- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-15
- Bylos Nr.
- 1S-906-312/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- J.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė išnagrinėjusi nuteistojo J. (J.) L. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau tekste ir - komisija) 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi paliktas nepakeistu Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam J. L.. Žemesnės instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad nuteistasis atlieka bausmę už devynių nusikalstamų veikų padarymą, kurių trys sunkios, didžiąją dalį nusikaltimų padarė, veikdamas organizuotoje grupėje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jis laikytinas didesnio pavojingumo visuomenei asmeniu. Didelė jam paskirtos bausmės dalis (daugiau nei pusė) nėra atlikta. Nei stabilus darbas, nei glaudūs socialiniai ryšiai nuteistajam nebuvo kliūtis padaryti labai sunkias nusikalstamas veikas. Taigi jo nusikalstamos veikos padarymo motyvai nebuvo stabilaus pragyvenimo šaltinio laisvėje neturėjimas. J. L. teiginiai, kad jis gailisi dėl nusikalstamos veikos, pasitaisė, pakeitė savo elgesį yra deklaratyvūs, kadangi veiksmais jis nerodo siekio atlyginti nukentėjusiesiems savo veiksmais padarytą žalą. Įvertinus, kad nuteistojo kvalifikacija – tolimųjų reisų vairuotojas, konstatuotina, kad šio darbo pobūdis nėra suderinamas su intensyvios priežiūros taikymu.
Šalies argumentai
Skundu aukštesnės instancijos teismui nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą.
Skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje neatsižvelgta į teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visumą, nurodytą tiek komisijos nutarime, tiek socialinio tyrimo išvadoje. Pataisos namai yra gavę vykdomąjį dokumentą, tačiau tai nesusiję su byla. Pagal galimybes jis ieškinį dengia savarankiškai, yra įmokėjęs 44,59 litus. Būdamas laisvėje, galės dengti ieškinius didesnėmis sumomis, nes pataisos įstaigoje atlyginimai yra maži. Sutinka, kad lygtinio paleidimo metu jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Lygtinio paleidimo netaikymas analizuojant vien bausmės pobūdį, prieštarautų įstatymo reikalavimams ir baudžiamosios politikos principams bei tikslams. Nuteistojo įsitikinimu, žemesnės instancijos teismas neįsigilino į jo skundą, neįvertino, kad jis ketina dirbti tarptautinių pervežimo firmoje, bet tai nebus susiję su išvykimu į užsienį, nes vairuotoju dirbs Lietuvoje. Teismas be jokio teisinio pagrindo neskyrė dėmesio reabilitacijos pažangai ir nuteistojo elgesiui, jo charakteryje dominuojantiems bruožams. Nusikaltimo pobūdis bei pavojingumo laipsnis yra vieni iš bausmės skyrimo pagrindų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 54 str.), kuriuo buvo vadovaujamasi nuosprendžiu skiriant bausmę nuteistajam. Šios kategorijos nėra numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 7 skirsnyje. Taip pat teismas, nustatinėdamas faktines aplinkybes, neskyrė dėmesio į resocializacijos ir integracijos svarbą, kas padėtų nuteistajam lengviau adaptuotis laisvėje. Teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad dėl savo nusikaltimų jis kaltę pripažįsta, visiškai prisiima atsakomybę. Turi ganėtinai aiškiai suformavęs ilgalaikius tikslus ir siekius. Supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes, nesilaiko subkultūros. Jo asmens pavojingumo nebuvimą atspindi ir tai, jog pataisos įstaigoje bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, priklauso žemai pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei. Skundžiamoje nutartyje nuteistojo atžvilgiu nebuvo nurodyta jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu teismas priėmė jam nepalankų sprendimą, sprendimas paremtas tik teismo nuomone, manymu, prielaida, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, nusikals. Nurodo, kad jau yra nubaustas ir įstatymo nustatytą dalį bausmės, sudarančią faktinį pagrindą lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigų, atlikęs. Pats bausmės paskyrimo faktas ir jos realus dalinis atlikimas, padarė jam poveikį visam gyvenimui, kas nulėmė jo kategorišką apsisprendimą ateityje niekada nenusikalsti, o teigiamas pastarojo meto elgesys pataisos namuose tik dar kartą įrodo, jog nusikalstamas elgesys laisvėje jam nėra priimtinas. Savo ir šeimos gyvenimo tikslus įgyvendins tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pastebėtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas apima ne tik teisingą nubaudimą, bet ir galimybių resocializuotis, grįžti į visuomenę, šeimą, sudarymą. Mano, kad keičiant elgesį į gerąją pusę, jam labiau padėtų teigiama aplinka (šeima, darbas ir t.t.), o ne pataisos namai ir tolesnis buvimas juose. Teismas privalėjo atsižvelgti į visas nurodytas aplinkybes, juo labiau, kad skundžiamoje nutartyje konkrečiai neįvardinta, kokių kriterijų nuteistasis neatitinka. Bausmės atlikimo aplinkybės rodo, kad atlikta bausmės dalis yra jį paveikusi tiek, kad ateityje laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Be to, bausmės tikslai yra skirtingi ir apima tiek nuteistojo pataisymą, tiek nubaudimą, tiek teisingo principo įgyvendinimą ir pan., tačiau žemesnės instancijos teismas savo sprendimą grindė ne pataisymo tikslu, o prioritetu laikė tik nubaudimo tikslą, ignoruojant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. R(03) dėl lygtinio paleidimo nuostatas.
Atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas tenkintinas.
Kaip matyti iš J. L. asmens bylos, jis Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 216 str. 1 d., 300 str. 3 d., 300 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., ir jam paskirta ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat jis nuteistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d., 187 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d. trejiems metams trims mėnesiams laisvės atėmimo, Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nuteistajam paskirta – šešeri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti aštuoni mėnesiai ir dvidešimt aštuonios dienos, išbūti laikinajame sulaikyme ir suėmime.
Bausmės pradžia: 2012 m. gegužės 15 d.
Bausmės pabaiga: 2018 m. vasario 15 d.
Nuteistasis 1/2 laisvės atėmimo bausmės atliks 2014 m. lapkričio 15 d.
Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 2 p. numato, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, faktiškai atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. Minėto straipsnio 3 d. numatyta, kad šio straipsnio 2 d. nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų likus šešiems mėnesiams iki jų galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų vadovaujantis šio straipsnio 2 d. J. L. yra išreiškęs sutikimą, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju jo atžvilgiu būtų taikoma intensyvi priežiūra, apsilankius pas nuteistojo žmoną, kur po lygtinio paleidimo gyventų nuteistasis, nustatyta, kad yra sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą. Taigi konstatuotina, jog nuteistasis atitinka Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 2 p., 3 d. numatytą formaliojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio. Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.
Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (Lietuvos Respublikos BVK 164 str. 2 d.). Teismas sprendžia, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismo išvada, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog būdamas laisvėje jis nedarys nusikalstamų veikų, yra nepagrįsta. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo metu Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo siuvinių gamintojo ir staliaus specialybes, dirbo Pravieniškių VĮ prie pataisos namų Vilniaus filiale siuvimo bare iki įmonės uždarymo. Pagal galimybes dalyvauja socialinės reabilitacijos renginiuose. 2014 m. sausio 14 d. už stropų darbą ir mokymąsi buvo paskatintas. Nuo 2014 m. liepos 4 d. jam yra suteikta teisė vykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, nuteistasis yra įdarbintas ūkiniame aptarnavime darbininku. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pataisos namų administracija palankiai vertina nuteistojo elgesį bei juo pasitiki. Be to, ir komisijos sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo atžvilgiu nebuvo priimtas vienbalsiai, du komisijos nariai siūlė taikyti lygtinį paleidimą.
Po pirmojo lygtinio paleidimo galimybės svarstymo, nuteistasis įvykdė jam komisijos teiktas rekomendacijas. Jis anksčiau neteistas. Amžius pirmojo teistumo metu – 40 metų. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistojo atžvilgiu niekada nebuvo taikytas. Nurodytos aplinkybės itin reikšmingos, nes leidžia spręsti, jog nusikalstamų veikų darymas nėra būdingas nuteistojo elgesiui, didžiąją savo gyvenimo dalį jis laikėsi įstatymų ir nenusikalto, teistas už nesmurtinius nusikaltimus, taigi, nėra jokio pagrindo sutikti su žemesnės instancijos teismo išvada, kad nuteistasis yra didesnio pavojingumo visuomenei asmuo.
Savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų J. L. pripažįsta, nors iš dalies minimizuoja savo vaidmenį jose. Asmuo padarė nusikaltimą, būdamas bendrininkų grupėje, tačiau neigiamai kriminalinių kompanionų įtakai pasiduoti nelinkęs. Atpažįsta savo problemas, skiria sritis, susijusias su nusikalstamumu. Stengiasi taikyti tinkamas problemų sprendimo strategijas. Apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Turi išsikėlęs realius ateities planus. Socialines situacijas vertina teisingai. Pokalbio metu diskriminacinių ar kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų nefiksuojama, sutinka su priežiūra, supranta, kad ji gali būti jam naudinga. Supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog nuteistasis yra tinkamai apgalvojęs ir įvertinęs savo neteisėtus poelgius bei padaręs tinkamas išvadas.
Nuteistasis laisvalaikiu skaito periodinę spaudą, grožinę literatūrą, žiūri TV, sportuoja. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė du kartus: 2013 m. sausio 22 d. baustas už mobilaus telefono turėjimą, nuobauda skatinimo būdu panaikinta prieš terminą, taigi konstatuotina, jog nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi. Šiuo metu atlieka bausmę paprastosios grupės sąlygomis. Dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai“ programoje, socialinių įgūdžių lavinimo programoje „Mano kelias“, stresų valdymo ir reabilitacijos programoje „Prison smart“, socialinio orientavimo ir teisinio švietimo užsiėmimus lanko pasirinktinai. Aktyviai lankėsi Psichologinės tarnybos organizuojamuose „Pozityvaus mąstymo ir emocijų valdymo įgūdžių ugdymo“ psichologinio konsultavimo programos užsiėmimuose. J. L. yra aukštesniojo išsilavinimo, turi techniko-elektriko, baldų surinkėjo specialybes, vairuotojo profesionalo ir tolimųjų reisų vairuotojo kvalifikacijas. Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos 2014 m. birželio 3 d. charakteristikoje ir VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. birželio 16 d. pažymoje apie darbinę veiklą nuteistasis apibūdinamas ir vertinamas itin teigiamai. Jo socialiniai ryšiai glaudūs, palaikomi laiškais, telefonu. Pasimatymų metu lankomas motinos, žmonos, vaikų. Lygtinio paleidimo atveju ketina gyventi pas žmoną, yra gautas jos raštas, kad nuteistasis bus priimtas gyventi į numatytą gyvenamąją vietą. Gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas, kad nuteistasis, lygtinio paleidimo atveju, bus priimtas dirbti vairuotoju minėtoje įmonėje. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su žemesnės instancijos teismo teiginiais, neva šis darbas nebus suderinamas su nuteistajam taikytina intensyvia priežiūra, kadangi nuteistojo asmens byloje nėra duomenų, jog nuteistasis savo darbines funkcijas vykdys būtent užsienyje. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys metodiką – itin žema (10 balų). Skirtingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, įvertinus nuteistojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, jo socialinius ryšius bei elgesį pataisos įstaigoje bei itin žemą pakartotinio nusikalstamumo riziką, darytina išvada, kad nuteistojo atžvilgiu tikėtina pakankamai gera integracija bei maža tikimybė, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, nesilaikys įstatymų.
Skundžiamoje nutartyje kaip viena iš esminių lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistojo atžvilgiu priežasčių yra nurodyta, kad nuteistasis nerodo siekio atlyginti nukentėjusiesiems savo veiksmais padarytą žalą. Tačiau kaip matyti iš jo asmens bylos, nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus yra skolingas 18191,72 Lt ir yra sumokėjęs 44,59 Lt. Tai leidžia spręsti, kad vykdomieji raštai dėl nuosprendžiais priteistos 30 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 215,75 Lt proceso išlaidų atlyginimo, 67 975,00 Lt turtinės žalos ir 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo nėra pateikti vykdymui. Sutiktina, kad su byla susijusių vykdomųjų raštų nebuvimas nenaikina nuteistojo pareigos šią žalą atlyginti, tačiau atsižvelgiant į aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, žemesnės instancijos teismas šiai aplinkybei suteikė pernelyg didelę reikšmę. Juo labiau, kad nuteistajam įsidarbinus laisvėje, yra didesnė tikimybė greičiau atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą.
Pažymėtina, kad žemesnės instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais (ar išskirti keletą jų), bet privalo įvertinti ir lygtinio paleidimo bei probacijos paskirtį, priešingu atveju, lygtinio paleidimo pagrindus, sąlygas ir tvarką reglamentuojančios teisės normos netektų prasmės, o nuteistieji nebūtų skatinami pasitaisyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų visumą, konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai paliko galioti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistojo J. L. atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, dėl ko nurodyti procesiniai sprendimai yra naikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 2 p.,
nutaria:
nuteistojo J. (J.) L. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam J. L. ir priimti dėl skundo naują sprendimą:
Taikyti nuteistajam J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos jam neatlikus paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, nustatant jam intensyvią priežiūrą Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka bei šias Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. numatytas pareigas:
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2017 m. spalio 15 d.;
- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2017 m. spalio 15 d.;
- per du mėnesius po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą arba registruotis darbo biržoje iki 2017 m. spalio 15 d.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.