Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės A. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-13723-20,

kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, susituokęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) darbuotojas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. M. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: jis 2020 m. balandžio 7 d. apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį - sutuoktinę B. M., t. y. ranka vieną kartą trenkė jai per dešinę ranką, tokiu būdu nukentėjusiajai B. M. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, jis 2020 m. balandžio 7 d. apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo artimą giminaitį - dukrą P. M., kuri gynė savo mamą B. M., t. y. ranka vieną kartą trenkė jai per dešinę ranką bei vieną kartą per galvą, tokiu būdu nukentėjusiajai P. M. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl įvykio metu buvusio girtumo aplinkybes nelabai gerai prisimena, pamena, jog galimai delnu trenkė sutuoktinei į ranką, momento, kada sudavė dukrai neprisimena, tačiau tikrai galėjo taip pasielgti, nes buvo labai supykęs. Dėl savo veiksmų labai gailisi, sutuoktinės atsiprašė, per ją atsiprašė ir dukters, nes laikosi paskirtos karomosios priemonės (b. l. 95, 100).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. M. kaltę be jo visiško prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:

nukentėjusiosios B. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais nustatyta, kad nukentėjusioji gyvena (duomenys neskelbtini) su sutuoktiniu G. M. ir nepilnamete dukra P. M.. Sutuoktinis nuolatos vartoja alkoholinius gėrimus, daug išgėręs tampa agresyvus, priekabiauja prie jos ir dukros, jas įžeidinėja. Blaivus toks nebūna, myli ją ir dukrą. 2020 m. balandžio 7 d. vyras daug išgėręs nuėjo miegoti, atsikėlęs vakare apie 23 val. buvo agresyvus, pradėjo priekabiauti prie jos ir dukros, jas įžeidinėti. Ji nereaguodama gulėjo lovoje, tuomet vyras priėjęs be jokios priežasties, matant dukrai, jai ranka vieną kartą trenkė į dešinę ranką. Kai dukra P. M. stojo ją ginti, vyras sudavė dukrai ranka vieną kartą į dešinę ranką, tiek jai, tiek dukrai skaudėjo, tačiau jokių sužalojimų nepatyrė. Vėliau, vykstant jau žodiniam konfliktui, vyras be jokios priežasties trenkė dukrai P. M. vieną kartą ranka per galvą, dėl ko dukra jautė skausmą, verkė, tačiau jokių sužalojimų nepatyrė. Dukra po šio smūgio parašė SMS savo draugui, kad iškviestų pagalbą, nes tėvas smurtauja. Pačios neskambino, nes galvojo, kad jis pamatęs ar išgirdęs atims telefoną ir sudaužys. Sutuoktinis taip elgiasi nebe pirmą kartą, tačiau ji anksčiau į policiją nesikreipė. Ji sutuoktinio nebijo, tačiau nenori, kad dukra gyventų tokioje aplinkoje ir patirtų smurtą. Nei ji, nei dukra P. M., jokių sužalojimų nepatyrė, todėl medikų pagalba nereikalinga, pas teismo medicinos ekspertus nevyks. Šio įvykio daugiau niekas nematė ( b. l. 20);

nukentėjusiosios nepilnametės P. M. parodymais, duotais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nustatyta, kad 2020 m. balandžio 7 d. apie 23 val. girtas tėvas ranka mamai trenkė vieną kartą per dešinę ranką. Kai trenkė ji girdėjo, nes buvo tame pačiame kambaryje su tėvais. Tėvas pradėjo šaukti, kad mama duotų valgyti, mama ramiai gulėjo ir nieko nedarė, laukdama, kol tėvas nurims. Tuomet tėtis dar labiau pradėjo šaukti, mamą išvadino necenzūriniais žodžiais. Kai ji netekusi kantrybės paprašė tėvo atstoti, šis pradėjo ant jos šaukti ir ją įžeidinėti. Ji tėvui šaukė, kad nekeltų prieš mamą rankos, nes bus blogai. Pagrasinęs, kad pasipjaus, tėvas išėjo į virtuvę ir kapstėsi stalčiuje ieškodamas peilio, pamatęs, kad jos nekreipia dėmesio, nuėjo parūkyti, grįžęs 5 minutes buvo ramus, paskui vėl pradėjo šaukti ant mamos. Tėvui nuėjus į virtuvę, ji nuėjo iš paskos, mama, išgirdusi, kad jie šūkauja, irgi atėjo. Ji tėčiui šaukė, kad nustotų, baigtų, nes jai nusibodo. Ji su mama nuėjo į kambarį, o tėtis nuėjo į tualetą parūkyti, grįžo dar labiau apsvaigęs, pagulėjo, tada vėl atėjo į virtuvę, kai ji vėl pradėjo šaukti, kad nustotų ir pagaliau eitų miegoti, trenkė jai vieną kartą dešinės rankos delnu į pakaušį. Nuo smūgio ji neapsvaigo, bet jautė lengva skausmą, norėjo verkti ir slėpė ašaras, buvo skaudu, kad tėvas ją muša. Kai mama pasakė tėčiui, kad nešokinėtų prieš silpnas moteris, jis nuėjęs į koridorių pradėjo ieškoti peilių, ji atėjusi tempė tėvą nuo spintelės, šaukė, kad liautųsi ir eitų miegoti, tuomet jis ranka nestipriai trenkė jai į dešinį petį ir abiem rankomis pastūmė ją į spintelę, ji susvyravo, bet nenugriuvo. Mama ją gindama trenkė tėvui. Tėtis lengvai keldamas ranką, lyg norėdamas jai trenkti, artėjo, mamą pastūmė, ji krito ir trenkėsi į spintele su veidrodžiu pusiau nugara, pusiau dešiniu šonu. Kai ji pradėjo šaukti, kad neliestų mamos, tėtis pradėjo varyti jas iš namų, vadindamas įvairiais rusiškais keiksmažodžiais. Nuėjusios su mama į vonią pasitarė, kad išėjusios į lauką gali iškviesti policiją. Jos išėjo į lauką, mama šaukė, kad iškvies policiją. Atėjus kaimynei jau nebuvo triukšmo, tėtis uždarė lauko duris ir užrakino. Ji su mama buvo koridoriuje, bute. Tėtis užrakino duris, pasiėmė raktus ir nuėjo i kambarį, ji su mama nuėjo į vonią, kur parašė SMS draugui K. M., prašydama iškviesti policiją, ką jis ir padarė. Jai ir mamai mėlynių nebuvo, tik buvo likusios raudonos dėmės. Po to įvykio jai teko porą kartų matyti tėtį, bet su juo nebendravo. Tėtis vis bandė susisiekti, bet ji neatsiliepė, rašė jai žinutes, kad pasikars, atsisveikindavo. Iki įvykio su tėčiu visiškai nesutarė. Jis vadindavo ją nepadoriais žodžiais, sakydavo, kad ji ne jo vaikas, girtas naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, yra seksualiai priekabiavęs (b. l 33 - 35);

liudytojo K. M. parodymais, duotais nuotoliniu būdu – telefonu ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. balandžio pradžioje, tikslios dienos neprisimena, apie 23.30 val. jam parašė žinutę draugė P. M. kad jis kviestų policiją, kad negali jau kęsti, kad smurtauja tėvas. Jis paskambino pagalbos telefonu ir nurodė draugės adresą. Po to bendraujant su P. M. ji pasakojo, kad neblaivus tėvas tą vakarą trenkė per veidą ar tai per galvą jos mamai ir jai. Jis pats įvykio nematė, žino tik iš draugės P. M. pasakojimo (b. l. 39).

B. M. pareiškimu - protokolu nustatyta, kad 2020 m. balandžio 7 d. apie 23 val. namuose, (duomenys neskelbtini), sutuoktinis G. M. panaudojo fizinį smurtą jos ir jų dukros P. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Jai sudavė vieną smūgį ranka į dešinę ranką ir dukrai sudavė smūgį ranka į dešinę ranką bei ranka vieną kartą per galvą, taip joms sukeldamas fizinį skausmą. Jokių sužalojimų nei ji, nei dukra nepatyrė, medikų pagalbos atsisako, pas teismo medicinos ekspertus nevyks, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1).

2020 m. birželio 1 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos R. J. pranešimu nustatyta, kad pagal BK 153 straipsnio 1 dalį pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-21739-20 dėl jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimo (b. l. 62-63).

Vaizdo įrašo NR.VID_20200408_001406.mp4 apžiūros protokolu nustatyta, kad užfiksuota, kad B. M. nurodė, jog G. M. grįžo girtas, pamiegojo, atsikėlė, pradėjo rėkti, trenkė jai per dešinę ranką, ji jam trenkė atgal. Kai atsikėlusi dukra bandė ją užstoti, trenkė dukrai, į kurią vietą trenkė nežino, nes patalpoje nebuvo įjungta šviesa (b. l. 52- 54).

2020 m. balandžio 7 d. policijos duomenų bazės išrašu nustatyta, kad K. M. paskambinęs 23.52 val. į BPC pranešė, kad paskambinusi jo mergina P. M. prašo iškviesti policiją, nes namuose smurtauja tėvas (b. l. 70 - 71).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, butas esantis (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (b. l. 11-13).

2020 m. balandžio 7 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. S. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad gauti paaiškinimai jog 2020 m. balandžio 7 d. apie 23:52 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje G. M., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (kai alkoholio kiekio matuokliu („Drager Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0015 nustatytas 3,34 prom. girtumas) panaudojo fizinį smurtą žmonos B. M. ir dukros P. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, suduodamas B. M. vieną smūgį ranka į dešinę ranką ir suduodamas smūgį ranka dukrai P. M. į jos dešinę ranką, bei suduodamas jai ranka vieną kartą per jos galvą, taip sukeldamas B. M. bei P. M. fizinį skausmą (b. l. 15 - 16).

2020 m. birželio 1 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro pranešimu nustatyta, jog 2020 m. gegužės 5 d. atvejo vadybos posėdžio metu sudarytas pagalbos šeimai planas, pasirašyti įsipareigojimai. Teikiant šeimai paslaugas pastebėta, kad G. M. nesilaiko kardomosios priemonės sąlygų - nuolat siuntinėja dukrai ir žmonai trumpąsias žinutes, grasindamas nusižudyti, naudoja psichologinį smurtą, kaltindamas, kad ji kalta dėl to, kad jis negali grįžti namo. G. M. ne kartą buvo perspėtas, tačiau į perspėjimus nereagavo (b. l. 57 ), analogiškas aplinkybes nurodė ir Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (b. l. 58).

Asmens blaivumo testo duomenimis nustatyta, kad 2020 m. balandžio 08 d. 00.32 val. G. M. nustatytas 3,34 promilių girtumas (b. l. 135).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis G. M. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiųjų parodymai ir kita bylos medžiaga. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis G. M. konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariais – žmona B. M. ir nepilnamete dukra P. M., gim. (duomenys neskelbtini), ranka vieną kartą trenkė žmonai per dešinę ranką, o dukrai P. M., kuri gynė savo mamą B. M., ranka vieną kartą trenkė per dešinę ranką bei vieną kartą per galvą, tokiu būdu nukentėjusiosioms B. M. ir P. M. sukėlė fizinį skausmą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad G. M. kaltė įrodyta, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. G. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais, tačiau prašė skirti trumpesnį terminą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (b. l. 139).

Nukentėjusiesiems 2020 m. birželio 30 d. pranešta apie prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, išaiškinta teisė apskųsti šį prokurorės sprendimą (b. l. 140). Iki 2020 m. liepos 9 d. teisme nukentėjusiųjų skundai negauti.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis G. M. padarė du nesunkius, tyčinius, smurtinius nusikaltimus prieš artimus šeimos narius (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis neteistas (b. l. 124), administracine tvarka nebaustas (b. l. 125), dirba (b. l. 126), (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 128), VšĮ Kaišiadorių psichikos sveikatos centre nesilankė, nesigydė (b. l. 131), Priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 131).

Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tinkama G. M..

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, atsižvelgęs į tą aplinkybę, jog kaltinamasis smurtines nusikalstamas veikas padarė šeimos nariams, taiko baudžiamojo poveikio priemonę, susijusią su dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Manytina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turės teigiamos įtakos G. M. elgesiui ir pasieks bausmės tikslus, kad ateityje jis nebevartotų fizinio smurto ar nedarytų kitų nusikalstamų veiksmų, siekdama išspręsti tarpusavio nesutarimus su savo šeimos nariais, kitais asmenimis. Prokurorės prašomas skirti baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti 6 mėnesius smurtinį elgesį keičiančiose programose terminas nėra per didelis, atsižvelgiant, kad kaltinamasis smurtavo ir prieš sutuoktinę ir prieš savo dukrą, ir yra tinkamas baudžiamojo proceso tikslams pasiekti.

Paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. Parinkdamas bendrinimo būdą ir pridėtiną bausmės dalį teismas atsižvelgia į padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, nuosprendžiu nustatytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes.

G. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiųjų, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Proceso išlaidų, civilinio ieškinio nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo B. M.), ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant G. M. nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose.

G. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo nepilnametei P. M.), ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant G. M. nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti G. M. subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant G. M. nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. M. galutinę - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant G. M. nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu G. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šio įpareigojimo įvykdymui nustatyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į G. M. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. balandžio 8 d. 00 val. 00 min. iki 2020 m. balandžio 8 d. 13.56 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

G. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiųjų, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikintinos.

Išaiškinti G. M., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.