Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

R. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis pas ūkininką, 8 klasių išsilavinimo, išsiskyręs, baustas administracine tvarka,

kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. 2018 m. gruodžio 18 d., 21.30 val., I. V. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui tarp L. N., gimusio (duomenys neskelbtini), ir jo sesers A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), liepė L. N., kaip bausmę, stoti į kampą, bet L. N. atsisakius stoti į kampą, jis suėmė sūnui L. N. už pečių ir supurtė sūnų. Tokia savo veikla R. N. sudarė nesaugią aplinką sūnui L. N., panaudojo neteisėtas fizines bausmes, kaip drausminimo priemonę, pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 13 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje R. N. iš dalies pripažino padaręs nusižengimą. Nurodė, kad pagal įstatymą jis gal ir netinkamai drausmino savo nepilnametį sūnų L. N.. Patvirtino, jog įvykio metu L. N. namuose susimušė su savo sese, o jis drausmindamas sūnų liepė jam stoti į kampą. Šiam atsikalbinėjant ir vadinant jį necenzūriniais žodžiais buvo suėmęs sūnui už pečių ir jį supurtė. Sūnui jokio fizinio skausmo nesukėlė. Teigė, jog sūnus yra konfliktiškas, valstybė keturis metus jį netinkamai auklėjo vaikų globos namuose, ir jam neleidžiama yra sūnaus drausminti.

Institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką atstovui buvo pranešta pasirašant pranešime apie atidedamą teismo posėdį. Byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant.

Nukentėjusiuoju pripažinto L. N. atstovė pagal įstatymą Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje vyriausioji specialistė Genovaitė Eidukienė į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovei nedalyvaujant. Kiti proceso dalyviai sutiko, kad byla būtų nagrinėjamas nepilnamečio nukentėjusiojo atstovei nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį užtraukia kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimas.

Tėvų valdžios turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje t. y. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi ir tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje; to paties įstatymo 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu; Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, sveikatos būklę ir poreikius; to paties įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys saugo vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos; to paties įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu <...>.

Iš aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, jog pirmiausia tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Be to, tėvai yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą.

Be R. N. dalinio prisipažinimo teismo posėdyje administracinio nusižengimo padarymą patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės 2019 m. kovo 19 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-61353-18, išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, L. N. asmens duomenys.

Byloje nustatyta, jog R. N. sūnaus L. N. atžvilgiu panaudojo neteisėtas fizines bausmes, kaip drausminimo priemonę, matantis netinkamą sūnaus elgesį nesiėmė žodžiais išaiškinti sūnui, paauklėti jį dėl netinkamo jo elgesio tiek su seserimi, tiek ir juo pačiu, o suėmęs už pečių purtė vaiką, kas neabejotinai sukėlė sūnui išgąstį, neigiamas emocijas ir psichologinį nepatogumą, tuo pažeisdamas teisėtus vaiko interesus, jo teisę į sveiką, saugią ir moralią aplinką, ir tokiais savo veiksmais panaudojo savo kaip tėvo valdžią priešingai vaiko interesams. Tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuomone vaiko elgesys tiek namuose, tiek ir mokykloje, yra netinkamas, tai, kad vaikas yra konfliktiškas, nesudaro pagrindo tėvams taikyti vaikams fizines bausmes ar taikyti tokias auklėjimo priemones, kurios pažeidžia vaiko interesą į sveiką, saugią ir moralią aplinką.

Teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad R. N. suėmė sūnui L. N. už kaklo ir pakėlęs jį papurtė, dėl ko L. N. parkrito ant grindų ir susimušė nugaros sritį, nes šios, ikiteisminio tyrimo metu R. N. pareikštame įtarime, nurodytos aplinkybės buvo paneigtos nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo L. N..

Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

R. N. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis).

Teismas, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę – baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, pažeidimo pobūdį, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad R. N. kaltė dėl ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo yra visiškai įrodyta, ir R. N. skirtina ANK 73 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė nuobauda – įspėjimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 614, 635-637, 646, 674 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pripažinti R. N. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą, įsiteisėja jo paskelbimo momentu, tačiau tai neužkerta kelio asmeniui skųsti nutarimą skirti nuobaudą.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.