- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-31
- Bylos Nr.
- e2-275-325/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00118-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Kontrimas
- Atsakovas
- UAB „Skolų departamentas“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl sutarties sąlygos pripažinimo niekine ir negaliojančia bei skolos priteisimo pagal V. R. ieškinį atsakovei UAB „Skolų departamentas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) 2012-04-17 reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1.3 punktą, nustatantį, kad už perleidžiamą reikalavimą naujasis kreditorius įsipareigoja atsiskaityti per 7 dienas po skolos ar skolos dalies išieškojimo, priteisti iš atsakovės 29887,66 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų mokėjimą už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2012-04-17 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Skolų departamentas“ perleido ir skolos priėmimo - perdavimo aktu Nr. 1 perdavė 121 407,18 litų reikalavimo teises į skolininkes D. Ž. ir V. G.:
Žemesnės instancijos teismas
Pagal 2010-06-08 Kretingos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą į 35407,18 Lt dydžio D. Ž. skolą;Pagal 2004-04-15 paskolos sutartį į 70000 Lt dydžio D. Ž. skolą;Pagal 2003-06-07 paskolos sutartį į 16000 Lt dydžio V. G. skolą.
Ieškovas, manydamas, kad atsakovei reikia laiko skolai išieškoti, kurį laiką nereikalavo, kad atsakovė praneštų apie išieškojimo eigą ir rezultatus. Išieškojimui pagal atskiras paskolos sutartis baigėsi Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų bendrasis ieškinio senaties terminas, o ieškovas iš atsakovės negavo jokių išmokų pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Atsakovė jokių realių skolos išieškojimo veiksmų neatliko, o apsiribojo tik 2012-04-18 registruotu raginimu sumokėti skolas išsiuntimu skolininkėms, bei 2015-05-11 Gyventojų registro duomenų peržiūra. Atsakovė net nesikreipė į Kretingos rajono apylinkės teismą ar antstolį su reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, kad vykdomojoje byloje Nr. 0172/13/00221 išieškotojas V. R. būtų pakeistas nauja išieškotoja - atsakove. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovas mano, kad reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1.3 punkto nuostatos, apibrėžiančios atsakovės pareigą atsiskaityti su ieškovu terminą įvykiu, kuris gali ir neįvykti, pažeidžia imperatyvų teisės normų reikalavimą apibrėžti terminą įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti (Lietuvos Respublikos CK 1.117 straipsnio 2 dalis). Todėl šios sutarties nuostatos pripažintinos niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento (ab initio, Lietuvos Respublikos CK 1.80 straipsnis).
Atsiliepimas
Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2012-04-17 su ieškovu sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pavadintą reikalavimo perleidimo sutartimi (toliau- Sutartis), kuria susitarė, kad atsakovas ieškovui teiks paslaugas išieškant šias skolas:
35,407,18 Lt dydžio D. Ž. skolą pagal 2010-06-08 Kretingos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą;70,000 Lt dydžio D. Ž. skolą pagal 2004-04-15 paskolos sutartį;16,000 Lt dydžio V. G. skolą pagal 2003-06-07 paskolos sutartį.
Po Sutarties sudarymo atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų skolų ieškovo naudai išieškojimui, tačiau skolų išieškoti nepavyko, kadangi skolininkės yra iš esmės nemokios, jos neturi absoliučiai jokio registruoto turto, Lietuvoje negauna jokių pajamų, Lietuvoje apskritai negyvena. Atsakovei pavyko išsiaiškinti, kad viena iš skolininkių yra išvykusi gyventi į Airiją, tačiau dėl išieškojimo paslaugų kitose valstybėse teikimo šalys nesusitarė. Visi šie faktai ieškovui buvo žinomi (turėjo būti žinomi) dar iki Sutarties sudarymo, tačiau atsakovės jis apie tai neinformavo. Be to, ieškovas yra profesionalas, puikiai išmanantis kreditavimo teisinių santykių subtilybes, kadangi yra dirbęs Palangos kredito unijos paskolų komiteto pirmininku (šias pareigas jis ėjo ir Sutarties sudarymo metu, (Priedas Nr. 3), o pats paskolų teikimo už palūkanas svetimiems asmenims faktas patvirtina, kad tai buvo ieškovo veikla. Nuo prievolių atsiradimo momento buvo praėję 8-9 metai, dalį skolų ieškovas bandė išieškoti pasitelkdamas antstolį, tačiau nesėkmingai. Ieškovas visiškai nebendradarbiavo su atsakove net pastarajam to prašant (Priedas Nr. 5).Tokia pasyvi ieškovo pozicija leidžia pagrįstai manyti, kad Sutartį jis sudarė apgalvotai, suvokdamas, kad skolų išieškoti nebepavyks ir siekdamas atsakomybę už tai perkelti atsakovei. Be to, reikšdamas tokį reikalavimą ieškovas elgiasi nesąžiningai, tokiu būdu siekia ne tik išvengti atsiskaitymo už jam suteiktas paslaugas, bet ir iš atsakovės išsireikalauti pinigus, kurių nebegali atgauti iš savo nemokių skolininkų.
Šalies argumentai
Ieškovas teismui pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad atsakovė nepagrįstai nurodo ir nepateikia įrodymų, kad sudarant reikalavimo teisių perleidimo sutartį tikroji šalių valia buvo susitarti dėl skolos išieškojimo paslaugų ieškovui suteikimo. Nepagrįstas atsakovės atsiliepime nurodytas teiginys, kad ji ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų perimto reikalavimo išieškojimui iš skolininkių, kadangi po 2012-04-17 reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo atsakovė atliko tik vienintelį veiksmą - 2012-04-18 registruotu laišku išsiuntė skolininkėms raginimus sumokėti skolas, kurie grįžo neįteikti. Ieškovas aplinkybes apie skolininkių turtinę padėtį ir gyvenamąsias vietas buvo informavęs atsakovę. Priešingai nei teigia atsakovė, būtent ji nebendradarbiavo su ieškovu ir nieko nedarė, kad būtų sužinota skolininkių gyvenamoji vieta ir imtasi skolų išieškojimo. Taip pat atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad buvo įsipareigojusi skolas išieškoti tik ikiteisminiu būdu, kad buvo sudaryta atlygintinė paslaugų teikimo sutartis. Ieškovas perleidęs atsakovei reikalavimo teises, šių teisių nebeturi, todėl nenutraukus sutarties, savo vardu net negali pareikšti ieškinio. Sutarties projektą paruošė atsakovė, kurios pagrindinė veikla yra ikiteisminis ir teisminis skolų išieškojimas, skolinių reikalavimų perėmimas bei konsultacijos minėtose srityse. Ieškovas yra fizinis asmuo, neturi teisinio išsilavinimo, todėl jis ir kreipėsi į profesionalų skolų išieškotoją, kuris turėdamas didesnį patyrimą ir daugiau galimybių, galėjo ir privalėjo nustatyti skolininkių gyvenamąją vietą ir išieškoti skolas tiek ikiteismine, tiek teismine tvarka. Tai, kad ieškovas visuomeniniais pagrindais dirbo Palangos kredito unijos paskolų komiteto pirmininku bei teikė paskolas, nepaneigia atsakovės kaip profesionalės pareigos vykdant prievoles vadovautis didesnio atidumo ir rūpestingumo reikalavimais. Ieškovui perleidžiant reikalavimo teises nebuvo žinoma skolininkių turtinė padėtis, atsakovė žinojo, kad D. Ž. yra išvykusi į (duomenys neskelbtini), o V. G. gyvenamoji vieta yra nežinoma, todėl argumentas, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovė teismui pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad ieškovas nepaneigė, jog šalis ginčo atveju siejo paslaugų teisiniai santykiai, priešingai - jo veiksmai ir pozicija patvirtina, kad ginčo dalyku esančių reikalavimo teisių savininkas yra būtent jis. Atsakovė atliko visus veiksmus, kurie ginčo situacijoje buvo pagrįsti, protingi ir ekonomiškai naudingi, o ieškovas neįrodė aplinkybių, kad kokių nors privalomų skolos išieškojimo (paslaugų teikimo) veiksmų atsakovė neatliko nepagristai. Ieškovas nėra silpnesnė ar juo labiau mažiau informuota ir prasčiau situaciją suprantanti teisinių santykių šalis. Ieškovas savo praktikoje veikė (veikia) kaip profesionalus paskolų dalintojas (nors tą daro ir neturėdamas licencijos), papildomos apsaugos garantijos ieškovui neturi būti taikomos. Nurodė 41 civilinę bylą dėl skolos priteisimo, kuriose V. R. yra ieškovas. Ieškovas Sutarties sudarymo metu žinojo, kad Sutarties dalykas yra nemokių skolininkių įsipareigojimai, nes dėl mokių skolininkų skolų išieškojimo jis į skolų išieškojimo bendroves niekada nesikreipdavo. Tai savo ruožtu dar kartą patvirtina, kad šalys Sutartimi tarėsi dėl bandymo išieškoti beviltiškas skolas. Tokios prievolės negali būti reikalavimo perleidimo sutarties dalyku pagal CK 6.105, priešingu atveju, pradinis kreditorius laikomas nesąžiningu ir už skolininko nemokumą atsakingu asmeniu.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad sudaryta yra reikalavimo perleidimo sutartis, o ne atlygintinė paslaugų teikimo sutartis. Atsakovė yra pelno siekianti organizacija, išieškanti skolas iš savo lėšų, privalėjo ir turėjo derinti sąlygas su ieškovu arba nutraukti ir derinti pozicijas šiek tiek anksčiau. Ieškovas perleidęs reikalavimo teisę neturėjo galimybės ir negalėjo kreiptis į teismą su ieškiniu.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas negali būti atsakingas už tai, kad ieškovo skolininkai yra nemokūs. Ieškovas kitas savo skolas išsiieško pats, dėl vienos iš šių skolų pagal vykdomąjį dokumentą yra kreipęsis į antstolį, tačiau ir pastarajam nepavykus išieškoti nei dalies skolos, nesiekia jų atsiimti. Suprasdamas, kad skolos yra beviltiškos, nenori investuoti į šių skolų išieškojimą, todėl bando apkaltinti atsakovą. Sutartis įtvirtina sąlyginę prievolę, sąlyga yra neįvykusi, todėl prievolė nėra atsiradusi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad kad ieškovas 2012-04-17 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Skolų departamentas“ perleido ir skolos priėmimo - perdavimo aktu Nr. 1 perdavė: 35,407,18 Lt dydžio D. Ž. skolą pagal 2010-06-08 Kretingos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą; 70,000 Lt dydžio D. Ž. skolą pagal 2004-04-15 paskolos sutartį; 16,000 Lt dydžio V. G. skolą pagal 2003-06-07 paskolos sutartį. Reikalavimo perleidimo sutarties 1.3 punkte nurodyta, kad už perleidžiamą reikalavimą naujasis kreditorius įsipareigoja atsiskaityti per 7 dienas po skolos ar skolos dalies išieškojimo. Išieškojimui pagal atskiras paskolos sutartis baigėsi CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų bendrasis ieškinio senaties terminas. Ieškovas iš atsakovės negavo jokių išmokų pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kadangi atsakovei nepavyko išieškoti skolos, nes skolininkės yra nemokios. Tarp šalių kyla ginčas dėl sutarties kvalifikavimo, tikrųjų šalių ketinimų sudarant sutartį, sutarties sąlygos aiškinimo ir skolos priteisimo.
Dėl sutarties kvalifikavimo
Įstatyminės sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK XIV skyriuje ir reikalauja, sutartį aiškinti laikantis sąžiningumo principo bei prioritetiškai siekiant nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, pažodinio sutarties teksto aiškinimo nepakanka; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Aiškinant sutartį taip pat būtina vadovautis Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad iš esmės tarp šalių turėjo būti sudaryta ne reikalavimo perleidimo sutartis, tačiau pirkimo – pardavimo sutartis. Atsakovės atstovė paaiškino, jog pagal susiklosčiusią pas atsakovę (taip pat ir kitų analogiška veikla užsiimančių juridinių asmenų) praktiką tokio pobūdžio kaip ginčijama sutartis yra įvardijama tik kaip „reikalavimų perleidimo sutartis“. Mano, jog nepaisant sutarties pavadinimo, būtina aiškintis tikruosius šalių ketinimus ir siekius ir nurodo, jog tarp šalių buvo sudaryta atlygintinų paslaugų sutartis. Šioje byloje iš šalių atstovų paaiškinimų, sutarties teksto yra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė teikė ieškovui skolų išieškojimo paslaugas, kadangi atsiskaitymo momentą šalys susiejo su skolos išieškojimo momentu, kas pagrįstai yra laikoma paslaugos atlikimu. Pabrėžtina, kad tarp šalių sudaryta sutartis negali būti kvalifikuojama kaip pirkimo – pardavimo, nes tokio tipo sutarties atveju, ieškovas turėjo parduoti reikalavimo teisę į savo skolininkes ir gauti už tai atlyginimą iš atsakovės. Taip pat tarp šalių sudaryta sutartis turi būti kvalifikuojama kaip paslaugų teikimo sutartis, nes šalys susitarė dėl sėkmės mokesčio bei nustatė paslaugų įkainius. Kaip ir pripažino ieškovo atstovas teismo posėdžio metu, jei atsakovė būtų išieškojusi bent vieną eurą, ir sumokėjusi ieškovui 85 euro centus, tai sutartis būtų laikoma įvykdyta. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina faktą, jog tikrieji šalių ketinimai buvo sudaryti ne pirkimo – pardavimo sutartį, o paslaugų teikimo. Be to teismas pažymi, kad pirkimo – pardavimo sutartims nėra būdingas komisinio mokesčio nustatymas, nes komisinis mokestis yra traktuojamas kaip atlyginimas už suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog šalių tikrieji ketinimai būtent ir buvo sudaryti paslaugų teikimo sutartį, kuri buvo atlygintinė (susitarta dėl sėkmės mokesčio). Teismas įvertinęs faktines bylos aplinkybes konstatuoja, kad pats ginčijamos sutarties pavadinimas neleidžia konstatuoti, jog tuo buvo pažeistos ieškovo teisės.
Dėl sutarties sąlygos aiškinimo
Lietuvos Respublikos CK 6.156 str. 1 d. įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Lietuvos Respublikos CK 1.66 str. 1 d. nurodyta, kad teisių arba pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą sandoris gali padaryti priklausomą nuo tam tikrų sąlygų buvimo. Beveik analogiškai apibrėžiama ir sąlyginė prievolė. Prievolė yra sąlyginė, kai jos atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas siejamas su tam tikros aplinkybės buvimu ar nebuvimu ateityje (Lietuvos Respublikos CK 6.30 str.). Sąlyginės prievolės, kaip ir sąlyginiai sandoriai, gali būti su atidedamąja ir su naikinamąja sąlyga (Lietuvos Respublikos CK 6.30 str. 3 d.). Sąlyginių prievolių (sandorių) teisinis reguliavimas leidžia išskirti sąlygai keliamus reikalavimus. Ja gali būti pripažinta tik tokia aplinkybė, kuri: 1. atsiranda ateityje (Lietuvos Respublikos CK 1.68 str. 1 d.; 6.30 str. 1, 4 d.); 2. šalims nėra žinoma ir neturi būti žinoma, kad tokia aplinkybė įvyks ar ne (Lietuvos Respublikos CK 1.66 str. 2, 3 dalys; 1.68 str. 2 - 4 d.); 3. yra teisėta, neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei (Lietuvos Respublikos CK 1.66 str. 4 d.; 6.31 str. 1 ir 3 d.); 4. jos buvimas ar nebuvimas yra įmanomas (Lietuvos Respublikos CK 6.31 str. 2 d.); 5. nepriklauso išimtinai nuo skolininko valios (Lietuvos Respublikos CK 1.68 str. 4 d.). Pagal tai, ar šalių aptarta aplinkybė atitinka šias sąlygas, sprendžiama apie sudaryto sandorio galiojimą, taip pat jo teisinį kvalifikavimą. Pavyzdžiui, sąlyginės prievolės nuo terminuotų skiriamos pagal tai, ar šalių aptarta aplinkybė atitinka pirmiau išvardytus sąlygai keliamus reikalavimus. Terminas, skirtingai nei sąlyga, visuomet sueina. Dėl to, jeigu aplinkybė, su kuria šalys susiejo teisių ir pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą, neišvengiamai įvyks, tokia prievolė bus ne sąlyginė, bet terminuota. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011). Sandoris (prievolė) laikomas sudarytu su atidedamąja sąlyga, jeigu šalys teisių ir pareigų atsiradimą padarė priklausomą nuo tokios aplinkybės, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas (Lietuvos Respublikos CK 1.66 str. 2 d.; 6.30 str. 3 d.). Taigi sandoriui (prievolei) su atidedamąja sąlyga būdinga yra tai, kad neatsiradus šalių aptartai aplinkybei (sąlygai) šalys nesaistomos prievolinio santykio, teisių ir pareigų tarp jų neatsiranda.
Teismas konstatuoja, kad tarp šalių sudarytas sąlyginis sandoris su atidedamąja sąlygą, kadangi jis atitinka visus įstatymo nustatytus reikalavimus taikomus tokiems sandoriams. Ginčo sutarties punkte nurodyta: Naujasis kreditorius įsipareigoja atsiskaityti per 7 dienas po skolos ar skolos dalies išieškojimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, prievolės atsiradimo momentas yra apibrėžtas ne terminu, kaip teigia ieškovas, o atidedamąja sąlyga. Šios bylos kontekste, tai reiškia, jog atsakovei prievolė pagal sutartį atsiskaityti su ieškovu atsiranda tik įvykus sąlygai – išieškojus iš ieškovo skolininkių skolas. Skolos dar nebuvo išieškotos, nes ieškovo skolininkės yra nemokios, neturi jokio turto bei negyvena Lietuvoje, todėl darytina išvada, jog atsakovei prievolė atsiskaityti su ieškovu nėra atsiradusi, nes sąlyga dar nėra įvykusi. Taigi, nagrinėjamu atveju, Lietuvos Respublikos CK 1.117 str. 2 d. nėra aktuali, nes šioje normoje nustatyti imperatyvus reikalavimai sutartims, kurioje prievolės atsiradimas yra siejamas su terminu, o ne su tam tikra sąlyga.
Sutarties laisvės principas taip pat suteikia asmenims teisę ne tik laisvai apsispręsti dėl konkrečios sutarties sudarymo, bet taip pat ir dėl sudaromos sutarties konkrečių sąlygų turinio. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad šios sutarčių aiškinimo taisyklės aktualios, kai sutarties tekstas gali būti suprantamas nevienareikšmiškai, jei abejojama dėl sutartyje vartojamų sąvokų, turinčių kelias reikšmes, turinio ir kt. Teismas pažymi, jog ginčijamos sutarties sąlyga nėra neaiški ir negali būti suprantama nevienareikšmiškai, vartojami terminai neturi kelių reikšmių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas teikia paskolas už palūkanas svetimiems asmenims ir tai yra ieškovo veikla, darytina išvada, kad ieškovas veikdamas kaip paskolų dalintojas, turėjo suprasti ir suprato šios sąlygos turinį ir jos reikšmę. Be to, pabrėžtina, jog kiekviena iš sutarties šalių turėjo galimybę prieš pasirašydama sutartį derėtis ir pasikonsultuoti su reikiamų sričių konsultantais dėl sutarties sąlygų ar jas derybų būdu keisti. Remiantis sutarties 12.2 šalys patvirtino, kad jos pilnai ir visiškai pripažįsta sudarytos sutarties terminus bei sąlygas, juos supranta ir įsipareigoja jų laikytis. Taigi, akivaizdu, jog ginčo sutarties punktas ir jo turinys tiek sutarties pasirašymo metu, tiek šiuo metu yra šalims aiškus ir suprantamas, todėl negali būti aiškinamas vienos iš šalių naudai.
Sutarties 12.1 punkte įtvirtinta galimybė sutartyje numatytas sąlygas koreguoti, keisti ir papildyti šalių papildomais susitarimais. Įvertinus aplinkybę, jog ieškovas ilgą laiką nesikreipė į atsakovę dėl skolos išieškojimo proceso, darytina išvada, jog jis pripažino tą aplinkybę, kad su juo bus atsiskaityta tik po skolos išieškojimo. Taip pat pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis dėl sutarties sąlygų pakeitimo ar papildymo, priešingai, atsakovei pasiūlius paruošti ieškinį ieškovo vardu, bet nedengiant žyminio mokesčio, ieškovas su šiuo pasiūlymu nesutiko. Sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip nustatyta sutartyje, tačiau gali būti nutraukiamos arba pakeičiamos. Ieškovas, žinodamas, kad turi baigtis ieškinio senaties terminas pagal paskolos sutartis, kad atsakovė neišieško skolų, kad nesikreipė į teismą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese nenutraukė sutarties ir pats nesikreipė dėl skolų išieškojimo į teismą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į ieškovo teiginį, jog sutarties projektą parengė atsakovė, bet akivaizdu, kad sutarties sąlygos buvo derintos tarpusavyje, nes remiantis sutarties 10.1 punktu šalys susitarė dėl sutartinio teismingumo, todėl teismas daro išvadą, jog sutartis negali būti laikoma tipine ir yra sudaryta šalių tarpusavio derybų būdu.
Teismas įvertinęs bylos aplinkybes bei ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad ginčijamas sutarties punktas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir nėra niekinis ar negaliojantis, nes įtvirtina sąlyginę prievolę.
Dėl reikalavimo teisės perleidimo
Lietuvos Respublikos CK 6.101 str. 4 d. nustatyta, jog reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu, kai įvyksta universalus kreditoriaus teisių perėmimas. Procesinių teisių perėmimo pagrindas – materialinių subjektinių teisių perėmimas, todėl būtent materialinių teisių perėmimo galimybė ir apimtis apsprendžia procesinio teisių perėmimo galimybę ir apimtį. Nagrinėjamu atveju, atsakovė vien sudarytos sutarties pagrindu neperėmė reikalavimo teisės į ieškovo skolininkes. Visų pirma, reikalavimo teisė nebuvo perimta, kadangi sutarties pagrindu atsakovė įgijo tik materialines subjektines teises, tuo tarpu procesinės teisės nebuvo perimtos, nes nebuvo pakeistas išieškotojas Lietuvos Respublikos CPK 596 str. nustatyta tvarka. Teismas daro išvadą, kad nesant universalių – tiek materialinių, tiek procesinių, kreditoriaus teisių perėmimo, reikalavimo teisė atsakovei neperėjo ir vis dar priklauso ieškovui. Taip pat faktą, kad reikalavimo teisė vis dar priklauso ieškovui ir nėra perėjusi atsakovei patvirtina ir tai, jog po sutarties sudarymo būtent ieškovas kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Taigi, teismui nenustačius, kad atsakovė perėmė tiek materialines subjektines teises, tiek procesines, konstatuojama, kad reikalavimo teisė vis dar priklauso ieškovui.
Dėl skolos priteisimo
Teismui konstatavus, kad tarp šalių yra sudaryta sąlyginė prievolė ir kad sąlyga dar nėra įvykusi, reiškia, jog atsakovei nėra atsiradusi prievolė atsiskaityti su ieškovu sutartyje nustatyta tvarka, todėl ir nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl skolos priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudarė: 2430,00 Eur atstovavimo išlaidų (2016-04-11 sąskaita už teisines paslaugas Serija EJ Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-05-16 sąskaita už teisines paslaugas Serija EJ Nr. (duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88-99 str., iš ieškovo priteistinos visos atsakovės bylinėjimosi išlaidos: 2430,00 Eur atsakovės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 2430,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus trisdešimt eurų ir 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovės UAB „Skolų departamentas“, į.k. 302680936, naudai.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Kretingos rajono apylinkės teisme.