- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-04
- Bylos Nr.
- 1-738-598/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23003-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- M. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
dalyvaujant prokurorei A. K., kaltinamajam M. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenis neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenis neskelbtini), teistas:
1. 2019 m. liepos 18 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d., 64¹ str. 1d. 50 (MGL) 2500 Eur bauda. Bausme atlikęs, baudą sumokėjęs 2020 m. liepos 30 d.
2. 2021 m. gegužės 31 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1d.- 6 mėn. viešųjų darbų bausme. Bausmę atlikęs, 2021 m. gruodžio 29 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;
3. 2021 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 str. 2 d., 284 str. 1 d., 63 str. 1d., 2d., 5d. 1p. 64¹ str. 1d.- 40 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1d. arešto bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesiams. 2021 m. gruodžio 27 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi panaikintas 2021 m. gruodžio 2 d. teismo nuosprendžiu paskirtos 40 parų arešto bausmės vykdymo atidėjimas. 2022 m. rugpjūčio 24 d. paleistas atlikus arešto bausmę. Teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. M. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2024 m. birželio 17 d., apie 14.30 val., būdamas bute, adresu (duomenis neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – mama V. M., pakėlęs ją nustūmė, dėl ko pastaroji nukrito ant grindų, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai V. M. dešinio blauzdikaulio lūžimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmai M. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p.
Be to jis, artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2024 m. birželio 17 d., apie 14.30 val., būdamas bute, adresu (duomenis neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – tėvu E. M., metu, netrukus po jo panaudoto fizinio smurto nukentėjusiosios V. M. atžvilgiu, bandžiusiam ją apginti E. M., jis alkūniniu metaliniu ramentu tyčia sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam E. M. į krūtinę, rankas ir dešinę koją, ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam E. M. poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus krūtinėje, abiejose rankose ir dešinėje kojoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmai M. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Kaltinamasis M. M. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2024 m. birželio 17 d. dieną (duomenis neskelbtini), tėvų bute, įvyko žodinis konfliktas tarp jo ir tėvo. Tėvas pradėjo priekaištauti, o jis įsižeidė. Tokiai jo reakcijai įtakos turėjo tai, kad jis buvo neblaivus. Konflikto pradžioje mamos namuose nebuvo. Kai grįžo mama, konfliktas tebesitęsė, jis norėjo eiti pas tėvą į kambarį, mama stovėjo tarpduryje. Mama nenorėjo, kad jis eitų į kambarį, todėl jis pakėlė (pastūmė) mamą ir pastatė į kitą vietą. Mama išsyk pasiguodė, kad jai skauda koją ir atsisėdo į fotelį, o tėvas į jį metė ramentu ir pataikė į petį. Jis tuo pačiu ramentu tėvui sudavė apie keturis kartusį įvairias kūno vietas nesitaikydamas. Po to išėjo į lauką. Netrukus grįžo, atvyko Policija ir GMP. Neginčija, kad buvo neblaivus, nes atėjo pas tėvus išgėręs alaus ir būdamas pas tėvus gėrė brendį, be to vartoja antidepresantus, visa tai ir galėjo iššaukti neadekvatų pyktį. Sodros ieškinį pripažįstą, sudarė susitarimą, kad jį padengti dalimis. Dėl padarytų veikų gailisi.
Be kaltinamojo M. M. parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Nukentėjusioji V. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodymais, parodė, kad M. M. yra jos sūnus, kuris gyvena atskirai. E. M., gim. (duomenis neskelbtini) yra jos sutuoktinis. 2024 m. birželio 17 d. apie 10.00 val. ji svečiavosi pas sūnų M. namuose. M. gėrė alų. Pokalbio metu ji jam užsiminė, kad tėvas (E. M.) neužveda automobilio. M. pasisiūlė pagelbėti, tačiau ji paprieštaravo sakydamas, kad tėvas nenori, kad jis ateitų pas juos ir jiems padėtų. Kiek pabuvusi ji išėjo ir nuėjo į parduotuvę. Netrukus ji sulaukė M. skambučio, kas jis atėjęs pas juos į namus. Ji sugrįžusi namo matė, kad M. yra tėvo kambaryje, jie kalbėjosi. Ji pastebėjo, kad M. yra susierzinęs, jis sakė, kad padėjo tėvui, o pastarasis jam priekaištauja. Ji M. pasiūlė eiti į virtuvę. Jis su savimi turėjo trauktinės ,,Starka" buteliuką. Virtuvėje M. pasidarė kokteilį bei vieną kokteilį padarė ir jai. Ji šiek tiek išgėrė, jie virtuvėje kalbėjosi. E. visą laiką buvo savo kambaryje, nes jis sunkiai vaikšto ir pas juos į virtuvę neatėjo. E. kambaryje barėsi ant M. o M. nenusileido ir atsikirtinėjo atgal. Tarp jų vyko žodinis konfliktas, tačiau jie buvo atskirose patalpose. Pamačiusi, kad bręsta konfliktas tarp M. ir E., ji sudėjo sūnui daiktus, prašė jo išeiti. Ji nuėjo iki E. kambario uždaryti durų, tuo metu atėjo prie jų M., todėl ji užstojo kambario duris, kad neįleisti įpykusio M.. Tada M. atidarė E. kambario duris, ir rankomis suėmęs ją, jeigu neklysta, už pažastų, pakėlė į viršų maždaug 50 cm, kad ją patrauktų nuo durų , ir pastatė ant grindų. Ji nesitikėjo, kad jis taip greitai ją paleis ir suklupo ant grindų. Pajautė dešinėje kojoje stiprų skausmą. Staigiai atsisėdo ant kambaryje buvusio pufo. E. pamatęs, kad M. ją pakėlė į orą, metė į M. ramentą. Ar E. ramentu pataikė, M. ji nepastebėjo, kadangi pati pasijautė blogai ir jautė kojos skausmą. Po to kai E. metė ramentą į M., M. pasiėmė tą ramentą ir juo sudavė tėvui. Kiek matė, M. tėvui sudavė apie 4 kartus ir pateikė į kairę ranką ir petį ar krūtinės dalį. Ar M. E. ramentu pateikė į kojas, nematė. Po suduotų smūgių, M. išėjo į virtuvę, o E. iškvietė policiją ir medikus. M. pasakė, kad sulauks policijos ir pasakys kaip viskas įvyko, nes jie jį tokiam elgesiui išprovokavom. Atvykę policijos pareigūnai M. išsivežė į komisariatą. Atvykę greitosios pagalbos medikai dėl galimo kojos lūžio ją išvežė į ligoninę. jai buvo diagnozuotas dešinės kojos blauzdikaulio lūžis, ji buvo operuojama. M. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. M. ją sužalojo netyčia. M. turi psichologinių problemų, lankosi pas gydytojus, vartoja antidepresantus, tačiau kartais vartoja ir alkoholį, o tuomet jis tampa agresyvus ir piktas (1 t., b. l. 107-110; 111-114).
Nukentėjusysis E. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodymais, parodė, kad 2024 m. birželio 17 d. apie 14.00 val. iš anksto nepranešęs į svečius, atėjo sūnus M. M.. Sūnų į namus įleido, nes manė, kad iš parduotuvės grįžo žmona. Atėjęs į svečius M. pasakė, kad jis iš mamos sužinojo, kad jam reikia pagalbos. Jis asmeniškai M. pagalbos neprašė. M. kalbėjo nerišliai, todėl suprato, kad M. yra neblaivus. M. atsinešė alkoholio butelį "Starka". Sugrįžus į namus žmonai, M. su ją nuėjo į virtuvę. Jis suprato, kad M. virtuvėje vartoja alkoholį, nes girdėjo, kaip jis įkyriai siūlė išgerti ir motinai. Jis girdėjo kaip M. virtuvėje necenzūriniais žodžiais vadina motiną, todėl liepė jai kviesti policiją, nes numanė, kad M. žodinio konflikto metu gali pradėti smurtauti fiziškai. Tai išgirdęs M. atėjo pas jį į kambarį. M. buvo nusiteikęs agresyviai, pradėjo mėtyti kambaryje esančius daiktus. Išgirdusi konfliktą, į kambarį atėjusi žmona bandė jį užstoti, sakydama M., liautis. Žmona, užstojo duris bandydama į kambarį neįleisti M.. M. suėmęs ją už rūbų ir pakėlęs nuo grindų ją metė, po ko žmona nukrito ant grindų. Gindamas žmoną jis bandė suduoti M. metaliniu ramentu, tačiau M. atėmęs iš jo ramentą ėmė juo jį mušti suduodamas jam į įvairias kūno vietas. Jis jautė fizinį skausmą, buvo sužalotas. Apie įvykį jis pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Iki atvykstat policijai, M. vaikščiodamas bute jiems grasino. Atvykę policijos pareigūnai M. sulaikė. Jis buvo apžiūrėtas įvykio vietoje atvykusių medikų, tačiau į gydymo įstaigą jis vykti atsisakė. Jis su M. nebebendrauja dėl pastovių nesutarimų, konfliktų. M. yra problematiško elgesio, išgėręs alkoholio tampa agresyvus. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 66-69; 70-73;74-75).
Liudytoja G. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra policijos pareigūnė, 2024 m. birželio 17 d. buvo tarnyboje apie pietus, tikslaus laiko nepamena, buvo gautas pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą buto duris atidarė vyras, kaip vėliau nustatė- M. M.. Bute be jo dar buvo: E. M. ir V. M.. M. jiems pasisakė, kad tarp jo ir tėvo įvyko žodinis konfliktas, tėvas jį įžeidinėjo, o mama tėvą užstojo, todėl jis (M. M.) pastūmė mamą ir ji nukrito, o tėvui jis sudavė du kartus metaliniu ramentu. M. M. akcentavo, kad smūgių jis mamai nesudavė. M. M. alkotesteriu buvo nustatytas neblaivumas. Į pagalbą jiems atvyko kitas ekipažas. Kolega V. K. nuėjo į butą pas nukentėjusiuosius, o ji dar kurį laiką užtruko pildydama dokumentus tarnybiniame automobilyje. Po to ji atėjo į butą, kuriame jau buvo atvykę greitosios pagalbos medikai. E. M. sakė, kad sūnus jį sumušė metaliniu ramentu, kad juo smūgiavo jam į įvairias kūno vietas. Ant E. M. kūno - kojų, rankų, krūtinės objektyviai buvo matomi sužalojimai: kraujosruvos ir kraujuojančios žaizdos. Prie nukentėjusiojo E. M. lovos buvo metalinis alkūninis ramentas, kuris buvo sulinkęs. V. M. pasakė, kad sūnus ją pakėlė ir numetė ant grindų, pastaroji net parodė kokiu būdu sūnus ją suėmė abejomis rankomis pakėlė į viršų ir staiga paleido. V. M. skundėsi dešinės kojos skausmu, ant jos objektyvių sužalojimo žymių nesimatė. Nepamena, kad kuris nors iš nukentėjusiųjų būtų sakę, kad M. M. smaugė V. M.. Ant V. M. kaklo smaugimo žymių nesimatė. M. M. nuolat kartojo, kad jis motinai smūgių nesudavė, o ją tik pastūmė, o tėvui sudavė ramentu. M. M. nurodė, kad norėjo juo paauklėti. Suprato, kad M. M. kalbėjo apie savo tėvus, kad juos norėjo paauklėti. M. M. buvo pristatytas į policijos komisariatą, V. M. išvežta į ligoninę, o E. M. liko namuose, nes atsisakė vykti į gydymo įstaigą (2 t., b. l. 3-6).
Liudytojas V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra policijos pareigūnas ir 2024-06-17 buvo tarnyboje. Dienos metu, tikslaus laiko nepamena, buvo gautas pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą, buto duris atidarė vyras, kaip vėliau buvo nustatyta M. M.. Bute buvo M. M. tėvai - tėvas E. M. ir mama V. M.. M. M. pasakė, kad jis susiginčijo su tėvu. Kambaryje buvęs E. M. ėmė šaukti sakydamas, kad sūnus jį sumušė ramentu. Kilo šioks toks triukšmas, todėl M. M. pasikvietė į laiptinę, kur jis ėmė pasakoti kas įvyko bute. M. M. sakė, kad pradžioje tėvas jį įžeidinėjo, bet jis nekreipė į tai dėmesio, bet vėliau kilo žodinis konfliktas, o šio konflikto metu mama užstojo tėvą ir jis (M. M.) pastūmė savo mamą, ji dėl to nukrito. M. M. teigė, kad jis mamai smūgių nesudavė, o tėvui sudavė metaliniu ramentu du kartus. M. M. buvo nuvestas į tarnybinį automobilį neblaivumo patikrinimui. Į pagalbą atvyko kitas ekipažas, kurie liko lauke su M. M., o jis (V. K.) sugrįžo į butą, nes atvyko greitosios pagalbos medikai. Bute aiškinosi įvykio aplinkybes. Paklausus kas įvyko, E. M. paaiškino, kad sūnus M. M. atėjo nekviestas, neva padėti, tačiau jis sūnaus jokios pagalbos neprašė. E. M. nurodė, kad sūnus su žmona (V. M.) buvo virtuvėje, ten vartojo alkoholį ir tada jis (E. M.) pradėjo bartis su sūnumi. Sūnus atėjo į jo (E. M.) kambarį, kur konfliktas tęsėsi. Tada V. M. norėjo užstoti E. M., bet M. M. suėmė ją (lyg už pečių ir metė ant grindų. Po to M. M. atėmė iš tėvo ramentą ir juo ėmė smūgiuoti jam (E. M.) į įvairias kūno vietas. Ant E. M. kūno buvo matomi objektyvus sužalojimai – ant rankų, kojų, krūtinės buvo kraujosruvos ir kraujuojančios žaizdos. E. M. parodė ramentą, kuriuo sūnus jį mušė. Tai buvo metalinis ramentas, jis buvo sulankstytas. E. M. sakė, kad sūnus smaugė motiną, bet V. M. tai paneigė. Jis (V. K.) apžiūrėjo V. M. kaklą, jokių objektyvių smurto žymių nesimatė. Paklausus V. M. kas vyko bute, ji paaiškino, kad tėvas su sūnumi, o ji norėjo užstoti E. M., tuomet sūnus- M. M. ją pakėlęs numetė ant grindų, dėl to ji parkrito. Ji net parodė, kaip sūnus sugriebė rankomis ją pakėlė viršų ir staiga paleido. V. M. skundėsi dešinės kojos skausmu. Medikai apžiūrėjo E. M. ir V. M.. E. M. atsisakė vykti į gydymo įstaigą, o V. M. buvo pristatyta į Jonavos ligonę, kur jai buvo konstatuotas kojos lūžis. M. M., vadovaujantis LR BPK 140 str., buvo laikinai sulaikytas ir patalpintas į areštinę (2 t., b. l. 9-12).
Kauno apskr. VPK Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos G. M. Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatoma, kad gauta duomenų, kad 2024 m. birželio 17 d. apie 14.32 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), sūnus- M. M., būdamas neblaivus, suduodamas ramentu, smurtavo prieš E. M. ir padarė jam sužalojimus, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus. M. M., taip pat, smurtavo prieš savo motiną – paėmė ją už drabužių, pakėlė ją ir metė ant grindų dėl ko ji susitrenkė dešinę koją (1t., b. l. 1-4).
Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (dėl E. M. sužalojimo) nustatoma, kad E. M., paaiškino, kad 2024 m. birželio 17 d. apie 14.32 val. bute, adresus (duomenys neskelbtini), Jonava, sūnus- M. M., būdamas neblaivus, smurtavo prieš jį ir padarė jam sužalojimus. M. M., paėmęs ramentą, sudavė jam daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus. M. M., taip pat, smurtavo prieš savo motiną – paėmė ją už drabužių, pakėlė ją ir po to, numetė ant grindų, dėl ko ji susitrenkė dešinę koją. E. M. konstatuoti sužalojimai: kraujuojančios žaizdos kairės ir dešinės rankų dilbiuose ir dešinėje kojoje ties čiurna, kraujosruvos kairėje plaštakoje ir krūtinės kairėje pusėje. Smurtu įtariamas asmuo akivaizdžiai neblaivus (1 t., b. l. 18-21).
Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (dėl V. M. sužalojimo) nustatoma, kad V. M., paaiškino, kad 2024 m. birželio 17 d. apie 14.32 val. bute, adresus (duomenys neskelbtini), sūnus M. M., būdamas neblaivus, smurtavo prieš ją ir jos vyrą E. M.. M. M., konflikto metu, ramentu sudavė E. M. daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, taip jį sužalodamas. Taip pat, M. M. suėmė ją už drabužių, pakėlė ją ir po to, numetė ant grindų, dėl ko ji susitrenkė dešinės kojos kelią. V. M. objektyviai matomų sužalojimų nekonstatuota. Smurtu įtariamas asmuo akivaizdžiai neblaivus (1 t., b. l. 22-25).
Įvykio apžiūros protokolu nustatoma, kad 2024 m. birželio 17 d. apžiūrėta įvykio vieta – butas esantis adresu (duomenys neskelbtini). Butas dviejų kambarių. Nuo įėjimo kairiau esančiame kambaryje, šalia lovos yra metalinis ramentas, kuris yra sulenktas. Apžiūros metu fotografuota. Apžiūros metu paimtas metalinis ramentas (1 t., b. l. 26-35).
Daiktų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas iš įvykio vietos paimtas metalinis ramentas. Ramentas aliuminis, alkūninis apie 120 cm. Nuo ramento apačios, 34 cm aukštyje yra įlenkimas. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 36-41).
Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK RS tyrėjo V. K. tarnybiniu pranešimu dėl V. M. sužalojimo nustatoma, kad telefonu susisiekus su Jonavos ligoninės priėmimo skyriaus gydytoju dėl nukentėjusiosios V. M., gauta duomenų, kad V. M. yra lūžęs dešinės kojos blauzdikaulis, reikalinga operacija, ji pervežama į LSMUL Kauno klinikas (1t., b. l. 42-43).
Policijoje registruojamų įvykių registro išrašo duomenimis 2024 m. birželio 17 d. 14.32 val. pranešėjas informuoja, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sūnus elgiasi agresyviai, mėto daiktus, puola ant pranešėjo ir jo žmonos, pranešėjui sužalota ranka ir koja. Pokalbio metu girdisi konfliktas (1t., b. l. 44-50).
Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas (išklausytas) pranešimo ( į BPC ) garso įrašas. Kad garso įraše girdima, jog pranešėjas sako: užpuolė, rankas, kojas sulaužė, nežinau. Sūnus sudaužė viską. Rankas sudaužė su mano ramentais. Nežinau ar lūžus, nelūžus. Reikia gydytoją pakviest ir viską.“ „...ir žmonai per kojas, per visur.“ Pokalbio metu fone girdisi konfliktas (1t., b. l. 51-53).
Kitų objektų apžiūros protokolais nustatoma, kad apžiūrėti vaizdo įrašai užfiksuoti policijos pareigūnų mobiliomis vaizdo kameromis tvirtinamomis prie tarnybinės uniformos. Vaizdo įrašuose 2024-06-17 užfiksuota į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Bute esantis M. M. sako, jog susiginčijo ir kvietė policiją. M. M. su policijos pareigūnais išeina į laiptinę ir jiems paaiškina kad jį tėvas įžeidinėjo, žemino, bet joks konfliktas nevyko, tuo metu jai jis su mama buvo virtuvėje, išgėrinėjo. Po to, žodis po žodžio ir kilo konfliktas. M. M. nurodo, kad jis mamą pastūmė, tačiau jokių smūgių jai nesudavė, o tėvui porą kartų jis tvojo su aliumine lazda (ramentu) ir viskas. Bute esantis E. M. sako, kad sūnus jį sumušė. Į butą atvykę greitosios pagalbos medikai apžiūri E. M., ant jo kūno matosi sužalojimai (koja, kairė ranka, krūtinės sritis). E. M. atsisako vykti į gydymo įstaigą. E. M. sako, kad sūnus smaugė motiną ir jis dėl to su lazda sūnui tvojo ir tuomet sūnus- M. M. pradėjo jį mušti „baladot“. V. M. paaiškina, kad sūnus nekenčia tėvo, žodis po žodžio ir įvyko konfliktas ji pasako: „aš užstojau ir tada“ parodo, kad sūnus ją abiem rankomis pakėlė į viršų ir staiga nuleido ant grindų. Sūnus jai netrenkė, jos nesmaugė, tik ją pakėlęs į viršų ją numetė. Vėliau M. M. paaiškina sakydamas : „ją ( mamą) stumtelėjau, kad įeiti, ir jam ( tėvui) porą kartų su aliumine lazda tvojau“. M. M. sako: „nenoriu užmušt, noriu tik paauklėti“ (1 t., b. l. 54-56; 57-59).
Asmens apžiūros protokolu nustatoma, kad 2024 m. birželio 17 d. nukentėjusiajam E. M. sutikus buvo atlikta jo kūno apžiūra. Apžiūros protokole konstatuota, kad ant E. M. kūno objektyviai matomi sužalojimai: ant kairės krūties matoma hematoma, ant kairės rankos, dilbio srityje, matomos dvi hematomos, viena jų su kraujuojančiomis žaizdomis, ant dešinės rankos, dilbio srityje, matoma hematoma su kraujuojančia žaizda, ant dešinės kojos, žemiau čiurnos, matoma kraujuojanti žaizda, o virš jos – dar viena kraujuojanti žaizda. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 85-91).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad V. M. konstatuota dešinio blauzdikaulio lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku 2024 m. birželio 17 d. Sužalojimas galėjo būti padarytas veikiant trauminiam poveikiui nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimuisi Dešinio blauzdikaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiu (1 t., b. l.154-156).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad E. M. greitoji medicinos pagalba konstatavo poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus krūtinėje, abiejose rankose ir dešinėje kojoje. Detalesnio sužalojimų pobūdžio, lokalizacijos ir skaičiaus nenurodyta. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais. Pagal pateiktus duomenis objektyviai pasisakyti apie traumos aplinkybes ir laiką negalima, tačiau prieštaravimo užduotyje nurodytam traumos laikui ir aplinkybėms nėra. Nurodyta, kad sužalojimų yra keturiose atskirose kūno srityse, iš to seka, kad būta bent keturių atskirų traumuojančių kontaktų. Pagal pateiktus duomenis sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 103-104).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis nustatoma, kad 2024 m. birželio 17 d. 14.45 val. M. M. nustatytas 1,65 promilių neblaivumas, 2024 m. birželio 17 d. 14.50 val. E. M.- blaivus- nustatytas 0,00 promilių; 2024 m. birželio 17 d. 14.52 val. V. M. nustatytas 0,10 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 78-79).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių sužalojamas artimas giminaitis ar šeimos narys. Analizuojant komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota).
Abi nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė prieš šeimos narius. Asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad kaltinamasis ir nukentėjusieji ir kaltinamasis yra šeimos nariai.
Byloje ištirtais įrodymais yra besąlygiškai nustatyta, kad kaltinamasis sužalojo mamą V. M. Sužalojimas yra žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Kaltinamasis tyčia tarpusavio konflikto metu pakeldamas ir nustumdamas nukentėjusiąją, dėl ko ji nukrito, ją sužalojo. V. M. konstatuota dešinio blauzdikaulio lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku 2024 m. birželio 17 d. Sužalojimas galėjo būti padarytas veikiant trauminiam poveikiui nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimuisi Dešinio blauzdikaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiu (1 t., b. l.154-156). Kaltinamasis neabejotinai suvokė tokios savo veikos pavojingumą, suvokė, kad gali sukelti sunkias pasekmes, nesunkiai sutrikdyti nukentėjusios sveikatą, kad gali kilti gyvybei pavojingi sužalojimai, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Jo tyčia neapibrėžta, nekonkretizuota. Smurtaudamas jis galėjo numatyti įvairius padarinius. Surinktais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ištirtais įrodymais įrodyta, kad M. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Teismas konstatuoja, kad byloje ištirtais įrodymais besąlygiškai įrodyta, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo veika kvalifikuota teisingai ir jis baustinas.
BK 140 straipsnio 2 dalyje kriminalizuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas jį sužalojant ar trumpam susargdinant ir tai padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Kaltinamasis kaltės neneigia. Nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą.
Neabejotinai tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys, jis įrodytas byloje surinktais įrodymais. Kaltinamasis tyčia suduodamas ne mažiau keturių trauminių smūgių E. M., jį sumušė. E. M. konstatavo poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus krūtinėje, abiejose rankose ir dešinėje kojoje. Detalesnio sužalojimų pobūdžio, lokalizacijos ir skaičiaus nenurodyta. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais. Pagal pateiktus duomenis objektyviai pasisakyti apie traumos aplinkybes ir laiką negalima, tačiau prieštaravimo užduotyje nurodytam traumos laikui ir aplinkybėms nėra. Nurodyta, kad sužalojimų yra keturiose atskirose kūno srityse, iš to seka, kad būta bent keturių atskirų traumuojančių kontaktų. Pagal pateiktus duomenis sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 103-104). Kaltinamasis smurtaudamas prieš tėvą, suvokė savo veiksmų pasekmes ir jų norėjo, taip elgėsi vedinas pykčio. Surinktais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ištirtais įrodymais įrodyta, kad M. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas konstatuoja, kad byloje ištirtais įrodymais besąlygiškai įrodyta, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo veika kvalifikuota teisingai ir jis baustinas.
Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pareiškė valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (2 t. b. l. 33-38). Nukentėjusiajai V. M. dėl kaltų M. M. veiksmų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji buvo laikinai nedarbinga nuo 2024 m. birželio 17 d. iki 2024 m. rugsėjo 16 d., jai priskaičiuota ir išmokėta 3574,92 Eur ligos pašalpa, kuri regreso tvarka priteistina ieškovo naudai iš atsakovo. Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 str. 1, 3 d.). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (6.280 str. 1 d.). Pagal žalos atsiradimo metu galiojusio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. M. M. padarė apysunkį ir nesunkų tyčiniu nusikaltimus (LR BK 11 str.), veikos baigtos. Kaltinamasis iki šių nusikalstamų veikų padarymo teistas tris kartus, teistumas neišnykęs (3 t. b. l. 6-12), administracine tvarka baustas: 2020 m. kovo 2 d. pagal LR ANK 488 str. 2 d., 2020 m. rugsėjo 1 d. pagal LR ANK 484 str. 2 d., 2021 m. vasario 25 d. pagal LR ANK 488 str. 2 d., 2021 m. vasario 15 d. pagal LR ANK 45 str. 4 d., 2022 m. spalio 11 d. pagal LR ANK 488 str. 1 d., 2023 m. balandžio 21 d. pagal LR ANK 115 str. 1 d. (3 t. b. l. 22-27). VŠĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre lankosi nuo (duomenys neskelbtini) (3 t. b. l. 30-31)
Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs į tai, kad jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, dalinai atlygino žalą ir susitarė dėl žalos atlyginimo, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgtina į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą M. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė.
BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018). Teismas mano, jog M. M. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam M. M. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo M. M. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus, įpareigojant kaltinamąjį M. M. – per visą bausmės atlikimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas).
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai – 2 vnt. CD kompaktinių diskų – paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos, metalinis alkūninis ramentas - sunaikintinas.
Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos nepakeistos, o pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,
n usprendžia:
M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nubausti jį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4 dalimis bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1,2 dalimi paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. M. atidėti 2 (dvejiems) metams.
Įpareigoti M. M. - per visą bausmės atlikimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. birželio 17 d. 14:45 val. iki 2024 m. birželio 18 d. 12:52 val.
Priteisti iš M. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, įstaigos kodas 188677437, buveinės adresas A.Mickevičiaus g. 42, Kaunas, 3574,92 (tris tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 92 cnt) žalos atlyginimui regreso tvarka už išmokėtą ligos pašalpą.
Iki bausmės vykdymo pradžios palikti kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – 2 vnt. CD kompaktinius diskus – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, metalinį alkūninį ramentą - sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje apeliaciniu skundu.
Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.