Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-20 · Administracinė byla Nr. I-10422-821/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-20
Bylos Nr.
I-10422-821/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03964-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
E. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-10422-821/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03964-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, viešame posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau ir Lukiškių TI-K), priteisti 4500 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b.l. 1-7) nurodo, kad nuo 2014 m. spalio 20 d. iki 2015 m. kovo 12 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K. Nors Lukiškių TI-K vidaus tvarkos taisyklės ir Higienos norma 76:1999 numato, kad laisvės atėmimo vietose vienam asmeniui kameroje turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv.m., tačiau nurodytu laikotarpiu kamerose Nr. 186, 197, 304, 157, 337, 297 ir 337 buvo du-trys asmenys, nors kamerų plotas apie 8 kv.m., todėl nustatyta norma buvo viršyta net kelis kartus. Pažymi, kad būdamas mažesnėje erdvėje nei numato minimalūs reikalavimai jautė baimę, nerimą, emocinę depresiją, pažeminimą, stresą ir kitus nepatogumus, kurie neigiamai įtakojo dvasinę pusiausvyrą, dėl to sutriko miegas, jaučia nuolatinę depresiją, tarp suimtųjų dažai kildavo konfliktai.

Pažymi, kad kamerose būdavo tik dvi kėdės, o suimtųjų keturi. Be to, kamerose nėra sąlygų džiovinti skalbinius, taip pat trūko spintelių maisto produktams susidėti. Dėl nurodytų pažeidimų ir vietos kamerose stokos pareiškėjas negalėjo ruoštis teismo posėdžiams, rašyti laiškų, valgyti. Tokios laikymo sąlygos yra žiaurios ir prilygsta kankinimui. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, pablogėjo sveikata, padidėjo nervinė įtampa, sutriko visavertis gyvenimas sumažėjo socialiniai įgūdžiai, pasitikėjimas savimi, bendravimo galimybės. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patirtą neturinę žalą, atsižvelgdamas į tai, kad Lukiškių TI-K praleido penkis mėnesius, įvertino 4500 EUR.

Atsiliepimas

Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K, atsiliepimu (b.l. 13-18) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime ir pranešime dėl duomenų pateikimo (b.l. 13-18) nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2014-10-20 iki 2015-03-12. Atsakovės atstovas taip pat pateikė duomenis kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiškėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju, nurodė pareiškėjo išvykimo iš Lukiškių TI-K laikotarpius.

Pažymėjo, kad pareiškėjas savo reikalavimus grindžia netekusia galios Lietuvos higienos norma 79:1999, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo nustatyta. Reikalavimas, kad vienam asmeniui kameroje turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv.m. nustatytas 2010-05-05 Kalėjimų direktoriaus įsakymu V-124. Pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K tam tikrais laikotarpiais visiškai atitiko vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimus.

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Tačiau skaičius nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nuteistieji, kurie įstaigoje palikti atlikti ūkio darbus. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką.

Paaiškina, kad visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai įrengtos didesnės ar mažesnės lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Tačiau kamerų plotas pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ir kitų baldų.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovės atstovas pateikė duomenis apie patalpų vėdinimą, sanitarinių mazgų įrengimą, švaros palaikymą kamerose, buitinių graužikų naikinimo ir profilaktikos darbus.

Pažymėjo, kad skundas grindžiamas pareiškėjo samprotavimais, nusiskundimai bendro pobūdžio. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu, siekiant nesąžiningai pasipelnyti valstybės sąskaita. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla.

Posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nuo 1979 metų pablogėjo regėjimas, serga tuberkulioze. Dėl laikymo sąlygų pažeidimų Lukiškių TI-K planavo kreiptis dėl invalidumo grupės nustatymo. Šiuo metu invalidumo grupė jam nenustatyta.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio datą, vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l. 84).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo (suėmimo vykdymo) sąlygų Lukiškių TI-K, laikotarpiu nuo 2014-10-20 iki 2015-03-12.

Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2014-10-22 ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 117, kurios plotas - 7,31 kv.m. (2 asmenys kameroje). 2014-10-23 perkeltas į kamerą Nr. 186, kurios plotas - 7,94 kv.m. (2 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje pareiškėjas buvo laikytas iki 2014-11-30 (kameroje laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 3 iki 4), 2014-12-01 išvyko į Anykščių areštinę.

2014-12-03 atvyko iš Anykščių areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, kurios plotas - 7,45 kv.m. (1 asmuo kameroje). 2014-12-04 perkeltas į kamerą Nr. 197, kurios plotas - 7,94 kv.m., joje buvo laikytas iki 2015-01-07 (kameroje laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 2 iki 4). 2015-01-08 perkeltas į kamerą Nr. 157, kurios plotas - 7,94 kv.m. (1 asmuo kameroje). Laikotarpiu 2015-01-09 -2015-01-11 buvo laikytas toje pačioje kameroje (3 asmenys kameroje). 2015-01-12 išvyko į Utenos areštinę.

2015-01-19 atvyko iš Utenos areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112A, kurios plotas - 7,28 kv.m. (1 asmuo kameroje). 2015-01-20 perkeltas į 7,68 kv.m. ploto kamerą Nr. 288, (2 asmenys kameroje) ir tą pačią dieną į kamerą Nr. 114, plotas - 7,31 kv.m. (1 asmuo kameroje). 2015-01-21 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 304, kurios plotas - 8,11 kv.m., (2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 304 pareiškėjas buvo laikytas 2015-01-22 – 2015-01-25 (laikomų asmenų kameroje skaičius svyravo nuo 2 iki 3). 2015-01-26 perkeltas į 7,69 kv.m. kamerą Nr. 337, kurioje buvo laikytas iki 2015-02-08 (laikomų asmenų skaičius svyravo nuo 3 iki 4). 2015-02-09 išvyko į Utenos areštinę.

2015-02-11 atvyko iš Utenos areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 113, kurios plotas - 6.43 kv.m. (1 asmuo kameroje). 2015-02-12 perkeltas į kamerą Nr. 337, kurios plotas - 7,69 kv.m. (2 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje pareiškėjas laikytas iki 2015-02-24 (laikomų asmenų skaičius svyravo nuo 2 iki 4). 2015-02-25 išvyko į Utenos areštinę.

2015-03-02 atvyko iš Utenos areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, kurios plotas - 7,28 kv.m. (1 asmuo kameroje). 2015-03-03 perkeltas į 7,65 kv.m. ploto kamerą Nr. 327 (2 asmenys kameroje) ir tą pačią dieną į kamerą Nr. 297, kurios plotas - 8,08 kv.m. (2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 297 pareiškėjas laikytas iki 2015-03-11 (laikomų asmenų skaičius svyravo nuo 2 iki 3). 2015-03-12 išvyko į Panevėžio areštinę.

Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1222/2013).

Nuo 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu (2014-10-22 – 2015-03-12), su trumpais išvykimais į kitas tardymo įstaigas, buvo laikytas 125 dienas, iš jų - 98 dienas pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus kameros plotas tenkantis vienam asmeniui (pareiškėjui teko 1,98 – 2,69 kameros ploto). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjui nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą (sulaikymo vykdymą) kamerose, kuriose jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3,6 kv.m).

Pareiškėjo teigimu, kamerose trūko kietojo inventoriaus – baldų sėdėti (suolų, kėdžių), todėl nebuvo galimybių vienu metu valgyti visiems kameroje esantiems suimtiesiems, tekdavo valgyti atšalusį maistą, dėl pirmumo sėsti prie stalo kildavo konfliktai. Trūko spintelių maisto produktams laikyti.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas kaip suimtasis, ginčo santykiams aktualios Kamerų įrengimą reglamentuojančios Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176. Eksploatavimo taisyklių 14.6-14.8 punkte numatyta, kad tardymo izoliatorių kameroje privalo būti prie grindų pritvirtintos metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Atsakovės atstovo teigimu, visose kamerose yra stalai, suolai, lentynos maisto produktams, higienos priemonėms susidėti. Tačiau dėl mažų kamerų ploto ne visada yra galimybių įrengti papildomų spintelių, taburečių ir kitų baldų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad sulaikymo vykdymo metu pareiškėjui teko gyventi perlipdytose kamerose, tikėtina, jog tuo metu kamerose galėjo trūkti ir tam tikro inventoriaus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina ir iš to, kad kamerose nėra sąlygų džiovinti skalbinius.

Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 64 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Švariais lovos skalbiniais ir rankšluosčiais laisvės vietose laikomus asmenis aprūpina laisvės atėmimo vietos įstaiga (Higienos norma HN 76:2010 63 punktas). Teisę suimtiesiems ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus numato ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalis. Pažymėtina, kad Visuomenės sveikatos centras 2015-01-16 patikrinimo metu nustatė, jog lovos skalbiniai, rankšluosčiai, nuteistųjų/sulaikytųjų asmeniniai drabužiai skalbiami Lukiškių TI-K esančioje skalbykloje, vieną kartą per savaitę (b.l. 46-49). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą pripažintina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoms pareiga įrengti kamerose skalbinių džiovyklas teisės aktuose nenumatyta, o suimtieji ir nuteistieji turi galimybę skalbinius skalbti ir džiovinti tam skirtose patalpose – laisvės atėmimo vietose įrengtoje skalbykloje.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo (sulaikymo vykdymo) sąlygų Lukiškių TI-K, pablogėjo jo sveikata, tačiau to nedetalizavo ir kaip pasireiškė sveikatos pablogėjimas nenurodė. Posėdžio metu paaiškino, kad pablogėjo regėjimas, serga tuberkulioze, ketino kreiptis dėl nedarbingumo (invalidumo) nustatymo. Taip pat pripažino, kad paminėti sveikatos sutrikimai (ligos) prasidėjo 1979 metais, dėl invalidumo grupės nustatymo nesikreipė, šiuo metu ji nenustatyta. Bylos duomenimis, pareiškėjas būdamas Lukiškių TI-K į dėl pablogėjusios sveikatos į Lukiškių TI-K sveikatos priežiūros tarnybą ir Laisvės vietų atėmimo ligonę nesikreipė (b.l. 12a, 19). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad šioje byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjo sveikata būtų pablogėjusi dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui jo laikymo Lukiškių TI-K metu (2014-10-20 – 2015-03-12 su trumpais išvykimais į kitas tardymo įstaigas) 98 dienas nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, buvimo perpildytose kamerose metu tikėtinai trūko tam tikro inventoriaus. Aplinkybė, kad pareiškėjas laikymo Lukiškių TI-K metu galėjo jausti neigiamus dvasinius išgyvenimus, jausti, kad tokiu būdu nėra gerbiamas jo žmogiškasis orumas, yra pakankama išvadai, kad pareiškėjas patyrė neturtinės žalos. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjo laikymas pažeidžiant nustatytus reikalavimus sukėlė jam sveikatos sutrikimų, tačiau atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir minimalaus vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, sukėlė jam dvasinių kančių bei nepilnavertiškumo jausmą. Kamerų perpildymas trukdė naudotis bet kokiu privatumu kasdieniniame gyvenime, tai savaime buvo traumuojanti patirtis ir sumenkino pareiškėjo žmogiškąjį orumą, sukėlė pareiškėjui diskomfortą ir psichologinę kančią. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju teisės aktų reikalavimus atitinkančių sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus ir sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytą vienam asmeniui skiriamą minimalų gyvenamąjį plotą, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

Atsižvelgiant į visas pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K aplinkybes, įvertinusi nurodyto pažeidimo trukmę, nustatytų laikymo sąlygų pažeidimų pobūdį ir mastą, pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus, tai, kad nėra duomenų, jog tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 4500 EUR suma yra aiškiai per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Nustatyto pažeidimo atveju, pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į suėmimo vykdymo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę (98 dienos iš 125 dienų per beveik penkis mėnesius) ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, pareiškėjui nepateikus įrodymų, jog tai neigiamai įtakojo jo sveikatą, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teismas daro išvadą, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma būtų 490 EUR.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsniu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo E. A. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 490 EUR (keturis šimtus devyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Iveta Pelienė