Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjų R.B. ir V.B. skundu atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K.S. ir T.S. dėl Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato viešosios policijos skyriaus 2013 m. liepos 16 d. sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, bei rašytinio proceso tvarka spręsdamas skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiuo atveju ginčas kyla dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyrius 2013 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. 30-31-1-S-4295, kuriuo pareiškėjai informuojami, jog atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal pareiškėjų pateiktą skundą T.S. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjai siekia, kad pagal jų skundą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto pirmasis PK pradėtų ikiteisminį tyrimą ir baudžiamojon atsakomybėn patrauktų K.S. ir T.S.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus skunde išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į instituciją, kuriai suteikti įgalinimai pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pareiškimu dėl asmenų patraukimo atsakomybėn, de facto prašydami atlikti tyrimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, o ne dėl informacijos jiems rūpimu klausimu gavimo dėl institucijos veiklos ir pan. Todėl šiuo atveju turėjo būti atliekama specialiųjų teisės aktų reglamentuojama asmens pareiškimo dėl administracinio teisės pažeidimo ar įvykdytos nusikalstamos veikos nagrinėjimo procedūra ir priimtas procesinis sprendimas, kuriuo įforminamas pareiškėjų prašymo išnagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjai kreipėsi į viešojo administravimo subjektą dėl informacijos jiems rūpimu klausimu suteikimo, kuri teikiama vadovaujantis viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyrius 2013 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. 30-31-1-S-4295, šio aktu pasisakyta dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių T.S. veikoje, tuo tarpu pareiškėjų teigimu turėjo būti sprendžiamas klausimas ne dėl administracinės atsakomybės, o dėl asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Todėl teismas pasisakys abiem aspektais, tiek dėl pagrindų šios bylos nagrinėjimui administraciniame teisme buvimo vertinant administracinės atsakomybės aspektu, tiek dėl pagrindų šios bylos nagrinėjimui buvimo vertinant baudžiamosios atsakomybės aspektu.

Skundų dėl priimtų nutarimų administracinio teisės pažeidimo bylose, o taip atsisakymų pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Šiuo aspektu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai, be kita ko, sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Pagal ATPK 292, 293 straipsnius nutarimai per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti apskųsti apylinkės teismui. Skundas paduodamas per nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną), skundo kopijų turi būti pateikta tiek, kad po vieną būtų galima įteikti visiems proceso dalyviams. Organas (pareigūnas) per 3 dienas, jei įstatyme nenumatytas kitoks terminas, skundą kartu su byla pasiunčia atitinkamam apylinkės teismui. ATPK 302, 226, 232, 2321, 239, 2393, 241, 2411, 2461, 2462, 2467, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, kodekso papildymo 2571, 2601, 2602 straipsniais, dvidešimt trečiuoju¹ ir dvidešimt trečiuoju² skirsniais įstatymo 25 straipsnyje numatyta, kad šis įstatymas įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.

Iš ATPK nuostatų turinio matyti, kad atsisakymo pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną teisėtumą ir pagrįstumą vertina apylinkės teismas. Nors byloje aptariamu atveju atsakovas, formaliai žiūrint, nepriėmė procesinio dokumento - nutarimo, kuriuo atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal pareiškėjo skundą, taip pat nepagrįstai nurodė, jog aptariamas Raštas gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, faktiškai atsakovas atsisakymą pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną išreiškė ginčijamu Raštu. Todėl policijos įstaigos atsisakymo pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn teisėtumas nagrinėtinas Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Su ikiteisminiu tyrimu susijusių klausimų nagrinėjimas taip pat nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir LR BPK) 168 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Be to, LR BPK 168 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Tuo tarpu LR BPK 168 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš BPK nuostatų turinio matyti, kad atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumą ir pagrįstumą vertina prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas LR BPK nustatyta tvarka.

Taigi atitinkamai, jei administraciniai teismai imtųsi vertinti pareiškėjų skunde išdėstytų reikalavimų pagrįstumą, jie faktiškai perimtų prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas ir turėtų aiškinti LR BPK nuostatas, nors tokios kompetencijos, kaip minėta, administraciniai teismai neturi.

Dėl išdėstytų priežasčių teismas daro išvadą, kad šioje byloje pareiškėjų skunde keliami klausimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai, todėl skundą atsakoma priimti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Būtent tokia teisminė praktika yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr.: nutartis administracinėse bylose Nr. A858-3031/2011; Nr. AS146-537/2011).

2013 m. liepos 23 d. įmokos mokėjimo kvitu pareiškėja AB „Swedbank“ sumokėjo 100 litų žyminį mokestį ir pateikė tai patvirtinantį 2013 m. liepos 23 d. įmokos mokėjimo kvitą. Atsisakius priimti skundą, vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu pareiškėjai grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis

Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 105-106 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjų R.B. ir V.B. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K.S. ir T.S. dėl Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato viešosios policijos skyriaus 2013 m. liepos 16 d. sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, atsisakyti priimti.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjai R.B. (a/k (duomenys neskelbtini)) AB „Swedbank“ 2013 m. liepos 23 d. įmokos mokėjimo kvitu sumokėtą 100 litų žyminį mokestį.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai skundą su priedais grąžinti pareiškėjams.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.