Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2007-06-07 · Civilinė byla Nr. 2-297/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2007-06-07
Bylos Nr.
2-297/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Vincas Verseckas, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas
UAB „Laisvoji banga“
Ieškovas
Latvijos įmonės Super FM
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 130.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-297/2007 Procesinio sprendimo kategorijos: 126.2; 126.3; 130.3.1
Lietuvos apeliacinis teismasNutartisLietuvos respublikos vardu2007 m. birželio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Vinco Versecko (pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Laisvoji banga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 16 d. nutarties, kuria pagal ieškovo Latvijos įmonės Super FM, AS pareiškimą iškelta bankroto byla atsakovui UAB „Laisvoji banga“, paskirtas bankroto administratorius ir kt. (byla Nr. B2-947-43/2007), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Latvijos įmonė Super FM, AS pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Laisvoji banga“ dėl bankroto bylos iškėlimo, prašydama iškelti atsakovui bankroto bylą dėl nemokumo ir įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „Būrai“. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. liepos 19 d. nutartimi pripažino bei leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos arbitražinio teismo 2004 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą dėl 652 789,81 Lt skolos iš atsakovo priteisimo. Ieškovas dėl skolos išieškojimo kreipėsi į antstolį, kuris pagal vykdomąjį dokumentą išieškojo tik 2 543,68 Lt ir nustatė, kad atsakovas daugiau piniginių lėšų ar kitokio realaus turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Dėl to atsakovas pripažintinas nemokiu ir jam keltina bankroto byla.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė: 1) sustabdyti klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Laisvoji banga“ nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 06-1-00090-04; 2) tuo atveju, jei bus priimtas sprendimas iškelti atsakovei bankroto bylą, - pripažinti UAB „Laisvoji banga“ bankrotą tyčiniu; 3) bankroto administratoriumi paskirti V. Balkevičių; 4) išreikalauti iš Lietuvos apeliacinio teismo civilinę bylą Nr. 2T-9/2006 ir iš Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00090-04 medžiagą, susijusią su R. Zakss ir U. Polis vadovaujant atsakovui atliktais veiksmais.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo 16 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Būrai“ bei atliko kitus, su bankroto bylos iškėlimu susijusius klausimus, o atsakovo prašymus atmetė. Teismas, atmesdamas atsakovo prašymą sustabdyti bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimą, nurodė, kad nėra CPK 163 straipsnio 3 punkte numatyto pagrindo stabdyti bankroto bylos atsakovei iškėlimo klausimo nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas. Teismas, nustatęs, kad atsakovo skola ieškovui pagal Lietuvos Respublikoje pripažintą ir vykdomą Latvijos Respublikos arbitražinio teismo 2004 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą yra 131 610,85 latų, kad atsakovas piniginių lėšų ar kitokio realaus turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, neturi (b. l. 19-22), o atsakovas šių aplinkybių neginčija, padarė išvadą, kad atsakovas yra nemokus. Be to, teismas nurodė, kad pagal atsakovo 2006-12-31 balansą įmonės turtas ir gautinos sumos sudarė 56 202 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 164 020 Lt (b. l. 77), t. y. atsakovo pradelsti įsipareigojimai daugiau nei dvidešimt kartų viršija į jos balansą įrašyto turto vertę. Dėl šių aplinkybių nutarė kelti atsakovui bankroto bylą dėl nemokumo (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Bankroto administratoriumi teismas paskyrė UAB „Būrai“, konstatavęs, kad jis turi didesnę patirtį administruojant bankrutuojančias įmones nei atsakovo siūlomas V. Balkevičius (b. l. 91-92) bei pasisiūlęs administruoti UAB „Mikola“ (b. l. 47-50), o atsakovas nepateikė įrodymų ir nenurodė pagrįstų argumentų, dėl kurių būtų galima spręsti apie ieškovo siūlomo bankroto administratoriaus UAB „Būrai“ nesąžiningumą ir/ar priklausomumą nuo ieškovo. Teismas tokių duomenų taip pat neturi. Teismas atmetė atsakovo prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nurodęs, kad nurodytų atsakovo argumentų ir pateiktų duomenų nepakanka, kad šioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje, būtų galima konstatuoti, jog įmonės bankrotas yra tyčinis (ĮBĮ 20 str.).

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Laisvoji banga“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta dėl šių priežasčių:

Teismas nutartį priėmė neišsprendęs visų pareikštų reikalavimų, o būtent atsakovo prašymo išreikalauti iš Lietuvos apeliacinio teismo civilinę bylą Nr. 2T-9/2006 ir iš Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00090-04 medžiagą, susijusią su R. Zakss ir U. Polis vadovaujant atsakovui atliktais veiksmais (CPK 329 str. 2 d. 7 p.). Teigia, jog bylos nagrinėjimui turi esminės reikšmės aplinkybės, susijusios su sandorio, kurio pagrindu buvo priimtas Latvijos Respublikos ad hoc arbitražo 2004 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas, sudarymu, skolos ieškovui atsiradimu, tyčiniais ir prieštaraujančiais atsakovo interesams jo buvusio vadovo R. Zakss veiksmais. Šias aplinkybes patvirtintų atsakovo nurodyti išreikalautini įrodymai. Pažymi, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. vasario 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2T-9/2006, ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. liepos 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/25006, nurodė aplinkybes, dėl kurių būtų galima sandorius, kurių pagrindu atsakovas tapo skolingas ieškovui, pripažinti niekiniais ab initio bei atsisakyti kelti atsakovui bankroto bylą.Pažymi, jog nurodytuose išreikalautinuose įrodymuose gali būti reikšmingos informacijos atsakovo bankroto pripažinimui tyčiniu. Teigia, jog buvęs atsakovo vadovas R. Zakss akivaizdžiai blogai organizavo atsakovo darbą, sudarinėjo nuostolingus sandorius (įskaitant ir tuos, kurių pagrindu priteista ieškovui iš atsakovo skola), žinodamas, kad atsakovas negalės jų įvykdyti. Nurodo, kad teismas nenagrinėjo ir nepasisakė nutartyje, kodėl atsakovo nurodytos aplinkybės yra nepakankamos pripažinti atsakovo bankrotą tyčiniu, todėl ši teismo nutarties dalis naikintina dėl jos nemotyvuotumo (CPK 329 str. 2 d. 4 p., 291 str. 5 d.). Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą sustabdyti bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00090-04. Pažymi, jog jis, prašydamas sustabdyti bylą, vadovavosi CPK 164 straipsnio 4 punkte numatytu bylos sustabdymo pagrindu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, taikant šį bylos sustabdymo pagrindą tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priimti procesiniai sprendimai gali būti reikšmingi nagrinėjamoje byloje. Be to, teismas nemotyvavo nutarties dalies, kuria atmestas atsakovo prašymas stabdyti bylą, dėl ko pažeidė ir CPK 176-185 straipsniuose nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir CPK 291 straipsnio 5 punktą (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).Kita teismo nutarties dalis naikintina dėl aukščiau nurodytų argumentų (nurodytų proceso pažeidimų) bei taip pat dėl neteisingai pritaikytų proceso teisės normų. Nurodo, kad pagal teismų praktiką vien tai, jog bankrutuojančios įmonės administratoriaus kandidatūrą pasiūlo bankrutuojančios įmonės direktorius, sudaro prielaidų abejoti pasiūlyto bankroto administratoriaus tinkamumu. Šioje byloje teismo paskirto bankroto administratoriaus kandidatūrą pasiūlė juridinis asmuo, kurį vienasmeniškai gali atstovauti R. Zakss ir U. Polis, t. y. asmenys, savo tyčiniais veiksmais privedę atsakovą prie bankroto, todėl teismas vien šiuo pagrindu turėjo suabejoti ieškovo prašomo paskirti administratoriaus tinkamumu.

Atsiliepimas

Ieškovas ir bankroto administratorius UAB „Būrai“ atsiliepimais į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, remdamasis ieškovo ir atsakovo pateiktais finansiniais dokumentais ir kitais įrodymais, pagrįstai konstatavo, jog atsakovas yra nemokus ir turėjo pagrindo iškelti jam bankroto bylą. Pažymi, jog atsakovas atskirajame skunde neginčija savo nemokumo fakto, neketina atsiskaityti su ieškovu ar kitaip atstatyti mokumo, todėl nėra pagrindo tenkinti jo skundo. Teigia, jog teismo diskrecijos teisė yra skirti bankroto administratorių, o atsakovas nepateikė duomenų ar pagrįstų argumentų, kurie neleistų paskirtam administratoriui administruoti atsakovą. Ieškovas papildomai nurodo, kad atsakovo prašymas išreikalauti jo nurodytus rašytinius įrodymus nelaikytinas savarankišku reikalavimu, kurį teismas privalėjo išspręsti priimdamas nutartį. Be to, teismas turėjo atsakovo prašomose išreikalauti bylose priimtus teismo procesinius sprendimus, todėl nebuvo pagrindo išreikalauti visą bylos medžiagą. Pažymi, jog atsakovo nurodytos bylos nesusijusios su bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimu, netapačios jose nagrinėjamos aplinkybės, todėl nebuvo pagrindo ir sustabdyti nagrinėjamos bylos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatas bankroto byla iškeliama, kai yra bent viena šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba daugiau kaip tris mėnesius vėluoja išmokėti darbuotojui (-ams) atlyginimą (1 p.) arba įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (-iams), kad negali atsiskaityti ir (ar) neketina vykdyti savų įsipareigojimų (2 p.). Įmonės nemokumas yra įmonės finansinė būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (-iais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto teisės aktų ar tarpusavio susitarimų, arba praėjus terminui kreditoriaus reikalavimui įvykdyti, jei sutartyje nebuvo numatytas prievolės įvykdymo terminas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę jos į balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Spręsdamas klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka gautais finansiniais įmonės dokumentais ir duomenimis.

Pagal 2006 metų atsakovo balanso duomenis jo turtas sudarė 56 202 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 164 020 Lt (b. l. 77-79). Iš įmonės pateikto 2007-01-31 kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovas skolingas kreditoriams 169 807,93 Lt (b. l. 81-82), t. y. vien paties atsakovo nurodytos pradelstos skolos viršija daugiau nei pusę atsakovo turimo turto vertės. Be to, šiame kreditorių sąraše nėra įrašyta ieškovo reikalaujama 652 789,81 Lt skola, priteista ieškovui iš atsakovo Latvijos Respublikos arbitražinio teismo 2004 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. liepos 19 d. nutartimi pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje (b. l. 3-6, 13-18). Todėl atsakovo pradelsti įsipareigojimai realiai yra žymiai (apie 14 kartų) didesni nei turimo turto vertė. Pažymėtina, kad nurodytas vykdytinas Lietuvoje užsienio valstybės arbitražinio teismo sprendimas nebuvo įvykdytas, antstolis surašė išieškojimo negalimumo aktą, nurodydamas, kad atsakovas neturi nei lėšų sąskaitose, nei turto, nei turtinių teisių, iš kurių būtų galima priteistą skolą išieškoti (b. l. 20-22).

Nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovo argumentai, kuriais šis kvestionuoja pripažinto ir vykdytino Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 809 str. 1 d., 812 str. 1 d., 18 str., 320 str. 1 d.). Pripažintas teismo sprendimas prilyginamas įsiteisėjusiam Lietuvos teismo sprendimui, jo teisėtumas nekvestionuojamas. Įrodymai, jog atsakovas ginčija sandorius, kurių pagrindu priteista ieškovui iš atsakovo skola, taip pat nepateikti (CPK 178, 185 str.).

Be to, nors atsakovas ginčija teismo nutarties kelti jam bankroto bylą teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau faktiškai jau vien jo prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu rodo, jog atsakovas yra nemokus ir jam keltina bankroto byla (CPK 187 str.). Beje, netgi atskirojo skundo 7 lape apeliantas pripažįsta, jog yra privestas prie bankroto, o bankroto bylos kėlimo stadijoj pakanka konstatuoti atsakovo nemokumą, nesiaiškinant bankroto priežasčių (ypač, kai jos neaiškios ar kai dėl jų atliekamas ikiteisminis tyrimas).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo konstatuoti atsakovo nemokumą ir kelti jam bankroto bylą, o apeliantas šios teismo išvados nepaneigė (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.).

Apelianto argumentai dėl esminių civilinio proceso normų pažeidimų taip pat nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą nutartį neteisėta, kadangi absoliučių proceso teisės pažeidimų kolegija nenustatė, o atsakovas netinkamai aiškina proceso teisės normas. Pažymėtina, kad apelianto įvardinto CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto pažeidimu laikomi atvejai, kuomet teismas neišnagrinėja dalies šalies įstatymo nustatyta tvarka (ieškinyje ar priešieškinyje) pateiktų materialiųjų reikalavimų, t. y. išsprendžia dalį ieškinio ar priešieškinio, o bylos dėl likusių (neišnagrinėtų) reikalavimų nebegalima išskirti bei atskirai nagrinėti. Tuo tarpu atsakovo pirmosios instancijos teisme pateikti prašymai sustabdyti klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Laisvoji banga“ nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 06-1-00090-04 ir išreikalauti iš Lietuvos apeliacinio teismo civilinę bylą Nr. 2T-9/2006 bei iš Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00090-04 medžiagą, yra procesinio pobūdžio, kuriuos teismas sprendžia remdamasis CPK taisyklėmis. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šių atsakovo prašymų. Pirma, nėra pagrindo išreikalauti civilinės bylos Nr. 2T-9/2006 medžiagą, kadangi byloje yra nurodytoje byloje priimtos teismų nutartys. Antra, atliekamas ikiteisminis tyrimas, kaip ir kitose civilinėse bylose nagrinėjami ieškiniai, nėra kliūtis spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, kadangi ikiteisminiame tyrime svarstomi galimai nusikalstami R. Zakss ir U. Polis veiksmai, o ne turtiniai (mokumo) klausimai, t. y. nesutampant nagrinėjimo dalykams, vienoje byloje nustatytos aplinkybės neturės reikšmės kitoje byloje priimant sprendimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-564/2006 yra nurodęs, kad ieškinių kitose bylose nagrinėjimas nėra kliūtis išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, jeigu tai neatima galimybės teismui patikrinti ĮBĮ nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas nemotyvavo jo prašymo sustabdyti bankroto bylos kėlimo klausimo nagrinėjimą atmetimą, kadangi skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog daugiau nei dvejų metų senumo duomenys negali būti pagrindu sustabdyti bankroto bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų spręsti dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu. Netgi jeigu teismas būtų netinkamai išsprendęs šį atsakovo prašymą, vien dėl to nebūtų pagrindo panaikinti nutartį iškelti atsakovui bankroto bylą, kadangi, kaip jau minėta, bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tinkamai. Šis klausimas (tyčinio bankroto), kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, galės būti keliamas vėliau, bankroto bylos eigoje.

Kolegijos nuomone, teismas taip pat tinkamai pritaikė bankroto administratoriaus skyrimą reglamentuojančias proceso normas. Apeliantas įrodymų, duodančių pagrindo suabejoti teismo paskirto administratoriaus kandidatūra, nepateikė, todėl nėra pagrindo keisti teismo paskirtą administratorių. Pažymėtina, kad bankroto administratorius skiriamas teismo pasirinkimu, suderinus jo kandidatūrą su Bankroto valdymo departamentu (ĮBĮ 11 str. 2 d.). Apelianto argumentas, jog paskirtas bankroto administratorius yra pasiūlytas ieškovo, todėl negali būti tinkamas administruoti atsakovą, nesudaro pagrindo keisti administratoriaus, kadangi duomenų, patvirtinančių administratoriaus šališkumą, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad paaiškėjus aplinkybėms ar atsiradus įrodymams, kad paskirtas administratorius gali būti šališkas, kad jis atstovauja ir gina ne visų kreditorių interesus, bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę per kreditorių susirinkimą pateikti prašymą pakeisti paskirtą administratorių, o kreditorių susirinkimui atmetus tokį prašymą, – tokius duomenis pateikti teismui ir prašyti pasinaudoti teismo diskrecijos teise pakeisti administratorių (ĮBĮ 11 str. 2 d., 23 str. 13 p.).

Dėl aukščiau išdėstytų argumentų nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 338, 329, 330 str., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartį.

TeisėjaiMarytė MitkuvienėVincas VerseckasVigintas Višinskis