- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-20
- Bylos Nr.
- 2-75-805/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-01000-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- O. D., E. T., A. K.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant pareiškėjui V. K., jo atstovei advokatei D. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims O. D., E. T., A. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškimu (b.l.2-4) prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinį faktą, kad V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo senelio V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo senelis V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) kuris po savo mirties testamento nepaliko. Mirus V. T. atsirado palikimas į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, tvartą, lauko virtuvę, turtines teises į neišpirktus 3 ha žemės. Artimesnės eilės įpėdiniai - senelių vaikai (suinteresuoti asmenys) O. D., E. T., A. K. bei jo motina J. K., mirusi (duomenys neskelbtini), po senelio mirties palikimo nepriėmė. Suinteresuoti asmenys palikimo atsisakė notarine tvarka. Pareiškėjas po palikėjo mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Jis užvaldė šeimos relikvijas, kai kuriuos kilnojamuosius daiktus, po senelio mirties su tėvais pasiliko gyventi tuose namuose, jais rūpinosi, prižiūrėjo aplinką, naudojosi buities reikmenimis, mokėjo mokesčius, atvykdamas kartu su tėvu juos prižiūri, iki šiol išsaugojo namų valdą su pastatais. Pareiškėjo senelio sutuoktinė O. T. mirė (duomenys neskelbtini), t.y. anksčiau nei mirė senelis. Pareiškėjas, nurodė, kad jis turi brolį, kuris į senelio palikimą nepretenduoja. Daugiau įpėdinių nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys O. D., E. T., A. K. teismo posėdyje nedalyvauja, jie atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, prieštaravimų negauta. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jiems pranešta tinkamai teismo šaukimais, todėl byla nagrinėtina suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 str. 1 d. ir 2 d.). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.
Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 1 d.). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 6) (b.l.9). Pareiškėjas V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) yra V. T., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikaitis (b.l.16, 18, 21). Kitų pretendentų į palikimą nėra (b.l.24). Suinteresuoti asmenys O. D., E. T., A. K. palikimo atsisakė ir nepriėmė (b.l.13, 14, 15, 42, 43). Palikėjo dukra (b.l.16) ir pareiškėjo motina J. K. (b.l.21), a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 3) (b.l.10). Palikėjo sutuoktinė O. T., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 39) (b.l.8). Po V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla neužvesta (b.l.12, 19-20). Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM 2012-09-03 pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė našliu (duomenys neskelbtini), paskutinė jos gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini), jo buvusi sutuoktinė O. T. mirė (duomenys neskelbtini), vaikai - O. D., A. K., E. T., J. K., mirusi (duomenys neskelbtini) (b.l.24). Prienų rajono savivaldybės administracijos Ašmintos seniūnijos 2012-003-07 pažyma dėl V. T. namų valdos patvirtina, jog Ašmintos seniūnijos namų ūkio knygoje Nr. 20, namų ūkio Nr. 677, V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), akto Nr. 6, vardu registruota namų valda su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). (b.l.11). Mokesčiai už atliekų tvarkymą (duomenys neskelbtini), sumokėti iki 2012-12-31 pareiškėjo motinos vardu (b.l.41).
Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant - valstybei. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado V. T. mirties, t.y. (duomenys neskelbtini), momentu (CK 5.3 str. 1 d.). Palikėjas po savo mirties testamento nepaliko. Pareiškėjas V. K. per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. V. K. yra antrosios eilės įstatyminis įpėdinis, nes pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai notarine tvarka palikimo atsisakė ir nepriėmė (CK 5.11 str. 2 d.). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 str. 1 d., numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Po senelio V. T. mirties pareiškėjas V. K. priėmė mirusiojo palikimą - kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, prižiūrėjo palikėjo turtą, juo rūpinosi, naudojosi kilnojamaisiais daiktais, t.y. paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priimdamas palikimą. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Palikimo faktinio valdymo esmė - aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Pareiškėjo pareiškime nurodytas ir teismo posėdyje išdėstytas aplinkybes patvirtino ir apklausta teismo posėdyje liudytoja D. J., nurodydama, kad kai ji 1993 metais atsikraustė gyventi į šį kaimą Tamošiūnų namuose gyveno visa pareiškėjo šeima. Po senelio mirties jame pasiliko gyventi pareiškėjas V. T. ir jo brolis Sauliaus su tėvais, kiti mirusiojo vaikai iš namų jau buvo išsikraustę. Šiuo metu pareiškėjas su savo tėvu taip pat rūpinasi ir prižiūri po senelio V. T. mirties likusį turtą.
Taigi, nors pareiškėjas palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, pirmesnės eilės įstatyminiams įpėdiniams, kuriems išaiškintos palikimo atsisakymo pasekmės, atsisakius bei nepriėmus palikimo, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant) laikytina, kad pareiškėjas po senelio V. T. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir nesuinteresuotos bylos baigtimi liudytojos parodymais, kurie iš esmės atitiko pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas netikėti neturi teisinio pagrindo, kadangi jie sutapo su pareiškėjo išdėstytais motyvais. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po senelio V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.