Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorei Jūratei Žvironienei,

asmens, įtariamo padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, V. D. gynėjai advokatei Aušrai Saulėnienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, turinčiam vidurinį išsilavinimą, nevedusiam, nedirbančiam, faktiškai gyvenančiam ir gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini), neteistam,

įtariamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 258 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, būtent: 2020 m., tikslus laikas ir data tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo savadarbiu būdu pagamintą kastetą, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas, jį atsigabeno į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir juose laikė iki 2020 m. birželio 19 d., 12.40 val., kai kratos metu šį kastetą rado ir paėmė policijos pareigūnai,

Motyvuojamoji dalis

- Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje, surašytoje 2020 m. spalio 15 d. dėl kasteto, nustatyta, kad tirti pateiktas objektas yra savadarbiu būdu pagamintas kastetas, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas.

BPK 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

BK 258 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Šio straipsnio dispozicijoje yra numatytos alternatyvios veikos, kurios visos kartu ar atskirai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Todėl pagal minėtą įstatymą atsako tas, kas padarė bent vieną iš alternatyvių veikų. BK 258 straipsnio 2 dalyje nustatytas baudžiamasis nusižengimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltininkas supranta, kad neteisėtai įgyja ar nešioja nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą įtaisą, ir to nori. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji. Jis yra baigtas nuo nusikalstamų veikų padarymo.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo dalykas – tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ir sprogstamosios medžiagos. Šaunamasis ginklas – įrenginys ar daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas kaip ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga gali būti paleistos kulkos, sviediniai arba kenksmingos, dirginančios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti, arba duotas garso ar šviesos signalas. Šaudmuo – tai, kuo šaudoma iš šaunamųjų ginklų. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia keliais arba bent vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad V. D. neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, t. y., (duomenys neskelbtini), įgijęs savadarbiu būdu pagamintą kastetą, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas, taip pat radęs šešis pramoninės gamybos (Rusija) 9 mm kalibro Makarov šovinius (9x18), Vilniuje, Stoties rajone, juos atgabeno ir neteisėtai laikė iki 2020 m. birželio 19 d., 12.40 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kol kastetą ir šovinius rado ir kratos metu paėmė policijos pareigūnai. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti liudytojos parodymais, kratos protokole užfiksuota informacija, bei kita rašytine bylos medžiaga, ekspertizės akto išvados objektyvumu ir teisingumu, jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Šie duomenys tarpusavyje nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro įrodymų grandinę, patvirtinančią, jog V. D. teismo nustatytomis aplinkybėmis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 258 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, jo veiksmai atitinka BK 258 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje numatytos uždraustos veikos objektyviuosius požymius.

Būtina asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlyga yra pakaltinamumas. Tik pakaltinamas asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam gali būti skiriama bausmė, nes tik toks asmuo suvokia savo veikos pavojingumą ir bausmės paskirtį bei prasmę. Tuo tarpu nepakaltinamiems asmenims gali būti skiriamos priverčiamosios medicinos priemonės.

BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-788/2020).

BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-56/2022, surašytame 2022 m. rugpjūčio 5 d. – rugpjūčio 19 d., nurodyta, kad V. D. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, dėl kurio šių veikų padarymo metu V. D. negalėjo suprasti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų esmės, šiuo metu V. D. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, dėl kurio jis šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl V. D. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – priverstinį ambulatorinį gydymą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. Teisiamajame posėdyje apklausta teismo psichiatrė ekspertė Ramunė Drazdauskienė patvirtino šią išvadą.

Teismas, įvertinęs šiuos visus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog V. D. darydamas BK uždraustą veiką negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis buvo nepakaltinamas BK 17 straipsnio nuostatų prasme ir jam turi būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo Veiklos skyriaus 2021 m. sausio 21 d. nutarimu taikytą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – V. D. palikti nepakeistą iki procesinio sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo, o nutarčiai įsiteisėjus, - panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: savadarbis kastetas, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugykloje, nutarčiai įsiteisėjus sunaikintinas; 6 (šeši) vnt. pramoninės gamybos (Rusija) 9 mm kalibro Makarov šovinių (9x18), tyrimo metu buvo sunaudoti, todėl dėl jų likimo nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 404 straipsniu,

nutaria:

pripažinti V. D. nepakaltinamumo būsenoje padarius įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje.

Taikyti V. D. priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį ambulatorinį gydymą pirminės psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo Veiklos skyriaus 2021 m. sausio 21 d. nutarimu taikytą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – V. D. palikti nepakeistą iki procesinio sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo, o nutarčiai įsiteisėjus, - panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: savadarbį kastetą, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugykloje, nutarčiai įsiteisėjus sunaikinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.