Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl nusikalstamos veikos tyrimo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, vedęs, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „T. v. g.“ tolimųjų reisų vairuotoju – ekspeditoriumi, teistas: 1) 2015 m. balandžio 1 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (376,36 Eur) bauda; 2) 2023 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, išskyrus atvejus, jeigu tai susiję su darbu ar mokslu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti G. M. per 8 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, bausmę atlikęs, 2024-06-13 išregistruotas iš probuojamų asmenų registro, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. M. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: 2024 m. rugsėjo 8 d., apie 17.29 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo vonios kambaryje, tyčia suėmė už dešinės rankos ir ją suspaudė bei keturis kartus ranka sudavė į sėdmenis savo mažamečiui sūnui L. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), tokiais veiksmais nukentėjusiajam L. M. sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 3 dalyje.

2. Kaltinamasis G. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su E. M. kartu gyvena apie 11 metų, iš jų 8 metai kaip susituokę. Turi du vaikus – L., 7 metų ir A., 5 metų. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 8 d., maždaug nuo pietų, kieme kapojo malkas ir vis atsigerdavo alaus. Paskui po pietų gėrė degtinę su pažįstamais, jie gėrė malkinėje. Išgėrė 0,7 l. talpos degtinės, gėrė trise. Butelis buvo ne visai pilnas. Išgėrus jo draugai išėjo, o jis nuėjo į kiemą prie baseino, tada galėjo būti apie 16 ar 17 val. Ten užsikūrė kamado kepsninę, nes ruošėsi išsikepti mėsos. Kieme prie baseino buvo žmona E. ir abu jų vaikai. Paskui jo sūnus L., besimaudydamas baseine su broliu A., į jį metė balioną su vandeniu ir sprogęs balionas jį aptaškė. Jis L. pasakė, kad taip elgtis negalima, tačiau jis į tai nesureagavo, o tik nusijuokė. Ar matė žmona, kai į jį pataikė balionas - jis nežino. Kol buvo kieme, dar kelis kartus drausmino žodžiu L., kad elgtųsi atsargiau, kad nepaslystų. L. į jo žodžius visiškai nereagavo. Paskui L. su A. nuėjo į dušą praustis ir jis nuėjo iš paskos. Duše L. su broliu A. pradėjo siusti, stumdytis, todėl vėl jis juos sudrausmino žodžiu. L. atsakė, kad viską pasakys mamai. Po tokių jo žodžių jis supyko ir norėjo jam parodyti, kas yra viršesnis ir sugriebė jį už rankos, kad prilaikyti, o su kitos rankos delnu sudavė per užpakalį. Sutinka, kad galėjo suduoti keturis kartus. A. tuo metu buvo šalia. Po suduotų smūgių L. iškart į dušą įbėgo jo žmona E. ir jis, paleidęs L., nuėjo gultis. L. verkė nuo suduotų smūgių ir šaukė, kad iškvies policiją. Jis supranta, kad nuo suduotų smūgių sukėlė sūnui fizinį skausmą. Daugiau namuose nebuvo jokių konfliktų, nes jis nuėjo miegoti, kad žmona kvies policiją jis nežinojo. Tai sužinojo, kai pamatė savo miegamajam policijos pareigūnus. Paaiškina, kad alkoholis neturėjo įtakos tokiam jo elgesiui, mano, kad ir blaivus būtų taip pasielgęs, nes su tokiais neklausymais vaikas jau vedė iš kantrybės. Anksčiau nėra prieš jį smurtavęs. Jis laikinai galėtų pagyventi pas tėvus (duomenys neskelbtini). Jis supranta, kad blogai pasielgė, atsiprašys sūnaus. Dėl savo elgesio gailisi. Dar nori papildyti, kad darbe yra suplanuota komandiruotė į Vokietija, išvykti turės rugsėjo 20 d., komandiruotės laikotarpis 3 mėnesiai, maždaug iki Kalėdų. Kadangi su viskuo sutinka ir savo kaltę pripažįsta visiškai, tai pageidauja, kad byla būtų kuo greičiau pabaigta. Pageidauja, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiktų su bauda (b. l. 69-72).

3. Nukentėjusiojo mažamečio atstovė pagal įstatymą E. M. parodė, kad ji su G. M. gyvena jiems abiem priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Yra susituokę aštuonerius metus, veda bendrą ūkį, turi du bendrus vaikus - A. M., 5 metų amžiaus ir L. M. 7 metų amžiaus. Paskutinius keletą metų jų santykiai su G. M. yra blogi, jis nuolat vartoja alkoholį, nesirūpina šeima. Taip pat pernai rugsėjo mėnesį jis smurtavo jos atžvilgiu, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam paskirta laisvės apribojimo bausmė. G. M. myli savo vaikus, tai yra abu sūnus. Dėl darbo specifikos retai juos mato, be to, kaip ir sakė, paskutiniu metu beveik kiekvieną dieną geria, tai taip pat įtakoją bendravimą su vaikais. Vaikai, būdami tokio amžiaus, supranta ir mato, kad jų tėtis daug geria ir tai jiems labai nepatinka, jie dėl to išgyvena. Girdi, kaip septynmetis sūnus L. jai sako, kad norėtu plaktuku sudaužyti visus tėvelio butelius, o kai tėtį išvežė į areštinę dėl to, kad šis smurtavo - pasakė, kad 99 proc. dėl to neliūdi, o liūdi tik 1 procentą. Įvykio dieną, tai yra 2023 m. rugsėjo 8 d., apie 17 val. ji su vaikais A. ir L. bei sutuoktiniu G. buvo namuose, tiksliau kieme. Vaikai žaidė su vandeniu. Matė, kad L. išdykaudamas aplaistė savo tėvą G.. Šis po to vijosi ji, norėdamas atsilyginti, ar juokais ar piktai - ji nesuprato. Tai G. padaryti nepavyko. Po to ji vaikus nusivedė į vonios kambarį, maudyti. Palikusi juos nuogus vonios kambaryje, pati nuėjo į kiemą parnešti jų rūbus. Tik nusileidus į apačią, išgirdo L. spiegimą, klykimą. Suprato, kad kažkas atsitiko baisaus. Greitai bėgo į viršų, žiūrėti, kas atsitiko. Matė, kaip G. laikė L. ranką ties alkūnė ir ant jo šaukė "išmoksi tėvą gerbt!". Gelbėdama vaiką, ji G. nuo jo nustūmė. Tada pamatė ant sūnaus L. sėdmenų viršutinės dalies raudoną dėmę. Suprato, kad G. ranka sudavė per L. nuogą kūnelį, virš sėdmenų, todėl ir matėsi ryškus paraudimas. Vėliau L. jai sakė, kad tėtis jam sudavė keturis kartus per užpakalį. Šalia buvęs brolis A. jai taip pat pakartojo, kad tėtis sudavė keturis kartus L. per užpakalį. L. dėl suduotų smūgių skaudėjo, jis jai apie tai pats sakė iš karto po įvykio, graudžiai verkė. Atvykusiems policijos pareigūnams L. taip pat pakartojo, kad jam dėl suduotų tėčio smūgių per užpakalį skaudėjo ir tą skausmą jis įvertino 9 balais iš dešimties. Ji dėl smurto jo mažamečio sūnaus atžvilgiu paskambino bendrajam pagalbos centrui ir pranešė apie įvykį. Nori papildyti, kad su atvykusia pareigūne įvyko nesusikalbėjimas, ji jai gal ir pasakė, kad nenori rašyti pareiškimo dėl smurto sūnaus atžvilgiu, tačiau to neturėjo omeny, buvo šoke, nesuprato, ko iš jos norima, gal nepagalvojus greitai taip ir atsakė. Tačiau, nori, kad sutuoktinis už padarytą nusikalstamą veiką būtų nubaustas įstatymo numatyta tvarka. Dėl jo veiksmų turtinės žalos nepatyrė, civilinio ieškinio byloje nereiškia. Neprieštaraus, jei byla bus užbaigta baudžiamuoju įsakymu, prokuroro sprendimo neskųs. Ji kaip savo mažamečio nukentėjusiojo sūnaus L. M. įstatyminė atstovė, atstovaujanti sūnaus interesus, prašo, nesukelti papildomai streso jos mažamečiui sūnui L. M. ir jo neapklausinėti apie įvykio aplinkybes teisme. Sūnus L. įvykio dieną ir vėliau apie tai, kas įvyko labai išgyvena, patiria didelį stresą. Naktimis sapnuodamas šoka iš lovos ir šaukia "mama, padėk". Todėl šiuo metu stengiasi tos temos neliesti, apie tai nekalba, kad dar labiau vaiko netraumuoti. Norėdama apsaugoti vaiką ir tai, kad jis toliau nepatirtų neigiamų emocijų, kurios gali atsiliepti ateityje, prašo remtis kaltininko, tai yra mažamečio sūnaus smurtautojo G. M. parodymais. Jos žiniomis jis pripažino kaltę, davė parodymus apie įvykio aplinkybes. Taip pat ir ji, nors ir nematė paties sumušimo, tačiau iš karto, išgirdusi sūnaus spiegimą, kai jis buvo mušamas, atbėgo ir matė, kaip laikė L. ranką suspaudęs, matė ir likusią po suduotų G. smūgių - paraudimą ant pliko L. kūno (b. l. 41-44).

4. 2024 m. rugsėjo 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini) yra vieno aukšto mūrinis gyvenamasis namas pažymėtas Nr. 13. Įeiti į namą yra betoniniai laiptai, jais užlipus yra atidarytos, rakinamos rudos spalvos durys. Įėjus pro duris yra tambūras, tambūro gale yra šviesiai rudos spalvos medinės durys. Įėjus pro medines duris yra erdvi patalpa. Pasisukus į kairę pusę yra koridorius, kurio gale yra rudos spalvos, medinės, nerakinamos durys, kurios veda į vonios patalpą. Ant durų vidaus pusės sukabinti rankšluosčiai. Įėjus į vonios patalpą, dešinėje pusėje yra tamsios rudos spalvos durys, ant kurių pakabintas veidrodis. Ant priešais įėjimą esančios sienos yra įrengta dušo kabina. Kairėje pusėje yra pakabintos ir užtrauktos dušo užuolaidos. Pro užuolaidų tarpą matosi už jų esanti gili duobė. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota (b. l. 15-24).

5. 2024 m. rugsėjo 8 d. asmens apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad apžiūrint nukentėjusiojo L. M. dešinę ranką akivaizdžių sužalojimų nestebima, paraudimų taip pat. Apžiūrint nukentėjusiojo sėdimąją dalį - sėmenis akivaizdžių sužalojimų nestebimas, paraudimų taip pat (b. l. 18-27).

6. GMP kvietimo kortelėje nurodyta, kad L. M. apžiūros metu išoriškai sužalojimų nestebima (b. l. 34-37)

Motyvuojamoji dalis

7. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino ir tokią veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

8. Įrodyta, kad G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, nes jis gyvenamojo namo vonios kambaryje, tyčia suėmė už dešinės rankos ir ją suspaudė bei keturis kartus ranka sudavė į sėdmenis savo mažamečiui sūnui gimusiam (duomenys neskelbtini), tokiais veiksmais nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą.

9. Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir nusikaltimą padarę būdamas recidyvistu ( LR BK 60 str. 1 d. 13 p.).

10. Prokurorė siūlo G. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį ir skirti jam 90 parų areštą, vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 dalimi. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6, 8, 10 punktais arešto bausmės vykdymą atidėti 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per visą bausmės atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų-alkoholio.

11. Teismas, skirdamas G. M. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į jo asmenybę, buvęs teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 106-110), administracine tvarka nebaustas (b. l. 117-118), dirbantis (b. l. 2119-122), taip pat atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su siūloma bausme, areštu jo vykdymą atidedant, ir jos dydžiu sutinka (b. l. 123-129).

12. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam G. M. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma arešto bausmė ir jos dydis yra proporcingi padarytai nusikalstamai veikai ir tinkama. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kaltinamajam G. M. skirtina arešto bausmė. BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. G. M. buvęs teistas, teistumas neišnykęs, jis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai, dirbantis. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad G. M. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės ir taikant arešto bausmės vykdymo atidėjimą. G. M. atžvilgiu taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis,4 dalimi, 5 dalies 6, 8, 10 punktais, jam paskirtos bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per visą bausmės atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų-alkoholio. Taip pat vadovaujantis BK 72² straipsniu G. M. įpareigoti 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 420, 421, 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį ir nuteisti jį 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir skirti galutinę bausmę 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis LR BK 65 ir 66 straipsniais į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 8 d. 18:56 val. iki 2024 m. rugsėjo 9 d. 13:00 val. (viena para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 6, 8, 10 punktais paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant G. M. per visą bausmės atidėjimo vykdymo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų - alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti G. M. 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Iki bausmės vykdymo pradžios G. M. palikti galioti kardomąją priemonę –įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti nustatytu atstumu (100 metrų).

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.