- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-03
- Bylos Nr.
- 1-1379-246/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00189-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Sipavičius
- Nukentėjusysis
- B. Ž.
- Kaltinamasis
- R. Ž.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
- Kategorijos
- 2.3.6.4Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Rimkevičiūtei, nukentėjusiajai B. Ž., kaltinamajam R. Ž., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, niekur nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, teistas 2012-03-09 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 str. 20 parų arešto bausme, bausmę atlikęs,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str.2 d., aprašyto 2013 m. kovo 11 kaltinamajame akte, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Ž. sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą:
laikotarpiu nuo 2013-01-11 iki 2013-03-21 mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), įvairiu paros laiku, sistemingai skambino buvusiai savo sutuoktinei nukentėjusiajai B. Ž., kurios telefono abonento numeris (duomenys neskelbtini), o šiai atsiliepus į skambučius, žodžiu grasino ją nužudyti, sakydamas jai „nužudysiu“, „papjausiu“, „užmušiu“, „sava mirtim nemirsi“, „perpjausiu gerklę“, be to, 2013-02-17, apie 19 val., 2013-02-21, apie 19 val., 2013-02-22, laikotarpiu nuo 19 val. iki 20 val., 2013-02-24, apie 22 val., 2013-02-25, apie 6 val., 2013-03-20, laikotarpiu nuo 20 val. iki 23 val., 2013-03-21, apie 21 val., 2013-03-22, apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini) namo Nr.111 kieme, Kaune, kumščiu garsiai beldė į buto Nr. 2, kuriame gyvena B. Ž., lango stiklą ir žodžiu grasino ją nužudyti, sakydamas „užmušiu“, „tu sava mirtim nemirsi“, „užmušiu tave ir nepadės nei tavo mentai“, dėl grasinimų realumo, dažnumo ir efektyvumo sukeldamas jai įtampą, psichologinį diskomfortą būti namuose ir pagrįstą baimę dėl gyvybės ir sveikatos, tokiais savo veiksmais B. Ž. grasindamas ją nužudyti, sistemingai ją baugino naudodamas psichinę prievartą, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d.
Kaltinamasis kaltu prisipažino ir parodė, kad laikotarpiu nuo 2013-01-11 iki 2013-03-21 mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), įvairiu paros laiku sistemingai skambino buvusiai savo sutuoktinei nukentėjusiajai B. Ž., kurios telefono abonento numeris (duomenys neskelbtini), o šiai atsiliepus į skambučius, žodžiu grasino ją nužudyti, sakydamas jai „nužudysiu“, „papjausiu“, „užmušiu“, „sava mirtim nemirsi“, „perpjausiu gerklę“, be to, 2013-02-17, apie 19 val., 2013-02-21, apie 19 val., 2013-02-22, laikotarpiu nuo 19 val. iki 20 val., 2013-02-24, apie 22 val., 2013-02-25, apie 6 val., 2013-03-20, laikotarpiu nuo 20 val. iki 23 val., 2013-03-21, apie 21 val., 2013-03-22, apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini). namo Nr. 111 kieme, Kaune, kumščiu garsiai beldė į buto Nr. 2, kuriame gyvena B. Ž., lango stiklą ir žodžiu grasino ją nužudyti, sakydamas „užmušiu“, „tu sava mirtim nemirsi“, „užmušiu tave ir nepadės nei tavo mentai“, dėl grasinimų realumo, dažnumo ir efektyvumo sukeldamas jai įtampą, psichologinį diskomfortą būti namuose ir pagrįstą baimę dėl gyvybės ir sveikatos, tokiais savo veiksmais B. Ž. grasindamas ją nužudyti, sistemingai ją baugino. Gailisi nusikaltęs. Parodė, kad į buvusios sutuoktinės butą norėjo patekti, turėdamas tikslą pasiimti jame likusius savo daiktus.
Nusikaltimas įrodytas ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą teisme.
Iš nukentėjusiosios B. Ž. parodymų, duotų bylos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2009-07-20 išsituokė su R. Ž., nes jis gyveno asocialiai: nuolat girtavo, niekur nedirbo (paprastai jį atleisdavo dėl pravaikštų), smurtavo jos atžvilgiu. Maždaug vienerius metus po skyrybų dar gyveno tame pačiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau bendro ūkio jau nebevedė, bet R. Ž. ir toliau asocialiai gyveno. Gyvenant kartu, 2010-07-17 R. Ž., būdamas neblaivus, be jokios priežasties panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą – smogė jai plaktuku į galvą, o paskui ją smaugė. Dėl šių jo veiksmų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau bylą perdavus Kauno miesto apylinkės teismui, jame jie tąsyk susitaikė, ji R. Ž. atleido, todėl pastarasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam buvo nurodyta nesiartinti prie jos, nebendrauti ir neieškoti ryšiu su ja, jis įpareigotas gyventi skyrium nuo jos. Po šio teismo sprendimo ji pati savo iniciatyva nupirko savo buvusiam sutuoktiniui R. Ž. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose (butas buvo registruotas R. Ž. vardu, tačiau pinigus už butą mokėjo ji). Butą nupirko todėl, kad jis turėtų gyvenamąjį būstą ir tokiu būdu jie nutrauktų bet kokius iki tol juos siejusius santykius, kad R. Ž. turėtų realią galimybę laikytis teismo sprendimo ir gyventi skyrium nuo jos. Pradžioje R. Ž. noriai išsikraustė gyventi į minėtą butą Kėdainiuose, tačiau vėliau nepaisė Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytų įpareigojimų ir dėl to buvo nuteistas. Laikotarpiu nuo 2011-12-29 iki 2012-07-12 ji gyveno Norvegijoje. Grįžusi į Lietuvą, bendraudama su kaimynais sužinojo, kad jai nesant Lietuvoje, prie jos namų dažnai atvykdavo jos buvęs sutuoktinis, kuris nežinojo, kad jos nėra Lietuvoje. Nuo 2012-07-13 ji nuolat gyvena Lietuvoje, jau minėtame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune. Ši namo laiptinė, kurioje yra butas Nr. 2, rakinama. Šis butas yra pirmajame namo aukšte. Ji gyvena viena. Grįžusi į Lietuvą, kurį laiką gyveno ramiai, R. Ž. jos neieškojo, jie nepalaikė jokių ryšių. 2013 metų sausio mėnesio viduryje, tikslios datos neatsimena, į mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) registruotas jos vardu, paskambino R. Ž.. Jis skambino iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) (jos žiniomis, tai yra išankstinio apmokėjimo paslaugos numeris, kurį naudoja būtent R. Ž.). Kadangi ilgą laiką buvo nebendravę, neįtarė nieko bloga ir atsiliepė į šį skambutį. Pagal balsą atpažino, kad kalba, būtent, su R. Ž.. Pradžioje jis kalbėjo mandagiai, paklausė, kaip ji gyvena. Jai atsakius, kad gyvena gerai, paprašė jį įleisti į butą, sakydamas, kad jam priklauso vienas kambarys. Po to R. Ž. pakeitė toną, iškeikė ją necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais (vadino „kur*a“, mentų paklode“ ir pan.) ir pagrasino, kad jis jos niekada nepaliks, ją užmuš, papjaus, o tada – nusižudys ir pats. Girdėdama, kad R. Ž. jai grasina, ji nutraukė pokalbį su juo, padėdama telefono ragelį. Nebeatsimena, ar jis dar skambino tą pačią dieną, ar ne. Nuo to laiko, prasidėjo nuolatiniai R. Ž. skambučiai jai į mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Jis nuolat skambino iš vieno ir to paties telefono abonento numerio, o būtent – (duomenys neskelbtini). Skambino įvairiu paros metu – ne tik dieną, bet ir naktį. Ji atsiliepdavo ne į visus jo skambučius (paprastai įsijungdavo begarsę telefono aplinką, todėl rasdavo po kelias dešimtis praleistų skambučių). Tačiau į kai kuriuos R. Ž. skambučius ji visgi atsiliepdavo. Atsiliepdavo todėl, kad žinojo, jog jis ir toliau asocialiai gyvena, girtauja, todėl bet kada gali atsitikti kokia nors nelaimė ir manė, kad tokiu atveju jai iš R. Ž. naudojamo telefono numerio apie tai gali pranešti ir koks nors kitas asmuo ar pareigūnas. Visais atvejais, kai atsiliepdavo į skambutį, su ja kalbėjo būtent R. Ž. ir visi telefoniniai pokalbiai baigdavosi jo žodiniu grasinimu ją nužudyti. Tiksliai pasakyti, kokiais konkrečiais žodžiais R. Ž. išreikšdavo savo grasinimą kiekvienu atveju, negali, tačiau grasinimus ją nužudyti jis išreiškė visų telefoninių skambučių, į kuriuos ji atsiliepė, metu. Telefoninių pokalbių metu R. Ž. grasinimus ją nužudyti išreiškė tiek tiesiogine fraze, tiek netiesiogiai. Jis sakė: „nužudysiu“, „papjausiu“, „užmušiu“, „sava mirtim nemirsi“, „perpjausiu gerklę“. Nuo 2013 metų sausio vidurio R. Ž. jai į mobiliojo ryšio telefoną skambino kone kasdien, kartais po keliasdešimt kartų per dieną. Ji vengė bet kokio bendravimo su R. Ž., o atsiliepusi dėl galimos tikimybės, kad skambina kitas asmuo, išgirdusi kalbant R. Ž., stengdavosi kuo greičiau baigti pokalbį su juo. Detaliau pasakyti, kada, kuriuo tiksliai laiku R. Ž. jai skambindavo ir ką jis sakydavo kiekvieno pokalbio metu, negali, tačiau R. Ž. kiekvieną kartą grasindavo ją nužudyti. Be to, 2013-02-17, apie 19 val. ji išgirdo garsiai beldžiant į buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, lango stiklą, o priėjusi prie lango, pamatė lauke stovintį R. Ž.. Jai priėjus prie lango, R. Ž., būdamas lauke, iškeikė ją necenzūriniais žodžiais, triukšmavo ir žodžiu pagrasino ją nužudyti, stipriai kumščiu daužė lango stiklą (stiklo neišdaužė). Bijodama, kad jis gali savo grasinimą įvykdyti, ji bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 apie tai pranešė policijai. Atvykęs policijos ekipažas R. Ž. išsivežė. 2013-02-21, apie 19 val., būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, vėl išgirdo stiprų beldimą į lango į stiklą, o priėjusi prie lango, vėl pamatė R. Ž., kuris kumščiu daužė į lango stiklą (ir tąsyk lango stiklo neišdaužė). Jis šaukė, kad ją užmuš, klausė, kodėl jo neįleidžia į butą, teigė, kad jis niekur iš čia neis, nes neturi, kur gyventi. Nelaukdama ir bijodama, kad jis gali savo grasinimą įvykdyti, ji telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į Petrašiūnų policijos nuovadą ir pranešė apie R. Ž. veiksmus. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir R. Ž. išsivežė. Tačiau 2013-02-22, apie 19 val. ar 20 val., būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, vėl išgirdo stiprų beldimą į lango stiklą, o priėjusi prie lango, vėl pamatė R. Ž., kuris kumščiu daužė į lango stiklą (ir tąsyk lango stiklo neišdaužė). Daužydamas į lango stiklą, jis vėl šaukė, kad ją užmuš, vadino necenzūriniais žodžiais. Ji bijojo, kad jis gali savo grasinimą įvykdyti, todėl apie tai pranešė policijai. Neatsimena, kokiu numeriu kvietė policijos pagalbą, tačiau netrukus atvykę policijos pareigūnai R. Ž. išsivežė. R. Ž. vėl atėjo 2013-02-24, apie 22 val. Vėl būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, išgirdo stiprų beldimą į lango stiklą, o priėjusi prie lango, vėl pamatė R. Ž., kuris rankos kumščiu daužė į lango stiklą (ir tąsyk lango stiklo neišdaužė). Jis vėl žodžiu keikė ją necenzūriniais žodžiais, vėl žodžiu pagrasino ją nužudyti, sakydamas „tu savo mirtim nemirsi“. Kadangi R. yra neprognozuojamo elgesio, ji tikrai realiai bijojo, kad jis gali savo grasinimą įvykdyti, todėl nelaukdama, vėl bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 apie tai pranešė policijai. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, tačiau, galimai pamatęs juos atvažiuojant (jis pasakė „jau atvažiuoja mentai“), R. Ž. atsitraukė nuo lango ir pabėgo nuo namo. Atvykus dviems policijos pareigūnams, vienas jų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, pildė kažkokius dokumentus apie įvykį, o kitas policijos pareigūnas, kaip ji suprato, sėdėjo policijos automobilyje (esant užgesintam varikliui ir šviesoms). Bute esant policijos pareigūnui, ji vėl išgirdo stiprų beldimą į langą ir greitai išbėgęs iš buto į lauką, minėtas policijos pareigūnas sulaikė R. Ž., kurį išsivežė. 2013-02-25, apie 6 val. ji vėl išgirdo garsų beldimą į lango stiklą, o priėjusi prie jo – pamatė R. Ž., kuris pasakė, kad į jos pašto dėžutę, esančią lauke, sumetė visus jam policijos siųstus šaukimus ir kad visas baudas, kurias jam paskirs policija, mokės ji pati. Jis ir vėl žodžiu jai pagrasino užmušiąs, tačiau dar pabuvęs kurį laiką lauke prie minėto buto langų, nuėjo, todėl tąsyk ji policijos nekvietė. 2013-02-25 ji surašė pareiškimą ir kreipėsi į Petrašiūnų policijos nuovadą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d., kadangi yra įsitikinusi, kad R. Ž. veiksmai jos atžvilgiu yra neteisėti. R. Ž. tiek telefonu, tiek ir tiesiogiai, būdamas lauke po buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, langais, ją terorizavo žodžiu, tiesiogiai ir netiesiogiai sakydamas, kad ją užmuš, grasino nužudyti. Ji tikėjo, kad jis tą padarys, kadangi anksčiau (2010-07-17) be priežasties yra naudojęs smurtą jos atžvilgiu, vėliau nevykdė teismo sprendimo, uždraudusio jam bendrauti su ja, o pastaruoju metu sistemingai grasina ją nužudyti, dėl ko ji nuolat jaučia įtampą, sutriko jos sveikata (padidėjo kraujospūdis), patiria diskomfortą būdama savo namuose. Dėl šių R. Ž. neteisėtų veiksmų jai padaryta moralinė žala. Turtinė ir fizinė žala jai nėra padaryta, civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 16-19). Be to, B. Ž. parodė, kad 2013-03-20, apie 7.30 val. jai einant į darbą iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini), paskambino R. Ž. ir, jai atsiliepus, ją užgauliojo, įžeidinėjo bei grasino ją nužudyti, sakydamas „tu ilgai negyvensi“, „sava mirtim nemirsi“, „aš tave nužudysiu“. Išgirdusi R. Ž. grasinimus, ji išjungė telefoną ir daugiau į jo skambučius neatsakinėjo. 2013-03-20, apie 20 val. išgirdo beldžiant į buto langus ir išgirdo, kaip jos buvęs sutuoktinis, garsiai šaukdamas ją įžeidinėja, plūsta necenzūriniais žodžiais bei žodžiu grasina ją nužudyti. Kadangi ateiti pas ją į butą jis neturi galimybės, tai kurį laiką pašūkavęs už lango, R. Ž. pasišalino. Tačiau po kurio laiko R. Ž. vėl grįžo prie namo ir, belsdamas į jos buto langus, vėl pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais ir jai grasinti. Taip su pertraukomis tęsėsi maždaug iki 23 val. Jis tai darydavo nuosekliai, laikas nuo laiko pasišalindamas, kad tuo atveju, jeigu ji iškviestų policijos pareigūnus, šie atvykę jo nerastų ir negalėtų sulaikyti. 2013-03-21, apie 6.40 val. R. Ž. vėl pradėjo jai skambinti bei, jai grįžus namo, apie 21 val. vėl atėjo ir daužydamas į jos buto langus, plūdo ją ir grasino nužudyti, Tai tęsėsi keletą valandų. Šio įvykio metu jokios materialinės žalos R. Ž. jai nepadarė, tačiau ji nukentėjo psichologiškai bei dėl nuolatinių jo grasinimų bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės (b.l. 33-34). Be to, B. Ž. parodė, kad 2013-03-22, apie 19.30 val. R. Ž. atėjo prie jos namų ir, negalėdamas įeiti į namo laiptinę, pradėjo daužyti jos buto langus ir ją įžeidinėti bei plūsti necenzūriniais žodžiais. Daužydamas į buto langus, R. Ž. grasino ją nužudyti, šaukdamas: „tu savo mirtim nemirsi“, „užmušiu tave ir nepadės nei tavo mentai“ ir panašiai. Kadangi jos buvęs sutuoktinis jai grasina ir psichologinį smurtą prieš ją naudoja ne pirmą kartą, todėl, bijodama jo grasinimų, ji paskambino ir apie įvykį pranešė policijai. Atvykę policijos pareigūnai jos buvusį sutuoktinį sulaikė (b.l. 45).
Aprašęs nukentėjusiosios B. Ž. parodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis sistemingu baugino nukentėjusiąją naudodamas psichinę prievartą.
Iš liudytojo K. T. parodymų, duotų bylos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. Jis girdėdavo, kaip R. Ž. grasindavo B.. Dėl R. Ž. elgesio jie rakindavo laiptinę, nes būdavo, kad šis laiptinėje sėdi. Kai paklausdavo R. Ž., ko jis sėdi, šis jam atsakydavo, kad laukia B., aiškindavo, kad ši su kažkuo būna, sakydavo, kad ją užmuš ir nusižudys pats. Taip pat jam teko matyti, kaip jis beldžia į B. buto langus, rėkauja. Jis mano, kad R. Ž. grasinimai B. yra realūs, nes vis dažniau R. Ž. kalba, kad ją nužudys ir nusižudys pats. Jis mano, kad įtakos tam turi ir besaikis alkoholio vartojimas. Pati kaimynė B. Ž. jam ne kartą pasakojo, kad R. Ž. jai grasina, ji ne kartą prašė pagalbos, kad jis užrakintų laiptinę, nes ji pati bijo išeiti iš buto. Mano, kad didžiausia žala yra padaryta kaimynei B. Ž., nes ji dėl R. Ž. elgesio yra įbauginta (b.l. 24).
Iš liudytojos A. K. parodymų, duotų bylos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji B. Ž., gyvenančią R.Kalantos g. 111-2, Kaune, pažįsta apie 30 metų, su ja bendrauja. Jai žinoma, kad B. 2009 metais išsiskyrė su savo sutuoktiniu R. Ž., nes jis dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus, smurtaudavo prieš B.. Kadangi ji būna (duomenys neskelbtini) bute, Kaune, kur prižiūri šio buto savininkės šunis, tai jai yra tekę girdėti R. Ž. grasinimus B. atžvilgiu. R. Ž. yra ir anksčiau grasinęs B., trankęs į langus, tačiau ji pati jo siautėjimus girdėjo nuo 2013-02-21. R. Ž. ateidavo girtas, daužydavo į langus, rėkaudavo, grasindavo B., kad jo gyvenimas baigtas ir jos taip pat nebus. Grasinimai B. Ž. yra nuolatiniai, realaus pobūdžio, kadangi R. Ž. ne kartą yra smurtavęs prieš B., buvo trenkęs jai plaktuku per galvą. Kiek jai yra žinoma, R. Ž. jau nebeturi kur gyventi, dažnai būna neblaivus, dėl to ir elgiasi neadekvačiai (b.l. 25-26, 36).
Iš liudytojo R. G. parodymų, duotų bylos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Patrulių rinktinės 3-čiojo būrio patruliu. 2013-02-17 dirbo kartu su 6-ojo būrio vyresniuoju patruliu M. R.. 2013-02-17 apie 20.20 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo radijo ryšiu gavo pranešimą apie tai, kad buvęs vyras iš kiemo pusės daužo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, langus. Nuvykus minėtu adresu, pamatė pirmajame namo aukšte pro pravirą langą žiūrinčią moterį, kaip vėliau nustatyta – B. Ž., o lauke, prie pat minėto lango stovėjo R. Ž., kurį jau pažįsta iš matymo, nes dažnai yra tekę važiuoti į iškvietimus, kuriuose jis buvo pažeidėjas. Matėsi, kad jie kalba. Vizualiai R. Ž. atrodė neblaivus – nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo sutrikusi koordinacija. Paklausus, kas nutiko, dėl ko ir kas kvietė policiją, B. Ž. paaiškino, kad policiją kvietė ji dėl savo neblaivaus buvusio sutuoktinio elgesio. Sakė, kad dabar su R. Ž. kalbėjo tik dėl to, kad iškvietus policiją, šis nepabėgtų, kaip jau yra ne kartą buvę. B. Ž. taip pat nurodė, kad pastaruoju laikotarpiu jos buvęs sutuoktinis R. Ž. ne kartą ateina pas ją prie namų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, beldžia į langus, ją persekioja ir terorizuoja, dėl to ji negali ramiai gyventi. Nepaisydamas jų, uniformuotų policijos pareigūnų akivaizdos, R. Ž. keikėsi necenzūriniais žodžiais B. Ž. atžvilgiu, plūdo ją, kad ši nuolat iškviečia jam policijos pareigūnus. Jis šūkavo, kalbėjo garsiai. Paklausus R. Ž., ar jis pirmą kartą čia atėjo, ko jis čia ateina, jeigu tuo adresu negyvena, pastarasis atsakė, kad jis čia ateina ne pirmą kartą, nes neturi kur eiti, daugiau nieko neaiškino. Remiantis B. Ž. paaiškinimu dėl R. Ž. elgesio, pastarasis buvo nuvežtas Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariatą . 2013-02-17 atvejis, kuomet jam teko vykti į iškvietimą adresu R.Kalantos g. 111, Kaune, ne pirmas. Anksčiau ne kartą vyko tuo adresu į analogiško pobūdžio iškvietimus. Vienais atvejais pavykdavo surasti R. Ž. įvykio vietoje, kitais – jis jau būdavo pabėgęs. Visais iškvietimų atvejais bendraujant su pranešėja apie galimą teisės pažeidimą – B. Ž., išsiaiškindavo, kad jos buvęs sutuoktinis ją terorizuoja, persekioja, neduoda ramiai gyventi, nuolat ateina prie jos namų, kuriuose jau nebegyvena, beldžia į buto langus. Visais iškvietimų, į kuriuos jis vyko adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, atvejais B. Ž. būdavo blaivi (b.l. 47).
Iš liudytojo Ž. C. parodymų, duotų bylos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis dirba Panemunės PK Viešosios policijos skyriaus Petrašiūnų policijos nuovadoje (toliau – Petrašiūnų PN). 2013-03-22 dirbo popietinėje pamainoje kartu su tos pačios nuovados postiniu D. Ž.. 2013-03-22 radijo ryšiu girdėjo Kauno apskrities VPK budėtojo pranešimą apie tai, kad prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune neblaivus buvęs vyras daužo langus. Nors budėtojas ir nenurodė galimo įtariamojo vardo ir pavardės, tačiau Petrašiūnų PN, kurios aptarnaujamoje teritorijoje yra šis namas, jis dirba jau daug metų, todėl suprato, kad galimai kalbama apie tame name bute Nr. 2 gyvenančios B. Ž. buvusį sutuoktinį R. Ž.. Taip pagalvojo todėl, kad tai jau ne pirmas atvejis, kai policijoje gaunami pranešimai apie panašaus pobūdžio jo veiksmus minėtu adresu. Budėtojas nurodė, kad pamačius įtariamąjį, būtina nedelsiant jį sulaikyti. Išgirdęs šį pranešimą, kartu su postiniu D. Ž. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau įtariamojo tuo metu ten nerado. Kadangi dirbo autopatrulyje, neradę įtariamojo nurodytoje vietoje, su postiniu D. Ž. apvažiavo aplinkinę teritoriją, tačiau važinėdami vis tiek įtariamojo nesurado. Apie 19.39 val. iš Panemunės PK budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune vėl atėjęs R. Ž. vaikšto aplink namą, beldžia į langus, naudoja psichologinį smurtą savo buvusios sutuoktinės B. Ž. atžvilgiu. Buvo netoliese, todėl nedelsiant nuvykę į įvykio vietą, netoli (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, kartu su postiniu D. Ž. pamatė R. Ž.. Tuo metu R. Ž. buvo ne prie pat (duomenys neskelbtini) Kaune, todėl atliekamų kokių nors neteisėtų veiksmų jis nematė. Paklaustas, ką veikia šioje vietoje, R. Ž. paburnojo, kad jo buvusi sutuoktinė vėl iškvietė policiją, tačiau nieko daugiau nekomentavo. Apie tai, kad netoli įvykio vietos sulaikė R. Ž. radijo ryšiu informavo Panemunės PK budėtoją, kurio nurodymu R. Ž. pristatė į šį komisariatą (b.l. 49)
Analogiškus parodymus davė kiti policijos darbuotojas D. Ž. (b.l. 50-51), A. B. (b.l.53), P. V. (b.l.54-55), N. Š. (b.l. 56).
Iš dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad iš kaltinamojo telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), daug skambinta nukentėjusiajai, kurios telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 67-74).
Aprašyti ir aptarti įrodymai patvirtina faktą, kad kaltinamasis padarė šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytą veiką, yra kaltas ir baustinas.
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas.
Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str.2 d., nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis sistemingai baugino nukentėjusiąją B. Ž. naudodamas psichinę prievartą.
Dėl bausmės.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažįsta kaltu ir gailisi nusikaltęs.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatoma.
Kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau yra teistas. Nusikaltimą padarė po to, kai atliko arešto bausmę, paskirtą už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam, atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, skirtina laisvės atėmimo bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d. sankcijoje. Laisvės atėmimo bausmės trukmė parenkama, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visetą bei į tai, kad jis neturi teistumo.
Daiktiniai įrodymai: mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6020“ ir SIM kortelė, saugomi Panemunės PK (kvitas BBB Nr. 033104), konfiskuotini kaip nusikaltimo priemonė ir nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str.). Du raktai, grandinėlė, saugomi Panemunės PK (kvitas BBB Nr. 033104), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini kaltinamajam R. Ž. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. -307 str.,
n u sprendžia:
R. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d., ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, R. Ž. prabūtą jį sulaikius ir paskyrus kardomąją priemonę suėmimą nuo 2013-03-22 iki 2013-05-03 ir nuo 2013-05-03 iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento, taip pat iki to momento, bet ne ilgiau kaip iki 2013-06-22, pratęsti kardomosios priemonės suėmimo terminą.
Daiktinius įrodymus: mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6020“ ir SIM kortelę, saugomus Panemunės PK (kvitas BBB Nr. 033104), konfiskuoti ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str.). Du raktus ir grandinėlę, saugomus Panemunės PK (kvitas BBB Nr. 033104), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam R. Ž. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str.).
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.