- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-05
- Bylos Nr.
- 2A-1-538/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- G. B., A. V. B.
- Atsakovas
- M. R.
susidedanti iš kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (pirmininkas ir pranešėjas), Alonos Romanovienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės M. R. individualios įmonės apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimo ir 2014 m. balandžio 15 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių G. B. ir A. V. B. ieškinį atsakovei M. R. individualiai įmonei dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
ieškovės ieškiniu prašė iš atsakovės proporcingai pagal valdomus sklypus priteisti: A. V. B. 16501,15 Lt, G. B. 49503,44 Lt nuostoliams atlyginti, 1258,44 Lt už LNMMA atliktą medienos paskaičiavimą, 200 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą. Taip pat prašė priteisti G. B. naudai bylinėjimosi išlaidas: 3630 Lt už turto ekspertizės atlikimą, 4000 Lt už advokato paslaugas, 400 Lt už žyminį mokestį bei 400 Lt išlaidų antstoliui už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad 2012-05-18 su atsakove M. R. IĮ sudarė stataus miško pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovės pardavė, o atsakovė nupirko 0,67 ha ploto miško valdoje esančią medieną stačiu mišku. Pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo už medieną sumokėti pagal sutartyje numatytų medienos sortimentų pavadinimus ir jų kainas. Prieš sudarant sutartį ieškovė G. B. buvo nuvykusi kartu su M. R. apžiūrėti visų joms su motina priklausančių sklypų. Sutartis dėl medienos kirtimo buvo sudaryta dėl vieno sklypo, dėl jo buvo išimtas leidimas vykdyti kirtimą. 2012-05-22 G. B. paėmė leidimą kirsti medieną kitame 1,2 ha ploto sklype. Šio leidimo ji M. R. nedavė ir dėl šio sklypo medienos kirtimo sutartis nebuvo sudaryta. M. R. medieną 1,2 ha sklype iškirto savavališkai. Atsakovė kirtimus vykdė neinformuodama apie tai ieškovių ir priėmimo-perdavimo aktuose nurodė neteisingus medienos sortimentus ir jų kiekius. 2012-08-18 antstolė L. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodė, kad yra iškirstas miškas ir 1,2 ha sklype. 2012-06-30 atsakovė atsiuntė ieškovėms pasirašyti medienos perdavimo-priėmimo aktus. Ieškovės, nesutikdamos su priėmimo-perdavimo aktuose nurodytais medienos sortimentais ir jų kiekiais, šių aktų nepasirašė. 2012-09-05 ieškovės kreipėsi į atsakovę su pretenzija ir pareikalavo pakoreguoti medienos priėmimo-perdavimo aktus, bei sumokėti už visą iškirstą medieną. Atsakovė už iškirstą medieną ieškovėms yra sumokėjusi 45 899,93 Lt. Ieškovės kreipėsi į Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociaciją (toliau- LNMMA ) dėl iškirstos medienos tūrio įvertinimo pagal kelmus. 2012-10-01 LNMMA atliko pagal kelmų matavimus kirtavietėse iškirstos medienos paskaičiavimus pagal medienos rūšį, tūrį. Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-03-25 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš M. R. IĮ 16 501,15 Lt A. V. B. naudai, 49 503,44 Lt bei 6 253,4 Lt bylinėjimosi išlaidų G. B. naudai. Iš M. R. IĮ nuo priteistos sumos priteisė 5 procentus metinių palūkanų nuo 2012-10-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo A. V. B. ir G. B. naudai. Taip pat Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-04-15 papildomu sprendimu iš atsakovo M. R. IĮ priteisė 3 630 Lt G. B.. Nurodė, kad atsakovė, atlikdama kirtimą 0,67 ha sklype nesilaikė sudarytos sutarties reikalavimų. Pažeidžiant sutarties sąlygas, ieškovės nebuvo informuotos apie kirtimo darbų pradžią ir pabaigą (Sutartie 3.3 punktas), apie medienos išvežimo pradžią ir pabaigą (Sutarties 3.4 punktas). Tokiu būdu ieškovės neteko realios galimybės patikrinti ir užfiksuoti iškirstos medienos kiekio natūroje šiame sklype. Kirtimą 1,2 ha sklype atsakovė atliko nesudariusi jokios sutarties, savavališkai. Tokiu būdu atsakovė užkirto kelią atlikti realiai iškirstos medienos kainos įvertinimą. Iškirtus mišką pažeidžiant sutarties sąlygas bei atlikus savavališką kirtimą, ieškovėms buvo padaryta žala. Nustatant žalą teismas rėmėsi eksperto V. Č. atliktos ekspertizės aktu. Teismas konstatavo, kad įvertinti medienos kainos natūroje nėra galimybės dėl atsakovės kaltės, nes medienos natūroje jau nebėra. Padarė išvadą, kad atsakovės neteisėtais veiksmais ieškovėms A. V. B. ir G. B. buvo padaryta žala, kuri pagal CK 6.246 str. 1d., 6.251 str.1 d. turi būti priteista iš atsakovės.Apeliaciniu skundu atsakovė M. R. IĮ prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-03-25 sprendimą ir 2014-04-14 papildomą sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovei.Nurodo, kad teismas netinkamai byloje paskirstė įrodinėjimo naštą, nes teismas rėmėsi V. Č. ekspertizės aktu, teismas netinkamai aiškino 2012-05-18 stataus miško pirkimo- pardavimo sutartį Nr.RM-12-13, netinkamai šioje byloje taikė CK 6.246 str. l d. ir 6.251str. l d. nuostatas, netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, be pagrindo teismas savo sprendimą grindė eksperto V. Č. ekspertizės aktu, netinkamai teismas vertino liudytojų G. B. ir R. M. parodymus teisme, teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir netinkamai priteisė 5 procentus iš atsakovės, nes nenurodė nuo kurių sumų konkrečiai kuriai ieškovei priteisė šias palūkanas ir, be to, teismo priteistos sumos nėra skola, todėl metinės palūkanos nepriteistinos. Teismas taip pat netinkamai įvertino pačių ieškovių veiksmus vykdant 2012-05-18 sutartį ir parduodant statų mišką. Teismas visiškai nevertino atsakovės procesiniuose dokumentuose ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų atsakovės nesutikimo su ieškiniu motyvų, todėl teismo sprendimas yra be motyvų, nes teismas motyvuotai neatmetė atsakovės prieštaravimų, o ieškinys buvo patenkintas iš esmės pagal tai ko prašė ieškovės, t. y. byloje nebuvo atliktas tinkamas teisinis visų aplinkybių įvertinimas, todėl teismas neatskleidė bylos esmės, kurioje buvo ginčas dėl daiktų pirkimo - pardavimo kainos, kurią ginčijo ieškovės. Byloje nebuvo ginčo dėl nuostolių, nes ieškovės neginčijo atsakovės veiksmų dėl miško iškirtimo, ieškovės sutiko su miško iškirtimo faktais, netgi priėmė iš atsakovės pinigus, tačiau neteisėtas miško iškirtimas ieškovių buvo akcentuojamas tik dėl to, kad ieškovėms buvo patogu sutvirtinti savo pozicijas dėl nepagrįsto ieškinio, kuris nebuvo įrodytas leistinais įrodymais. Teismas privalėjo tinkamai įvertinti ieškovių veiksmus dėl viso miško kirtimo proceso apskritai, t. y. teismas nevertino aplinkybių, jog ieškovės gavo pinigus, juos priėmė ir tik vėliau ieškovės sumanė nepasirašyti darbų perdavimo - priėmimo aktų ir tuo pagrindu iš esmės kildinti ginčą teisme dėl stataus miško kainų, kurias ieškovės įrodinėjo neobjektyviais rašytiniais įrodymais, t. y. pasitelkdamos ekspertą V. Č., kurio išvados yra nekompetentingos, tačiau teismas V. Č. ekspertizės akto iš viso nevertino, nors atsakovė teismui pateikė motyvuotus rašytinius paaiškinimus dėl V. Č. ekspertizės akto netinkamumo. Teigia, kad atsakovė nepažeidė 2012-05-18 sutarties 3.3 p. ir 3.4 p. reikalavimų, nes ieškovėms elektroniniu paštu pranešė apie darbų pradžią, o tai užtikrino ieškovių teisę dalyvauti miško kirtime. Pažymi, kad pačios ieškovės nevykdė šios sutarties 3.5 p., kadangi jos nepasirašė darbų perdavimo - priėmimo aktų, tačiau pinigus už medieną iš atsakovės priėmė. Mano, kad ieškovės G. B. atitinkami konkliudentiniai veiksmai - derybos su atsakovu elektroniniu paštu dėl atitinkamo miško kirtimo, pinigų priėmimas iš atsakovo, leidimų kirsti mišką neginčijimas įstatymo nustatyta tvarka įrodė, kad abi ieškovės siekė ir norėjo parduoti atsakovei stataus miško medieną, gauti už tai pinigus, todėl teismas netinkamai byloje vertino ieškovių ir atsakovės veiksmus. Pažymi, kad ekspertas V. Č. taip pat nenustatė iškirstos medienos kiekio, nes nustatyti iškirstos medienos kiekio ir kainos nebuvo įmanoma jos neapžiūrėjus natūroje. Teigia, kad nustatydamas, jog atsakovas pažeidė 2012-05-18 sutarties 3.3 p. ir 3.4 p. teismas buvo neobjektyvus ir šališkas, nes sprendė daugiau nei buvo prašoma ieškovių ieškinyje. Nurodo, kad teismas netinkamai byloje vertino liudytojų G. B. ir R. M. parodymus, kadangi teismas sprendime nenurodė aplinkybių, kad šie liudytojai yra kvalifikuoti miškininkystės specialistai, kad šie specialistai atliko medienos pagal kelmus kiekio ir kainos nustatymą pagal ieškovės G. B. užsakymą. Nurodo, kad teismas 2014-03-25 sprendime net nenurodė už kokios kategorijos medieną priteisė atitinkamas sumas ieškovėms iš atsakovės. Teismas sprendime nurodė, kad sprendimas priimamas eksperto V. Č. ekspertizės akto pagrindu, o tai reiškia, kad eksperto nustatytos vidutinės rinkos medienos kainos buvo gautos remiantis Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2012-10-01 rašte Nr. 700 ir jo prieduose nurodytais duomenimis. Nurodo, kad byloje yra pateiktas kitas Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2012-11-09 raštas Nr.708, kuriame yra nurodyta, jog pagal kelmus atkurti medienos sortimentų kokybės klasių yra neįmanoma. Tokiu būdu eksperto V. Č. ekspertizės akto išvados buvo motyvuotai paneigtos. Be to, eksperto V. Č. ekspertizės akte nurodyti tyrimo informacijos šaltiniai (1.3 p.) neatitinka tikrovės, nes ekspertas medienos natūroje neapžiūrėjo, jokie natūriniai stebėjimai nebuvo atlikti, jokios fotonuotraukos nebuvo daromos, taip pat ekspertas naudojo literatūrą rusų ir anglų kalba apie nekilnojamojo turto vertinimą, tačiau realiai ekspertas V. Č. turėjo vykdyti kilnojamojo turto vertinimo ekspertizę. Nenustačius tiriamos medienos klasių ir sortimentų bei nemačius natūroje tiriamos medienos ekspertas V. Č. neturėjo jokio realaus pagrindo savo išvadoms apie tiriamos medienos vidutines rinkos kainas. Ekspertas V. Č. neatliko jokio ekspertinio tyrimo, nes tokiam tyrimui neturėjo jokių pradinių duomenų apie tiriamą medieną, tačiau ekspertas perkėlė suinteresuotų asmenų, t. y. ieškovių šioje byloje pateiktus atitinkamus duomenis į savo tiriamąjį aktą ir šį aktą teismui pateikė kaip ekspertizės aktą. Pažymi, kad eksperto V. Č. visi apskaičiavimai iš esmės sutampa su ieškovės G. B. pirminiais paskaičiavimais, kurie yra pateikti kartu su pradiniu ieškiniu, tačiau eksperto paskaičiuota vidutinė medienos atitinkamo sortimento kaina yra skaičiuojama be jokių duomenų, t. y. nėra tiriamajame akte jokių žinių, kuo ekspertas rėmėsi apskaičiuodamas medienos vidutinę rinkos kainą. Ekspertas V. Č., atlikdamas medienos vidutinės rinkos kainos paskaičiavimus medžio stiebų tūrį prilygino medienos asortimento stambumo grupei, tačiau LNMMA savo 2012-10- 01 rašte Nr.700 pateikė stiebų tūrius, o ne medienos asortimentus pagal medienos stambumo grupes ir klases. Mano, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, nes bylinėjimosi išlaidos teismo nėra motyvuotos, o be to, teismo sprendimu ieškinys buvo patenkintas ir todėl ieškovėms buvo priteistos atitinkamos pinigų sumos iš atsakovės, tačiau bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos tik vienai iš ieškovių. Taip pat mano, kad be pagrindo buvo priteistos 400 Lt dydžio išlaidos už atsakovės turto areštą, nes tai nėra bylinėjimosi išlaidos. Mano, kad visos ieškovių bylinėjimosi išlaidos turi būti atmestos kaip nepagrįstos, nes ieškovių ieškinys yra nepagrįstas. Teigia, kad teismo 2014-03-25 sprendimu priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos yra priteistos be pagrindo, nes ieškovės skolos neįrodė, o nuostoliai ieškovėms atsirastų tik būsimo teismo sprendimo pagrindu. Taigi teismo nustatyti ieškovių nuostoliai nėra atsakovės skola, todėl šioje byloje netaikytinos CK 6.210 straipsnio nuostatos. Be to, teismas nenurodė konkrečiai kuriai ieškovei nuo kokios sumos yra priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos, todėl teismo sprendimas šioje dalyje neįvykdomas, nes toks teismo sprendimas yra neaiškus. Apeliaciniu skundu M. R. individualios įmonė prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-04-15 papildomą sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės G. B. prašymą dėl 3630 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės M. R. individualios įmonės atmesti kaip nepagrįstą.Nurodo, kad ieškovė G. B. teismui iki įrodymų tyrimo pabaigos nepateikė tinkamo rašytinio įrodymo apie jos patirtas išlaidas dėl eksperto V. Č. suteiktų paslaugų. Eksperto V. Č. PVM sąskaita - faktūra buvo teismui pateikta vėliau, t. y. po to, kai teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, todėl tokios bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti teismo priteistos, kadangi išlaidos nebuvo pagrįstos iki įrodymų tyrimo pabaigos, todėl teismui nebuvo pagrindo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka priimti papildomą sprendimą. Mano, kad papildomame sprendime yra neteisinga teismo nuoroda, kad papildomas sprendimas yra 2014-03-25 sprendimo sudedamoji dalis, kadangi 3630 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų klausimas nebuvo sprendžiamas priimant pradinį teismo 2014-03-25 sprendimą, nes teismui iki įrodymų tyrimo pabaigos nebuvo pateiktas ieškovės G. B. išlaidas patvirtinantis dokumentas. Be to, atsakovė apeliacine tvarka apskundė teismo 2014-03-25 sprendimą, kurį panaikinus apeliacinės instancijos teisme, būtų iš naujo spręstinas ir ieškovės 3630 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimas. Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą dėl teismo 2014-03-25 sprendimo, naikintinas ir teismo 2014-04-15 papildomas sprendimas dėl ieškovės G. B. patirtų 3630 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų.Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovės prašo apeliacinius skundus atmesti ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-03-25 sprendimą bei 2014-04-15 papildomą sprendimą, priimtus civilinėje byloje Nr. 2-1-325/2014, palikti nepakeistus; iš atsakovės priteisti ieškovės G. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą.Nurodo, kad dėl 1,2 ha miško valdos, kurios kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kirtimo su atsakove ieškovės nesitarė, nebuvo tartasi nei dėl medienos kainų, nei dėl atsiskaitymo terminų, nei dėl kirtimo apimties ar kitų esminių sąlygų. Atsakovės argumentai, kad ieškovės bet kada galėjo atvykti ir stebėti mišką, ar yra pradėti kirtimo darbai, yra nelogiški ir nesuvokiami, nes ieškovės neturėjo galimybių kiekvieną dieną tikrinti, ar atsakovė nepradėjo kirtimo darbų. Be to, ieškovės tikėjosi, kad atsakovė elgsis sąžiningai ir vykdys savo įsipareigojimus ir praneš apie kirtimo pradžią iš anksto, sudarydamas joms galimybę iš anksto pasiruošti kirtimo darbų pradžiai, tačiau atsakovė to nepadarė. Teigia, kad atsakovė akivaizdžiai netinkamai vykdė Sutartį, pažeidė eilę sutartinių nuostatų, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nesilaikė sudarytos sutarties reikalavimų. Pažymi, kad atsakovės vienašališkai surašyti medienos priėmimo-perdavimo aktai yra niekiniai ir negali būti laikomi tinkamais įrodymais vertinant iškirstos medienos kiekį ir sortimentus. Mano, kad atsakovė tyčia neinformavo ieškovių apie kirtimą ir specialiai nepasirašė darbų priėmimo - perdavimo darbų aktų, kad galėtų vienašališkai surašyti medienos priėmimo-perdavimo aktus ir tokiu būdu sumažinti ieškovėms mokėtiną sumą už iškirstą medieną bei iš to pasipelnyti. Atsakovė pripažino, kad teisę kirsti mišką jai suteikia ne leidimo kirsti mediena kopijos turėjimas savaime, o būtent pasirašyta sutartis su miško savininku, kurios pagrindu mišką kertančiai įmonei miško savininkas perduoda kompetentingų institucijų išduota leidimą medienos kirtimui. Pažymi, kad ir apeliaciniame skunde atsakovė nenurodo, kada pradėjo kirsti ieškovių miškus, kada baigė šiuos darbus ir kada pradėjo vežti medieną. Sutinka su teismo išvada, kad išimtinai atsakovė yra kalta dėl to, kad šiai dienai negalima tiksliai nustatyti medienos kainos, kadangi ji nebuvo ir nebegali būti apžiūrėta natūroje. Kadangi atsakovė neįrodė, kad elgėsi teisėtai, bei nepateikė kito pasiūlymo, kaip paskaičiuoti ieškovėms padarytą žalą, teismas pagrįstai rėmėsi kilnojamojo turto eksperto V. Č. ekspertizės aktu dėl medienos rinkos kainos nustatymo ir pagristai tenkino ieškovių ieškinį. Nurodo, kad atsižvelgiant į eksperto V. Č. išvadas bei pateiktus paskaičiavimus dėl likvidinių šakų vertės, 0,67 ha miško biržėje visos iškirstos medienos vertė siekia 41 656,34 Lt (39.504 Lt + 2.152,34 Lt = 41.656,34 Lt), o 1,2 ha miško biržėje iškirstos medienos - 70.248,18 Lt (65.465 + 4.783,18 = 70.248,18 Lt), todėl bendra atsakovės iškirstos medienos vertė yra 111 904,52 Lt. Kadangi atsakovė už medieną buvo sumokėjusi tik 45.899,93 Lt, iš atsakovės teismas pagrįstai priteisė likusią nesumokėtą (neatlygintą) medienos vertę, t. y. 66 004,59 Lt (G. B. 49 503,44 Lt, o A.V. B. -16 501,15 Lt). Teigia, kad teismas pagrįstai nesivadovavo G. B. ir R. M. paaiškinimais dėl iškirstos medienos vertės, nei G. B., nei R. M. nėra kilnojamojo turto vertintojai ir neturi teisės vertinti kilnojamojo turto, taigi, ir medienos kainų, todėl teismas, įvertindamas žalą, pagrįstai nesivadovavo šių asmenų paaiškinimais, o rėmėsi eksperto išvadomis. Vienašaliai atsakovės surašyti medienos perdavimo-priėmimo aktai, pagal kuriuos atsakovė sumokėjo ieškovėms tik 45 899,93 Lt, taip pat neįrodo, kad atsakovė teisingai atlygino ieškovėms žalą už iškirstą medieną. Aktus atsakovė surašė vienašališkai. Teigia, kad atsakovė, neteisėtai iškirtusi mišką ir pardavusi tretiesiems asmenims, negalėjo tikėtis, jog ieškovėms turės atlyginti tik stačios medienos kainą, Nurodo, kad V. Č. PVM sąskaitą-faktūrą už ekspertizės atlikimą atsiuntė teismui el. ryšio priemonėmis 2014-03-05 dar iki baigiamųjų kalbų byloje pradžios. 2013-03-05 vykusiame teismo posėdyje teismas prieš baigiamąsias kalbas padarė pertrauką ir gavęs iš V. Č. dokumentus (PVM sąskaitą-faktūrą už ekspertizės atlikimą), juos prijungė prie bylos. Kadangi duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas buvo pateikti dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, teismas pagrįstai jas priteisė ieškovei G. B. papildomu sprendimu, todėl nėra pagrindo naikinti papildomo sprendimo. Pažymi, kad pati atsakovė pateikė teismui prašymą priteisti nepagrįstai dideles net 10 000 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Akivaizdu, kad tokios bylinėjimosi išlaidos yra neprotingos ir ženkliai viršija Teisingumo ministro nustatytus rekomendacinius dydžius. Taip pat nurodo, kad akivaizdu, jog atsakovė turi mokėti 5 procentų metines palūkanas G. B. nuo priteistos 49 503,44 Lt sumos nuo 2012-10-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 procentų metines palūkanas ieškovei A. V. B. nuo priteistos 16 501,15 Lt sumos nuo 2012-10-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo ir priteisto bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nustatyta, kad 2012-05-18 tarp ieškovių ir atsakovės buvo sudaryta stataus miško pirkimo-pardavimo sutartis 0,7 ha sklype (t. 1, b. l. 8-9). Dėl 1,2 ha sklype stataus miško rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. 2012-08-18 antstolė L. N. nustatė, kad yra iškirstas 1,2 ha ploto miškas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12). 2012-09-06 ieškovės išsiuntė M. R. IĮ pretenziją dėl klaidingai apskaičiuoto medienos kiekio, netinkamai surašytų medienos perdavimo-priėmimo aktų (t. 1 b. l. 21). Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija atliko iškirstų medžių tūrio įvertinimą pagal kelmus (t. 1 b. l. 27-34). Remdamasis šiuo paskaičiavimu ekspertas V. Č. atliko medienos rinkos kainos nustatymo ekspertizę.Apeliantė nesutinka su sprendimu ir argumentuoja, kad teismas netinkamai šioje byloje taikė CK 6.246 straipsnio l dalies ir CK 6.251 straipsnio l dalies nuostatas. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka. CK 6.246 straipsnio l dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.251 straipsnio l dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas ir kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje UAB ,,Kirsnė“ v. UAB ,,Medicinos bankas“, bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje R. K.-N. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-534/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje A. B. V. v. T. M., UAB ,,Vartų technika“, bylos Nr. 3K-3-137/2009; kt.). Tokia teismo veikla nelaikoma ieškinio ribų peržengimu.Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad derybos su atsakove elektroniniu paštu dėl atitinkamo miško kirtimo (t. 2, b. l. 40-48), pinigų priėmimas iš atsakovės, leidimų kirsti mišką neginčijimas įstatymo nustatyta tvarka įrodo, kad abi ieškovės siekė ir norėjo parduoti atsakovei stataus miško medieną, gauti už tai pinigus, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai byloje vertino atsakovės veiksmus kaip savavališkus dėl miško kirtimo be sutarties veiksmus ir nepagrįstai nusprendė, kad dėl atsakovės kaltų veiksmų ieškovėms atsirado atitinkami nuostoliai, kurie yra reglamentuoti CK 6.246 ir CK 6.25l straipsniuose. Sutartis yra dvišalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis; 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutartis gali būti sudaryta žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės sutarčių aiškinimo taisyklės: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes.Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp šalių susiklostė pirkimo –pardavimo teisiniai santykiai, tai yra, dėl 0,7 ha miško šalys susitarė raštu, o dėl 1,2 ha miško šalys susitarė konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis, CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Taigi byloje nustačius, kad šalis siejo pirkimo pardavimo santykiai, esminis klausimas šioje byloje yra, ar atsakovė ieškovėms sumokėjo tinkamą kainą už iškirstą mišką. Ieškovės patvirtino aplinkybę, kad iš atsakovės jos yra gavusios 13 293,54 eur (45 899,93 Lt) už iškirstą medieną, išskaičiavus 15 procentų gyventojų pajamų mokestį (GPM), kurį atsakovas sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai. Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymoje nurodyta, kad už G. B. atsakovė sumokėjo 1240,44 eur (4283 Lt) pajamų mokesčio, už A. B. sumokėjo 413,29 eur (1427 Lt) pajamų mokesčio (t. 4, b. l. 25-26), todėl darytina išvada, kad iš viso atsakovė yra sumokėjusi ieškovėms už iškirstą medieną 14 947,10 eur (51 609,33 Lt).Ieškovės ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės proporcingai pagal valdomus sklypus: A. V. B. 4779,06 eur (16 501,15 Lt), G. B. 14 337,19 eur (49 503,44 Lt) nuostoliams atlyginti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovių reikalavimus tenkino.Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka ir argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo savo sprendimą grindė eksperto V. Č. ekspertizės aktu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad turi būti įvertinti įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas nesivadovaus jomis kaip įrodymais. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009). Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; kt.).Siekiant nustatyti ieškovėms priklausančio iškirsto miško kainą, apeliacinės instancijos teismas 2015-03-05 paskyrė ekspertizę, pagal kurią 0,67 ha miško ploto, stataus miško medienos vertė 2012 m. gegužės-birželio mėnesiais pagal Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2012-10-01 rašte Nr. 700 „Dėl iškirstų medžių tūrio įvertinimo pagal kelmus“ nustatytus medienos kiekius pagal stambumą yra 18 027,49 Lt (5221,12 eurų), 1,2 ha miško ploto, stataus miško medienos vertė 2012 m. gegužės-birželio mėnesiais pagal Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2012-10-01 rašte Nr. 700 „Dėl iškirstų medžių tūrio įvertinimo pagal kelmus“ nustatytus medienos kiekius pagal stambumą yra 28 221,94 Lt (8173,64 eurai). Ekspertas nepateikė atsakymo į klausimus, kokia buvo nukirstos medienos (nukirsto miško) miško plote 1,2 ha ir 0,67 ha vidutinė rinkos kaina 2012 m. gegužės-birželio mėnesiais, atsižvelgiant konkrečiai į šios nukirstos medienos sortimentus ir klases. Taip pat ekspertas rėmėsi LR Aplinkos ministro 1998-09-30 įsakymu Nr. 194 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų“ patvirtinta nenukirsto valstybinio miško kainų nustatymo tvarka, kuri taikoma valstybiniams, o ne privatiems miškams. Ekspertas rėmėsi minėtame įsakyme nurodytomis minimaliomis nenukirsto valstybinio miško kainomis, tačiau nenurodė, kokiomis kainomis buvo sudarytos miško pirkimo-pardavimo sutartys, kuriose turėtų būti nurodyta reali miško pardavimo rinkos kaina, todėl šiame ekspertizės akte realiai neatsispindi stataus miško rinkos vertė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, remtis minėtu ekspertizės aktu nėra pagrindo. Taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje buvo paskyręs ekspertizę, ekspertizės išvadoje nurodyta, kad vidutinė medienos, iškirstos 0,67 ha miško biržėje, rinkos kaina 2012 m. gegužės - birželio mėnesiais yra 11 441,15 eur (39 504 Lt), medienos, iškirstos 1,2 ha miško biržėje, rinkos kaina 2012 m. gegužės - birželio mėnesiais yra 19 249,59 eur( 65 465 Lt). Nors atsakovė ir teigia, kad negalima remtis šiuo ekspertizės aktu, nes ekspertas nustatinėjo kainas pagal sortimentus ir klases, o miškas yra iškirstas ir išvežtas, bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. Č. nurodė, kad medienos kainas nustatinėjo atsižvelgdamas ne į sortimentus ir klases, bet į medžių rūšis, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai nesiremti V. Č. ekspertizės aktu nėra pagrindo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertas nustatė ne stataus miško kainą, o padarinės medienos (iškirsta apvalioji mediena skirta perdirbimui) kainą, todėl be išlygų remtis eksperto V. Č. nustatytomis kainomis taip pat negalima. Taigi esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš V. Č. ekspertizės akto išvadoje nurodytų medienos kainų turi būti minusuota miško iškirtimo ir ištempimo vertė, taip, kaip šalys susitarė sutarties 1.2 punkte (už miško kirtimo, ištraukimo ir transportavimo išlaidas apmoka pirkėjas). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pateikti medienos kainą patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008).Kadangi šalys nepateikė savo paskaičiavimų apie medienos kainą, teisėjų kolegija vadovaujasi V. Č. ekspertizės akte (l. 10) 3, 4 , 7, 8 lentelėse nurodytomis padarinės medienos ir malkinės medienos kiekiais. Bylą nagrinėjat apeliacinės instancijos teisme pateikti duomenys iš VĮ Kretingos miškų urėdijos (t. 4, b. l. 3), kur nurodyta, kad 2012 metais VĮ Kretingos miškų urėdijoje galiojo šie medienos ruošos atkūrimo darbų įkainiai: plyni kirtimai 20 Lt/ktm (5,79 eur); medienos ištraukimas kai ištraukimo atstumas iki 300 metrų-13,5 Lt/ktm (3,91 eur), todėl vadovaujantis 3 ir 4 lentelėje nustatyta iškirstos padarinės ir malkinės medienos kiekiu, darytina išvada, kad 0,67 ha kirtimo ir ištraukimo kaina yra 1557,87 eur (5379,03 Lt), 1,2 ha kirtimo ir ištraukimo kaina yra 8189,85 Lt (2371,94 eur). Šias sumas atėmus iš V. Č. ekspertizės išvadoje nurodytų medienos kainų, darytina išvada, kad reali 0,67 ha stataus miško kaina yra 9883,27 eur (34 124,97 Lt), reali 1,2 ha stataus miško kaina yra 16588,03 eur (57275,15 Lt), iš viso 26471,01 eur (91399,12 Lt) Kaip byloje nustatyta, atsakovas už medieną ir paskaičiavus mokesčius ieškovėms sumokėjo 14947,10 eur (51 609,33 Lt), taigi darytina išvada, kad ieškovėms liko skolingas 11523,75 eur (39 789,19 Lt), tai yra, proporcingai pagal ieškovėms priklausančias miško dalis – A. V. B. 2880,94 eur (9947,30 Lt), G. B. 8642,81 eur (29841,89 Lt). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kaip byloje nustatyta, atsakovė ieškovėms nesumokėjo visos sumos už medieną, todėl yra pagrindas šią sumą priteisti, taip pat už termino praleidimą skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės 4779,06 eur (16501,15 Lt) A. V. B. naudai, 14 337,19 eur (49503,44 Lt) G. B. naudai, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas skundžiamą sprendimą pakeisti ir pirmosios instancijos teismo priteistą sumą iš atsakovės ieškovei A. V. B. sumažinti nuo 4779,06 eur (16501,15 Lt) iki 2880,94 eur (9947,30 Lt), ieškovei G. B. nuo 14 337,19 eur (49503,44 Lt) iki 8642,81 eur (29841,89 Lt), pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovėms iš atsakovės priteistos 5 procentų metinės palūkanos ir nustatyti, kad 5 procentai metinės palūkanos nuo 2012-10-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteistos A. V. B. nuo 2880,94 eur (9947,30 Lt) sumos, G. B. nuo 8642,81 eur(29 841,89 Lt) sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismo sprendimas be motyvų ir pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, no. 16034/90, § 61). Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą teismo sprendimą aptariamu aspektu, konstatuoja, kad jis yra pakankamai motyvuotas, jame įvardytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad 115,85 eur(400 Lt) dydžio išlaidos už atsakovės turto areštą yra priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkto prasme.Dėl kitų atsakovės apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos procesinei bylos baigčiai teisėjų kolegija nepasisako.Atsakovės atstovas apeliaciniame skunde dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-04-15 papildomo sprendimo nurodo, kad ieškovė G. B. teismui iki įrodymų tyrimo pabaigos nepateikė tinkamo rašytinio įrodymo apie jos patirtas išlaidas dėl eksperto V. Č. suteiktų paslaugų. Eksperto V. Č. PVM sąskaita - faktūra buvo teismui pateikta vėliau, t. y. po to, kai teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, todėl tokios bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti teismo priteistos, kadangi išlaidos nebuvo pagrįstos iki įrodymų tyrimo pabaigos, todėl teismui nebuvo pagrindo CPK 277 straipsnio nustatyta tvarka priimti papildomą sprendimą. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė turėjo 1051,32 eur (3630 Lt) ekspertizės išlaidų, šias išlaidas patvirtinantys dokumentai buvo pateikti teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, kadangi teismas šių bylinėjimosi išlaidų neišsprendė 2014-03-25, turėjo pagrindą šias išlaidas priteisti papildomu sprendimu, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas 2014-04-15 papildomą sprendimą pažeidė CPK nuostatas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad keičiamas 2014-03-25 sprendimas, atitinkamai keistinas ir papildomas sprendimas, priteisiant bylinėjimosi išlaidas ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).Atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 5 dalies nuostatas, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeistinos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos bei papildomu sprendimu priteisto bylinėjimosi išlaidos.Nustatyta, kad šalys byloje turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: ieškovė G. B. patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 364,46 eur (1258,40 Lt) už LNMMA atliktą paskaičiavimą, 57,92 eur (200 Lt) antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, 115,85 eur (400 Lt) už turto areštą, 1158,48 eur (4000 Lt) už advokato teisinę pagalbą; atsakovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1752,20 eur (6050 Lt) advokato išlaidų, 573,45 eur (1980 Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 260,66 eur (900 Lt) už ekspertizę apeliacinės instancijos teisme. Kadangi ieškovių ieškinys iš esmės tenkintas iš dalies, tai yra, tenkinta 60 procentų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), todėl yra pagrindas ieškovei G. B. priteistas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės sumažinti nuo 1811,11 eur (6253,40 Lt) iki 1018,03 eur (5693,04 Lt), o atsakovei iš ieškovių lygiomis dalimis priteistina po 350,44 eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-04-15 papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovei G. B. priteistas papildomu sprendimu bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės M. R. individualios įmonės sumažinti nuo 1051,32 eur (3630 Lt) iki 630,79 eur (CPK 93 straipsnio 5 dalis).Kadangi ieškovė už ieškinį turėjo pareigą sumokėti 1978 Lt (573 eur) žyminį mokestį, tačiau sumokėjo 115,85 eur (400 Lt) ir nuo likusios dalies žyminio mokesčio buvo atleista, iš atsakovės priteistina 274,27 eur (947 Lt) žyminio mokesčio į Valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).Tenkinus apeliacinį skundą iš dalies, ieškovei G. B. iš atsakovės priteistina 521,32 eur (1800 Lt) bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovių priteistina po 166,82 eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nors atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė advokato V. G. parašytą pažymą ir PVM sąskaitą faktūrą dėl 847 eurų advokato išlaidų, tačiau duomenų, kad šios išlaidos apmokėtos nepateikė, todėl 847 eurų advokato išlaidų priteisti nėra pagrindo, nes CPK 98 straipsnio nuostatos numato šalims pareigą pateikti įrodymus apie bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 256, 302 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. papildomą sprendimą pakeisti.
Iš atsakovės M. R. individualios įmonės priteistą sumą ieškovei A. V. B. sumažinti nuo 4779,06 eur (16501,15 Lt) iki 2880,94 eur (9947,30 Lt), ieškovei G. B. sumažinti nuo nuo 14 337,19 eur (49 503,44 Lt) iki 8642,81 eur (29 841,89 Lt).
Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovėms A. V. B. ir G. B. iš atsakovės M. R. individualios įmonės priteistos 5 procentų metinės palūkanos ir nustatyti, kad 5 procentai metinės palūkanos nuo 2012-10-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteistos A. V. B. nuo 2880,94 eur (9947,30 Lt) sumos, G. B. nuo 8642,81 eur (29 841,89 Lt) sumos.
Pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškovei G. B. priteistas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės M. R. individualios įmonės sumažinti nuo 1811,11 eur (6253,40 Lt) iki 1018,03 eur (5693,04 Lt).
Priteisti atsakovei M. R. individualiai įmonei iš ieškovių G. B. ir A. V. B. po 350,44 eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti į Valstybės biudžetą iš atsakovės M. R. individualios įmonės 274,27 eur (947 Lt) žyminio mokesčio.
Pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškovei G. B. priteistas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės M. R. individualios įmonės sumažinti nuo 1051,32 eur (3630 Lt) iki 630,79 eur.
Priteisti atsakovei M. R. individualiai įmonei iš ieškovių G. B. ir A. V. B. po 166,82 eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti ieškovei G. B. iš atsakovės M. R. individualios įmonės 521,32 eur (1800 Lt) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.