- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-11
- Bylos Nr.
- eI3-3960-279/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00080-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
- Atsakovas
- R. K.
- Pareiškėjas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui R. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Šalys į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėja, ir NMA) teismui pateikti prašymu prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsakovo R. K. (toliau – atsakovas) prieštaravimas, kuriame jis prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (abiem pusėm dalyvaujant) byloje gautas 2021 m. balandžio 14 d., t. y. jau po teismo posėdžio vykusio 2021 m. balandžio 13 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
NMA teismui paduotu prašymu prašo priteisti iš atsakovo 241,43 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas už pavėluotas grąžinti lėšas nuo 2020 m. spalio 12 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
NMA prašyme nurodė, kad NMA 2020 m. rugpjūčio 3 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas), kuriuo vadovaujantis atsakovas privalo grąžinti NMA susidariusią skolą. 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas atsakovui buvo išsiųstas 2020 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. raštas).
Teisme 2021 m. balandžio 14 d. gautas atsakovo prieštaravimas (prieštaravimas atsakovo surašytas 2021 m. balandžio 10 d.), kuriame atsakovas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos prašymu. Teismas atsakovo prieštaravimo nevertina, atsižvelgiant į tai, kad jis pateiktas ne laiku (atsakovas prieštaravimą turėjo pateikti iki 2021 m. kovo 1 d.). Pažymėtina ir tai, kad prieštaravimas byloje gautas jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės, teismui atidėjus teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad atsakovas 2017 m. birželio 6 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2017 m. Paraiška).
-26,13 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos.
-23,38 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama kompensacinė parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (didelio nepalankumo vietovės).
2017 m. pateikta paraiška buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – ir Taisyklės) ir Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonių ,,Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 (toliau – ir MPŪV taisyklės).
Taisyklių 3.11 papunktyje nustatyta, jog už laukus ar jų dalis, patenkančias į kontrolinius žemės sklypus (toliau – KŽS) bl3, bl9, kuriuose tinkamas paramai tiesioginėmis išmokomis skirti plotas yra prilygintas 0, pareiškėjai gali prašyti paramos už plotus pagal KPP priemones. Kas yra bl3 plotas, nustatyta Taisyklių 1.2.4 papunktyje („kontrolinis miškų žemės sklypas bl3 – tai sklypas, kurio didžiąją dalį užima miško žemė (miškai, medžių grupės, krūmynai). Šio KŽS remiamas plotas lygus 0, tačiau gali būti tinkamas paramai gauti pagal KPP priemones: „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“ ir „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“). Kas yra bl9 plotas nustatyta Taisyklių 1.2.5 papunktyje („kontrolinis mišrus žemės sklypas bl9 – tai sklypas, kurio didžiąją dalį užima žemės ūkiui nenaudojama žemė (pelkėtos teritorijos, karjerai, laikinai įmirkę plotai ir pan.). KŽS remiamas plotas lygus 0, tačiau gali būti tinkamas paramai gauti pagal KPP priemones: „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“ ir „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“.
Taisyklių 87 punkte nustatyta, kad „visi pareiškėjai privalo elektroniniu būdu įbraižyti deklaruojamų laukų ribas PPIS. Įbraižomi visi pareiškėjo naudmenų ir kiti plotai, už kuriuos jis prašo paramos, taip pat įbraižomi visi pareiškėjo valdomi naudmenų plotai, už kuriuos pareiškėjas nepageidauja gauti išmokų (kodai NEP ar TPN). Naudmenų laukų įbraižymai, kai jų ribos kerta KŽS, kurių GKODAS yra bl1b, bl2, bl3, bl6, bl9, yra negalimi tiesioginėms išmokoms gauti“.
Taisyklių 84 punkte nustatyta, kad „pareiškėjus patikrai vietoje ar nuotolinei patikrai atrenka Agentūra atsitiktinės atrankos ar rizikos analizės būdu. Prireikus gali būti skiriamos užsakomosios patikros. Agentūra neatlieka patikrų vietoje tuose KŽS ar jų dalyse, kurie patenka į einamųjų metų palydovinių ir (arba) ortofotografinių žemėlapių teritoriją, taip pat ŽŪIKVC atliktų KŽS tikslinimo darbų vietose“.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ŽŪIKVC) pateiktais duomenimis (informacinių sistemų duomenų inkorporavimo būdu, t. y. už pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą atsakingos institucijos ŽŪIKVC elektroniniu formatu (informacinių sistemų duomenų inkorporavimo būdu, t. y. ŽŪIKVC Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės KŽS_DR5LT duomenys buvo importuoti į NMA administravimo sistemą, nes ŽŪIKVC, vadovaujantis Taisyklių 85.3 papunkčiu, patikslina KŽS_DR5LT)), nustatyta, jog Atsakovas deklaravo didesnį plotą (už kurį prašoma tiesioginių išmokų) nei tas, kuris buvo nustatytas įvardytiems KŽS ir apima paramai netinkamų KŽS bl3, KŽS bl9 plotą, kuris išsamiai nurodytas 2020 m. birželio 3 d. skolos sprendime.
Nustatytas neteisingo deklaravimo atvejis, kai laukai (už kuriuos prašoma tiesioginių išmokų), įbraižyti išmokoms skirtame KŽS bl1, apima ir paramai netinkamus KŽS bl3, bl9 plotus, kurie nebuvo dirbami / prižiūrimi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimo ,,Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimo, paskyrimo“ 3.1.1 papunkčiu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimo ,,Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės įgyvendinimą, paskyrimo“ 3.1 papunkčiu ŽŪIKVC yra atsakingas už pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą.
Vadovaujantis Taisyklių 82.11 papunkčiu, NMA, gavusi visus reikiamus duomenis (aukščiau aptarta, kad gauti duomenys iš ŽŪIKVC), apskaičiuoja galutinę išmokos sumą.
Pažymėtina, kad atsakingai institucijai ŽŪIKVC perdavus patikslintus Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės KŽS_DR5LT duomenis (pripažinus paramai netinkamus plotus kaip paramai tinkamus), NMA pareiškėjų paraiškas peržiūri pakartotinai.
Žemesnės instancijos teismas
NMA, nustačiusi, kad atsakovui buvo išmokėta didesnė parama negu priklauso, vadovaudamasi Taisyklių 95 punktu, kuriame nurodyta, kad NMA turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikra vietoje tada. kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas, peradministravo atsakovo 2017 m. Paraišką.
Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemonės, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės) 7.1.1 bei 7.1.3 papunkčiuose nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą. Negrąžinus skolos laiku pradedamos skaičiuoti palūkanos.
Atsakovui, per nustatytą terminą negrąžinus nurodytos paramos, nuo skolos skaičiuojamos palūkanos. Palūkanų, susijusių su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, skaičiavimo tvarka apibrėžiama Reglamento Nr. 809/2014, 7 straipsnyje.
Atsižvelgdama į tai, NMA 2020 m. rugpjūčio 3 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriuo vadovaujantis atsakovas privalo grąžinti NMA susidariusią 241,43 Eur skolą.
NMA 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas atsakovui buvo išsiųstas 2020 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriame buvo nurodyta, kad negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos, bus pradėtos skaičiuoti 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Palūkanos atsakovui skaičiuojamos nuo 2020 m. spalio 12 d. Palūkanos skaičiuojamos vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, buvo konstatuota, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku; būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžinimo taisyklių 4 punktas), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžinimo taisyklių 17 punktas). Minėtoje LVAT nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje neginčijant sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, šis paramos gavėjo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir nenuginčytu, todėl jo pagrįstumas nėra vertintinas. Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo nustatyta tvarka ir terminais neskundė, todėl jis yra galiojantis.
Bylos medžiaga patvirtina, kad NMA apie priimtą sprendimą atsakovą informavo nepažeisdama Grąžintinų lėšų taisyklių nustatyto termino. Aplinkybių, numatytų Grąžintinų lėšų taisyklėse, kurioms esant, administruojančioji institucija nepradeda arba nebetęsia grąžintinų lėšų susigrąžinimo procedūros, byloje nenustatyta. Taip pat byloje nėra nustatyta ir jokių kitų aplinkybių, kurių pagrindu atsakovas būtų atleistas nuo susidariusio įsiskolinimo dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo. Todėl pareiškėjai iš atsakovo priteistina prašymu teismui prašoma priteisti išmokėtos paramos suma bei 5 procentų metinės palūkanos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Prašymą patenkinti.
Priteisti pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 288739270, iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 241,43 Eur (du šimtus keturiasdešimt vieną eurą 43 ct) susidariusią skolą dėl gautų išmokų bei 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2020 m. spalio 12 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Priteistos grąžintinos lėšos ir palūkanos mokamos į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. LT207300010084024685, „Swedbank", AB, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtis – nurodant 2020 m. rugpjūčio 12 d. rašto numerį – (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.