- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-08
- Bylos Nr.
- 2-1280/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01679-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Pareiškėjas
- L. P.
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos, Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- UAB „Valeksa“, K. J. J.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. A2-3642-823/2014 pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos, Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo (tretieji asmenys UAB „Valeksa“ , K. J. J.) atsisakyta atnaujinti procesą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl proceso atnaujinimo byloje dėl 553 000 Lt žalos, padarytos IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ netinkamai vykdant veiklą, o valstybės institucijoms, turinčioms kontroliuoti šios įmonės veiklą, netinkamai atlikus savo pareigas (netinkamai kontroliavus IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“), atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Ieškovas patyrė 26 935 Lt turtinės žalos (skirtumas tarp turėto indėlio ir bankrutuojant IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ ieškovo patenkintos kreditorinio reikalavimo dalies), kurią indeksavus pagal Statistikos departamento pateiktą 2011 m. vasario mėnesio vartotojų kainų indeksą - 197,7 turtinė žala sudaro 53 250 Lt, taip pat 500 000 Lt neturtinės žalos.
Ieškinys buvo grindžiamas argumentais, kad nuo 1994 m. Vyriausybė, Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos bankas, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Kauno miesto savivaldybės Rejestro skyrius žinojo apie neteisėtą IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ veiklą, tačiau nesiėmė efektyvių priemonių, kad būtų užkirstas kelias tolesnei neteisėtai veiklai ir šios neteisėtos veiklos padariniams atsirasti.
Vilniaus apygardos teismas ieškinį atmetė ieškovui neįrodžius vienos iš būtinų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovų neteisėtų veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad įregistruojant IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ teisės aktai nedraudė akcinei bendrovei skolinti ir skolintis už palūkanas, todėl įregistruojant IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ neteisėtų veiksmų (ar neveikimo) valstybinės institucijos neatliko. Įstatymai nenumatė savivaldybei pareigos kontroliuoti privatų juridinį asmenį, atšaukti jo registravimą. Lietuvos bankas pagal jam priskirtą kompetenciją taip pat neturėjo pareigos kontroliuoti IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ (privalėjo kontroliuoti tų kredito įstaigų steigimą ir jų veiklą, kurioms bankas išdavė leidimą). Be to, pagal 1964 m. Civilinio kodekso 471 straipsnio nuostatas valstybė negarantavo ir neprivalėjo prisiimti atsakomybės už indėlius, laikomus ne bankuose ar ne kredito įstaigose. Ūkio ministerija įgyvendino savo funkcijas ir įsteigė Įmonių bankroto departamentą, taigi neteisėtų veiksmų taip pat neatliko.
Neteisėtų teismo bei teisėjų veiksmų ieškovas byloje taip pat neįrodė, rėmėsi tik savo samprotavimais, nurodydamas, jog teismai buvo šališki nagrinėdami IAB „Investicinės Kauno holdingo kompanija“ bankroto bylą.
Lietuvos Respublikos Seimo 2007-01-18 nutarime Nr.X-1050 „Dėl Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti išvadų“ išdėstyti argumentai, teismo vertinimu, taip pat neįrodo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų, o nutarime išdėstytos aplinkybės nėra neįrodinėtinos (CPK 182 str.).
Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams ir taip pat nenustatęs atsakovų neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovui būtų kilusi žala.
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. P. prašė atnaujinti procesą byloje šiais argumentais:
1) „Respublika.lt“ 2013-11-08 ir 2013-11-09 publikacijos kaip įrodymai patvirtina svarbias bylai aplinkybes, atsakovų neteisėtą neveikimą. Nors ekspremjeras – A. Š. 2004 – 2008 metų kadencijos Seimo laikinajai komisijai, tyrusiai EBSW veiklą bei tuometės valdžios ryšius su koncernu, tvirtino apie jokias aferas nežinojęs, 2013-11-08 publikacijoje nurodoma, kad apie EBSW aferas prieš dešimt metų jis turėjo pakankamai informacijos.
2) Atsakovai, nereaguodami į Valstybės kontrolės įspėjimus, sudarė prielaidas ieškovui žalai atsirasti. Valstybės kontrolė yra aukščiausioji valstybinio audito institucija prižiūrinti, ar teisėtai valdomas ir naudojimas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, taip pat atliekanti kitas jai įstatymu pavestas funkcijas.
3) Teismai pareiškėjo reikalavimus pripažino nepagrįstais tinkamai neįvertinę visų pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių dėl neteisėtų valstybinės valdžios institucijų veiksmų ir dėl to pareiškėjui padarytos žalos. Taip buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio reikalavimas – teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Vilniaus apygardos teismo priimtas sprendimas prieštarauja EŽTK l straipsnio 6 punktui, 6 straipsniui, 13 straipsniui ir 14 straipsniui, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1 straipsniui, 3 straipsniui, 4 straipsniui, 6 straipsniui, 11 straipsniui, 20 straipsniui, 21 straipsniui, 24 straipsniui, 41 straipsniui ir 47 straipsniui, 1999-01-27 Europos Tarybos baudžiamosios teisės konvencijai dėl korupcijos, 1999-11-14 Europos Tarybos civilinės teisės konvencijai dėl korupcijos.
3) Remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais pareiškėjas prašo teismo išnagrinėti ir įvertinti trečiojo asmens K. J. J. atsiliepimo civilinėje byloje Nr. 2-260-640/2012 teisėtumą ir pagrįstumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014-04-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-3642-823/2014 atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-260-640/2012.
Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas), t.y. kad tretysis asmuo K.J. J. būtų byloje davęs žinomai melagingus paaiškinimus. Į bylą nepateikti įrodymai, kad šio asmens atžvilgiu dėl to būtų priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis.
Pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) taip pat teismas nenustatė. Nauji įrodymai gali būti pripažįstami naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jei jis atitinka reikalavimus, keliamus įrodymams, ir reikalavimus, keliamus naujoms aplinkybėms, t.y. įrodymuose fiksuota informacija turi būti naujai paaiškėjusi ir esminė, lemianti kitokio teismo sprendimo, nei yra priimtas byloje, priėmimą.
Tuo tarpu pareiškėjo pateiktos „Respublika.lt“ publikacijos, teismo vertinimu, nepatvirtina reikšmingų byloje aplinkybių, jose nurodoma publikacijų autoriaus nuomonė, vertinimas, kas savaime nėra pakankama konstatuoti tam tikras aplinkybes egzistavus. Pareiškėjas publikacijomis siekia pagrįsti, kad atsakovai nekontroliavo IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija” veiklos, nors apie šios veiklos neteisėtumą buvo informuoti. Tiek Vilniaus apygardos teismas 2012-01-24 sprendimu, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2012-10-30 nutartimi konstatavo, kad atsakovai pagal įstatymą neturėjo pareigos kontroliuoti IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija” veiklos. Taigi teismai byloje tyrė ir vertino atsakovų veiksmus, susijusius su IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija” veiklos kontrole, ir sprendė, kad atsakovai tokios pareigos neturėjo. Teismams sprendus, kad atsakovai neturėjo prievolės kontroliuoti IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija” veiklą, aplinkybė, ar atsakovams apie šios veiklos neteisėtumą buvo žinoma, ką pareiškėjas siekia įrodyti publikacijomis, teikiamomis kaip naujų paaiškėjusių aplinkybių įrodymai, nėra teisiškai reikšminga ir negalėtų įtakoti byloje priimto teismo sprendimo.
Dėl pareiškėjo teiginio, kad teismai pareiškėjo reikalavimus pripažino nepagrįstais neišnagrinėję ir tinkamai neįvertinę visų pareiškėjo ieškinyje bei apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių teismas nepasisakė kaip dėl nesudarančio CPK 366 straipsnyje nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu L. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-04-22 nutartį ir prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-260-640/2012 patenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Teismas bylą išnagrinėjo nesilaikydamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje numatyto teisės į teisingą bylos nagrinėjimą principo, kadangi tinkamai neįvertino pareiškėjo nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių, nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas nenurodė naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių.
2. Pareiškėjo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės atitiko joms keliamus reikalavimus (buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma, tapo žinoma jau įsiteisėjus teismo sprendimui, turi esminę reikšmę bylos išnagrinėjimui).
3. Pareiškėjas prašė išreikalauti Valstybės kontrolės (valstybinio audito institucija) dokumentinę medžiagą, kuria yra grindžiami pateikti straipsniai dienraštyje „Respublika.lt“, tačiau teismas net nesusipažinęs su šia medžiaga padarė išvadą, kad ji nebus reikšminga bylos išnagrinėjimui.
4. Apie Valstybės kontrolės atliktą patikrinimą pareiškėjas sužinojo iš dienraščio „Respublika.lt“ bei Valstybės kontrolės 2014-04-04 rašto Nr. S-(301-1.9)-324.
Atsiliepimas
Lietuvos bankas atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad pareiškėjo pateiktose publikacijose nurodyta autoriaus nuomonė nėra pakankama konstatuoti tam tikrų (naujai paaiškėjusių) aplinkybių egzistavimą. Juo labiau, kad teismas pripažino, jog atsakovai neturėjo pareigos kontroliuoti IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija”, pareiškėjo įrodinėjamos aplinkybės (atsakovų žinojimas (informuotumas) apie IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija” veiklos neteisėtumą) nereikšmingos bylos išnagrinėjimui.
Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad Valstybės kontrolės 1997 metais atlikto tyrimo paminėjimas dienraščio „Respublika.lt“ publikacijose negali būti pagrindas atnaujinti procesą byloje ir įtraukti Valstybės kontrolę į procesą trečiuoju asmeniu pareiškėjo pusėje.
Kauno miesto savivaldybės meras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pareiškėjo argumentus bei pagrįstai publikacijas „Respublika.lt“ vertino kaip neįrodančias naujų ir reikšmingų bylos išnagrinėjimui aplinkybių.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pareiškėją neįrodžius proceso atnaujinimo pagrindų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Kai teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo priemonė. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02). Taigi prašymas atnaujinti procesą gali būti tenkinamas tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų (svarbių ir įtikinančių) aplinkybių byloje priimtas teismo sprendimas gali būti neteisėtas.
Byloje kilo ginčas, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje dviem pagrindais: pirma, dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) ir dėl žinomai melagingų trečiojo asmens K. J. J. paaiškinimų (CPK 366 str. 1 d. 3 p.). Teismas pasisako dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo sprendžiant dėl kiekvieno iš nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų taikymo.
Procesas gali būti atnaujinamas esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu, kai teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyti faktai turėjo reikšmės priimant sprendimą civilinėje byloje, t. y. susiję su ginčo metu įrodinėtomis aplinkybėmis, paneigia, patvirtina ar pakeičia jų teisinį kvalifikavimą. Tokiu atveju prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridėtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriame būtų nurodyta bent viena aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nesant į bylą pateiktų įrodymų apie K. J. J. atžvilgiu priimtą įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo K. J. J. parodymai būtų pripažinti žinomai melagingais, neatnaujino proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Tokių įrodymų (įsiteisėjusio teismo nuosprendžio K. J. J. atžvilgiu) pareiškėjas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, o atskirajame skunde apskritai neteigė tokį nuosprendį egzistuojant, todėl teismui nekyla abejonių, kad proceso atnaujinimo pagrindas CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu byloje neįrodytas. Tą teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.
Esminis atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pateiktas publikacijas „Respublika.lt“, t. y. kad, pareiškėjo vertinimu, nepagrįstai nepripažino jų įrodymais, įrodančiais naujai paaiškėjusias bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Su tokiu pareiškėjo argumentu taip pat nėra pagrindo sutikti.
Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė kokius kriterijus turi atitikti naujai paaiškėjusios aplinkybės, jog būtų galima pripažinti egzistuojant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą, bei nurodė kokius reikalavimus turi atitikti naujai surasti įrodymai. Įrodymai yra faktiniai duomenys, pateikti įstatymų nustatytose įrodinėjimo priemonėse (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui, todėl remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nepakanka pateikti naujus įrodymus, kurių nebuvo bylos nagrinėjimo metu.
Ieškinys, dėl kurio priimti įsiteisėją procesiniai teismų sprendimai, buvo grindžiamas argumentais, kad atsakovai savo neveikimu, pasyvumu neteisėtai veikiant IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ sudarė prielaidas ieškovui kaip IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ indėlininkui žalai kilti (žalą ieškovas patyrė, kai bankrutuojant IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ neatgavo visos turėtos indėlio sumos). Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ieškinio netenkino, kadangi nenustatė atsakovų neteisėtų veiksmų kaip būtinos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos. Teismai konstatavo, kad atsakovai neturėjo pagrindo kontroliuoti IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“. Ši teismų išvada nėra paneigta peržiūrint sprendimus instancine tvarka, ją pareiškėjas ginčija tik tuo aspektu, kad įrodinėja atsakovus žinojus apie 1997 metais atliktas valstybės kontrolės valstybinių auditų išvadas, kuriose pasisakoma dėl valstybės teikiamų paskolų verslo subjektams, tuo, kad atsakovai buvo apie tai įspėti, kad apie IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ veiklą (aferas) buvo žinoma dar 1995 metais, tačiau atsakovai, turintys pareigą kontroliuoti IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ veiklą, šios pareigos nevykdė IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ netinkamai vykdant veiklą ir taip buvo sudarytos prielaidos žalai atsirasti - ieškovui kaip IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ indėlininkui neatgauti visos turėto indėlio sumos.
Pareiškėjo kaip naujai paaiškėjusios nurodytos aplinkybės, grindžiamos publikacijomis „Respublika.lt“ ir valstybės kontrolės 1997 metų auditų išvadomis apie valstybės teikiamas paskolas verslo subjektams (išvadų medžiagą pareiškėjas prašo išreikalauti), teismo vertinimu, negali sudaryti pagrindo atnaujinti procesą byloje, kadangi neįrodo atsakovų neteisėtų veiksmų – pareigos kontroliuoti IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ veiklą nevykdymo, atitinkamai neįrodo atsakovų vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai). Nesant pagrindo konstatuoti atsakovų neteisėtus veiksmus, nėra pagrindo ir ieškinio, kuriuo reikalaujama atsakovų (neteisėtais) veiksmais padarytos žalos atlyginimo, tenkinimui. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali turėti įtakos bylos išnagrinėjimui, negali sudaryti pagrindą pakeisti byloje priimtą sprendimą.
Valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (CPK 6.271 str.) gali pasireikšti įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymu (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimu (neteisėtas veikimas). Tuo tarpu šioje byloje teismai jau konstatavo (ši išvada nepaneigta bylą peržiūrėjus instancine tvarka), kad atsakovai neturėjo pareigos kontroliuoti privataus juridinio asmens IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ veiklą, todėl nėra pagrindo konstatuoti jų neteisėtus veiksmus, pasireiškusius neteisėtu neveikimu. Atsakovų neteisėtą neveikimą ieškovas įrodinėja, įrodinėdamas atsakovus iš publikacijų dienraštyje „Respublika.lt“, iš laiškų valstybės vadovams, iš valstybės kontrolės išvadų dėl paskolų ir garantijų suteikimo žinojus apie IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ neteisėtą veiklą ir į tai nereagavus, t. y. savalaikiai neapribojus ir/ar nenutraukus šios bendrovės kredito veiklos. Šie pareiškėjo argumentai nepakankami įrodyti atsakovų neteisėtus veiksmus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, publikacijose „Respublika.lt“ (b. l. 6-10) yra pateikta publikacijos autoriaus nuomonė, be to, teismams jau konstatavus, kad atsakovai neturėjo pareigos kontroliuoti IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ veiklą, pareiškėjo kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės pateikiami įrodymai net ir pasitvirtinus juose pateikiamiems duomenims, nebūtų pagrindas konstatuoti atsakovų neteisėtą neveikimą (pareigos atlikti kokius nors veiksmus pažeidimą). Pareiškėjas atsakovų neteisėtą neveikimą įrodinėja tik bendro pobūdžio pareiga reaguoti į bet kokią prieinamą informaciją apie galimą IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ veiklos neteisėtumą, tačiau ši pareiga nepagrįsta teisės aktų normomis. Be to, pareiškėjo pateiktos publikacijos ne tik kad neįrodo atsakovų neteisėtų veiksmų (dėl to jau pasisakyta), bet ir neatspindi priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir žalos ieškovui, taigi negali būti aplinkybėmis, turėjusiomis įtakos bylos išnagrinėjimui, sudarančiomis pagrindą pakeisti teismo sprendimą. Kad atsakovai būtų atlikę draudžiamus veiksmus (neteisėtas veikimas) byloje taip pat neįrodyta (CPK 12, 178 str.).
Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pareiškėjo pateiktus įrodymus apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, pagrįstai pareiškėjo nurodytų aplinkybių nevertino, kaip sudarančių pagrindą atnaujinti procesą. Pripažinti procesą pirmosios instancijos teisme buvus netinkamu taip pat nėra pagrindo. Apeliantas nurodo, kad nebuvo tinkamo proceso ir šį teiginį iš esmės grindžia argumentais, kad teismas jo pateiktų įrodymų nevertino kaip naujų paaiškėjusių aplinkybių ir jų pagrindu neatnaujino proceso, be to, neišreikalavo prašomų įrodymų. Šie apelianto argumentai yra nesutikimas su apelianto pateiktų įrodymų vertinimu teisme, įskaitant ir prašomų išreikalauti įrodymų reikšmės bylos išnagrinėjimui vertinimą, ir nereiškia, kad įrodymai teisme būtų nevertinti ar dėl jų skundžiamoje nutartyje nepasakyta, todėl konstatuoti procesą pirmosios instancijos teisme buvus netinkamą taip pat nėra pagrindo. Išdėstytų motyvų pagrindu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis kaip teisėta ir pagrįsta paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.