Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-3744-562/2012

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-11-28
Bylos Nr.: I-3744-562/2012
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01818-2012-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Rosita Patackienė
Pareiškėjas: A. K.
Atsakovas: Valstybinės energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos
Trečiasis asmuo: Valstybinės energetikos inspekcijos Klaipėdos teritoriniam skyriui, S. V.
Advokatai: Algis Krušna

Kategorijos

16.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-3744-562/2012(Proceso Nr. 3-61-3-01818-2012-6)Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, dalyvaujant pareiškėjui A. K., jo atstovui advokatui Algiui Krušnai, atsakovės atstovui Vidui Vanagui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Valstybinės energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinės energetikos inspekcijos Klaipėdos teritoriniam skyriui, S. V. dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2012-05-11 įsakymą Nr. 1P-40 ,,Dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiajam inžinieriui inspektoriui A. K. tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (b. l. 1-6).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovė ginčijamu įsakymu pripažino, kad jis, valstybės tarnautojas, padarė tarnybinį nusižengimą, ir paskyrė tarnybinę nuobaudą - pastabą. Įsakymas priimtas atsižvelgiant į Komisijos padarytas išvadas, kad tarnybinį nusižengimą padarė neinformuodamas pareiškėjos S. V., jog nenagrinės jos 2012-02-14 skundo, taip pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytą pavyzdingumo principą, Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 3 ir 4 dalis bei kitas išvadose nurodytas teisės normas. Komisija nesurinko visų įrodymų, patvirtinančių tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, jo kaltę, netikrino paaiškinimuose nurodytų aplinkybių. Išvadose nenurodyti konkretūs duomenys, kuriais grindžiama kaltė, nenurodyta kaltės forma. Išvados grindžiamos vienpusiškais įrodymais, nevertinant ir neatsižvelgiant į realias faktines aplinkybes. Kartu su 2012-04-18 pranešimu apie tarnybinį nusižengimą jam nebuvo pateikta turima informacija apie tarnybinį nusižengimą. Komisija neteisingai išaiškino ir taikė kai kurias savo išvadose nurodytas materialinės teisės normas. Paaiškino, kad šių metų vasario 17 d. Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas V. A. el. paštu be jokios rezoliucijos (įgaliojimų, nurodymų) persiuntė jam skyriuje neužregistruotą elektroniniu būdu gautą pareiškėjos S. V. skundą be elektroninio parašo ir spaudo apie jo gavimo datą ir registracijos numerio. Vadovaujantis Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje energetikos inspekcijoje prie Energetikos ministerijos tvarkos, patvirtintos Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininko 2011 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 1V-83 (toliau - Tvarka), nuostatomis, šiuo konkrečiu atveju sprendimą dėl pareiškėjos S. V. skundo nagrinėjimo/nenagrinėjirno, taip pat administracinės procedūros pradėjimo/nepradėjimo turėjo priimti Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas V. A. ir ją informuoti apie priimtą sprendimą. Skyriaus vedėjas V. A., persiųsdamas jam pareiškėjos S. V. el. laišką, nesuteikė jam jokių įgaliojimų, priešingai, nei teigia Komisija savo išvadose. Pareiškėjos S. V. el. laišką, kaip tam tikrą informaciją, persiuntė UAB „Litesko“ filialui „Palangos šiluma“, kuris tiesiogiai atsakingas už tiekiamos šilumos energijos kokybės reikalavimų laikymąsi. Su pareiškėja S. V. jis nebendravo. Pagal Tvarkos 23 punktą ir pareigybės aprašymą jis nėra atsakingas už Inspekcijos Klaipėdos teritoriniame skyriuje gautos korespondencijos registravimą. UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ raštas Nr. 4.3-99 buvo įregistruotas 2012-04-12 ir tą pačią dieną skyriaus vedėjo V. A. rezoliucija jam buvo pavesta atlikti patikrinimą. Patikinimą atliko ir surašė 2012-04-24 nurodymą UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ Nr. 14-72 dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo. Komisija, priimdama išvadas, nenagrinėjo, kada minėtas UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ raštas iš tikrųjų buvo gautas ir nesant patikimų įrodymų, padarė tik prielaidas, kad rašto nepateikė registruoti ir neatliko laiku patikrinimo. Nesutinka, kad nesiėmė priemonių inicijuoti kaltų asmenų administracinės atsakomybės klausimą, kad turėjo apie tai informuoti Palangos miesto savivaldybės administraciją, mano, kad veikė pagal savo turimus įgaliojimus. Pagal Inspekcijos viršininko 2011-02-17 įsakymą Nr. IV- 20 raštai savivaldybėms ir kitoms valstybės institucijoms siunčiamos tik su inspekcijos viršininko žinia ir parašu. Taip pat negali sutikti su Komisijos išvadomis dėl tarnybinio nusižengimo padarinių: nesutinka, kad nuo 2012-02-23 iki 2012-04-12 dėl jo neveikimo nebuvo atliktas patikrinimas daugiabučiame name, esančiame Saulėtekio g. 12, Palangoje. Komisija nesurinko įrodymų, kad UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ 2012-02-23 raštas Nr. 4.3-99 iš tikrųjų tą dieną buvo gautas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinės energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 40-42) nurodė, kad Inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjas V. A., pareiškėjui persiųsdamas S. V. el. laišką, įpareigojo pareiškėją pateikti pasiūlymą dėl administracinės procedūros pradėjimo ar nepradėjimo. Pareiškėjas turėjo pateikti pasiūlymą S. V. skundą nagrinėti arba nenagrinėti, tačiau jokių pasiūlymų nepateikė. Atsižvelgiant į Tvarkos 23 punkto nustatą, kad visi prašymai ir skundai, gauti tiesiogiai iš asmens ar persiųsti kitų institucijų, atsiųsti paštu, faksu ar elektroniniu būdu, jų gavimo dieną registruojami atitinkamame Inspekcijos dokumentų registre pagal Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisykles, patvirtintas Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118, ir Inspekcijos dokumentacijos planą bei kompiuterinėje laikmenoje, pareiškėjas privalėjo gautą elektroninį laišką perduoti registruoti atsakingam asmeniui, tačiau šios pareigos neįvykdė. Apie pareiškėjui išsiųstą UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ 2012-02-23 raštą Nr. 4.3-99 sužinojo, kai gavo S. V. 2012-03-28 skundą ir ėmė aiškintis aplinkybes, kodėl į ankstesnį jos skundą nebuvo reaguojama. Atsižvelgiant į S. V. 2012-03-28 skundą, pareikalavus iš pareiškėjo buvo gautas UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ 2012-02-23 raštas Nr. 4.3-99 ir skubos tvarka pareiškėjui pavesta atlikti tyrimą. Pareiškėjas UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ pasirašytą 2012-02-23 raštą Nr. 4.3-99 gavo dar 2012-02-23, tačiau neperdavė jo registruoti Klaipėdos teritorinio skyriaus atsakingam asmeniui. Prižiūrėtojas UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ 2012-02-23 atsakyme Nr. 4.3-99 pripažino faktus dėl blogos šildymo kokybės, tačiau pareiškėjas nesurašė administracinių teisės pažeidimų protokolo. Pareiškėjas 2012-04-24 nurodyme Nr. 14-72 konstatavo teisės aktų pažeidimus, tačiau netaikė administracinės atsakomybės pažeidimus padariusiems asmenims. Pareiškėjas neįvykdė savo pareigos taikyti administracinę atsakomybę nei tada, kai gavo elektroninį UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ 2012-02-23 raštą Nr. 4.3-99, nei vėliau, kai tą patį raštą gavo iš Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 38-39) išdėstė argumentus, nurodytus atsakovės atsiliepime.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį pranešta tinkama.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. V. su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 68-69) nurodo, kad pareiškėjas atvirai meluoja teismui, teigdamas, kad su ja nebendravo. Pareiškėjas su ja bendravo per jos sutuoktinį Kazį Vainorą. Nesulaukus iš pareiškėjo atsakymo į skundą bendravimas telefonu vyko intensyviai ir ne kartą. Pareiškėjas demonstruodamas nepagarbą ir aroganciją informavo, kad skundo net nežada nagrinėti ir pats keletą kartų siūlė tokį jo elgesį apskųsti, ką ji ir padarė. Pareiškėjas sąmoningai neatliko savo pareigų, suprato galimus padarinius dėl pareigų neatlikimo. Nesąžiningo ir piktybiškai veikiančio pareigūno teisės negali būti ginamos, o paskirta tarnybinė nuobauda yra akivaizdžiai per švelni.

Trečiasis suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos 2012-05-11 įsakymą Nr. 1P-40 ,,Dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiajam inžinieriui inspektoriui A. K. tarnybinės nuobaudos skyrimo“.

Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai : pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008 ir kt.).

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – VTĮ).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas A. K. ginčo laikotarpiu dirbo Inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiuoju inžinieriumi inspektoriumi ( A lygio 12 kategorija) (b.l.13). Taigi pareiškėjas savo tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, kitais įstatymais, vykdyti pareigas, nustatytas VTĮ 15 straipsnyje. VTĮ 28 straipsnis nustato darbdaviui (VTĮ 2 straipsnio 14 dalis) prievolę patraukti valstybės tarnautojus už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn. Šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia tarnybinį nusižengimą kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės. Įstatymo 29 straipsnis pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti. VTĮ 30 straipsnyje nustatyti šių nuobaudų skyrimo terminai ir tvarka, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintoje Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkoje (toliau -Tvarka). Pagal minėto VTĮ straipsnio ir Tvarkos nuostatas, nuobaudų skyrimo procedūra – būtina, o ji pati ir jos priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas (Tvarkos 5 punktas), kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai -įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti motyvuotoje išvadoje. Nors Valstybės tarnybos įstatymo ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkoje nėra konkrečios normos, reglamentuojančios tyrimo eigą, tačiau teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą apie tokių reikalavimų tarnybiniam tyrimui įtvirtinimą (VTĮ 29–30 straipsniai, Tvarkos 3-10 punktai). Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina jį kvalifikuoti, nurodant Valstybės tarnybos įstatymo straipsnį, dalį, punktą, nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo dieną, tarnautojo, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formą, nusižengimo padarinius, taip pat ir siūlomą konkrečią nuobaudą. Tokie išvados reikalavimai suformuluoti Tvarkos 10 punkte. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies nuostatą, tarnybinės nuobaudos skyrimo metu privaloma atsižvelgti kaltę, padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Atsižvelgiant į tai, kad įsakymas skirti nuobaudą gali būti skundžiamas teismui, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, privalo ištirti ir įvertinti ne tik valstybės tarnautojo, kuriam skirta ši nuobauda, veiką, bet ir darbdavio ir jo įgaliotų tirti pažeidimą asmenų veiksmus dėl teisės normų, reglamentuojančių nuobaudos skyrimo procedūrą, tinkamo taikymo, todėl visi įstatymo nustatyti reikalavimai, į kuriuos darbdavys, skirdamas nuobaudą privalo atsižvelgti, turi atspindėti administraciniame akte dėl nuobaudos skyrimo.

VTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama įstaigos vadovo, tiesioginio valstybės tarnautojo vadovo iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Detaliau šios procedūros pradžią reglamentuoja Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos 3-6 punktai, pagal kuriuos tarnybinį tyrimą atlieka vienasmeniškai už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kolegialus organas – komisija, tačiau nė vienam iš jų nesuteikta teisė pradėti tyrimą savarankiškai, tam jie turi turėti oficialų įstaigos vadovo pavedimą – įpareigojimą - pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir tas įpareigojimas (komisijos sudarymas) turi būti duodamas ne vėliau kaip per 3 dienas, gavus informaciją apie valstybės tarnautojo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Pagal Tvarkos 7 punktą už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo (šios tvarkos 5 punkte nurodytais atvejais - komisija) per 3 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo dienos (šios tvarkos 5 punkte nurodytais atvejais - nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo dienos) privalo surašyti pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pagal šios tvarkos priedą ir taip informuoti valstybės tarnautoją, įtariamą padarius tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikti jam turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą. Pažymėtina, kad šios teisės normos imperatyvios, jokių alternatyvų nenumatyta ir įstaigos vadovui, ir tiriantiems nusižengimą asmenims.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcija 2012-04-06 gavo S. V. skundą, kuriame ji prašo įvertinti Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus šilumai A. K. elgesį, atliekant tarnybines pareigas tiriant skundą (b. l. 49).

Inspekcijos 2012-04-11 įsakymu 1V-34 buvo sudaryta komisija ištirti vyriausiojo inžinieriaus - inspektoriaus A. K. galimai padarytą tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip iki 2012-05-04 pateikti išvadą apie tyrimo rezultatus (b. l. 60).

Komisija, vykdydama Inspekcijos viršininko pavedimą įvertinti ir pateikti išvadas dėl Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiojo inžinieriaus - inspektoriaus A. K. galimo tarnybinio nusižengimo atitekant pareiškėjos S. V. elektroniniu paštu gauto skundo tyrimą ir įvertinusi S. V. 2012-02-14 ir 2012-03-28 skundus, A. K. 2012-04-24 ir 2012-04-06 paaiškinimus, 2012 -05-04 surašė išvadas (b. l. 43-45). Komisija pripažino, kad valstybės tarnautojas A. K. padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. neinformuodamas pareiškėjos S. V., kad nenagrinės jos 2012-02-14 skundo, pažeidė VAĮ 3 str. 2 d. 8 p. nustatytą pavyzdingumo principą, Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 3 ir 4 dalis, Nuostatų 10.4, 10.5, 10.6 p., vidaus tvarką reglamentuojančių Taisyklių 23 p., pareigybės aprašymo 7.2 p. ir 7.3 p.

Ginčui aktualaus Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 3 d. nustatyta, kad skundai, kuriuose nenurodytas asmens vardas, pavardė ar pavadinimas, adresas arba asmens nepasirašyti, viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjami. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai skunde nenurodyta jokių asmens kontaktinių duomenų. To paties straipsnio 4 d. nustatyta, jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui.

Inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininko 2011 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 1V-83 patvirtintos Tvarkos 23 p. nustatyta, kad visi prašymai/skundai, gauti tiesiogiai iš asmens ar persiųsti kitų institucijų, atsiųsti paštu, faksu ar elektroniniu būdu, jų gavimo dieną registruojami atitinkamame Inspekcijos dokumentų registre pagal Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisykles, patvirtintas Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 (Žin., 2011, Nr. 88-4230), ir Inspekcijos dokumentacijos planą bei kompiuterinėje laikmenoje.

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1-63 (Žin., 2011, Nr. 33-1588) patvirtintų Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatų (toliau - Nuostatai) 10 p. nustatytos Inspekcijos vykdomos funkcijos, iš kurių: nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, paskirstymo, tiekimo patikimumą bei vartojimo efektyvumą (10.4. p.); kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos įrenginių atitiktį ir atlieka jų techninės būklės patikrinimą užbaigus jų montavimo, paleidimo ir derinimo darbus (10.5. p.); kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytų energijos kokybės reikalavimų (10.6. p.).

Pareigybės 7.2 p. nustatyta kontroliuoti energetikos objektų, šilumos, įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, šilumos energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, paskirstymo, tiekimo bei vartojimo efektyvumą bei duoti nustatytos formos nurodymus pašalinti pastebėtus nukrypimus; 7.3 p. nustatyta atlikti norminiais teisės aktais nustatytų šilumos energijos kokybės reikalavimų kontrolę.

Kaip vienu iš pažeidimų komisija nurodė, kad A. K., gavęs S. V. skundą, nutarė skundo nenagrinėti, tačiau apie tai neinformavo S. V.. Komisija nustatė, kad S. V. pateikė elektroniniu paštu 2012-02-14 nepasirašytą skundą dėl patalpų šildymo kokybės ir prašė įvertinti teikiamų šildymo paslaugų kokybę ir priimti Inspekcijai įstatymo deleguotas priemones. Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas V. A., 2012-02-14 gavęs S. V. skundą, elektroniniu paštu persiųsdamas jį A. K., įgaliojo jį priimti sprendimą dėl pareiškėjos skundo nagrinėjimo. A. K., vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, nutarė pareiškėjos 2012-02-14 skundo nenagrinėti, tačiau apie tokį savo sprendimą pareiškėjos neinformavo.

Pareiškėjas paaiškinime komisijai nurodė, kad 2012-02-17 elektroniniu paštu gavo persiųstą S. V. elektroniniu laišku parašytą skundą dėl blogo kambarių (duomenys neskelbtini)-6 šildymo. Šį laišką persiuntė UAB „Litesko“ filialui „Palangos šiluma“. Vėliau telefonu skambino neprisistatęs vyriškis ir reikalavo atsakymo į minėtą skundą. Atsakė, kad skundams yra keliami Viešojo administravimo įstatyme nustatyti reikalavimai, paaiškino, kad kilusias problemas pirmausia reikia spręsti su namo valdytoju ir šildymo sistemų prižiūrėtoju, teikti jiems raštiškus paklausimus ir gauti raštiškus atsakymus. Vyriškis kalbėjo labai emocingai, grasino (b. l. 50).

Inspekcijai 2012-04-24 pareiškėjas pateikė dar vieną paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodė, kad gautame persiųstame elektroniniame laiške, įvardintame skundu dėl šildymo kokybės, nebuvo nurodyta, kad šis laiškas (skundas) skirtas Inspekcijai. Jis nebuvo pasirašytas elektroniniu parašu (duomenys neskelbtini), kaip nustatyta teisės normose. Elektroninių laiškų elektroniniu adresu gauna įvairių ir negali traktuoti, kad jie skirti Inspekcijai. Jis, kaip Inspekcijos vyriausias inžinierius - inspektorius, nėra įpareigotas Inspekcijos skyriaus vardu priimti skundus ir pradėti jų administracines procedūras, gautą elektroninį laišką persiuntė UAB „Litesko“ filialui „Palangos šiluma“. Administracinė procedūra dėl elektroninio laiško nebuvo pradėta. Administracinė procedūra buvo pradėta dėl UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ 2012-02-23 rašto Nr.4.3-99, kuris registruotas Klaipėdos teritoriniame skyriuje 2012-04-12. Esant skyriaus vedėjo vizai, 2012-04-13 pagal tikslinį 2012-04-13 pavedimą Nr. 14-72, jis atliko daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, kuriame gyvena S. V., priežiūros atlikimo atitiktį galiojantiems teisės aktams. Raštas, adresuotas Klaipėdos teritorinio skyriaus inspektoriui A. K., nėra oficialus raštas, adresuotas Inspekcijai, nes Klaipėdos teritorinis skyrius iš filialo „Palangos šiluma“ jokių dokumentų oficialiai neprašė. Tai liudija, kad rašte nurodoma neįvardinto laiško gavimo data, bet nėra jo numerio. Šio rašto spausdinto originalo su originaliu parašu Klaipėdos teritorinis skyrius nėra gavęs(b. l. 47-48).

Vertinant komisijos išvadas, pažymėtina, kad ji turi atlikti išsamų tarnybinio nusižengimo tyrimą ir pateikti motyvuotą išvadą, t.y. būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodyti tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl jo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kt. reikšmingas VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje ir Tvarkos 10 punkte nurodytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta, todėl 2012-05-04 tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada neatitinka šių reikalavimų, kadangi remiantis ja negalima padaryti kategoriškos išvados, jog nurodyti faktai atsirado dėl pareiškėjo kaltės.

Minėtos Tvarkos 23 p. nustatyta, kad visi prašymai/skundai, gauti tiesiogiai iš asmens ar persiųsti kitų institucijų, atsiųsti paštu, faksu ar elektroniniu būdu, jų gavimo dieną registruojami atitinkamame Inspekcijos dokumentų registre pagal Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisykles, patvirtintas Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 (Žin., 2011, Nr. 88-4230), ir Inspekcijos dokumentacijos planą bei kompiuterinėje laikmenoje. Tvarkos 24 p. nustatyta, kad asmenų prašymus/skundus registruoja atsakingi Inspekcijos darbuotojai: Inspekcijoje – Inspekcijos sekretorius, kai prašymas/skundas pateikiamas per Inspekcijos teritorinį skyrių – Inspekcijos teritorinio skyriaus sekretorius. Pagal Tvarkos 27 p. ant prašymo/skundo dedamas spaudas, kuriame įrašoma gavimo data ir registracijos numeris. Tvarkos 29 p. nustato, kad asmens prašymas, pateiktas elektroniniu būdu ir pasirašytas elektroniniu parašu, prilyginamas prašymui raštu. Tvarkos 29.6 p. nustatyta, kad prašymai, pateikti elektroniniu būdu nesilaikant Tvarkos 29.4 punkte nustatyto reikalavimo (identifikuoti elektroninį parašą ir prašymą pateikusį asmenį) nenagrinėjami, jeigu Inspekcijos viršininkas, Inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjas ar jo įgaliotas asmuo nenusprendžia kitaip. Sprendimas nagrinėti (nenagrinėti) įforminamas užrašant rezoliuciją ant prašymo. Pagal Tvarkos 30 p. Inspekcijoje užregistruoti asmenų prašymai/skundai perduodami Inspekcijos viršininkui arba jo pavaduotojui pagal kompetenciją bei šioje Tvarkoje nustatytą tvarką. Inspekcijai per teritorinius skyrius pateikti ir teritoriniuose skyriuose užregistruoti asmenų prašymai perduodami skyriaus vedėjui, nesant vedėjo – pavaduotojui arba darbuotojui, laikinai einančiam skyriaus vedėjo pareigas, jei skyriaus vedėjo pavaduotojo etato nėra. Tvarkos 31 p. nustato, kad Inspekcijos viršininkas, jo pavaduotojas (pagal kompetenciją), teritorinių skyrių vedėjai (ar jų pavaduotojai) per 3 darbo dienas ant prašymo/skundo užrašo rezoliuciją ir pradeda administracinę procedūrą. Rezoliucijoje trumpai nurodoma, koks skyrius ar tarnautojas turi nagrinėti keliamus klausimus, gali būti nurodomas užduoties įvykdymo terminas, jei jis nustatomas trumpesnis, nei nustatyta šioje Tvarkoje. Pagal Yvarkos 33 p. Inspekcijoje užregistruoti prašymai/skundai, dėl kurių vykdytojais paskirti Inspekcijos teritoriniai skyriai, elektroniniu būdu perduodami tų skyrių sekretoriams. Skyrių sekretoriai, gavę pranešimą apie persiųstą prašymą/skundą, atspausdina šį prašymą/skundą su jo priedais ir perduoda jį skyriaus vedėjui. Pagal skyriaus vedėjo rezoliuciją suformuluojamos užduotys, įrašomi vykdytojai – inspektoriai, kiti pareigūnai ir toliau veikiama šios Tvarkos 34 p. ir Tvarkos IV dalyje nurodyta tvarka.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas V. A. 2012-02-17 el. paštu persiuntė pareiškėjui elektroniniu būdu gautą S. V. skundą (b. l. 51). Pažymėtina, kad šis elektroniniu paštu gautas laiškas registruotas nebuvo. Minėta, kad Tvarkos 29.6 p. nustatyta, kad prašymai, pateikti elektroniniu būdu nesilaikant Tvarkos 29.4 punkte nustatyto reikalavimo (identifikuoti elektroninį parašą ir prašymą pateikusį asmenį), nenagrinėjami, jeigu Inspekcijos viršininkas, Inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjas ar jo įgaliotas asmuo nenusprendžia kitaip. Sprendimas nagrinėti (nenagrinėti) įforminamas užrašant rezoliuciją ant prašymo. Ginčo atveju duomenų, patvirtinančių, kad sprendimas dėl skundo nagrinėjimo (nenagrinėjimo) buvo įformintas skyriaus vedėjo rezoliucija, nėra pateikta. Byloje taip pat nėra duomenų, kad buvo suformuluota pareiškėjui užduotis dėl pateikto S. V. skundo. Pareiškėjas nurodo, kad skyriaus vedėjas V. A., persiųsdamas elektroninį laišką, nesuteikė jam jokių įgaliojimų. Tačiau atsakovas šių duomenų, reikšmingų kaltės klausimui nustatyti, nevertino bei esančių prieštaravimų nepašalino. Pažymėtina, kad pareiga nustatyti pažeidimą bei įrodyti pažeidimo sudėties elementus tenka atsakovui. Todėl vien teisės normų nurodymas ir jų turinio (kuriuose įtvirtinti bendro pobūdžio elgesio standartai) nurašymas tarnybinio nusižengimo kvalifikacijoje, nedetalizuojant ir tinkamai neatskleidžiant visų būtinų pažeidimo sudėties elementų, negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei atsirasti. Minėta, kad, pagal VTĮ 2 straipsnio 12 punkte pateiktą tarnybinio nusižengimo apibrėžimą, būtinas tokio nusižengimo elementas – valstybės tarnautojo kaltė, t.y. tarnautojas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Todėl nenustačius tarnautojo kaltės, negalima ir tarnybinė nuobauda. Šiuo atveju tai esminis procedūrinis pažeidimas, sudarantis pagrindą pripažinti, kad paskirta nuobauda yra neteisėta ir nepagrįsta.

Pažymėtina, kad komisijos išvadoje nurodama, kad valstybės tarnautojas A. K. padarė tarnybinį nusižengimą, t.y. neinformuodamas pareiškėjos S. V., kad nenagrinės jos 2012-02-14 skundo, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 8 p. nustatytą pavyzdingumo principą, Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 3 dalį, 4 dalį, Nuostatų 10.4, 10.5, 10.6 p., vidaus tvarką reglamentuojančių Taisyklių 23 p., pareigybės aprašymo 7.2 p. ir 7.3 p.Tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje konstatuojami ir kiti pažeidimai, kurie tarnybiniame pranešime nurodyti nebuvo.

Komisija išvados konstatuojamosios dalies 6 p. nurodė, kad UAB „Litesko“ dėl pareiškėjos 2012-02-14 skundo A. K. išsiuntė 2012-02-23 atsakymą Nr. 4.3-99 (b. l. 52). UAB „Litesko“ 2012-02-23 atsakyme Nr. 4.3-99 S. V. 2012-02-14 skunde paminėti faktai dėl blogos šildymo kokybės pripažinti pagrįstais. Bendrovė informavo, kad patikrino kitus butus ir nustatė, kad kai kurių butų savininkai balkonų sąskaita yra pasididinę butų patalpų plotus, be būtinos projektinės dokumentacijos atlikti šildymo sistemos bei patalpų pakeitimai, bloga sienų ir atitvarų šiluminė varža, nesandarūs langai bei durys. Šios priežastys, UAB „Litesko“ nuomone, lemia mažą pareiškėjos buto patalpų temperatūrą. Pareiškėjas 2012-04-24 paaiškinime nurodo, kad, gavęs tikslinį 2012-04-13 pavedimą Nr. 14-72, atliko daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, kuriame gyvena ir S. V., priežiūros atlikimo atitiktį galiojantiems teisės aktams (tačiau nepaaiškino, kodėl tokio patikrinimo neatliko laiku, t. y. gavęs UAB „Litesko“ 2012-02-23 raštą Nr. 4.3-99). Atsižvelgiant į tai, pripažino, kad A. K. netinkamai įgyvendino Nuostatų 10.4 ir 10.6 punktus, Inspekcijos viršininko 2008-06-09 įsakymu Nr. 55 patvirtintą vyresniojo inžinieriaus ir inspektoriaus (šilumai) pareigybės aprašymo 7.2, 7.3 punktus.

Komisija taip pat nustatė, kad A. K. Klaipėdos teritorinio skyriaus atsakingam asmeniui neperdavė užregistruoti UAB „Litesko“ 2012-02-23 atsakymo Nr. 4.3-99 ir tokiais veiksmais (neveikimu) pažeidė Tvarkos 23 punktą. A. K. 2012-04-24 paaiškinime teigia, kad administracinė procedūra dėl UAB „Litesko“ 2012-02-23 rašto Nr. 4.3-99 buvo pradėta 2012-04- 13, kai jis buvo užregistruotas 2012-04-12, tačiau nepaaiškino, kodėl šio rašto nepateikė registruoti gavimo dieną.

Komisija išvados 7 p. nurodo, kad UAB „Litesko“ 2012-02-23 atsakyme Nr. 4.3-99 pareiškėjos 2012-02-14 skunde paminėti faktai dėl blogos šildymo kokybės pripažinti pagrįstais. Komisija konstatavo, kad A. K. netinkamai įgyvendino Nuostatų 10.4 ir 10.6 punktus, Inspekcijos viršininko 2008-06-09 įsakymu Nr. 55 patvirtintą vyresniojo inžinieriaus – inspektoriaus (šilumai) pareigybės aprašymo 7.2, 7.3 punktus.

Komisija išvados 8 p. nurodė, jog A. K. skirtame UAB „Litesko“ 2012-02-23 atsakyme Nr. 4.3-99 informuojama, kad kai kurių butų savininkai balkonų sąskaita yra pasididinę butų patalpų plotus, be būtinos projekto dokumentacijos atlikti šildymo sistemos bei patalpų pakeitimai, t. y. padaryti veiksmai, atitinkantys Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 158 straipsnį. A. K. apie neteisėtai sugadintas šildymo sistemas turėjo informuoti savivaldybės administraciją, tačiau to nepadarė, ir tokiais veiksmais (neveikimu) pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, Nuostatų 10.5 punktą.

Taisyklių 7 punkte, be kita ko, nurodyta, jog „ už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (toliau – pranešimas) pagal Taisyklių priedą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą<…>.“ Be to, Taisyklių 8 punkte nustatyta valstybės tarnautojo, įtariamo tarnybinio nusižengimo padarymu, teisė pateikti rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo.

Vertinant šias nuostatas sistemiškai, manytina, kad jomis siekiama užtikrinti, jog asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu yra įtariamas. Taigi pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti pirmiau minėtas teises. Kartu šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti įtariamo pažeidimo tyrimo išsamumą ir objektyvumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pabrėžia minėtų nuostatų imperatyvų pobūdį (žr., pvz., 2009 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-651/2009).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad S. V. 2012-04-06 pateikė skundą įvertinti vyriausiojo inspektoriaus šilumai A. K. elgesį, atliekant tarnybines pareigas tiriant jos skundą (b. l. 49). Inspekcijos 2012-04-11 įsakymu 1V-34 buvo sudaryta komisija ištirti vyriausiojo inžinieriaus - inspektoriaus A. K. galimai padarytą tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip iki 2012-05-04 pateikti išvadą apie tyrimo rezultatus (b. l. 60). Pareiškėjas apie pradėtą tarnybinį tyrimą informuotas Inspekcijos 2012-04-18 pranešimu Nr. (05) 11R-47, kuriame nurodyta, kad yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą – netinkamai atliko tarnybines pareigas tiriant S. V. elektroniniu paštu atsiųstą skundą. Pranešime nurodoma, kad dėl S. V. 2012-03-28 skunde nurodytų aplinkybių pradėjo tarnybinį tyrimą (b. l. 19).

Nagrinėjamu atveju pranešime apie tarnybinį nusižengimą duomenų apie kitus išvadoje konstatuotus pažeidimus nėra. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjui būtų išaiškintas papildomai nustatytų įtarimų turinys, pateikti argumentai bei įrodymai, kuriais grindžiami šie įtarimai, suteikta galimybė dėl jų ir kitų asmenų išdėstytos informacijos pateikti savo paaiškinimus. Taigi teismas daro išvadą, kad atsakovas aptartais veiksmais pažeidė Taisyklių 7 ir 8 punktus, aptarti procedūrinio pobūdžio pažeidimai yra esminiai, jie užkirto kelią objektyviai ir visapusiškai ištirti ir įvertinti faktinių aplinkybių visumą bei priimti pagrįstą sprendimą (žr., pvz., LVAT 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14–736-04; 2007 m. spalio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-816/2007).

Apibendrinant išdėstytas išvadas dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo nurodytų trūkumų, kurie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinami kaip esminiai tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių pažeidimai (žr. 2007 m. spalio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-816/2007, 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008 ir kt.), teismas konstatuoja, kad ginčijamas Įsakymas nėra teisėtas ir pagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, skundas tenkinamas ir panaikinamas Valstybinės energetikos inspekcijos 2012-05-11 įsakymas Nr. 1P-40 ,,Dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiajam inžinieriui inspektoriui A. K. tarnybinės nuobaudos skyrimo“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str.2 p., 127 str., 129 str.,

nusprendžia:

pareiškėjo A. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos 2012-05-11 įsakymą Nr. 1P-40 ,,Dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiajam inžinieriui inspektoriui A. K. tarnybinės nuobaudos skyrimo“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rosita Patackienė