Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, J. M., I. M. ir A. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. M. ir J. M. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems gimė keturi vaikai: pareiškėjas K. M., J. M., I. M., A. M.. Sutuoktiniai A. M. ir J. M. santuokos metu įgijo nekilnojamojo turto, t. y. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įgijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). J. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Po jos mirties niekas į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, notaro biure nebuvo užvesta paveldėjimo byla., tačiau likusiu turtu toliau iki savo mirties naudojosi A. M.. Pareiškėjas K. M. bei suinteresuoti asmenys J. M., I. M. ir A. M. kreipėsi į Kretingos rajono 3-ąjį notaro biurą paduodami pareiškimą apie palikimo priėmimą, tačiau paaiškėjo, kad jie negali priimti viso A. M. iki mirties valdyto turto, nes A. M., miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės J. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties neišreiškė valios priimti jos palikimą.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio 1999 m. gruodžio 23 d. priėmimo faktą. Šiuo atveju teismas turi vadovautis 1964 m. CK normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnį įpėdinis savo valią turi išreikšti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tą gali padaryti dviem būdais: paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, faktas nustatomas teismo tvarka (Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. ir J. M. santuokos metu įgijo turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LTRS Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis, CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pareiškėjas K. M. nurodė, kad po sutuoktinės J. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties A. M. toliau liko gyventi sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame turte (šią aplinkybę patvirtina ir 2022 m. birželio 6 d. išduotame medicininiame A. M. mirties liudijime nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas), naudojosi likusiu turtu, mokėjo komunalinius mokesčius. A. M. veiksmų pobūdis rodo, kad po sutuoktinės J. M. mirties, jis perėmė jai priklausiusią turto dalį ir pradėjo ją valdyti kaip savo, laikė save to turto savininku.

Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą jos palikimą ir jį faktiškai valdė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą jos palikimą ir jį faktiškai valdė.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.