- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-20
- Bylos Nr.
- eA2-242-477/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvydas Žukauskas
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius”
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjos akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius” ir uždarosios akcinės bendrovės “NT Valdos” atstovui M. Ž.,
suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei Violetai Šulčytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės (toliau – AB) „Rytų skirstomieji tinklai“ (jos teisių ir pareigų perėmėja AB „Energijos skirstymo operatorius“) pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „NT Valdos“ ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo teismo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, į pastatus: asfaltbetonio kelią-gatvę 2000 m ilgio, 5 m pločio, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad 1960 metais (duomenys neskelbtini) buvo nutiestas asfaltbetonio kelias-gatvė 2000 m ilgio, 5 m pločio. Priėmimo komisijos aktas nėra išlikęs. Utenos elektros tinklų teritorinio padalinio Zarasų ETR pagrindinių priemonių buhalterinės apskaitos knygoje yra išlikę įrašai apie turimą nekilnojamą turtą: asfaltuotą kelią (duomenys neskelbtini) kaime. 2001-11-05 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintu „Specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija“ reorganizavimo projektu“ buvo reorganizuota AB „Lietuvos energija“. Pagal 2001-12-29 „Turto, teisių ir pareigų (prievolių) perdavimo ir priėmimo aktą“ AB Rytų skirstomieji tinklai filialas Utenos elektros tinklai perėmė SP AB „Lietuvos energija“ filialo „Utenos elektros tinklai“ turtą, teises, prievoles, įskaitant ir ieškovo, atsakovo ar kito proceso dalyvio teises ir pareigas. Pagal minėto akto 1 priedą Utenos elektros tinklai perėmė nekilnojamą turtą, tame tarpe 2000 m asfaltuotą kelią (duomenys neskelbtini) kaime. Minėtas kelias niekada nebuvo registruotas. Yra atlikta inventorizacija. Utenos elektros tinklai teisėtai ir nepertraukiamai valdo šį kelią nuo jo nutiesimo dienos, t. y. nuo 1960 metų. Įmonė, norėdama įregistruoti minėtą kelią, kreipėsi į Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonės Utenos filialą, dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, tačiau prašymas buvo atmestas 2003-01-07 sprendimu, nes nepateikėme dokumentų, įrodančių nuosavybės teisę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su pareiškimu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Generalinėje prokuratūroje 2019 m. spalio 1 d. gautas iš Panevėžio apygardos prokuratūros persiųstas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2019 m. rugsėjo 18 d. prašymas „Dėl viešojo intereso gynimo”. Generalinės prokuratūros prašoma ginant viešąjį interesą spręsti klausimą dėl UAB „NT Valdos” nuosavybės teisių į dalį valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini), panaikinimo. Nagrinėjant prašymą nustatyta, kad 2003 m. rugsėjo 9 d. pareiškėja AB „Rytų skirstomieji tinklai” kreipėsi į Zarasų rajono apylinkės teismą su prašymu nustatyti faktą, kad pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į 2000 metrų ilgio, 5 metrų pločio asfaltbetonio kelią-gatvę, esančią (duomenys neskelbtini). Zarasų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos AB „Rytų skirstomieji tinklai” pareiškimą, 2003 m. gruodžio 15 d. sprendimu prašymą tenkino ir nustatė faktą, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į 2000 metrų ilgio, 5 metrų pločio asfaltbetonio kelią-gatvę, esančią (duomenys neskelbtini). Remdamasis byloje surinktais įrodymais teismas nustatė, kad pareiškėja 1960 metais (duomenys neskelbtini), nutiesė asfaltbetonį kelią-gatvę ir jį nuo to laiko valdo, nuosavybės teisės į kelią neregistruotos, nėra kelio priėmimo naudoti akto bei statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kelias nutiestas per gyvenvietę visuomenės poreikiams tenkinti ir viešai naudojamas 43 metus, būtų neprotinga laikyti, kad jis nutiestas savavališkai, nesilaikant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Kadangi pareiškėja daugiau kaip 10 metų sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo šį kelią, teismas nusprendė, kad ji įgijo nuosavybės teisę į kelią pagal įgyjamąją senatį. Priimant minėtą teismo sprendimą rajoninis kelias (duomenys neskelbtini), į kurio dalį buvo nustatytos nuosavybės teisės AB „Rytų skirstomieji tinklai”, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo”, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, buvo įtrauktas į Valstybinės reikšmės kelių sąrašą. Zarasų apylinkės teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-465-02/2003, nesilaikė nurodytų materialiosios teisės aktų reikalavimų ir nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį AB „Rytų skirstomieji tinklai” nustatė į išimtinę valstybės nuosavybę, taip paneigdamas konstitucinį turto, esančio išimtine valstybės nuosavybe, disponavimo ir tokios nuosavybės teisės apsaugos principą. Nagrinėdamas bylą teismas nepasidomėjo, ar kelias, į kurio dalį pareiškėja prašė nustatyti nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį, nebuvo įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą Valstybinės reikšmės kelių sąrašą, nors sprendime pažymėjo, kad kelias nutiestas per gyvenvietę visuomenės poreikiams tenkinti, viešai naudojamas. Prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti AB „Rytų skirstomieji tinklai“ prašymą nustatyti faktą, kad ji pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į 2000 metrų ilgio, 5 metrų pločio asfaltbetonio kelią-gatvę, esančią (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė, kad palaiko poziciją nurodytą atsiliepime. Pagal įgyjamąją senatį galėjo būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektai, o 2003 m. gruodžio 15 d. sprendimo priėmimo dienai galiojęs Lietuvos Respublikos kelių įstatymas aiškiai nurodė, kad valstybinės reikšmės keliai gali priklausyti tik valstybei, todėl mano, kad teismas priimdamas sprendimą ne visai tinkamai ar dėl suklydimo įvertino kelio savininkystę. Mano, kad padaryta klaida turi būti ištaisyta ir pareiškimas turi būti atmestas.
Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko prašyme atnaujinti procesą išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus. Mano, kad 2003 m. gruodžio 15 d. Zarasų rajono apylinkės teismo priimtas sprendimas negali būti paliktas galiojančiu, nes sprendimas buvo priimtas padarius aiškią teisės taikymo klaidą. Kelias, į kurį buvo nustatyta nuosavybės teisė, teismo sprendimo priėmimo metu buvo įtrauktas vyriausybės nutarimu į valstybinės reikšmės kelių sąrašą. Valstybinės reikšmės keliai yra išimtinė valstybės nuosavybė ir gali priklausyti tik valstybei. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, atlikus jų teisinį vertinimą, 2003 m. gruodžio 15 d. Zarasų rajono apylinkės teismo priimtas sprendimas turi būti panaikintas, pareiškėjo prašymas atmestas, priimtas naujas sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad 2003 m. gruodžio 15 d. sprendimu Zarasų rajono apylinkės teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į 2000 metrų ilgio, 5 metrų pločio asfaltbetonio kelią-gatvę, esančią (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 11 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nutartimi atnaujintas procesas Zarasų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-465-02/2003 pagal pareiškėjos AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (jos teisių ir pareigų perėmėja AB „Energijos skirstymo operatorius“), pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nurodyto proceso atnaujinimo pagrindu. Išnagrinėjus bylą pakartotinai, nustatyta, kad rajoninis kelias (duomenys neskelbtini), į kurio dalį buvo nustatytos nuosavybės teisės AB „Rytų skirstomieji tinklai”, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo”, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, buvo įtrauktas į Valstybinės reikšmės kelių sąrašą, pareiškėja negali įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisių į išimtinę valstybės nuosavybę, t. y. į kelią (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus, pripažintina, kad 2003 m. gruodžio 15 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į 2000 metrų ilgio, 5 metrų pločio asfaltbetonio kelią-gatvę, esančią (duomenys neskelbtini), nustatytas nepagrįstai, todėl dėl to priimtinas naujas sprendimas. Teismui priėmus naują sprendimą, ankstesnis sprendimas netenka teisinės galios (CPK 371 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Priimti naują sprendimą.
Atmesti pareiškėjos akcinės bendrovės „Rytų skirstomieji tinklai“ (jos teisių ir pareigų perėmėja akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“), pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Teismui priėmus naują sprendimą, ankstesnis Zarasų rajono apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-465-02/2003 netenka teisinės galios.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.