Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2019-05-17 · Civilinė byla Nr. eB2-126-826/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-17
Bylos Nr.
eB2-126-826/2019
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00346-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Trečiasis asmuo
V. J.
Civilinė byla Nr. eB2-126-826/2019Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00346-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.3.9.3; 3.4.3.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 17 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs likviduojamos V. J. individualios įmonės bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Versluva“ prašymą priimti sprendimą dėl V. J. individualios įmonės veiklos pabaigos, byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo V. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartimi V. J. individualiai įmonei iškelta bankroto byla, jos administratore paskirta UAB „Versluva“, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 2 d.

2. 2016 m. gruodžio 7 d., 2017 m. rugpjūčio 18 d. ir 2018 m. vasario 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimis patvirtintas V. J. individualios įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai.

3. 2018 m. birželio 4 d. nutartimi V. J. individuali įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Šalies argumentai

4. Bankroto administratorė 2019 m. balandžio 23 d. pateikė prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Nurodė, jog visi su įmonės bankroto procedūra susiję veiksmai atlikti. Pateikė prašymą patikslinti VSDFV Klaipėdos skyriaus finansinį reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymai tenkintini iš dalies

Dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus finansinio reikalavimo patikslinimo

5. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalį kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

6. 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi patvirtintas VSDFV Klaipėdos skyriaus finansinis reikalavimas 8 504,03 Eur. 2018 m. sausio 9 d. VSDFV Klaipėdos skyrius kreipėsi į bankroto administratorę dėl finansinio reikalavimo patikslinimo – V. J. IĮ įsiskolinimo 8896,59 Eur (laikotarpis iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio) nes per klaidą buvo nurodytas didesnis 40,12 Eur įsiskolinimas ir V. J. skolos už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m .sausio 2 d.) patvirtinimo, iš viso 9 503,07 Eur patvirtinimo. Teismui finansinis reikalavimas persiųstas 2019 m. balandžio 23 d.

7. Nagrinėjamu atveju spręstina ar bankrutuojanti V. J. individuali įmonė, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, turėjo mokėti įmokas už įmonės savininką V. J..

8. Byloje nėra ginčo dėl to, kad V. J. individuali įmonė nuo bankroto bylos iškėlimo jokios veiklos nevykdo. Jau 2016 m. birželio 2 d. pareiškime VSDFV Klaipėdos skyrius nurodė, kad apdraustųjų nėra nuo 2009 m. lapkričio 11 d. ĮBĮ 10 str. 7 d. 5 p. nustatyta, kad bankrutuojančios/bankrutavusios įmonės mokesčiai ir kitos privalomosios įmokos bankroto proceso metu gali būti mokami jeigu įmonė vykdo ūkinę komercinę veiklą ir jie išieškomi iš lėšų, esančių įmonės komercinėje sąskaitoje, skirtoje atsiskaitymams, susijusiems su ūkine komercine veikla. Byloje nenustačius, jog V. J. individuali įmonė iškėlus bankroto bylą, buvo vykdoma ūkinė komercinė veikla, atitinkamai negalėjo būti skaičiuojamos jokios VSD įmokos remiantis VSDĮ nuostatomis. Priešingai, kreditorei nustačius aukščiau minėtas aplinkybes, įmokų skaičiavimas turėjo būti nutrauktas. Net jeigu valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje nėra duomenų, kad V. J. individuali įmonė veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Mokesčių administravimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl įmonės vykdomos veiklos.

9. Pažymėtina, kad sprendžiant šį ginčą ĮBĮ yra specialusis įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, išskyrus nustatytąjį Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis).

10. Taigi, byloje nenustačius faktinių aplinkybių, nurodytų ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punkte, o taip pat turint omenyje ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto imperatyviąsias nuostatas, nurodančias tai, kad iškėlus bankroto bylą yra draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas, o taip pat tai, kad nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas; tai kad VSDĮ nuostatos, kuriomis kreditorė grindžia savo reikalavimus, specialiai nereglamentuoja šio mokesčio mokėjimo ypatumų, kuriuos diktuoja bankrutuojančios / bankrutavusios įmonės statusas, todėl priešingai nei tvirtina kreditorė, nėra pagrindo spręsti, jog veiklos nevykdanti atsakovė turėjo prievolę skaičiuoti bei mokėti pirmiau nurodytas VSD ir PSD įmokas (ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 185 straipsnio 1 dalis).

11. Aplinkybė, jog atsakovei iškėlus bankroto bylą valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre nebuvo gauta duomenų apie tai, kad ši įmonė veiklos nevykdymą yra specialiai deklaravusi Mokesčių administravimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, neturi teisinės reikšmės sprendžiant šį ginčą, nes ĮBĮ nurodyti faktai yra išviešinti šiame įstatyme nustatyta tvarka Tokios pat nuomonė laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje 2-2202-157/2016 spręsdamas analogišką ginčą tarp VSDFV Klaipėdos skyriaus ir bankrutuojančios MB „Lingerija“.

12. Esant nustatytoms ir įvertintoms aplinkybėms, kreditorės VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimas patvirtinti patikslintą 9 503,07 Eur finansinį reikalavimą yra tenkintinas iš dalies, finansinis reikalavimas tikslintinas 8 896,59 Eur, likusi prašymo dalis dėl 606,48 Eur VSDFV Klaipėdos skyriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo netenkintina.

Dėl įmonės pabaigos

13. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 32 straipsnio 4 dalį, po to, kai administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regioninio departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.

14. Pagal bankroto administratorės pateiktą 2019 m. gegužės 2 d. likvidacinį balansą ir bylos duomenis matyti, kad įmonė jokio turto neturi, įmonės nepadengti įsipareigojimai yra 10 921,62 Eur. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos 2019 m. balandžio 11 d. pažyma Nr. (13.1)-AD5-6376 patvirtina, kad V. J. individuali įmonė už aplinkos teršimą bausta nebuvo, kitų neįvykdytų aplinkosauginių įsipareigojimų neturi.

15. Kadangi pasiūlymo sudaryti taikos sutartį kreditoriai nepateikė, įmonė turto neturi, kreditoriai nutarė bankroto procedūrų netęsti bei kreiptis į teismą dėl įmonės likvidavimo, teismas daro išvadą, kad įmonės likvidavimo procedūros baigtos, todėl yra pagrindas pripažinti V. J. individualios įmonės pabaigą (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti V. J. individualios įmonės bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Versluva“ prašymą dėl įmonės pabaigos.

Bankrutavusią V. J. individualią įmonę, juridinio asmens kodas 141182618, registracijos adresas – Poilsio g.37-58, Klaipėda, pripažinti pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro.

Patvirtinti galutinį įmonei pareikštų ir nepatenkintų finansinių reikalavimų sąrašą:

Eil Nr. Kreditoriaus juridinio asmens pavadinimas/ fizinio asmens vardas, pavardė Finansinis reikalavimas, Eur I eilės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai: 1.- R. R.- 747,94 Iš viso I eilės kreditorių finansinių reikalavimų: 747,94 II eilės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai: 2. VMI prie LR Finansų ministerijos 216,00 3. VSDFV Klaipėdos skyrius 8 896,59 4. VSDFV Alytaus skyrius 132,35 Iš viso II eilės kreditorių finansinių reikalavimų: 9 244,94 III eilės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai: 4. AB TELIA (buvusi TEO LT,AB) 538,22 5. VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 28,96 6. A. V. D. 152,72 7. A. L. P. 208,84 Iš viso III eilės kreditorių finansinių reikalavimų: 928,74 IŠ VISO: 10 921,62

Informuoti antstolį A. S. ir VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ apie tai, kad bankroto byloje yra:

1.2009 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas Nr. 049531 dėl 28,96 Eur skolos valstybei išieškojimo iš V. J. (vykdomosios bylos Nr.0010/09/07717).

Nurodytas vykdomasis dokumentas buvo atsiųsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui po bankroto bylos iškėlimo. Skola iš V. J. nėra išieškota, išieškojimas gali būti tęsiamas atsiėmus vykdomąjį raštą ir pateikus jį antstoliui.

Pavesti likviduojamos V. J. individualios įmonės bankroto administratorei atlikti veiksmus, numatytus Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje, informuoti apie priimtą sprendimą visus įmonės kreditorius

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis