Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-11-17 · Administracinė byla Nr. I1-7794-423/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-17
Bylos Nr.
I1-7794-423/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02117-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Asta Urbonienė (pirm.)
Pareiškėjas
Ž.V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-7794-423/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02117-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 17 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž.V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Ž.V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1).

Skunde nurodė, kad nuo 2019-12-15 iki 2020-08-18 buvo kalinamas Marijampolės PN 22 būrio patalpose nepriimtinomis, žeminančiomis sąlygomis. Teigė, kad gyvenamosios patalpos buvo perpildytos, trūko vietos, neužteko sanitarinių įrenginių, prausykloje nebuvo šilto vandens, gyvenamajame kambaryje tvyrojo nemalonūs kvapai, buvo šalta, lubos apipelijusios, grindys prastos būklės. Nurodė, kad nebuvo įrengtas poilsio kambarys, taip pat skundėsi, jog trūko skalbimo mašinų. Tokios kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, keliančios siaubą. Dėl minėtų atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, emociniais išgyvenimais, kančiomis.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime (b. l. 9-13) prašė skundą atmesti ir nurodė, kad minimalaus ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta visą kalinimo laikotarpį. Prausykloje įrengta pakankamai sanitarinių įrenginių. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per atvirus langus, o šildomos radiatoriais, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl nemalonių kvapų ir netinkamos oro temperatūros yra nepagrįsti. Maudytis po karštu vandeniu nuteistiesiems leidžiama kartą per savaitę, kaip numato teisės aktai. Pareiškėjas turėjo galimybę ne tik naudotis skalbimo mašina, bet ir skalbti drabužius centralizuotai, atiduodamas drabužius ir patalynę skalbimui pagal patvirtintą grafiką. Visuomenės sveikatos centras jokių higienos normos pažeidimų pataisos namuose nenustatė. Marijampolės PN neturi jokių duomenų apie pareiškėjui kilusius dvasinius išgyvenimus ar fizinius negalavimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų būti netinkamos kalinimo sąlygos. Skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, skundo argumentai abstraktūs, deklaratyvūs ir neatitinka tikrovės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, kad buvo kalinamas Marijampolės PN 22 būrio gyvenamojoje patalpoje neužtikrinant teisės aktuose numatyto minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui.

Ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Analogiška nuostata reglamentuojama ir nuo 2020-02-06 įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 patvirtintų „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punkte.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Marijampolės PN 22 būrį buvo paskirtas gyventi ne nuo 2019-12-15, kaip teigiama skunde, o nuo 2019-12-20 (b. l. 56). Atsižvelgiant į tai, teismas vertins ginčo laikotarpį nuo 2019-12-20 iki 2020-08-18.

Iš atsakovės atstovo pateiktų įrodymų (b. l. 16, 27) teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo kalinamas 22 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas – 144,92 kv. m, joje įrengtos 46 miegamosios vietos ir gyveno iki 46 asmenų. Kadangi pareiškėjas savo argumentų dėl patalpų perpildymo nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (patalpų schema ir pataisos namų Resocializacijos skyriaus atsakingo pareigūno parengta pažyma). Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo gyvenamosios patalpos plotą ir joje gyvenusių nuteistųjų skaičių, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu minimalaus ploto norma buvo užtikrinta (teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m ploto). Pareiškėjo nusiskundimą dėl neįrengto poilsio kambario teismas vertina kaip neatsiejamai susijusį su argumentais dėl gyvenamosios patalpos perpildymo, kurie, kaip minėta, yra nepagrįsti, todėl šioje dalyje skundas atmestinas.

Pareiškėjas teigė, kad neužteko sanitarinių įrenginių, prausykloje nebuvo šilto vandens, gyvenamajame kambaryje tvyrojo nemalonūs kvapai, buvo šalta, lubos apipelijusios, grindys betoninės, prastos būklės.

Higienos normos HN 134:2015 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Nei higienos normoje, nei kituose teisės aktuose nereglamentuojamas šilto vandens tiekimas kitose pataisos namų patalpose, šiuo atveju – prausykloje, taigi, pareiškėjo pretenzijos dėl to, kad jis negalėjo naudotis karštu vandeniu šioje patalpoje, laikytinos nepagrįstomis. Iš skundo turinio suprastina, jog pareiškėjas neneigia, kad po karštu dušu galėjo maudytis kartą per savaitę (teigė, jog po šaltu vandeniu turėjo praustis 6 dienas), taip pat nėra jokių duomenų, kad ši pareiškėjo teisė buvo ribojama, todėl skundas dėl vandens tiekimo atmestinas.

Higienos normoje HN 134:2015 numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C (16 p.). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.).

Atsakovės atstovas pateikė į bylą pareiškėjo gyvenamosios patalpos fotonuotraukas (b. l 37-45), iš kurių matyti, kad patalpa vizualiai tvarkinga, sienos, lubos ir grindys geros būklės, lygios, vizualiai švarios, kambaryje įrengti atidaromi langai ir šildymo sistema. Teismo vertinimu, šie įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus dėl prastos gyvenamųjų patalpų sienų, lubų ir grindų būklės. Kadangi pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, patalpos gali būti vėdinamos per atvirus langus, kurie ginčo patalpoje yra įrengti, pareiškėjo argumentai dėl patalpoje tvyrančio nemalonaus kvapo taip pat atmestini.

Dėl kitų higienos sąlygų (oro temperatūros), atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė nei į pataisos namų administraciją, nei į Visuomenės sveikatos centrą ar kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų, todėl atliktų higienos sąlygų patikrinimo aktų į bylą pateikti nėra galimybės. Tokių ar kitokių įrodymų, kurie pagrįstų skundo argumentus dėl netinkamos oro temperatūros ar patalpų būklės, nepateikė ir pats pareiškėjas. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Kadangi teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsti pareiškėjo subjektyvaus pobūdžio nusiskundimai, kad žiemą jam buvo šalta, o vasarą – per karšta, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus ir yra atmestini.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245, 7.4 ir 7.6 punktuose numatyta, kad vienas tualetas (klozetas arba pisuaras) ir viena praustuvė įrengiama ne daugiau kaip 15-ai asmenų.

Iš byloje pateiktų 22 būrio prausyklos nuotraukų matyti, kad joje įrengti 5 vandens čiaupai kriauklėje, 3 klozetai ir 2 pisuarai (b. l. 29-32). Atsakovės atstovas nurodė, kad 22 būryje gyveno iki 64 nuteistųjų (b. l. 52), todėl teismas vertina, kad sanitarinių įrenginių kiekis (5 prausimosi vietos kriauklėje ir 5 tualetai) atitinka Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų reikalavimus.

Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas neteigia, kad jam nebuvo leidžiama skalbti drabužius centralizuotai pagal patvirtintą skalbyklos darbo grafiką (b. l. 32-34), be to, nustatyta, kad pareiškėjo būryje buvo įrengta skalbimo mašina (b. l. 33-34). Įvertinus šiuos duomenis, pareiškėjo nusiskundimai dėl nesudarytos galimybės skalbti drabužius, atmestini kaip nepagrįsti.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šioje byloje nenustatyta aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą. Vien tik deklaratyvių pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes. Pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų nebuvo kreipęsis nei į pataisos namų psichologą, nei į gydytoją (b. l. 17-18). Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž.V. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė