- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-02-27
- Bylos Nr.
- 1-1126-818/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00005-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- N. V.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, pensininkė, našlė, deklaruojamoji ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 226 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. V. kaltinama tuo, kad ji, pasinaudodama savo pažintimi su valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, susitarė priimti kyšį ir priėmė kyšį, pažadėjusi jį perduoti valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, kad šis teisėtai veiktų, bei pastarąjį atitinkamai paveikti, o būtent:
ji, pasinaudodama savo pažintimi su valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - (duomenys neskelbtini)V. T., 2009 m. vasario mėn. 18 d. apie 9 val. susitiko su D. S. prekybos centro „IKI“, esančio Fabijoniškių g. 2a, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje, ir ten pat stovėjusiame savo automobilyje Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) susitarė priimti kyšį bei kaip tarpininkė priėmė iš D. S. 3000 litų kyšį, kurį pažadėjo perduoti V. T. už tai, kad šis, teisėtai veikdamas, duotų nurodymą sudaryti su D. S. pažįstamu I. B. 3 metrų prekybos vietos, esančios (duomenys neskelbtini) išsinuomoto Vilniaus Kalvarijų turgaus adresu Kalvarijų g. 156, Vilnius, žuvies paviljone, nuomos sutartį, taip pat pažadėjo iš savo pusės atitinkamai paveikti V. T., kad šis duotų tokį nurodymą, t.y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 226 str. 2 d.
N. V. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:
kaltinamoji N. V. dėl jai pareikšto įtarimo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2009 m. vasario mėnesio viduryje jai į mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ar į namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino M. J., kuri tuo metu dirbo kontroliere Kalvarijų turgavietėje ir ji buvo V. T. sugyventinė. M. J. paklausė, ar ji galėtų pas ją atvykti į namus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes su ja nori susitikti V. T.. Tą pačią dieną, apie 16 val., ji atvyko pas M. J. į namus. Pakalbėję Su V. T. apie jo darbo reikalus, jie taip pat pasikalbėjo apie atsilaisvinančią 3 metrų plotą Kalvarijų turgaus žuvies paviljone. Ji, N. V., pasakė, kad šiuos metrus galima būtų išnuomoti D. S. draugui I. B., V. T. pridūrė, kad ne už dyką. Ji pasiūlė D. S. todėl, kad pastarasis pats kažkur prieš tris mėnesius klausė, ar neatsiras laisvos prekybos vietos Kalvarijų turgaus žuvies paviljone. D. S. klausė asmeniškai jos, nes žinojo, kad ji gerai pažįsta V. T. ir galės pastarąjį paįtakoti dėl vietos gavimo žuvies paviljone. Pokalbio pabaigoje V. T. paprašė surasti jam D. S. ir paprašyti jį atvykti pas V. T. į darbo vietą, t.y. į (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Kitą dieną, ar dar kitą dieną, ji, N. V., iš savo mobilaus telefono paskambino D. ir pasakė, kad jis turi susitikti su V. T.. Pokalbio metu nekonkretizavo nei kada, nei kur reikia susitikti su V. T., bet pasakė, kad V. T. sutiko jo draugui išnuomoti atsilaisvinusį plotą žuvies paviljone, bet ne už dyką, tai yra davė suprasti, kad reikia sumokėti kyšį. Sumos nesakė, nes jos nežinojo. Matomai V. T. dėl to ir paprašė surasti D. S. ir jie turbūt susitarė dėl kyšio sumos. Ar D. S. buvo susitikęs su V. T., ji nežino.
2009 metų vasario mėn. galimai 18 d., tai buvo po kelių dienų nuo susitikimo su V. T. M. J. namuose, ryte, tikslios valandos neprisimena, ji susiskambino su D. S. ir pasiūlė susitikti prie prekybos centro „IKI“, esančio Ukmergės g., Vilniuje. D. S. sutiko. Tą pačią dieną, apie 11 val., ji atvažiavo savo automobiliu Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į prekybos centro „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelę. D. S. atsisėdo į jos automobilį ant priekinės keleivio sėdynės, tai yra šalia jos. Susitikimas buvo labai trumpas, konkretaus pokalbio turinio ji jau nelabai gerai prisimena, bet kalba ėjo apie tą atsilaisvinusią 3 metrų prekybos vietą žuvies paviljone. Prisimena, kad buvo kalbama apie atsilyginimą, tiksliau kyšį, skirtą V. T.. Pokalbio metu D. S. jai pasakė, kad va - čia reikia perduoti jam, ji suprato, kad perduoti V. T. per ją. Tuo pačiu metu D. S. jai į rankinuką įdėjo pinigus. Iš kur jis juos išsitraukė, ji nepastebėjo, bet matė, kad tai pinigai. Kokia tai buvo suma, ji tuo metu nežinojo, nes pinigų neskaičiavo, kadangi jie buvo skirti ne jai, o V. T.. Kai D. jai į rankinuką įdėjo pinigus, ji jo paklausė, kiek, jis atsakė, kad „trys“. Ji suprato, kad „trys“ reiškia tris tūkstančius litų. Pasakė D. S., kad juos perduos V. T.. Jie išsiskyrė ir daugiau ji D. S. niekada nematė. Pinigai visą laiką gulėjo jos rankinuke, nes ji turėjo juos perduoti V. T.. Tačiau pinigų V. T. nespėjo perduoti, nes pastarasis jai neskambino. Ji laukė V. T. skambučio dėl pinigų perdavimo, nes pati niekaip negalėjo jo surasti. Pinigai (3000 Lt) buvo rasti jos asmens kratos metu rankinuke.
Ji, N. V., prisipažįsta, kad iš D. S. paėmė kyšį 3000 Lt sumoje, kurį pažadėjo ir turėjo perduoti tuometiniam direktoriui V. T., už tai, kad V. T., jai paįtakojus, leido sudaryti sutartį su D. S. draugu I. B. dėl 3 metrų ploto nuomos Kalvarijų turgaus žuvies paviljone.
Perklausiusi 2009-02-17 ir 2009-02-18 garso įrašus N. V. patvirtino, kad savo mobilaus ryšio telefonu, kurio Nr.. (duomenys neskelbtini), kalbėjosi su D. S.. Kalbėjosi apie tai, kad D. S. nuvažiuotų pas V. T., nurodė (duomenys neskelbtini) telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. S. galėtų pasiteirauti, ar V. T. yra darbe. Vėliau su D. S. tarėsi dėl susitikimų. Pokalbio metu iš D. S. žodžių, intonacijos ir elgesio suprato, kad jis nori perduoti jai pinigus, kuriuos ji turėjo perduoti V. T.. 2009-02-17 10:20:28 pokalbyje su D. S. jos užduotas klausimas „Tu buvai pas jį?“, ir D. S. atsakymas „Jo, aš buvau pas jį. Jisai sakė, su jumis susitikti“ reiškia, kad ji pasitikslina, ar jis buvo pas V. T.. Kita D. S. pasakyta frazė „Nu. Duot kažką tai“ reiškia, kad pastarasis norėjo perduoti per ją pinigus V. T. kaip kyšį, kad būtų pasirašyta nuomos sutartis dėl 3 metrų prekybos vietos. Visi kiti jos pokalbiai su D. S. yra apie jų sutikimą. Iš pokalbių matosi, kad galutiniame rezultate ji su D. S. susitarė susitiki 2009-02-18 9 val. prie prekybos centro „IKI“ Ukmergės gatvėje. Susitikimo metu jis perdavė jai 3000 Lt kyšį. D. S. puikiai suprato, kad pinigai yra skirti V. T., kad būtų pasirašyta 3 metrų prekybos vietos Kalvarijų turgaus žuvies paviljone nuomos sutartis su jo, D. S., draugu. D. S. pats apie 10 metų prekiauja Kalvarijų turguje ir žino, kad be V. T. žinios ir atsidėkojimo pastarajam vienokia ar kitokia išraiška, dažniausiai pinigine išraiška, jokios prekybos vietos suteikiamos nebūna (b.l.119-122).
2009-02-25 N. V. asmens kratos metu iš jos buvo paimti 3.000 Lt, (b.l. 69).
2009-05-07 pinigai 3.000 Lt. sumoje buvo apžiūrėti (b.l. 70-73) ir priduoti saugojimui į LKPB finansų skyrių (b.l. 74-76).
2009-03-06 papildomai apklausta įtariamoji N. V. parodė, kad 2009 m. vasario mėnesį, tikslia negali pasakyti, jai į mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), ar į namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino M. J., kuri dirba kontroliere Kalvarijų turgavietėje. M. J. jos paklausė, ar ji (N. V.) galėtų atvykti pas ją (M. J.) į namus, adresas nurodytas užrašų knygutėje, nes su ja nori susitikti Vidas, t.y. V. T.. Ji nepaklausė M. J., dėl ko su ja nori susitikti V. T., tik paklausė, kada vyks susitikimas. M. J. paprašė atvykti 16 val. vakaro, tą pačią dieną. Ji, N. V., apie 16 val. atvyko pas M. J. į namus, t.y. į pastarosios butą, kuris randasi netoli prekybos centro „MANDARINAS“ Fabijoniškių mikrorajone. Įėjusi į butą pamatė V. T.. Pastarasis pokalbio metu jai pasakė, kad turbūt jo neišrinks taryba. V. T. paprašė jos surasti jam D., t.y. D. S., kurį ji pažinojo, nes pastarasis dirbo Kalvarijų turgavietėje žuvies paviljone, ir prekybai nuomavosi šaldytuvus. V. T. paprašė perduoti D. S., kad šis atvyktų pas jį (V. T.) į darbo vietą - kontorą, esančią (duomenys neskelbtini). Anksčiau, prieš tris mėnesius, pats D. jos klausė, ar neatsiras laisvų prekybos vietų, t.y. šaldytuvų-vitrinų prekybai. Ji apie šį D. prašymą kalbėjosi su V. T., pastarasis dėl to ją ir išsikvietė pokalbiui.
Kitą dieną ar dar kitą dieną, tiksliai negali pasakyti, ji iš savo mobilaus ryšio telefono, kuriame D. įvestas kaip „(duomenys neskelbtini)“, paskambino D. ir pasakė pastarajam, kad jis turi susitikti su V. T.. Pokalbio metu ji nekonkretizavo, nei kada, nei kur reikia susitikti su V. T.. Po kelių dienų jai paskambino D. ir paprašė su ja susitikti. Ji paskyrė susitikimą prie prekybos centro „IKI“, esančio Ukmergės g., numerio negali pasakyti. D. S. sutiko.
Susitikimas įvyko tuoj pat po skambučio, tos pačios dienos ryte, tikslaus laiko ji negali pasakyti. Susitikus ji paklausė D. S., ar sudarytos sutartys, t.y. ar jis pasirašė nuomos sutartis šaldytuvams-vitrinoms. D. S. atsakė, kad taip. Taip pat jis jai pasakė, kad va, čia perduoti jam per jus. Tuo pačiu metu jis jai į rankinuką įdėjo pinigus, iš kur jis juos išsitraukė, ji nepastebėjo. Kokia suma buvo, ji nežino. Tada ji paklausė D. S., kiek, pastarasis atsakė, kad „trys“. Ji suprato, kad „trys“ reiškia tris tūkstančius.
Iš D. S. gautų pinigų V. T. ji nespėjo perduoti, nes pastarasis jai neskambino, o ji laukė skambučio dėl pinigų perdavimo. Vėliau pinigai buvo rasti asmens kratos metu jos rankinuke. Šie pinigai, kaip ji suprato, buvo atlygis V. T. už nuomos sutarčių sudarymą. Tai buvo pirmas kartas, kai jai reikėjo už sutarčių sudarymą perduoti pinigus V. T., iki tol jis jos neprašė to daryti. Jis, V. T., ja pasinaudojo kaip tarpininke perduodant D. duotą piniginį 3.000 lt. atlygį už sudarytas nuomos sutartis. Tuo paties susitikimo metu ji D. S. perdavė subnuomos sutartį dėl patalpų, kurios randasi Kalvarijų turgavietės žuvies paviljone, vieneriems metams. Sutartis buvo sudaryta tarp jos dukters D. J. ir V. A.. Jei gerai atsimena, pastarasis buvo Kalvarijų turgavietės prekiautojas žuvimi ir D. S. darbuotojas. Iki tol jos, N. V., dukra D. J. nuomavosi šias patalpas iš (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties pagrindu, prekiavo jose minėtas V. A.. Tačiau pagal revizorių išvadas per 2009 metus buvo reikalavimas tiems, kurie užsiima subnuoma, sudaryti subnuomos sutartį. Iki tol tvarka buvo kitokia - ant prašymo reikėjo direktoriaus vizos dėl prekyvietės vietos. Jos vieno mėnesio nuomos kaina buvo apie 900 Lt, tiksliau negali pasakyti. Perduotoje subnuomos sutartyje buvo pasakyta, kad kaina yra tokia pat, kaip ir nuomotojui, t.y. 900 Lt, taip pat buvo tos pačios (kaip ir nuomos) sąlygos. Jokios finansinės naudos iš subnuomos dukra neturėjo, tai buvo padaryta, kad viskas atitiktų reikalavimus. Dėl šios sutarties jai jokių pinigų D. S. nedavė. Į klausimą, V. T. jai nepaskambino ir nepaprašė surasti D. S., N. V. atsakė, kad jos nuomone V. T., žinojo, kad jo telefonai yra paklausomi, iš kur žinojo - ji negali pasakyti (b.l. 88-91).
2009-03-12 analogiškus parodymus įtariamoji N. V. davė apklausta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, (b.l. 93-94).
2013-01-24 papildomai apklausta įtariamoji N. V. parodė, kad pilnai pripažįsta savo kaltę dėl 3000 Lt kyšio paėmimo iš savo pažįstamo Kalvarijų turgaus prekeivio D. S. tikslu perduoti jį (duomenys neskelbtini) tuometiniam direktoriui V. T. už tai, kad būtų pasirašyta 3 metrų ploto, esančio Vilniaus Kalvarijų turgaus žuvies paviljone, nuomos sutartis su D. S. pažįstamu turgaus prekeiviu I. B..
2009 m. vasario mėnesio viduryje, tikslios datos dabar neprisimena, jai ar į mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), ar į namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino M. J., kuri tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini)ir buvo V. T. sugyventinė. M. J. paklausė, ar ji galėtų pas ją atvykti į namus adresu (duomenys neskelbtini), nes su ja nori susitikti V., t.y. V. T.. Ji nepaklausė M. J., dėl ko V. T. nori su ja susitikti, tik paklausė pastarosios, kada atvažiuoti. M. J. atsakė, kad 16 val. vakaro. Tą pačią dieną, apie 16 val., ji atvyko pas M. J. į namus. Užėjusi į butą, pamatė V. T.. Su V. T. pakalbėjo apie jo darbo reikalus. V. T. pasakė, kad Vilniaus savivaldybės taryba turbūt neišrinks jo (duomenys neskelbtini). Jie su V. T. pasikalbėjo apie atsilaisvinantį 3 metrų plotą Kalvarijų turgaus žuvies paviljone, kuriame anksčiau prekiavo prekeivė I. T.. Ji, N. V., pasiūlė V. T., kad šiuos metrus galima būtų išnuomoti D. S. draugui, I. B., bet V. T. pridūrė, kad ne už dyką. Ji V. T. pasiūlė D. S., kuris pats kažkur prieš tris mėnesius jos klausė, ar neatsiras laisvos prekybos vietos Kalvarijų turgaus žuvies paviljone. D. S. klausė jos asmeniškai, nes žinojo, kad ji gerai pažįsta V. T. ir galės pastarąjį paįtakoti dėl vietos gavimo žuvies paviljone. Baigus pokalbį V. T. paprašė surasti jam D. S. ir pasakyti, kad pastarasis atvyktų pas jį į darbo vietą - kontorą, esančią (duomenys neskelbtini)adresu (duomenys neskelbtini).
Kitą dieną ar dar kitą dieną, tiksliai negali pasakyti, ji paskambino D. iš savo mobilaus telefono, kuriame pastarasis įvestas kaip „(duomenys neskelbtini)“, ir pasakė pastarajam, kad jis turi susitikti su V. T.. Pokalbio metu ji nekonkretizavo, nei kada, nei kur reikia susitikti su V. T., bet pasakė, kad V. T. sutiko jo draugui išnuomoti atsilaisvinusį plotą žuvies paviljone, bet ne už dyką, tai yra davė suprasti, kad reikia sumokėti kyšį. Sumos nesakė, nes jos nežinojo. Matomai todėl V. T. ir liepė jai susirasti D. S. ir pastarieji turbūt susitarė dėl kyšio sumos.
Ar D. S. buvo susitikęs su V. T., ji nežino, bet galimai 2009 metų vasario 18 d., tai buvo po kelių dienų nuo susitikimo su V. T. M. J. namuose, ryte, tikslios valandos neprisimena, jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino D. S. ir paprašė su ja susitikti. Ji pasakė D., kad susitiks prie prekybos centro „IKI“, esančio Ukmergės g., Vilniuje, numerio negali pasakyti. Susitikimas įvyko tuoj pat po skambučio, tos pačios dienos ryte, galimai apie 11 val. Į prekybos centro „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelę ji atvažiavo savo automobiliu Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) D. S. atsisėdo į jos automobilį ant priekinės keleivio sėdynės, tai yra šalia jos. Susitikimas buvo labai trumpas, konkretaus pokalbio turinio ji jau nelabai gerai prisimena, bet kalba buvo apie tą atsilaisvinusią 3 metrų prekybos vietą žuvies paviljone. Prisimena, kad buvo kalbama apie atsilyginimą, tiksliau kyšį, skirtą V. T.. Pokalbio metu D. S. jai pasakė, kad va - čia reikia perduoti jam per Jus, ji suprato, kad perduoti V. T. per ją. Tuo pačiu metu D. S. jai į rankinuką įdėjo pinigus. Iš kur jis juos išsitraukė, ji nepastebėjo, bet matė, kad tai pinigai ir jie lygtai buvo perrišti gumele. Kokia tai buvo pinigų suma, ji tuo metu nežinojo, pinigų neskaičiavau, nes jie buvo skirti ne jai, o V. T.. Kai D. jai į rankinuką įdėjo pinigus, ji paklausė, kiek, į ką D. S. atsakė, kad „trys“. Ji suprato, kad „trys“ reiškia tris tūkstančius litų. Ji pažadėjo perduoti pinigus V. T.. Jie su D. S. išsiskyrė ir ji jo daugiau niekada nematė. Po susitikimo su D. S. išvažiavo namo. Pinigai visą laiką gulėjo jos rankinuke, nes ji turėjo juos perduoti V. T.. Tačiau pinigų V. T. nespėjo perduoti, nes pastarasis jai neskambino, o ji laukė V. T. skambučio dėl pinigų perdavimo, nes pati niekaip negalėjo jo surasti. Ji V. T. lygtai skambino į mobilų telefoną, kurio numerio neprisimena, bet V. T. neatsiliepdavo, nes kiek pamena tuo metu buvo pastarojo gimimo diena ir jis matomai ją šventė. Pinigai – 3000 Lt. buvo rasti jos asmens kratos rankinuke.
Ji, N. V., prisipažįsta, kad iš D. S. paėmė kyšį - 3000 Lt sumoje, kurį pažadėjo ir turėjo perduoti tuometiniam direktoriui V. T. už tai, kad V. T., jai paįtakojus, leido sudaryti nuomos sutartį su D. S. draugu I. B. dėl 3 metrų ploto Kalvarijų turgaus žuvies paviljone nuomos. Dėl šio nusikaltimo ji gailisi ir prašo esant galimybei baudžiamąją bylą jos atžvilgiu užbaigti baudžiamuoju įsakymu, sutinka sumokėti teismo paskirtą baudą (b.l. 98-100).
2009-03-09 LR BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d. apklaustas liudytojas D. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini)V. jis pažįsta apie 7 metus. Su ja susipažino dar dirbdamas Pilaitės prekybos paviljono (turgavietės) vedėju, smulkių šios pažinties aplinkybių neprisimena, gali tik parodyti, kad su ja susipažino kai padėjo savo pažįstamam V. A. išsinuomoti patalpas Kalvarijų turgavietėje esančiame prekybos paviljone. Jis už V. laidavo kaip už patikimą prekybininką. Nuo to laiko jam kas mėnesį paskambindavo Vilkienė ir pasakydavo, kiek V. turi sumokėti nuomos mokesčio. Jis tai perduodavo V.. Kokiu tada mobilaus ryšio telefonu naudojosi tiek jis pats, tiek N. V., neprisimena. Kiek laiko tai truko, tiksliai pasakyti negali, tačiau dėl to vėliau V. jam nebeskambino, tikriausiai bendravo jau tiesiogiai su V..
Kiek ir kokius mokesčius mokėjo I. B., jis nežino ir nieko dėl to parodyti negali. V. jam, D. S., kažkur nuo 2009 metų pradžios ar tai nuo 2008 metų pabaigos, tikslios datos neprisimena, užsiminė, kad pas juos turgavietėje netruks atsilaisvinti viena laisva vieta, skirta prekybai žuvimi. Paklausė, ar jis nepažįsta ko nors, kas norėtų užimti šią vietą. Vi. jam užsiminė, kad jie nutraukia nuomos sutartį su prekybininke pavarde T.. Tada jis šią vietą pasiūlė savo draugui I. B.. Pastarasis sutiko.
2009 metų vasario mėnesį, tikslios datos jis dabar neprisimena, gali tik parodyti, kad tai buvo dieną prieš I. B. ir (duomenys neskelbtini)nuomos sutarties sudarymą, telefoninio pokalbio metu Vi. jam pasakė, kad jis turi nuvažiuoti pas (duomenys neskelbtini)ir atsiklausti, ar pastarasis neprieštarauja I. B. kandidatūrai. Jis V. dar atsiklausė, ar pas T., tačiau ji atsakė, kad ne, kad reikia nuvažiuoti pas naują turgavietės direktorių, pastarojo pavardės ji jam neminėjo. Po šio pokalbio jis kartu su I. B. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini)ę(duomenys neskelbtini). Įėjęs pasakė, kad ieško direktoriaus. Kabinete buvo jam nepažįstamas vyriškis, kurio nei vardo, nei pavardės jis, D. S., nežino ir nurodyti negali, galėtų jį atpažinti pagal bendrus veido bruožus. Vyriškis buvo apie 40 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, daugiau požymių jis neįsidėmėjo. Vyriškis kalbėjo lietuviškai. Paklausė, kokiu klausimu. Jis, D. S., atsakė, kad dėl prekybos vietos žuvies skyriuje, ir vyriškis jį pakvietė užeiti. I. B. į kabinetą kartu su juo neužėjo. Jis, D. S., pasakė vyriškiui, kad nori sudaryti nuomos sutartį dėl prekybos vietos. Vyriškis atsakė, kad jis neturi teisės sudaryti nuomos sutarties, kad dėl to reikia kreiptis į (duomenys neskelbtini). Jis, D. S., pasakė, kad jam liepė užeiti pas jį ir pasiteirauti, ar jis neprieštaraus I. B. kandidatūrai. Tada jie trumpai aptarė, kokį prekybos plotą nuomosis I. B.. Vyriškis ant popieriaus lapo nupiešė tris stačiakampius, sakydamas, kad šiame nuomojamame plote galima pastatyti tris šaldytuvus ir po šiais stačiakampiais parašė skaičių „3000“, bei, žiūrėdamas į jį, paklausė, ar jis pažįsta V., Jis, D. S., atsakė, kad pažįsta. Vyriškis pasakė, kad jis važiuotų pas ją ir kad viskas bus tvarkoj. Pokalbio metu vyriškis tiesiogiai neužsiminė, kad norint išsinuomoti prekybos vietą reikia mokėti kažkam pinigus, ir kad jo užrašyti skaičiai „3000“ yra reikalaujamo dydžio mokestis. Apie tai jie išvis nekalbėjo. Jis, D. S., tik pagal visą įvykio situaciją suprato, kad šis skaičius reiškia pinigų sumą, kurią I. B. turi sumokėti už tai, kad gautų leidimą išsinuomoti jam pasiūlytą prekybos vietą. Kam šie pinigai turėjo būti skirti, ar jie buvo skirti nuomai, ar kam kitam, kaip jie turėjo būti apiforminami ir ar išvis apiforminami, jis nežinojo ir į tai nesigilino. Jis tik žinojo, kad nuomos kaina už analogišką prekybos vietą yra apie 3.000 litų ir parašyta suma jam asocijavosi su nuomos mokesčiu.
Po to, kai vyriškis jį nukreipė pas Vi., jis atsisveikino ir išėjo. I. B. jis pasakė, kad norint gauti leidimą išsinuomoti šią vietą reikia 3.000 litų, I. B. sutiko su šiomis sąlygomis. Tada jis, D. S., paskambino V. į jos mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini)ir pasakė, kad reikia susitikti dėl nuomos. Vilkienė paklausė, kokiu klausimu, nes esą ji nebedirba turgavietėje. Jis atsakė, kad jam liepė su ja susitikti ir reikia perduoti. Ji jam pasakė, kad rytoj ryte bus turgavietėje ir jam paskambins.
Sekančios dienos ryte jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino V. ir liepė atvažiuoti prie IKI parduotuvės, esančios Ukmergės plente, Vilniuje, prie prekybos centro „Senukai“, tikslaus adreso jis nežino. Jam, D. S., nuvažiavus prie minėtos parduotuvės, jis susitiko su Vilkiene automobilių stovėjimo aikštelėje ir persėdo į jos automobilį. Automobilyje ji jam padavė pasirašytą V. A. nuomos sutartį, kurią jis turėjo pastarajam perduoti. O jis su savimi turėtus 3.000 litų įdėjo į moterišką rankinuką, stovėjusį tarp priekinių automobilių sėdynių. Apie tai, kad šiuos pinigus jis moka už I. B., jie nekalbėjo. Tiesiog įsėdęs į automobilį jis pinigus padėjo ir tiek, apie juos nieko nekalbėjo. Pokalbio metu Vilkienė tik abstrakčiai jam pasiguodė, kokiais tiksliai žodžiais, neprisimena. Kaip jis suprato, ji buvo nepatenkinta tuo, kad turėjo su juo susitikti, jis jai atsakė, kad daro taip, kaip jam liepė, ir viskas.
Pasiėmęs sutartį ir perdavęs pinigus jis, D. S., su Vilkiene išsiskyrė. Ji jam tik pasakė greičiau važiuoti į (duomenys neskelbtini)sudaryti nuomos sutarties, nes šiandien T. dirba paskutinę dieną. Tada jis, D. S., susiskambino su I. B., susitiko su juo ir nuvažiavo į UAB „Šnipiškių ūkis“. Nuėjo pas V. T., kuriam pasakė, kad atvyko dėl (duomenys neskelbtini). T. juos nuvedė į buhalteriją ir ten buvusiai darbuotojai liepė sudaryti nuomos sutartį tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir su ankstesne nuomotoja T., po ko išėjo. Buhalterė pradėjo pildyti dokumentus, tačiau tą dieną jie turėjo eiti kažką sveikinti su gimtadieniu. T. pasiūlė sutartį surašyti ir pasirašyti vėliau, po ko jie su I. B. išėjo. Kokiomis aplinkybėmis I. B. pasirašė sutartį ir kaip ją atsiėmė, jis, D. S., nežino, su I. B. kartu jau nevažiavo. Minėtą 3000 litų pinigų sumą jis, D. S., sumokėjo iš savo asmeninių pinigų, kuriuos jis kaip ir paskolino I. B.. Pinigų I. B. kol kas jam negrąžino, (b.l. 49-53).
2009-03-16 papildomai LR BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d. apklaustas liudytojas D. S. parodė, kad 2009 metų vasario mėnesį, dieną prieš nuomos sutarties su I. B. sudarymą, V. telefoninio pokalbio metu jam pasakė, kad jis turi nuvažiuoti pas Kalvarijų turgavietės direktorių ir paklausti dėl nuomos sutarties. Jis V. dar atsiklausė, ar pas T., ji atsakė, kad taip. Tada jis nuvažiavo (duomenys neskelbtini), pas (duomenys neskelbtini) V. T. tartis dėl I. B. nuomos sutarties. Tačiau V. T. jam atsakė, kad dėl nuomos sutarties sąlygų aptarimo reikia važiuoti pas (duomenys neskelbtini), pavardės neminėjo. Po šio pokalbio jis, D. S., nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur susitiko su ankstesnėje apklausoje minėtu (duomenys neskelbtini), Dėl šio susitikimo ir po jo buvusių įvykių aplinkybių jis davė parodymus savo 2009-03-09 apklausoje, jie yra teisingi (b.l.54-56).
2009-04-27 asmens parodymu atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas D. S. atpažino A. Š. kaip asmenį, pas kurį jis atvažiavo ir kuris sėdėjo (duomenys neskelbtini) administracinėse patalpose kabinete su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Jis, D. S., jam pasakė, kad atėjo dėl nuomos. Šis atsakė, kad jis ne direktorius, bet sprendžia nuomos klausimus, ir ant popieriaus lapo užrašė skaičius „3.000“ bei, žiūrėdamas jam į akis, lapą pastūmė į priekį link jo ir liepė važiuoti pas N. V., (b.l. 57-60).
2013-02-19 apklaustas įtariamuoju D. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmės nesuprato, dėl inkriminuojamos nusikalstamos neprisipažino ir prašo vadovautis jo parodymais, kuriuos jis davė 2009 metų kovo mėn. 09 d. ir 16 d. (b.l. 64).
2009-03-16 apklaustas liudytojas I. B. parodė, kad jis apie 5 metus (duomenys neskelbtini)prekiauja žuvimi pagal verslo liudijimą. 2009 m. pradžioje jo pažįstamas D. S. paklausė, ar jo nedomina papildoma prekybos vieta Kalvarijų turgavietėje, vietoje anksčiau prekiavusios I. T.. Jis, I. B., atsakė, kad domina.
2009 m. vasario mėnesį, keletas dienų iki jam, I. B., pasirašius nuomos sutartį dėl minėtos prekybos vietos, D. S. jam pasakė, kad už šią vietą reikia sumokėti tris tūkstančius litų. Jis, I. B., atsakė D. S., kad jam tai tinka. Kas pasakė D. S., kad šios vietos nuoma tiek kainuos, pastarasis jam nepasakojo. Pinigus už jį, I. B., sumokėjo D. S., jis pastarajam iki apklausos dienos liko šiuos pinigus skolingas. Kam ir už ką reikėjo mokėti šiuos pinigus, D. S. jam nesakė. Kada, kam ir kokiomis aplinkybėmis D. S. perdavė pinigus, jis taip pat nežino. D. S. jam tik pranešė, kad už jį sumokėjo šiuos pinigus ir kad reikia važiuoti sudaryti nuomos sutartį. Jokio pinigų sumokėjimą patvirtinančio dokumento D. S. jam nedavė ir nerodė, jis, I. B., D. S. pasitikėjo.
Lygtai sekančią dieną po to jis, I. B., su D. S. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini)pas direktorių V. T. sudaryti nuomos sutarties, tačiau tą dieną buvo V. T. gimtadienis, todėl pastarasis tik pavedė buhalterijos darbuotojoms sudaryti nuomos sutartį tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir su I. T. (buvusia prekeive), daugiau jie su V. T. nebendravo. Buhalterijoje jis ir D. S. sutarė su darbuotojomis, kad jis, I. B., ateis pasirašyti sutartį sekančią dieną, kai jos paruoš sutarties tekstą.
Sekančią dieną jis vienas nuvažiavo į (duomenys neskelbtini)buhalteriją, sutartis buvo jau paruošta, jis joje tik pasirašė ir pasiėmė savo egzempliorių. Buhalterijoje už nuomos sutarties sudarymą nemokėjo nieko. Sudaręs nuomos sutartį pradėjo prekiauti žuvimi naujojoje vietoje. Už šios vietos nuomą jis iki apklausos mokėjęs nebuvo, kadangi jam niekas nėra išrašęs jokios sąskaitos. Sąskaitas už prekybos vietos nuomą jis ima Kalvarijų turgavietės kasoje, kiekvieną mėnesį moka po 480 litų bei papildomai už išnaudotą elektros kiekį. Šis mokestis yra už jo pirmosios prekybos vietos nuomą, o už I. T. prekybos vietos nuomą jis iki apklausos jokios sąskaitos nebuvo gavęs, todėl ir nemoka, kodėl taip yra - nesidomėjo. Jis suprato, kad D. S. už jį sumokėti 3.000 litų yra kažkas panašaus ar kaip užstatas, ar kaip nuomos mokestis į priekį avansu. Į tai jis nesigilino ir tuo nesidomėjo, o D. S. jam smulkiau nieko nepasakojo, tik pasakė, kad vieta kainuoja 3.000 litų ir kad jis (D. S.) už jį (I. B.) šiuos pinigus sumokėjo. Su D. S. dėl šių pinigų grąžinimo jis kol kas nieko konkretaus susitaręs nebuvo, dėl to jokios sutarties nesudarė, kadangi jie su D. S. yra geri draugai ir vienas kitu pasitiki. Iki šiol D. S. pinigų negrąžino, nes pastarasis to ir neprašė. Daugiau jis, I. B., jokių pinigų už teisę prekiauti niekam mokėjęs nebuvo, iš jo niekas nėra reikalavęs mokėti kokius nors neoficialius mokesčius. Visas privalomas rinkliavas jis moka pagal nustatytą turgavietės tvarką, gaudamas pinigų sumokėjimą patvirtinančius kvitus, (b.l. 26-28).
2009-05-05 papildomai apklaustas liudytojas I. B. parodė, kad jis apie keturis ar penkis metus pagal patentą prekiauja (duomenys neskelbtini). Dėl prekybos pasirašė su (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį ir išsinuomojo 2 kv. m prekybos ploto. Pagal sutartį moka maždaug po 524,40 Lt. su PVM, o už komunalines paslaugas ir elektrą mokestį moka atskirai, sąskaitas išrašo (duomenys neskelbtini)darbuotojai. Tame pačiame paviljone žuvimi prekiavo ir I. T., kuri dėl jam, I. B., tiksliai nežinomų aplinkybių turguje neprekiauja nuo 2009-01-01. Kiek jam žinoma, (duomenys neskelbtini)su ja nepratęsė nuomos sutarties.
Apytiksliai 2009 metų vasario mėnesį jam, I. B., paskambino D. S., kurį jis pažįsta labai seniai, nes savo laiku jie kartu dirbo. D. S. paklausė ar jis norėtų prekiauti I. T. vietoje. Šis pasiūlymas jam buvo priimtinas ir jis atsakė D. S., kad norėtų. Kodėl D. S. jam pasiūlė šią vietą ir kodėl būtent pastarasis šį vietos klausimą sprendė, jis nežino. Mano, dėl to, kad D. S. gerai pažinojo vedėją N. V., nors pats turguje nedirbo ir nebuvo (duomenys neskelbtini) darbuotojas.
Taigi kažkur 2009 metų vasario mėnesio viduryje, tai yra likus porai dienų iki sutarties pasirašymo, jam paskambino D. S. ir paklausė, ar tikrai jam ta vieta, esanti žuvies paviljone, reikalinga. Jis, I. B., atsakė, kad taip. D. S. pasakė, kad vieta kainuos 3.000 Lt. ir paklausė, ar ne per brangu. Jis, I. B., atsakė, kad jį ši suma tenkina ir tuo pokalbis pasibaigė. Kokiu būdu D. S. tvarkė žuvies prekybos vietos reikalus, jis nežino. Apie paminėtus 3.000 Lt. gali paaiškinti, kad taip ir suprato, kad vieta kainuoja 3.000 Lt., bet ar tai buvo nuoma, ar kyšis, jis iškarto nesusivokė, tik vėliau suprato, kad pinigai yra ne už nuomą.
Sutarties pasirašymo dieną ar dieną prieš tai jam paskambino D. S. ir pasakė, kad viskas tvarkoj, kad reikia važiuoti pasirašyti sutartį. Jam atrodo, tai buvo 2009-02-18, nes tą dieną V. T. šventė savo gimtadienį. Jis kartu su D. S. atvažiavo į (duomenys neskelbtini). D. S. nuėjo pas V. T. ir pastarasis davė komandą ruošti nuomos sutartį, kurią jis, I. B., ir pasirašė. Jis asmeniškai V. T., N. V. pažinojo tik iš matymo. Žinojo, kad V. T. yra (duomenys neskelbtini), o N. V. (duomenys neskelbtini), tačiau jokių darbinių ar nedarbinių santykių jis su jais neturėjo ir jų artimai nepažinojo, sveikinosi ir tiek. Pinigus 3.000 Lt. sumoje, kuriuos kažkam sumokėjo D. S., jis pastarajam grąžino. Taigi pagal, atrodo, 2009-02-18 nuomos sutartį su (duomenys neskelbtini)jis šiai dienai nuomojasi dar 8 metrus žuvies paviljono prekybos vietos, kur anksčiau prekiavo I. T., ir pagal sutartį moka oficialų nustatytą nuomos mokestį - po 2.097,60 Lt. su PVM. Taip pat kas ketvirtį yra išrašomos sąskaitos faktūros už komunalines paslaugas ir elektrą. 2009-03-28 jis pagal (duomenys neskelbtini)išrašytas sąskaitas faktūras Nr.KTŠ0020525 ir Nr.KTŠ0020524 sumokėjo 4.195,20 Lt nuomos mokesčio už du mėnesius, tai yra sumokėjo balandžio mėnesį į priekį, nes turėjo laisvų pinigų, ir jam (duomenys neskelbtini) išrašė pinigų priėmimo kvitą Nr. 0559489 (b.l. 29-31).
2010-07-16 papildomos apklausos metu įtariamojo M. J. parodė, kad ar N. V. 2009 metų vasario mėn. lankėsi jos bute adresu (duomenys neskelbtini), ir ar ji pastarajai skambino tuo laikotarpiu, negali atsakyti, kadangi tai buvo seniai ir ji neprisimena, šiuo klausimu neturi daugiau ką pasakyti (b.l. 41-42).
2010-07-15 įtariamasis V. T. papildomos apklausos metu parodė, kad (duomenys neskelbtini)prekeivį vardu D. jis pažįsta tik iš matymo, kelis kartus buvo jį matęs pas N. V., tuo metu, kai pats dar dirbo vyr. kontrolieriaus pareigose. Tačiau su D. niekada nebuvo bendravęs ir jokių asmeninių ar kažkokių kitų reikalų su juo neturėjo. Kai užėmė l.e. direktoriaus pareigas, išvis niekada D. nematė, su juo nekalbėjo ir pastarasis jam niekada neskambino, jam dėl pastarojo taip pat niekas neskambino, (b. l. 44-46).
2010-10-20 papildomai apklaustas įtariamasis A. Š. parodė, kad jis 2009 m. (apklausoje čia ir toliau klaidingai nurodyti 2010 m.) vasario 13 ar 14 d. pagal (duomenys neskelbtini) įsakymą buvo priimtas dirbti Vilniaus Kalvarijų turgaus direktoriaus pavaduotojo pareigose. Pagal pareigybines instrukcijas jis buvo atsakingas už turgaus prekybos veiklos organizavimą.
2009-02-14 tuometinio (duomenys neskelbtini)V. T. nurodymu jis atvyko į turgų. V. T. jį pristatė (duomenys neskelbtini)kaip (duomenys neskelbtini), vedžiojo po turgų ir rodė jo taip vadinamą darbo barą. Kai jie su V. T. užėjo į žuvies paviljoną, jis buvo pusiau tuščias, stovėjo tik keletas prekybos šaldytuvų. V. T. pasakė, kad taip neturi būti ir visi prekybos plotai turi būti užpildyti, nes turgus nuo to gauna pelną.
V. T. aprodė jam visą turgavietę ir jis pradėjo dirbti. Jo darbo vieta buvo kabinete su užrašu (duomenys neskelbtini)., kuriame jis sėdėjo kartu su turgaus direktoriumi P.. Kažkur 2009 metų vasario mėnesio 15 dieną jis kartu su P. užėjo į žuvies paviljoną, pasikvietė vieną pardavėją ir paklausė, kas yra paviljone stovinčių šaldytuvų savininkas. Jam buvo atsakyta, kad šių šaldytuvų savininko nėra. Jis, A. Š., pasakė, kai pardavėjas ateis, kad užeitų pas juos susipažinti.
Apytiksliai po keturių dienų, galimai tai buvo 2010-02-19, apie 9 val. ryto į kabinetą su užrašu (duomenys neskelbtini)“, kuriame jis sėdėjo vienas, nes tuo metu (duomenys neskelbtini) P. kažkur vaikščiojo, užėjo dabar jam jau žinomas D. S.. Prisistatė, kad yra iš žuvies paviljono, šaldytuvų savininkas. Jis, A. Š., pasiūlė D. S., ar šis nenorėtų užimti laisvas žuvies paviljono prekybos vietas, ir pastarasis sutiko. D. S. paklausė, kiek galima užimti ploto. Jis, A. Š., paėmęs baltą popieriaus lapą ant jo nubraižė žuvies paviljono patalpą, subraižė užimtas vietas ir laisvą vietą, kurioje galima pastatyti iki trijų šaldytuvų po 3 metrus ilgio, kadangi laisva vieta buvo 9 metrų ilgio. Popieriaus lape jis nubraižė trys stačiakampius, pavaizduodamas, kaip turėtų būti sustatyti prekybos šaldytuvai laisvoje prekybos vietoje. D. S. paklausė, kokia bus nuomos kaina, jis atsakė, kad įkainių nežino ir šiuo klausimu reikia kreiptis į (duomenys neskelbtini). Jis, A. Š., paklausė D. S., kiek pastarasis moka nuomos už turimas vietas, D. S. atsakė, kad apie 3.000 Lt, į ką jis pasakė, kad suma turėtų būti panaši. Baigdamas pokalbį D. S. paklausė, kokia turi būti procedūra. Kadangi jis, A. Š., šios procedūros tuo metu dar nežinojo, pasiūlė kreiptųsi į buvusią vedėją N. V. bei pasiteiravo, ar D. S. turi jos telefoną. D. S. atsakė, kad jos kontaktus turi. D. S. jis išėjo, o popieriaus lapas, kuriame jis, A. Š., braižė šaldytuvus, liko ant stalo. Kur vėliau dingo šis popieriaus lapas, jis pasakyti negali, kadangi nežino ir neatkreipė dėmesio, kiek laiko lapas gulėjo ant stalo ir kur po to dingo, jis šio lapo tikrai neturi.
Apytiksliai po kelių dienų jis, A. Š., kartu su D. P. vizavo prašymą dėl prekybos vietos žuvies paviljone suteikimo, tačiau šio prašymo turinio jis neprisimena. Kieno vardu buvo surašytas prašymas, taip pat nepamena. Kokiomis aplinkybėmis prašymas buvo atneštas į direktoriaus kabinetą ir kas jį atnešė, taip pat neprisimena, tik gali pasakyti, kad vėliau šis prašymas su kitais dokumentais buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini). Jis, A. Š., sumos „3000“ ant popieriaus lapo D. S. nerašė ir apie tai nieko pasakyti negali (b.l. 37-38).
2011-09-21 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuota, kad 2009-02-17 ir 2009-02-18 N. V. savo mobilaus ryšio telefonu Nr. 868759137 kalbasi su D. S. apie tai, kad šis nuvažiuotų pas V. T., nurodo (duomenys neskelbtini) telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo D. S. turi pasiteirauti, ar yra darbe V. T.. Vėliau tariasi su D. S. dėl susitikimo, kurio metu pastarasis, kaip galima suprasti iš jo žodžių ir intonacijos, turi perduoti jai pinigus, kuriuos ji turi perduoti V. T. (b.l. 13-15).
2013-02-18 byloje priimtas nutarimas nutraukti baudžiamąjį procesą byloje Nr. 38-1-00004-13 dalyje: N. V. atžvilgiu, nenustačius, kad ji padarė veiką, turinčią LR BK 225 str. numatyto nusikaltimo požymių (LR BPK 3 str. 1d. 1p.); įtariamųjų V. T. ir A. Š. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl LR BK 225 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo (LR BPK 212 str. 2 p.). Be to, nenustačius, kad I. B. padarė papirkimą, nutarta neįteikti jam pranešimo apie įtarimą dėl veikos, turinčios LR BK 227 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius, padarymo, (b.l. 101-109).
Išdėstyti faktiniai duomenys teikia pagrindą padaryti neabejotiną išvadą, kad N. V. pasinaudodama savo pažintimi su valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, susitarė priimti kyšį ir priėmė kyšį, pažadėjusi jį perduoti valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, kad šis teisėtai veiktų, bei pastarąjį atitinkamai paveikti, tą patvirtina ir paties N. V. pripažinimas padarius nusikalstamą veiką. Todėl teismas laiko, kad N. V. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal LR BK 226 straipsnio 2 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios N. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
N. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
N. V. ankščiau neteista (b.l.163) nebausta ATPK tvarka (b.l. 164-165), psichinėmis ligomis nesirgo (b.l.167, 171), į narkologinę įskaitą neįrašyta (b.l. 169).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Paskelbus įtariamajai apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, N. V. su tuo bei su bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.
Teismas skirdamas kaltinamajai N. V. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas apysunkis nusikaltimas), į tai, kad nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybę. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad N. V. už inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą gali būti paskirta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu ir nesant kaltinamosios prieštaravimo, procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 str. 2 p. „a“ p.p. ir 66 str. 1 d., į N. V. paskirtos bausmės atlikimą įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009-02-25 iki 2009-03-12, kiekvieną suėmime išbūtą dieną prilyginant 2 MGL (260 litų), viso už 16 dienų 32 MGL.
Vadovaujantis LR BPK 94 str., išspręstinas daiktinių įrodymų klausimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 352 straipsnio 1 dalimi, 420, 421 straipsniais, teismas,-
nusprendė:
N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 40 MGL (5200 litų) baudą.
Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 str. 2 p. „a“ p.p. ir 66 str. 1 d., į N. V. paskirtos bausmės atlikimą įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009-02-25 iki 2009-03-12, kiekvieną suėmime išbūtą dieną prilyginant 2 MGL (260 litų), viso už 16 dienų 32 MGL (4160 litų).
Nustatyti šešių mėnesių terminą, skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudai sumokėti į Valstybinė mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą LT247300010112394300, esančią banke AB „Swedbank“, įmokos mokesčio kodas 6030.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3.000 (tris tūkstančiai litų) litų saugomi Lietuvos kriminalinės policijos biuro finansų skyriuje, adresu Saltoniškių g. 19, Vilnius (b.l. 74-76), įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui konfiskuoti ir perduoti valstybės naudai.
Kompaktinį diską su garso įrašais (priedas prie 2011-09-21 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų dalymo protokolo), įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui palikti saugoti prie šios baudžiamosios bylos.
1. Nesutikdama su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.