Kauno apygardos teismo nutartis

2023-08-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-495-888/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-28
Bylos Nr.
1S-495-888/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40351-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Nuteistasis
R. R.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-495-888/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40351-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 28 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Šeputienė,

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. liepos 25 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Juozo Valicko skundas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2023 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam pakeistas nutariant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos R. R. netaikyti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. R. R. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2022 m. spalio 24 d., bausmės pabaiga – 2024 m. spalio 23 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, skaičiuojant ją nuo Komisijos nutarimo priėmimo dienos (2023 m. birželio 22 d.), 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai 1 (viena) diena.

3. Komisijos 2023 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) nutarta nuteistajam R. R. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisija priimdama sprendimą atsižvelgė į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę (duomenys neskelbtini), bausmės atlikimo metu nei baustas, nei skatintas nebuvo, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, turi gyvenamąją vietą, palaiko tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais, savanoriškai dengia turimus įsiskolinimus, yra išsikėlęs gyvenimiškus tikslus, nesilaiko neformalios nuteistųjų bendrijos tradicijų, jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika.

4. Nesutinkant su Komisijos Nutarimu, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro skundas prašant Komisijos Nutarimą panaikinti ir nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. liepos 25 d. nutartimi prokuroro skundas tenkintas ir Komisijos Nutarimas pakeistas nutariant R. R. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nutartyje konstatuota, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika nuo pirmojo vertinimo išliko nepakitusi, taip pat atkreiptas dėmesys, kad yra nustatyta daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, tuo tarpu abu apsauginiai veiksniai – gyvenimo sąlygos ir ryšiai, egzistavo ir ankščiau, tačiau nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Taip pat teismas pažymėjo, kad nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, yra nedirbantis bei neturi realių planų, kaip atlyginti jo atžvilgiu priteistą civilinį ieškinį, todėl tai gali itin paskatinti jo pakartotinį nusikalstamumą. Be kita ko, apylinkės teismas įvertino ir nuteistojo požiūrį į save bei pastebėjo, kad nuteistasis nėra linkęs savyje įžvelgti probleminių sričių ir nėra linkęs jų spręsti. Be šių argumentų, buvo atsižvelgta ir į nuteistajam likusios didelės laisvės atėmimo bausmės atlikimo dalį, vertinant ją bendros jam paskirtos bausmės kontekste. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad nuteistojo pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje dar nėra baigtas.

II. Skundo esmė

5. Nuteistasis R. R. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. liepos 25 d. nutartį ir palikti galioti Komisijos Nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo.

5.1. Skunde nurodoma, kad prokuroras, pateikdamas skundą dėl Komisijos Nutarimo, jį grindė tik savo subjektyvu vertinimu, kartu sumenkindamas ir Probacijos tarnybos darbo svarbą. Nuteistasis pažymi, kad prokuroras skunde neakcentavo, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra atleidimas nuo bausmės vykdymo, o tik alternatyvi bausmės vykdymo priemonė, suteikianti asmeniui galimybę dirbti mokėti mokesčius, atlyginti žalą bei išlaikyti socialinius santykius su artimaisiais. Pasak nuteistojo, netaikant jam lygtinio paleidimo instituto yra nesilaikoma valstybės formuojamos politikos siekiant mažinti įkaltinų asmenų skaičių ir jų pataisos procesą vykdyti laisvėje. Nuteistojo įsitikinimu, apylinkės teismas priimdamas nutartį ignoravo jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos charakteristiką ir seniūnijos charakteristiką bei nevertino jo artimųjų pastangų surandant jam darbo vietą jam turint neįgalumą.

6. Kauno apygardos teisme 2023 m. rugpjūčio 23 d. gautos (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 15 d. ir ūkininko R. M. 2022 m. rugpjūčio 30 d. parengtos nuteistojo R. R. charakteristikos.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo R. R. skundas atmestinas.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

9. Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą asmens bylos medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis R. R. jau gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir jo elgesys gali būti toliau taisomas probacijos metu. Priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas argumentuotai bei aiškiai nurodė, dėl kokių priežasčių priėmė sprendimą pakeisti Komisijos Nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir lygtinio paleidimo instituto netaikyti, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados ir naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.

10. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nuteistasis R. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors ši aplinkybė sudarė pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau visais atvejais vertinant ar nuteistajam gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, turi būti nustatytas ne tik formalusis, tačiau ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, kuriais remiantis daroma išvada dėl galimybės nuteistajam taikyti arba netaikyti lygtinio paleidimo institutą. Pažymėtina, kad formalusis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagrindas yra paskirtos laisvės atėmimo bausmės atitinkamos dalies atlikimas, nustatytas BVK 82 straipsnio 1 dalies konkrečiame punkte, tuo tarpu materialusis pagrindas yra nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Siekiant nustatyti, kad nuteistasis yra pasiruošęs tinkamai integruotis į visuomenę ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, jo elgesio korekcija turi būti įtikinanti bei akivaizdi. Šiuo atveju nors Komisija Nutarime sprendė, jog egzistuoja tiek formalusis, tiek materialusis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindas, tačiau, gavęs prokuroro skundą, su tuo nesutiko apylinkės teismas, nutartyje nenustatęs egzistuojant būtent materialaus pagrindo taikyti R. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Su šia apylinkės teismo padaryta išvada sutinka ir aukštesnės instancijos teismas.

11. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš tiesų stebimas nuteistojo teigiamas pokytis, nes R. R. dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu nebaustas drausmine tvarka, palaiko artimus ryšius su šeimos nariais, išreiškia planus lygtinio paleidimo taikymo atveju būnant laisvėje pradėti dirbti. Nors nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje R. R. stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau visgi šių duomenų nepakanka spręsti, kad nuteistasis jau gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

12. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, turi būti įvertintos ne vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, tačiau jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Apygardos teismas negali sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas neobjektyviai įvertino nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis ar apskritai į juos neatsižvelgė. Nagrinėjamu atveju pritartina apylinkės teismo argumentams, kad nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma šiuo metu vis dar nėra pakankama spręsi, kad R. R. gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

13. Nors iš nuteistojo skundo turinio matyti, kad jis yra įsitikinęs savo galimybėmis pataisos procesą tęsti nestruktūrizuotoje aplinkoje su Probacijos tarnybos pagalba, kritikuodamas prokuroro skunde apylinkės teismui išdėstytus argumentus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tiek prokuroro skunde, tiek apylinkės teismo nutartyje akcentuota tai, jog nuteistais pagal „OASys“ metodiką buvo vertintas du kartus – 2022 m. lapkričio 30 d. bei 2023 m. gegužės 26 d. ir abejų vertinimų metu nuteistajam nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika (72 balai), kuri kol kas yra itin nutolusi nuo žemos pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo balų (nuo 0 iki 40). Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, iš Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistojo elgesį įtakoja eilė dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie, priešingai nei statiniai, gali būti koreguojami ir jų skaičius mažinamas atsižvelgiant į nuteistojo elgesio pokyčius. Taigi, nors nuteistojo elgesys statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinės istorijos, smurtinio elgesio istorijos, teisės pažeidimų modelio) egzistavimo neeliminuos, tačiau R. R. tolimesnis dinaminių veiksnių šalinimas gali padėti dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką. Šiame kontekste pažymėtina, kad svarbios aplinkybės yra nurodytos Socialinio tyrimo išvados 4.8 punkte, kuriame teigiama, kad nuteistasis save vertina puikiai ir savyje nieko keisti nenorėtų. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis šiuo metu vis dar stokoja kritiškumo savo elgesiui bei negeba įžvelgti tiesioginio ryšio tarp jo vesto gyvenimo būdo būnant laisvėje ir įvykdytų nusikalstamų veikų, iš kurių paskutinioji lėmė jo atsiradimą laivės atėmimo vietų įstaigoje.

14. Nuteistojo pavedimu advokatė pateikė (duomenys neskelbtini) ir ūkininko R. M. surašytas R. R. charakteristikas, kuriose jis apibūdinamas teigiamai, tame tarpe ir kaip nekonfliktiška asmenybė, tačiau pažymėtina, kad ankstesni nuteistojo teistumai charakteristikose nurodytus duomenis iš dalies paneigia. Kaip matyti iš asmens byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo, be šio teistumo, už kurį R. R. atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskutinius tris kartus jis buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje bei 284 straipsnyje. Taigi, kaip pažymėta Socialinio tyrimo išvados 4.9 punkte, nuteistasis silpnai kontroliuoja savo impulsus, neįvertina savo elgesio pasekmių ne tik sau, tačiau ir aplinkiniams. Be to, matyti, kad praeityje būdamas teistas už nesunkius nusikaltimus, šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už sunkų nusikaltimą, taigi jo įvykdytos nusikalstamos veikos tendencingai sunkėja. Pažymėtina ir tai, kad ankstesniais teismų procesiniais sprendimais R. R. buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu nesusiję bausmės, tačiau tai jo elgesiui įtakos nepadarė ir nepaskatino pakartotinai nenusikalsti. Šiame kontekste paminėtina, kad apylinkės teismas visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste teisingai išskyrė argumentą, jog nuteistasis iš jam paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės yra neatlikęs 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių 1 (vienos) dienos laisvės atėmimo bausmės ir nors neatliktos bausmės dalis savaime negali būti pagrindu netaikyti asmeniui lygtinio paleidimo instituto, tačiau bausmės paskyrimas negali būti tik formalus procesas, nesukeliantis asmeniui jokio poveikio. Asmeniui neatlikus jo padarytos veikos pavojingumui proporcingos ir teisingo dydžio bausmės ar jos dalies, nuteistajam gali susiformuoti nebaudžiamumo ir tuo pačiu tolimesnio įstatymų nepaisymo įvaizdis. Juolab, kad Socialinio tyrimo išvados 4.6 punkte užfiksuota, jog nuteistasis yra linkęs pasirinkti situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, bendravo su asocialia grupe, kuri buvo vienas iš nusikalstamų veikų įvykdymo veiksnių. Taigi, kol kas dar nėra pagrindo spręsti, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos užtikrins ir visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamas veikas darančių asmenų.

15. Taip pat apylinkės teismas tinkamai identifikavo ir dar vieną esminį argumentą, kuris kol kas neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis gali būti lygtinai paleistais iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. R. R. šiuo metu turi finansinių įsipareigojimų ir yra nedirbantis, gauna neįgalumo pašalpą, iš kurios po truputį dengia turimus finansinius įsipareigojimus, tačiau iš Socialinio tyrimo 4.4 punkto matyti, kad R. R. kol kas nepateikė plano kaip įvykdys savo turimus finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis skunde nurodo, kad artimieji jam padėjo surasti darbo vietą ir jis būdamas laisvėje turėtų galimybę dirbti, tačiau teismo vertinimu, ši aplinkybė neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad R. R. būdamas laisvėje iš tiesų oficialiai įsidarbintų įmonėje, gautų bei disponuotų vien tik teisėtu būdu įgytomis pajamomis bei gautas pajamas panaudotų jam priteisto civilinio ieškinio padengimui. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo gyvenimo būdo pasirinkimas vartoti alkoholinius gėrimus su asmenimis iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo neabejotinai yra rizikos veiksnys ne tik pakartotinai nusikalsti, tačiau ir išeikvoti jo galimas gauti pajamas, įvertinus tai, kad kriminogeninis veiksnys – psichiką veikiančių medžiagų vartojimas kol kas yra kontroliuojamas tik nuteistajam būnant struktūrizuotoje aplinkoje.

16. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas vertina kaip pagrįstus ir apylinkės teismo argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatyti du apsauginiai veiksniai – gyvenimo sąlygos bei ryšiai nėra pakankama atsvara itin gausiam nuteistojo dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičiui. Nors nuteistojo skunde akcentuojami tamprūs ryšiai su artimaisiais bei matyti, kad jis išėjęs iš struktūrizuotos aplinkos turėtų gyvenamąją vietą, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą. Be to, aplinkybės, susijusios su artimaisiais, gyvenamąja vieta bei darbu egzistavo ir nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė, kas leidžia pagrįstai abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leistų daryti išvadą, jog laisvėje R. R. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

17. Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį atsižvelgė tik į prokuroro skunde apie jį išdėstytą neigiamą subjektyvią nuomonę. Iš apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinti visi – tiek nuteistąjį teigiamai, tiek jį neigiamai charakterizuojantys duomenys, tuo tarpu tai, kad buvo priimtas procesinis sprendimas, nepateisinęs nuteistojo lūkesčių, nereiškia, kad apylinkės teismas R. R. teisinę situaciją dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo įvertino neobjektyviai. Be to, teismas procesinius sprendimus priima nešališkai, remdamasis vidiniu įsitikinimu, vertindamas visų jam pateiktų aplinkybių bei duomenų visumą ir nėra saistomas prokuroro skunde pateikta pozicija.

18. Aukštesnės instancijos teismas pritaria skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padarytoms išvadoms, kad nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma šiuo metu vis dar nėra pakankama spręsi, kad R. R. gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įsitaigos. Be kita ko, pažymėtina kad lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Vien tai, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip to tikėjosi nuteistasis, savaime nesuponuoja išvados, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

19. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, apygardos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu, kuriuo pakeistas Komisijos sprendimas ir nutarta netaikyti nuteistajam R. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma atskleidžia tam tikrus teigiamus R. R. elgesio pokyčius, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali koreguoti savo elgesį savarankiškai, neizoliuotas nuo visuomenės. Nėra pagrindo abejoti ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytais kriminogeniniais rizikos veiksniais (statiniais ir dinaminiais), kadangi jie nustatyti atsižvelgiant tiek į nuteistojo praeitį, tiek į jo elgesį bausmės atlikimo metu.

20. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. liepos 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. R. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. liepos 25 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Laima Šeputienė