Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. (toliau – Pažeidėjas), a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pasvalio rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi G. M. pripažino kaltu padariusius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d. ir skyrė jam administracines nuobaudas: pagal ATPK 127 str. 2 d. - 30 Eur baudą, pagal ATPK 130 str. 1 d. - 875 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. šias nuobaudas teismas subendrino dalinio sudėjimo būdu ir skyrė Pažeidėjui galutinę subendrintą nuobaudą - 880 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

G. M. buvo nubaustas už tai, kad jis 2016-06-12, apie 1.55 val., (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)., prie (duomenys neskelbtini). 15 namo, vairuodamas automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiu paros metu nepasirinko saugaus važiavimo greičio, važiuodamas kelio vingiu nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę ir atsitrenkė į pakelės medį ir namo tvorą. G. M. nepranešė apie eismo įvykį nukentėjusiajam ir policijai, pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pažeisdamas KET 222 p. reikalavimus.

Apeliaciniu skundu G. M. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-09-02 nutarimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinę bylą nutraukti arba panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. G. M. apeliaciniame skunde teigia, jog priešingai nei nurodė teismas, byloje esančiose fotonuotraukose matyti, kad smūgis, kurį jis patyrė eismo įvykio metu, buvo labai smarkus. Pažeidėjas nurodo, jog tose pačiose fotonuotraukose matyti, kad smūgio į medį metu jis su galva išdaužė priekinio automobilio stiklą, be to pažymi, jog jo vairuojamas automobilis važiavo į medį tiesia trajektorija, nevinguriavo į šonus, o būtent iš to, pasak G. M., galima spręsti, kad tuo metu jis neteko sąmonės. Pažeidėjas tikina, jog yra atmestinas teismo argumentas, kad jo duoti parodymai yra paneigti liudytojų duotais parodymais. Apeliaciniame skunde pažymima, jog byloje yra apklausta tik viena medicininį išsilavinimą turinti liudytoja, tai yra U. S., kuri po minimo įvykio jo nematė, tik girdėjo jo balsą. O liudytoja A. M. aiškiai paaiškino, kad jis serga aukšto kraujospūdžio liga apie 4 metus, bei paaiškino, kad praeitą 2015 metų vasarą jis buvo išgriuvęs ir jam iš nosies bėgo kraujas. Pažeidėjas nurodo, jog policijos pareigūnų V. V. ir S. S. parodymai negali būti traktuojamai kaip jį, t.y. G. M., kaltinantys, kadangi minėti policijos pareigūnai paties eismo įvykio nematė. Be to, skunde pažymima, jog G. M. neneigia aplinkybės, kad po eismo įvykio jis galėjo iš karto skambinti savo sugyventinei, tiesiog skunde nurodoma, kad Pažeidėjas neatsimena, kad tai būtų daręs. Pažeidėjas skunde pažymimi, jog medicininiuose išrašuose aiškiai įrašyta, kad po traumos jis kelias valandas buvo be sąmonės, tačiau minimos aplinkybės, pasak G. M., pirmos instancijos teismas neaptarė. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog apylinkės teismas netenkino Pažeidėjo atstovo pateiktų prašymų: iškviesti ir teismo posėdžio metu apklausti teismo medicinos ekspertą P. P., pateikusį išvadą, kuri yra prijungta prie šios administracinės bylos, taip pat apklausti nurodomus medikus, nes, pasak Pažeidėjo, 2016-04-27 (po kraujo donorystės), būdamas VšĮ Pasvalio ligoninės patalpose koridoriuje, buvo nualpęs ir tai, G. M. nuomone, yra labai svarbi aplinkybė, o būtent teismo eksperto, įrašyto į teismo ekspertų sąrašą, apklausa būtų leidusi pirmos instancijos teismui išsiaiškinti, ar išvada apie jo sąmonės būklę po patirtų sužalojimų yra tik teoriniai samprotavimai, o kvalifikuotų medikų apklausa būtų leidusi patvirtinti arba paneigti faktą, kad jis jau buvo nualpęs, kai neteko kraujo.

Be to, Pažeidėjas skunde pabrėžia, jog išnagrinėjęs medicininę dokumentaciją teismo medicinos ekspertas labai aiškiai ir kategoriškai pasisakė, kad šiuo aukščiau nurodytu atveju, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jis, t.y. G. M., galėjo dėl pradėjusio bėgti iš nosies kraujo netekti sąmonės bei ši aplinkybė galėjo įtakoti pastarojo dėmesio bei koncentracijos sutrikimus, lėmusius eismo įvykio kilimą. Papildomai skunde pasisakoma, jog šios išvados nei Panevėžio AVPK, nei Pasvalio rajono apylinkės teismas nepaneigė.

G. M. apeliaciniame skunde, priešingai nei skundžiamoje nutartyje, nurodo, kad jis nepamena kaip išlipo iš automobilio, nepamena ką sakęs liudytojai, ką kalbėjo su savo sugyventine. Pažymi, jog tik atėjęs į ligoninę pradėjo prisiminti visas eismo įvykio aplinkybes, o apie kitas eismo įvykio aplinkybes sužinojo tada, kuomet buvo apklaustas policijos pareigūnų. Pažeidėjo vertinimu, tai, kad jis gerai orientavosi aplinkoje, paneigia jo patirti sužalojimai ir įvykio vietos apžiūra. Pažeidėjas teigia, jog pirmos instancijos teismas akivaizdžiai nesilaikė įstatymuose įtvirtinto rungimosi principo. Taip pat pažymi, jog ATPK 9 str. nurodoma, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas tik kaltas veikimas arba neveikimas. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėtis. Tuo tarpu, pasak G. M., akivaizdu, kad jo kaltė padarius jam inkriminuotą administracinės teisės pažeidimą neįrodyta. Taip pat skunde nurodoma, jog vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais nuspręsti, kad jis yra kaltas dėl minimo pažeidimo, jokiu būdu nebuvo galima, kadangi sprendžiant asmens atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Skunde toliau ginčijami pirmos instancijos teismo motyvai ir daroma išvada, jog Pasvalio rajono apylinkės teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą, skyrė Pažeidėjui neadekvačią nuobaudą, tokiu būdu nukrypdamas nuo teismų praktikos analogiškose bylose. G. M. pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai. Tačiau, pasak Pažeidėjo, iš bylos medžiagos matyti, kad jis neturėjo jokios tyčios pasišalinti iš įvykio vietos (automobilis apdraustas, techniškai tvarkingas, svetimas turtas nebuvo sugadintas) be to, pirmos instancijos teismas to ir nenustatė, taip pat nenustatė motyvo ir tikslo pasišalinti. Be to, skunde pažymima, jog jis pats pateikė prašymą papildomai apžiūrėti automobilį, iškviesti į teismą medžiojusius su juo asmenis, kad būtų patvirtinta arba paneigta aplinkybė dėl galimo jo blaivumo eismo įvykio metu.

Papildomai Pažeidėjas pažymi, jog nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog jis nesistengė išvengti administracinės atsakomybės, apsunkinti kaltininko nustatymo, geranoriškai bendravo su policija, atskleisdamas visas su įvykiu susijusias aplinkybes. Be to, Pažeidėjo nuomone, policijos pareigūnai neteisingai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, tuo padarydami ATPK 260 str. numatytą proceso pažeidimą. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog policijos pareigūnai perdavė teismui surinktą medžiagą, nenustatė žalos dydžio kaip to reikalauja ATPK 127 str. 2 d., o iš to seka, kad policijos pareigūnai nerinko jokių įrodymų dėl žalos nustatymo, nebuvo gauti jokie žalos padarymą patvirtinantys dokumentai.

Skunde taip pat pažymima, jog liudytojai - policijos pareigūnai V. V., S. S. ir tuo pačiu E. J. paties įvykio nematė, svarbių aplinkybių nenurodė. Be to, pasak Pažeidėjo, teismui atmetus jo minėtus prašymus dėl medžiotojų apklausos, dėl vietos, kurioje jis iš dalies atgavo sąmonę, apžiūros ir teismo medicinos specialisto – teismo eksperto apklausos teisme, buvo pažeistas rungimosi principas. Dėl to, G. M. vertinimu, apeliacinės instancijos teisme dėl pirmos instancijos teismo padarytų klaidų, pažeisto rungimosi principo, siekiant nustatyti tiesą turėtų būti atlikti visi jo aukščiau nurodyti veiksmai, o byla grąžintina pirmos instancijos teismui. Pažeidėjas teigia, jog pirmos instancijos teismo nutarties motyvai jam leidžia manyti, jog teismas, nagrinėdamas jo bylą, buvo šališkas ir neobjektyvus, kadangi netenkino beveik visų jo prašymų, nepasisakė dėl jo atstovo baigiamosios kalbos argumentų ir visiškai nevertino ir tuo pačiu nepasisakė dėl jį teisinančių bylos duomenų, nepasisakė, kodėl atmeta arba nevertina įrodymų, kurie rodo, kad Pažeidėjo kaltės padarius jam inkriminuotus teisės pažeidimus, nėra.

Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras (toliau – Institucija), nurodo, jog su apeliaciniame skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Mano, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliaciniu skundu G. M. ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų numatytų ATPK 127 str. 2 d., bei 130 str. 1 d., nesutinka su byloje esančių įrodymų vertinimu bei teigia, jog teismas jį kaltu pripažino nesant tam objektyvių duomenų.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, skundžiamą teismo nutarimą bei apeliacinį skundą, sprendžia, kad byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad G. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., bei 130 str. 1 d. Pažymėtina, kad skundžiamą nutarimą apylinkės teismas priėmė remdamasis byloje esančių duomenų visuma, t. y. Pažeidėjo kaltę įrodo byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3), eismo įvykio vietos schema ( b. l. 13), nuotraukos, iš kurių matosi bendras eismo įvykio vietos vaizdas bei eismo įvykio metu padaryta žala gamtai (b. l. 16-21), teismo posėdžio metu duoti liudytojų parodymai (b. l. 68-76, 89-93). Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų apylinkės teismo ištirtus įrodymus vertinti priešingai nei tai padarė apylinkės teismas, todėl apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Visų pirma, apeliantas skunde nurodo nesutinkantis su skundžiamu nutarimu, kadangi jis priimtas netinkamai ištyrus bei įvertinus įrodymus, nepagrįstas bei paremtas prielaidomis, o ne abejonių nekeliančiais įrodymais, taip pat netinkamai motyvuotas, tai yra teismas suteikė pirmenybę tik jį kaltinantiems policijos pareigūnų bei liudytojų parodymams, o teisinančių parodymų apskritai nevertino. Aukštesnės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo nutarime išdėstytasis motyvais, mano, kad policijos pareigūnų parodymais apylinkės teismas vadovavosi ne dėl išskirtinio pareigūnų tarnybinio statuso, tačiau dėl to, kad jų parodymai yra nuoseklūs, išsamūs bei neprieštaringi ir abejoti jų patikimumu nebuvo pagrindo. Atmestinas skundo argumentas, kuriuo teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas G. M. atžvilgiu surašytas netinkamai, t. y. pareigūnai surašė jį nenustatę padarytos žalos, būtinos norint inkriminuoti ATPK 127 str. 2 d., dydžio. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog minėtame protokole yra pažymėta, kad eismo įvykio metu buvo padaryta turtinė žala – apgadinti medis, tvora ir žalia veja, taip pat apgadintas automobilis ,,V. P.“. Iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono Aplinkos apsaugos departamento Pasvalio rajono agentūros 2016-08-11 rašto matyti, jog dėl eismo įvykio metu sužaloto medžio padaryta 344 Eur žala ( b. l. 50-51). Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka ATPK numatytus ir jam skirtus reikalavimus. Aukštesnės instancijos teismas taip pat nesutinka su Pažeidėjo skunde pasisakytais argumentais dėl galimai pirmos instancijos teismo padarytų proceso pažeidimų. Skunde G. M. teigia, jog teismas pažymėjęs, kad jo ir jo sugyventinės parodymais nesiremia, tačiau vis tik priimdamas skundžiamą nutarimą juos vertino. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmos instancijos teismas, priešingai nei nurodo Pažeidėjas, minėtame nutarime pažymėjo, jog vertindamas bylos duomenis teismas nepripažįsta įrodymais ir nesiremia G. M. ir A. J. būtent policijos pareigūnams duotais paaiškinimais (24, 27, 30 b. l.), nes jie gauti šių asmenų neįspėjus apie teisę neduoti parodymų prieš save ir savo artimuosius (b. l. 98). Apie teismo posėdžio metu duotus minėtų asmenų parodymus teismas nepasisakė, jie vertinami kaip ir visi kiti įrodymai visų byloje esančių įrodymų kontekste. Be to, teismo posėdžio metu G. M. duoti parodymai, kuriais pasisakoma, kad sekančią dieną po eismo įvykio pas jį atvyko sugyventinė ir jam pasakė, kad jis paskambinęs jai ir pranešęs, kad jam atsitiko bėda ( b. l. 78), patys savaime paneigia Pažeidėjo skundo argumentą, kad be A. J. paaiškinime nurodytos aplinkybės apie G. M. skambutį, jokiais kitais byloje esančiais įrodymais negalima patvirtinti aplinkybės, kad jis būtų skambinęs savo sugyventinei. Atmestinas ir skundo argumentas, kuriuo nesutinkama su apylinkės teismo išsakytu motyvu, kad G. M. duotus parodymus paneigia eismo įvykio fotonuotraukos. Pažeidėjas yra nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. Šis pažeidimas susijęs su kelių eismo taisyklių pažeidimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą. Inkriminuojant šį pažeidimą reikalinga nustatyti žalos padarymo faktą, o administracinėje byloje esančiose ir pirmos instancijos teismo minimose nuotraukose ši žala aiškiai užfiksuota, todėl nuotraukos yra vertinamos kaip G. M. kaltę patvirtinantys įrodymai. Pažeidėjas tiek pirmos instancijos teismo posėdžio metu, tiek skunde mini, jog jau kurį laiką skundžiasi aukštu kraujospūdžiu ir būtent pastaroji aplinkybė lėmė jo blogą savijautą ir dėl ko jis nesuvaldė automobilio, trenkėsi į medį, prarado sąmonę ir nesuprasdamas savo veiksmų pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pirmos instancijos teismas skundžiamame nutarime pažymi, su kuo visiškai sutinka ir aukštesnės instancijos teismas, kad byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad tinkamu tarnybai pripažintas policijos pareigūnas ankščiau būtų patyręs stiprius sveikatos sutrikimus ar būtų skundęsis kokiais sveikatos sutrikimais. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esantys vaistų receptai ir jų kopijos yra išrašyti po minimo eismo įvykio (b. l. 61-63), todėl nepatvirtina G. M. skunde nurodomų jo turimų sveikatos problemų bent jau iki 2016-06-12 nakties įvykių.

Aukštesnės instancijos teismas atmeta likusius skundo argumentus, kuriais Pažeidėjas teigia nesuvokęs savo veiksmų bei nesiorientavęs aplinkoje iš karto po eismo įvykio. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad kai kurių įvykio aplinkybių dėl patirtų išgyvenimų asmuo gali neprisiminti, tačiau, šiuo atveju, byloje surinkti ir ištirti įrodymai nesuteikia pagrindo vertinti G. M. veiksmus po minimo eismo įvykio kaip atliktus sąmonės netekusio ir aplinkoje nesiorientuojančio asmens. Liudytoja U. S., kurios parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtino, kad jai bevažiuojant keliu pamatė artėjantį automobilį, vėliau jam važiavo iš paskos ir kiek atsiliko, o po to pamatė į medį įsirėžusį automobilį, matė vairuotojo pusėje sėdintį žmogų. Pažymėjo, kad žmogus nesvyravo, negriuvinėjo, pats bandė atsistoti. Liudytoja teigė siūliusi iškviesti pagalbą, taip pat ir policijos pareigūnus, tačiau asmuo kategoriškai atsisakė ( b. l. 74 ). Po eismo įvykio G. M. skambino savo sugyventinei ir sakė, kad jam ištiko bėda. Šie liudytojos parodymai ir jau aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad betarpiškai po eismo įvykio Pažeidėjas nebuvo praradęs, kaip teigiama skunde, sąmonės, elgėsi adekvačiai ir pasirinko jam tinkamą elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog nėra nustatytas konkretus šio Pažeidėjo poelgio motyvas, nepaneigia pagrindo jo veiką vertinti kaip administracinį pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Juolab, kad pats kilsiančios atsakomybės vengimas dėl eismo įvykio sukėlimo traktuojamas kaip motyvas.

Papildomai pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nurodomas teiginys dėl apylinkės teismo šališkumo visiškai nepagrįstas. Tai, kad pirmos instancijos teismas atmetė aukščiau nurodytus G. M. prašymus, negali būti vertinamas kaip teismo neobjektyvumas ar šališkumas. Teismas pabrėžia, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kiek jų pakanka asmens kaltei pagrįsti. Taip pat teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną priimamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui esminės reikšmės neturintį keliamą klausimą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad G. M. veikoje yra visi ATPK 127 str. 2 d., bei 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties elementai, apeliacinio skundo argumentai Pažeidėjo kaltės nepaneigia. Skundžiamas 2016-09-02 pirmos instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.