- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-12
- Bylos Nr.
- e2S-1470-661/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31690-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- J. J. Ž.
- Ieškovas
- A. K., G. G.
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
- 2.6.38Taikos sutartis
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. J. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. K. ir G. G. ieškinį atsakovei J. J. Ž. dėl nekilnojamojo daikto pirkimo kainos sumažinimo ir be pagrindo įgytų lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. spalio 19 dieną nutartimi teismas patvirtino ieškovų A. K. ir G. G. bei atsakovės J. J. Ž. pasirašytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Ieškovai kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą pagal patvirtintą taikos sutarties 3 punktą dėl baudos išieškojimo iš atsakovės, t.y.: dėl 3600 Eur dydžio baudos už laikotarpį nuo 2016-11-20 iki 2017-01-31 išieškojimo, bei dėl po 50 Eur dydžio baudos už kiekvieną nebaigtą atlikti remonto darbus dieną išieškojimo už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki taikos sutarties 1.1. ir 1.2. punkte nurodytų darbų visiško baigimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-04-06 nutartimi (b.l. 45-47) tenkino prašymą ir nutarė išduoti ieškovams A. K., a/k (duomenys neskelbtini) ir G. G., a/k (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą dėl 3600 Eur dydžio baudos už laikotarpį nuo 2016-11-20 iki 2017-01-31 išieškojimo, bei dėl po 50 Eur dydžio baudos už kiekvieną nebaigtą atlikti remonto darbus dieną išieškojimo už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki taikos sutarties 1.1. ir 1.2. punkte nurodytų darbų visiško baigimo ir dėl 310 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovės J. J. Ž., a/k (duomenys neskelbtini) Teismas nurodė, kad atsakovė neįvykdė taikos sutartimi numatytų įsipareigojimų, t.y. ne vėliau kaip iki 2016 m. lapkričio 20 d., atlikti namo fasado remonto darbus ir ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 15 d. atlikti tvoros remonto darbus. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas antstolio D. T. 2016-11-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, liudytojų D. K., R. Ž. parodymai, rašytiniai įrodymai- atsakovės J. J. Ž. sudaryta 2017-02-14 paslaugų teikimo sutartis su UAB „Fasadukas“ dėl statybos inžinieriaus konsultacijų paslaugų, konstruktoriaus L. V. 2017-01-SK išvados ir pasiūlymai atsakovei J. J. Ž. dėl ieškovės gyvenamojo namo trūkumų šalinimo. Taigi atsakovė pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, jog atsakovė taikos sutartyje nustatytų įsipareigojimų nustatytais terminais neįvykdė, todėl pagal šios sutarties 3 punktą, atsakovei pažeidus taikos sutartyje nurodytų darbų atlikimo terminus, tenka pareiga mokėti šalių sutartą baudą. Nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė negalėjo įvykdyti įsipareigojimų dėl neigiamos temperatūros lauke, nes Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis laikotarpiu nuo 2016-10-15 iki 2016-12-15 darbo valandomis oro temperatūra minus 5⁰C ir žemesnė buvo užfiksuota šiomis lapkričio dienomis: lapkričio 13,28,29,30 ir gruodžio mėnesį 3,4,7,12,15 dienomis.Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė laisva valia prisiėmė įsipareigojimus taikos sutartyje nustatytais terminais pašalinti trūkumus, pasirašydama šią sutartį įvertino savo galimybes, riziką, kuri kils tuo atveju, jei ji pažeis sutarties sąlygas. Atsakovės argumentai, jog dėl išduoto vykdomojo rašto pasunkės jos finansinė būklė, negali turėti jokios įtakos šalių taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Apeliantė J. J. Ž. atskiruoju skundu (b.l. 45-47) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-06 nutartį ir ieškovų prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, atmesti. Nurodo, kad ieškovai teismui nenurodė (o tiksliau nutylėjo) aplinkybes, t. y. kodėl nėra darbai užbaigti. Nurodo, kad atsakovė (padedama sutuoktiniui) niekada nevengė atlikti ir įvykdyti savo įsipareigojimų iš taikos sutarties, kuri patvirtinta Teismo nutartimi. Atsakovė dėjo ir deda visas pastangas, kad įtiktų ieškovams, bei kad būtų kuo greičiau ir tinkamai pašalinti esami likę trūkumai, priimtinu ir ekonomiškiausiu šalims būdu. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu pati ieškovė, o būtent kad šalys bendradarbiauja, ir iki šiol siekia suderinti interesus vykdant atitinkamus statybos remonto darbus, kur šalys jau faktiškai yra aptarusios visas aplinkybes. Be to, ieškovė ir liudytojas, bei ieškovų statybos techninis prižiūrėtojas, teismo posėdžio metu, visi vieningai pasisakė, kad likusiems darbams užbaigti reikia daugių daugiausiai vieno mėnesio. Tačiau, Teismas priimdamas skundžiamą nutartį, į tai visiškai neatsižvelgė.Taip pat nurodė, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai neatsižvelgė į teismo posėdžio metu, visų šalių bendrą sutarimą ir prašymą, kad Teismas išduotų ieškovams vykdomąjį raštą, tačiau su sąlyga, kad jei atsakovė per vieną mėnesį neužbaigs likusių statybos darbų, tik tada ieškovai įgytų teisę, teikti šį teismo išduotą vykdomąjį raštą pasirinktam antstoliui.Ieškovė atsiliepimu į pareikštą skundą, prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė laisva valia prisiėmė įsipareigojimą taikos sutartyje nustatytais terminais pašalinti trūkumus, įvertino savo galimybes, taip pat riziką, kuri kils tuo atveju, jei ji pažeis iš taikos sutarties kylančius įsipareigojimus. Taikos sutarties sąlygos dėl defektų šalinimo terminų buvo pasiūlytos atsakovės, užtrukus deryboms, šalių pasirašytoje taikos sutartyje terminai defektams pašalinti buvo nustatyti ilgesni, taip, kaip pageidavo atsakovė. Taikos sutarties sąlygas, jų atitikimą imperatyvioms įstatymo normos pirmosios instancijos teismas patikrino prieš tvirtindamas taikos sutartį. CK 6.985 straipsnis, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, jog taikos sutartis turi šalims galutinio teismo sprendimo galią, teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas.Taip pat nurodė, kad atsiliepimo parengimo dieną atsakovė vis dar nėra įvykdžiusi taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl defektų pašalinimo, nors 2017-03-29 teismo posėdžio metu teigė, jog per vieną mėnesį defektus pašalins. Atsakovė apskritai pamiršta aplinkybę, jog ieškinys šioje byloje pareikštas 2015-09-11, nekokybiškas daiktas ieškovų buvo įsigytas 2013 m. rugsėjo mėnesį, defektai paaiškėjo 2014 m., tokiu būdu ieškovų teisių pažeidimas tęsiasi jau daugiau kaip tris metus, atsakovė, būdama atsakinga už defektus, ne tik nešalina ieškovų teisių pažeidimo, bet ir toliau siekia išvengti bet kokios atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, susijusias su vykdomojo rašto išdavimo institutu, tinkamai aiškino ir taikė taikos sutarties sąlygas reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 646 str., 3 d.), todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti apeliantės nurodytais motyvais nėra pagrindo.CK 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Taigi taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Kilęs teisminis ginčas, t. y. kai teisme dėl ginčo iškelta civilinė byla, proceso šalių taikos sutartimi gali būti išsprendžiamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu teismas tokią sutartį patvirtina pagal CPK 140 straipsnio nuostatas ir bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 5 punktas). CK 6.985 straipsnyje nurodyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas.CPK 646 str. nustatyta vykdomojo rašto išdavimo tvarka, kurio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Byloje yra nustatyta, kad 2016 m. spalio 19 dieną nutartimi teismas patvirtino ieškovų A. K. ir G. G. bei atsakovės J. J. Ž. pasirašytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė pasiūliusi taikos sutarties įvykdymo terminus sutartu laiku taikos sutarties neįvykdė, kas akivaizdžiai byloja taikos sutarties pažeidimą ir įgalina teismą vykdyti CPK 646 str. 3 d. nustatyta vykdomojo rašto išdavimo procedūrą.Pažymėtina, kad kol teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis galioja ir taikos sutartis nenuginčyta, tol teismo nutartis gali būti vykdoma, ir kol neišspręstas vykdymo pagrindo klausimas, tol nebus galima paneigti vėlesnių teismo veiksmų, susijusių su vykdymu.Apeliantė savo skundą iš esmės grindžia aplinkybe, jog teismas išduodamas vykdomąjį raštą, neatsižvelgė į tai, kad apeliantė dėjo pastangas įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Taip pat nurodė, kad teismas neatsižvelgė į visų šalių bendrą sutarimą ir prašymą, kad Teismas išduotų ieškovams vykdomąjį raštą, tačiau su sąlyga, kad jei atsakovė per vieną mėnesį neužbaigs likusių statybos darbų, tik tada ieškovai įgytų teisę, teikti šį teismo išduotą vykdomąjį raštą pasirinktam antstoliui. Pateiktuose papildomuose dokumentuose apeliantė nurodė, kad nors atsakovė ir vykdė savo įsipareigojimus pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį tačiau šių darbų nepriėmė nei ieškovas nei ieškovų pasamdytas techninis prižiūrėtojas D. K.. Pateiktuose papildomuose dokumentuose ieškovai nurodė, kad remiantis taikos sutarties 2 p. darbus priima ne ieškovai, o ieškovų pasamdytas techninis prižiūrėtojas D. K.. Taip pat nurodė, kad D. K. po atsakovės vykdyto defektų taisymo surašydavo defektų taisymo darbus ir akte aiškiai nurodydavo nepašalintus defektus.Tačiau pažymėtina, kad praėjus ne tik apeliantės prašomam vienam mėnesiui nuo skundžiamos nutarties priėmimo, bet ir aštuoniems mėnesiams nuo skundžiamos nutarties priėmimo apeliantė nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kad jį įvykdę dar 2016-10-19 savo prisiimtus įsipareigojimus pagal šalių patvirtintą taikos sutartį, kas tik patvirtiną pirmosios instancijos teismo pagrįstą išvadą dėl sąlygų vykdomojo raštui išdavimui egzistavimo.Papildomai pažymėtina, kad 2017-12-11 Vilniaus apygardos teismui pateiktame ieškovų pareiškime nurodoma, kad ieškovai sutinka, kad iš atsakovės būtų išieškoma ne didesnė nei 8 243,11 eurų bauda bei 470 eurų bylinėjimosi išlaidos. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad tokią savo valią ieškovai gali įgyvendinti teikdami antstoliui priverstinai vykdyti vykdomąjį raštą ir antstolio prašydami vykdyti ne visą, o tik dalį vykdomojo dokumento įvardinant konkrečią išieškotiną sumą. CPK 648 str. reglamentuoja vykdomųjų raštų turinį. Šio straipsnio 1 d. 4 p. yra imperatyviai nurodyta, kad vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Tai gi, bet koks sprendimo ar nutarties kurios pagrindu yra išduodamas vykdomasis raštas rezoliucinės dalies keitimas yra draudžiamas, išskyrus CPK 646 str. 3 d. numatytą atvejį, kuomet teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimo tvarką, todėl pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą išieškotojui.Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nors ieškovai ir nurodė kad apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidų, tačiau jokių išlaidas pagrindžiančių dokumentų teismui nepateikė, todėl jų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.