į nubaustojo apeliacinį skundą bei atsižvelgus į tai, kad nubaustojo M. A. apeliacinis skundas yra atmetamas, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, nukentėjusiojo V. S. apeliaciniame procese patirtos atstovavimo išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš administracine tvarka nubausto M. A. nukentėjusiojo V. S. naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 666 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir M. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Išieškoti iš M. A. nukentėjusiojo V. S. naudai 400 eurų patirtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.