- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-12
- Bylos Nr.
- 2S-1614-262/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12832-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Suinteresuotas asmuo
- AB DNB bankas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolio I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuotas asmuo AB DNB bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio 2015 m. balandžio 1 d. patvarkymą Nr. 50 8 2015 04 01 334/15-1, bei iki skundo išnagrinėjimo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti skundžiamo patvarkymo bei vykdomųjų bylų Nr. 0008/15/00334 ir Nr. 0008/15/00336 vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: sustabdyti išieškojimo veiksmai vykdomosiose bylose Nr. 0008/15/00334 ir Nr. 0008/15/00336 iki bus išspręstas skundas dėl antstolio veiksmų
Teismas nurodė, kad pasitvirtinus pareikštame skunde nurodomoms aplinkybėms ir esant pagrindui pripažinti, jog antstolio patvarkymas galimai priimtas pažeidus procesinio įstatymo reikalavimus, o pareiškėjo turtas galimai buvo netinkamai įvertintas, teismo priimtas procesinis sprendimas šioje byloje, antstoliui atlikus atitinkamus vykdymo veiksmus, susijusius su pareiškėjo turtu, taptų neįvykdomas ar sunkiai įvykdomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Antstolis atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti, pavesti nutartį vykdyti skubiai.
Nurodo, kad jis priimdamas patvarkymus, nepažeidė nei įstatyme įtvirtintų reikalavimų, nei šalių teisių bei interesų, o priešingai – ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų realiai įvykdytas. Nors pareiškėjas (skolininkas) nurodo, kad įkeisto ir areštuoto turto vertę antstolis nurodė netiksliai, pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės pateikti kitokius turto įvertinimus, taip pat pasiūlyti turtą kitam (jo pasirinktam) pirkėjui. Prašomos laikinosios apsaugos priemonės pažeis ekonomiškumo principą, šalių interesų pusiausvyrą, jomis pareiškėjas siekia užvilkinti procesą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti.
Nurodo, kad pareiškėjas galimai nepagrindė savo skundo dėl antstolio veiksmų, todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
CPK 144 str. 1 d. yra nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Taigi, įstatymas numato dvi sąlygas, kurioms esant teismas turi teisę pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškinys (šiuo atveju pareiškimas) turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) turi būti realus pavojus, kad jų netaikius būsimas ieškovui (šiuo atveju pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (šio atveju nutartis) gali būti neįvykdytas, ar jo įvykdymui bus sudarytos didelės kliūtys.
Šiuo metu pareiškėjo D. B. skundas dėl antstolio 2015 m. balandžio 1 d. patvarkymo Nr. 50 8 2015 04 01 334/15-1 yra išnagrinėtas ir atmestas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis c.b. Nr. 2-21131-833/2015). Ši nutartis buvo apskųsta, bet apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo dar nėra išnagrinėjęs. Taigi, nors minėta nutartis dar nėra įsiteisėjusi, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad ja pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas. Be to, net ir skundo padavimo metu buvo akivaizdu, jog jis aiškiai nepagrįstas – pareiškėjas vadovavosi labai senomis žemės sklypo ir nebaigto statyti statinio kainomis nustatytomis atitinkamai 2007 m. ir 2009 m., o antstolis sklypo ir pastato vertę nurodė, vadovaudamasis 2015 m. VĮ Registrų centro duomenimis, bei rinkos verte pagal kitų panašių sklypų kainą. Kadangi pareiškėjo nurodoma turto vertė per tiek metų ir atsižvelgus į 2008 m. prasidėsią pasaulio ekonomikos krizę, buvo pasikeitus, ja vadovautis nebuvo jokio pagrindo.
Kaip minėta, pareiškėjas turėjo įrodyti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių jam palankios nutarties įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Tačiau skundžiamu patvarkymu buvo tik nustatyta pareiškėjo turto vertė, jokie kiti vykdymo veiksmai nebuvo atlikti. Kitus savo veiksmus antstolis įformins ar butų įforminęs kitais patvarkymais, kuriuos pareiškėjas taip pat turės teisę skųsti. Taigi, šiuo atveju net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų galima įvykdyti pareiškėjui palankią pirmosios arba apeliacinės instancijos (pagal dabartinę situaciją) nutartį. T.y. net teismui ir panaikinus skundžiamus antstolio patvarkymus nebus jokių kliūčių nustatyti kitokią turto kainą, juo labiau, jog ir pats antstolis yra pasiūlęs pareiškėjui pateikti ekspertų/turto vertintojų kitokią nei antstolio nurodytą turto kainą.
CPK 145 str. 2 d. yra nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Be to, laikinosios apsaugos priemonės turi kiek įmanoma labiau užtikrinti abiejų šalių (šiuo atveju pareiškėjo (skolininko) ir išieškotojo (šiuo atveju AB DNB banko) interesų pusiausvyrą.
Kaip nurodo antstolis ir kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“, skolininkas ne tik skundžia antstolio veiksmus, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ir inicijuoja savo kaip fizinio asmens bankrotą. Tokie pareiškėjo veiksmai vertintini kaip siekimas vilkinti vykdymo procesą. Pareiškėjui užvilkinus vykdymo procesą, nukentėtų išieškotojo AB DNB banko interesai, nes jis per protingą terminą neatgautų skolos bei kitų mokėjimų. Taigi, apeliacinės instancijos nuomone laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pažeidus minėtus principus.
Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pareiškėjo interesai galėjo būti apginti ir to nepadarius, o pritaikius laikinąsias apsaugos priemones išieškotojo interesai nukenčia labiau nei skolininko. Dėl šių priežasčių skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės: atmetamas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 2 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo D. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.