- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-13
- Bylos Nr.
- 1-308-992/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02890-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- K. Ž.
- Nukentėjusysis
- J. S.
- Civilinis ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
nedalyvaujant civilinių ieškovų (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovams,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamąją vietą deklaravusi ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) vadove, administracine tvarka bausta, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. Ž. suklastojo tikrus dokumentus. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: K. Ž. 2016 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama darbe, (duomenys neskelbtini) , elektroniniu paštu kreipėsi į uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste – UAB) (duomenys neskelbtini), įgaliotos UAB (duomenys neskelbtini) vardu sudaryti vartojimo kredito sutartis, atstovą T. B. bei nurodydama J. S. asmens duomenis ir užpildydama jo vardu anketą internetinėje svetainėje su prašymu išduoti 3980 eurų vartojimo kredito paskolą, pasirašė už kredito gavėją J. S. ir taip suklastojo J. S. parašą, tokiu būdu suklastojo dokumentą - 2016-08-19 tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini),
K. Ž., tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2016 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama darbe, (duomenys neskelbtini), elektroniniu paštu kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), įgaliotos (duomenys neskelbtini) AS filialo vardu sudaryti vartojimo kredito sutartis, atstovą T. B. bei nurodydama J. S. asmens duomenis ir užpildydama jo vardu anketą internetinėje svetainėje su prašymu išduoti 2355,10 eurų vartojimo kredito paskolą, pasirašė už kredito gavėją ir taip suklastojo J. S. parašą, tokiu būdu suklastojo dokumentą - 2016-08-19 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
K. Ž. apgaule įgijo svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: K. Ž. 2016 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama darbe, (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. kreipdamasi į UAB (duomenys neskelbtini), įgaliotos su UAB (duomenys neskelbtini) vardu sudaryti vartojimo kredito sutartis, atstovą T. B. bei nurodydama J. S. asmens duomenis ir užpildydama jo vardu anketą internetinėje svetainėje su prašymu išduoti 3980 eurų vartojimo kredito paskolą, sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko paskolos suma buvo pervesta į K. Ž. sąskaitą, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, 3980 eurų turtą,
K. Ž., tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2016 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama darbe, (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. kreipdamasi į UAB (duomenys neskelbtini) atstovą T. B., įgaliotos su (duomenys neskelbtini) AS filialo vardu sudaryti vartojimo kredito sutartis bei nurodydama J. S. asmens duomenis ir užpildydama jo vardu anketą internetinėje svetainėje su prašymu išduoti 2355,10 eurų vartojimo kredito paskolą, sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko paskolos suma buvo pervesta į K. Ž. sąskaitą, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, (duomenys neskelbtini) AS filialui priklausantį, turtą - 2355,10 eurus.
Teisiamojo posėdžio metu K. Ž. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinama, savo kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų visiškai pripažino ir sutiko duoti parodymus. Kaltinamoji paaiškino, kad 2016 m. pasirašė ant paraiškų dėl J. S. paskolų, T. B. pervedė pinigus. T. B. yra jos pažįstamas asmuo, kuris tvarkydavo kreditus, turėjo įmonę, tarpininkaujančią su bankais. Į jį kreipėsi dėl 5 tūkstančių eurų kredito, tokios sumos jai reikėjo asmeniniams tikslams (būstui, biurui, išgyvenimui). 2016 m. rugpjūčio mėnesį ji nedirbo, vykdė individualią veiklą, kuri neduodavo pajamų, dėl šios priežasties negalėjo skolintis pinigų savo vardu. Atsakyti į klausimą, kodėl panaudojo būtent J. S. duomenis, negali. Iš kur ir kaip gavo J. S. asmens duomenis, nebeprisimena, greičiausiai jo paso kopijos reikėjo jos dukters krikštynoms, J. S. buvo krikštatėvis. T. B. patikrino, ar J. S. gali gauti kreditą, jam kilo klausimas, kodėl kredito kaltinamoji prašo J. S. vardu. K. Ž. paaiškino, kad tai – jos pagalba antros eilės pusbroliui J. S.. Iš T. B. gautus kredito paraiškų blankus ji supildė kompiuteriu, atsispausdino, pasirašė už J. S., skenuotas paraiškas nusiuntė T. B. paštu. Pinigai pagal kredito paraiškas jai iš karto buvo pervesti į jos asmeninę sąskaitą. Kaltinamoji, atsakydama į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad J. S. vardu sukūrė gmail elektroninio pašto paskyrą, iš kurios susirašinėjo dėl kreditų, tokiu būdu ji ruošėsi kredito paėmimui. Kredito įmokų nemokėjo, nes neturėjo tam pajamų. Supranta, kad privalėjo įmokas mokėti, supranta, kad paėmė kreditą kito asmens vardu, tokiu būdu pakenkė J. S. kredito istorijai, labai blogai vertina savo elgesį. Pareikštus civilinius ieškinius pripažįsta, juos atlygins. J. S. atsiprašė. Kaltinamoji atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Nukentėjusysis J. S. teismui paaiškino, kad 2016 metų liepos mėnesį į jį kreipėsi K. Ž. paskolinti 500 eurų, jis paskolino, K. sakė, kad pinigų reikia maistui, nuomai, kad grąžins per 2 – 3 mėnesius, buvo įpainiotas kažkoks buhalteris, kuris neva turėjo padaryti pavedimą, galiausiai jam 500 eurų pervedė K. sugyventinio sesuo. Vėliau paaiškėjo, kad jo vardu paimta paskola, kadangi jis buvo registruotas motinos bute, tuo adresu pradėjo eiti laiškai iš (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo rašoma, kad jis yra skolingas, kad sudarytos sutartys. Kreipėsi į įmonę, gavęs sutarčių kopijas pastebėjo, kad parašas yra ne jo. Turėjo įtarimą, kad su tuo gali būti susijusi K., jai paskambino, klausė, gal tas jos buhalteris kažką supainiojo, ši jam atsakė, kad buhalteris ir ją apgavo. Kreipėsi į policiją. Tiesioginės turtinės žalos jis nepatyrė, civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos nereiškia. K. Ž. jo atsiprašė, tačiau jis vis dar dėl šios situacijos piktas, K. Ž. neatleido, jei K. iš tikrųjų reikėjo pinigų, galėjo jo paprašyti paskolinti, o ne apgaudinėti. Nukentėjusysis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (2 t., 129 b.l.). Analogiškus parodymus nukentėjusysis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 9 - 11 b.l.)
Kadangi kaltinamoji K. Ž. savo kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti parodymus, prokuroras ir kaltinamosios gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo liudytoju apklaustas T. B. parodė, kad 2016-08-17 K. Ž. atsiuntė užklausimą elektroniniu paštu, ar jis gali jos pusbroliui J. S. sutvarkyti paskolą Z. prekėms pirkti. 2016-08-18 elektroniniu paštu dėl kredito gavimo kreipėsi pats J. S.: iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) atsiuntė savo asmens tapatybės dokumento kopiją ir paraišką 6000 eurų kreditui Z. prekėms įsigyti. Buvo padaryti du kreditai 2016-08-19 (duomenys neskelbtini) 3980 eurų kredito suma (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) ir B. B. 2141 eurų suma (kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Už (duomenys neskelbtini) kredito tarpininkavimą buvo išrašyta 101 eurų sąskaita, ta suma buvo įtraukta į kredito sumą. Sutartys buvo išsiųstos elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pasirašytos kopijos buvo gautos iš (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto, o originalūs lizingo dokumentai buvo išsiųsti registruotu laišku iš Vilniaus adresu (duomenys neskelbtini). J. S. prašymu pinigus pervedė į K. Ž. sąskaitą. Z. prekėms pirkti buvo pateiktos prekių sąskaitos - faktūros. Jo įmonė UAB (duomenys neskelbtini) su Z. kompanija turi bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią tarpininkauja tarp Z. klientų ar partnerių kredito sutvarkymo reikalais su kredito įmonėmis (duomenys neskelbtini) ir B. B., kadangi su šiomis kredito įmonėmis taip pat turi bendradarbiavimo sutartis. K. Ž. ne kartą kreipėsi į jį dėl kreditų sudarymo partneriams, viskas buvo atliekama tvarkingai, todėl neturėjo jokio pagrindo abejoti dėl kredito (1 t., 143 – 144 b.l.).
AB DNB banko išrašo duomenys patvirtina, kad 2016-08-20 iš UAB (duomenys neskelbtini) į K. Ž. sąskaitą buvo atliktas 3980 eurų pavedimas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o 2016-08-23 - 2040 eurų pavedimas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 29, 132, 133 b.l.).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. kovo 7 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad 2016 m. rugpjūčio 19 d. tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) rankraštinius įrašus, parašus J. S. vardu parašė bei pasirašė K. Ž. (1 t., 153-155 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
Šioje byloje nustatyta, kad K. Ž., turėdama tikslą gauti pajamų svetimu vardu paimant vartojimo kreditą, suklastojo du tikrus dokumentus. Tokią išvadą teismas daro vadovaudamasis pačios kaltinamosios parodymais, kad ji kreipėsi į tarpininkavimo gaunant kreditus paslaugas teikiančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovą T. B., iš jo elektroniniu paštu gavusi vartojimo paskolų blankus, į reikiamas grafas supildė prašomus pateikti duomenis apie J. S. kaip apie kredito gavėją (vardą, pavardę, kitus asmens tapatybei identifikuoti reikalingus duomenis) šiuos blankus atsispausdinusi pasirašė išgalvodama J. S. parašą ir nuskenavusi paraiškas išsiuntė jas T. B.. Aplinkybę, kad būtent kaltinamoji pasirašė už J. S., neginčytinai patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. kovo 7 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), jog 2016 m. rugpjūčio 19 d. tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) rankraštinius įrašus, parašus J. S. vardu parašė bei pasirašė K. Ž. (1 t., 153-155 b.l.). Kaltinamosios K. Ž. nusikalstama veika baigta, nes dokumentus už J. S. ji pasirašė ir pateikė UAB (duomenys neskelbtini) atstovui; šią veiką kaltinamoji padarė veikdama tiesiogine tyčia. K. Ž. veika tinkamai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, ir yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Kaltinamoji K. Ž. prisipažino įvykdžiusi ir jai inkriminuojamą sukčiavimą, paaiškino teismui, kad kadangi 2016 metais vykdė veiklą, kuri nedavė pajamų, norėdama gauti pinigų, o pati negalėdama savo vardu pasiimti kredito, nes neturėjo teigiamos kredito istorijos, aiškiai suvokdama, kad kreipiasi dėl kredito gavimo kito asmens vardu, suprasdama pareigą mokėti kredito įmokas, iniciavo tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutarties ir vartojimo kredito sutarties sudarymą, supildė šioms sutartims sudaryti reikiamus duomenis ir paraiškas pateikė UAB (duomenys neskelbtini) atstovui T. B., kas lėmė, jog į jos asmeninę sąskaitą buvo minimų sutarčių pagrindu pervesti atitinkamai 3980 eurų ir 2040 eurų.
Būtinasis sukčiavimo požymis – apgaulė - kaltinamosios veikoje neabejotinai atsiskleidžia analizuojant ir tarpusavyje gretinant tiek jos pačios, nukentėjusiojo J. S., liudytojo T. B. parodymus, tiek į bylą pateiktus K. Ž. susirašinėjimus tarp kaltinamosios ir T. B.. K. Ž. pripažino, jog konkrečiai tam, kad palengvintų kreditų gavimą, sukūrė gmail operatoriaus valdomą elektroninio pašto (toliau tekste – el. pašto) paskyrą (duomenys neskelbtini), neabejotinai identifikuojamą, kaip naudojamą J. S., kadangi el. pašto adrese yra J. S. vardas ir pavardė, tačiau tyrimo metu J. S. paneigė šia el. pašto paskyra besinaudojantis, nurodė su šia paskyra nieko bendro neturintis, jos nekūręs. Iš T. B. parodymų matyti, kad K. Ž. jis pažinojo, anksčiau su ja turėjo sėkmingų darbinių reikalų dėl tarpininkavimo gaunat / suteikiant kreditus, todėl jam nesukėlė įtarimų, kai K. Ž. į jį kreipėsi dėl kredito gavimo. Manymą, kad nieko blogo nėra tame, kad K. Ž. kreipiasi dėl kredito J. S. suteikimo, sustiprino ir tai, jog kitą dieną būtent iš el. pašto (duomenys neskelbtini) gavo el. laišką su poreikį kreditui patvirtinančiu tekstu. Teigtina, jog aptartas K. Ž. pasirinktas veikimo mechanizmas apsunkino T. B. galimybes objektyviai įtarti, kad jam toliau rašo ne pats J. S., o K. Ž. J. S. vardu ir prašo suteikti kreditus nieko apie tai nežinančiam J. S., ir turėjo lemiamos įtakos T. B. apsisprendimui dėl eigos iš kredito sutarčių kylantiems įsipareigojimas suteikimo ir pinigų perdavimo K. Ž.. Aplinkybę, kad K. Ž. užvaldė pinigus patvirtina AB DNB banko išrašo duomenys, rodantys, jog 2016-08-20 iš UAB (duomenys neskelbtini) į K. Ž. sąskaitą buvo atliktas 3980 eurų pavedimas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o 2016-08-23 – 2040 eurų pavedimas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 132, 133 b.l.), tokiu būdu akivaizdu, jog K. Ž. nusikalstama veika buvo baigta.
Teismas, sistemiškai vertindamas aptartas aplinkybes, analizuodamas baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad K. Ž. veiksmai neabejotinai sudaro sukčiavimo nusikaltimo sudėtį ir ji pagrįstai bei teisingai traukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Dėl atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių
Kaltinamosios K. Ž. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, dėl to gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 straipsnio l dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl kaltinamajai skirtinos bausmės
Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnio nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamoji K. Ž. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai), motyvus ir tikslus (siekį pasipelnyti), kaltės formą (veikos padarytos tiesiogine tyčia). Atsižvelgiama į kaltinamosios asmenybę: K. Ž. baudžiamojon atsakomybėn traukiama pirmą kartą, anksčiau yra bausta administracine tvarka. Kaltinamoji yra saistoma tvirtų socialinių saitų – gyvena šeimoje, turi mažametį vaiką, yra baigusi mokslus, ne tik darbinga, bet ir trijose įmonėse dirbanti vadovaujantį darbą, teismas neturi pagrindo netikėti pačios K. Ž. teiginiais, jog yra gavusi pasiūlymą ir toliau kilti karjeros laiptais, ja pasitiki darbdaviai. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajai paskyrus sankcijose numatytą bausmę – baudą.
BK 47 straipsnio nuostatos numato, kad už nesunkų nusikaltimą teismas gali skirti baudą nuo 50 iki 2000 MGL dydžio. Teismas, nustatydamas baudos bausmės dydį, vadovaujasi BK 61 straipsnio nuostatomis ir sprendžia, kad už kiekvieną nusikalstamą veiką kaltinamajai K. Ž. skirtinas baudos bausmės dydis, mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas baudos bausmės vidurkis, kadangi nebuvo nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismo vertinimu, 100 - 120 MGL dydžio baudos, skiriamos už kiekvieną nusikalstamą veiką, yra pakankama ir proporcinga bausmė jauno ir darbingo amžiaus kaltinamajai, bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnyje numatytomis taisyklėmis, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Teismo vertinimu, tikslinga nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nei Bausmių vykdymo kodekse numatytas 2 mėnesių terminas, kas leistų kaltinamajai proporcingai paskirstyti pajamas, kad jų užtektų baudai išmokėti, civiliniams ieškiniams padengti ir būtiniems asmeniniams poreikiams tenkinti, nustatytinas 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimo terminas.
Dėl kardomųjų priemonių įskaitymo į bausmę ir jų tolesnio taikymo
Ikiteisminio tyrimo metu K. Ž. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2019 m. kovo 28 d. nutartimi ši kardomoji priemonė buvo pakeista į suėmimą, K. Ž. buvo laikinai sulaikyta 2019 m. balandžio 11 d., 8.00 val. (2 t., 91 b.l.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi nustatytas 15 parų suėmimo terminas, 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas – pakeista į dvi švelnesnes kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, laikinojo sulaikymo ir suėmimo metu nuo 2019-04-11 iki 2019-04-18 (8 paros) išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, kardomoji priemonė – dokumento paėmimas – naikintina paskelbus nuosprendį, asmens tapatybės kortelė bei pasas grąžintini K. Ž.. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina.
Dėl civilinių ieškinių
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. BPK 252 straipsnio 1 dalis numato, jog jei į teisiamąjį posėdį neatvyko civilinis ieškovas ar jo atstovas, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą; šiuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka; to paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nagrinėti civilinį ieškinį civiliniam ieškovui nedalyvaujant, jeigu pripažįstama, kad tai reikalinga, arba jeigu yra civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant.
UAB (duomenys neskelbtini) 2017-01-24 raštu Nr. 052/46 kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodo, jog 2016-08-19 UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas T. B., įgaliotas UAB (duomenys neskelbtini) vardu sudaryti tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis, sudarė tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jam naudoti ir valdyti buvo perduoti kavos aparatai, perduoto turto vertė – 3980,00 Eur įskaitant PVM, rašte nurodoma, kad bendras įsipareigojimas pagal sutartį – 6973,20 Eur, įsipareigojimai pagal sutartį nebuvo vykdomi, nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) patyrė 4715,90 Eur žalą, kurią reikalauja atlyginti (1 t., 73 b.l.). Šio UAB (duomenys neskelbtini) rašto pagrindu 2018-10-01 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato tyrėja A. Š. priėmė nutarimą bendrovę pripažinti civiliniu ieškovu (1 t., 104 b.l.).
UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio, pareikšto baudžiamojoje byloje, nagrinėjimą, numato civilinio ieškovo pareigą pagrįsti savo reikalavimą. Šiuo konkrečiu atveju teigtina, kad civilinis ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) šios pareigos nesilaikė, kadangi ieškinyje tik deklaratyviai teigiama, UAB (duomenys neskelbtini) patyrė 4715,90 Eur žalą, tačiau nepateikiama jokio objektyvaus būtent tokio dydžio žalos pagrindimo, netikslinama, kokios ir kodėl sumos sudaro reikalaujamą žalą. Atsižvelgiant į tai, kad civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas buvo tinkamai informuotas apie procesą, tačiau pasirinko nedalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime, bendrovei (duomenys neskelbtini) priteistina tik objektyviai bylos medžiaga pagrįsta reikalavimo suma, konkrečiai, 3980 Eur (trys tūkstančiai devyni šimtai aštuoniasdešimt eurų), kurie UAB (duomenys neskelbtini), kaip UAB (duomenys neskelbtini) tarpininko, 2016-08-20 buvo pervesti į K. Ž. banko sąskaitą pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 132 b.l.
(duomenys neskelbtini) AS filialas Lietuvoje pateikė civilinį ieškinį dėl 3713,05 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinio ieškinio pateikimo baudžiamajame procese dienos iki priteistos turtinės žalos visiško atlyginimo (1 t., 114 - 115 b.l.). 2018-10-01 priimtas nutarimas (duomenys neskelbtini) AS filialą Lietuvoje pripažinti civiliniu ieškovu (1 t., 119 b.l.).
(duomenys neskelbtini) AS filialo Lietuvoje civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Savo reikalavimą dėl 3713,05 Eur turtinės žalos atlyginimo civilinis ieškovas grindžia tuo, kad šią konkrečią sumą sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos: tiesioginius nuostolius sudaro pagal kredito sutartį suteikta finansuojama suma (2355,10 Eur), o negautos pajamos sudaro netiesioginius nuostolius, iš kurių 933,75 Eur sudaro nesumokėtos sutartinės palūkanos, 424,20 Eur - nesumokėtas administravimo mokestis. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas, todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar pagrįstai yra reikalaujama iš kaltinamosios priteisti civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) AS filialo negautas pajamas, teismas vertina šį reikalavimą K. Ž. pareikšto kaltinimo apimtyje. K. Ž. inkriminuotas sukčiavimas, šios nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingas padarytos žalos dydis, šiuo konkrečiu atveju K. Ž. buvo inkriminuojama tik tiesioginius nuostolius sudaranti 2355,10 Eur suma. Dar daugiau, civilinis ieškovas - pelno siekiantis juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla yra subjektų kreditavimas, todėl šios bylos kontekste reikšminga yra ir tai, kaip K. Ž. buvo suteiktas kreditas – finansinių įsipareigojimų atsiradimui pakako asmenų susirašinėjimo elektroniniu paštu, skenuotų dokumentų apsikeitimo elektroninėje erdvėje, kad į K. Ž. sąskaitą būtų pervesta pakankamai ženkli, 2000 eurų viršijanti suma. Manytina, civilinis ieškovas, kurio, kaip minėta, pagrindinė veikla yra kreditavimas, privalo būti įsivertinęs galimas sutarčių netesybų keliamas pasekmes kaip verslo riziką ir dėti maksimalias pastangas, kad būtų išvengiama situacijų, sudarančių aplinkybes negautoms pajamoms kilti. Analogiškai vertintinas ir civilinio ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinio ieškinio pateikimo baudžiamajame procese dienos iki priteistos turtinės žalos visiško atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo (pavyzdžiui, LAT nutartis Nr. 2K-99-648/2016). Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, šiuo konkrečiu atveju teigtina, kad procesinės palūkanos nėra K. Ž. inkriminuoto BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padariniai, todėl civilinio ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo iš K. Ž. yra nepagrįstas.
Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti, kitų klausimų
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, baudžiamojoje byloje nėra.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 307 straipsniais, teismas
nusprendė:
K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirti 100 (vieno šimto) MGL dydžio baudą.
K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirti 120 (vieno šimto dvidešimties) MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes bendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę skirti 210 (dviejų šimtų dešimties) MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę subendrintą bausmę K. Ž. skirti 140 (vieno šimto keturiasdešimties) MGL dydžio baudą, kas sudaro 7000 Eur (septynis tūkstančius eurų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019-04-11 iki 2019-04-18 (aštuonias paras), kai viena para prilyginama 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad K. Ž. neatliktos baudos bausmės dalis yra lygi 124 (vienam šimtui dvidešimt keturiems) MGL, kas sudaro 6200 Eur (šešis tūkstančius du šimtus eurų).
K. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – panaikinti paskelbus nuosprendį, asmens tapatybės kortelę bei pasą grąžinti K. Ž..
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Iš dalies tenkinti UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) naudai iš K. Ž. priteisti 3980 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų).
Iš dalies tenkinti (duomenys neskelbtini) AS filialo Lietuvoje civilinį ieškinį ir (duomenys neskelbtini) AS filialo naudai iš K. Ž. priteisti 2355, 10 Eur (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus 10 eurocentų).
Išaiškinti K. Ž., kad šiuo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, D. B. A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs B. F. Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo proces
e. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.