Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-17076-1034/2016 (S) Teisminio proceso Nr. 4-68-3-15276-2016-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4; 2.7.4.5

2016 m. gruodžio 22 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. 2016-10-14, apie 18.30 val., Ukmergės g. 244, Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir prieš pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Taip R. Č. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. Č. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį VOLVO , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadinęs, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus.

Teismo posėdžio metu R. Č. paaiškino, kad supranta, kuo kaltinamas, pripažįsta, gailisi. Kaip pareigūnas sakė, kad du kartus kliudė, nei iš pirmo nei iš antro nieko nejautė, pagalvojo, kad netilps, tai išvažiavo į kitą vietą ir nuėjo į senukus. D. I. J. kartu buvo, davė parodymus. Pasak pareigūnų, automobilių apgadinimai atitinka. Neseniai tą mašiną turėjo, tai nežino, ar buvo kokių senų apgadinimų. Kai buvo žvarbu, tai neapžiūrėjo kito automobilio. Tuo metu jo automobilis buvo draustas. Tikrai nebuvo gėręs. Kitos mašinos nei garso, nei šviesų nepastebėjo, kad būtų suveikusi signalizacija. Draugė pasakė, kad daugiau nevažiuotų, kad gali atsitrenkti. Tai jis nevažiavo daugiau, o nuvažiavo į kitą vietą prisiparkuoti. Suvokia, kad buvo kontaktas.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis J. J. paaiškino, kad žino 2016-10-14 atvažiavo prie „Senukų“ Ukmergės gatvėje, pastatė automobilį ir nuėjo į „Senukus“ apsipirkti. Apie 19:30 val. grįžęs iš „Senukų“ pastebėjo, kad įlenktas sparnas ir nubrozdintas bamperis. Pastebėjo už valytuvo įkištą lapelį. Ant lapelio buvo parašyta, kad į jį atsitrenkė automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Galvojo, kad žmogus vietoje, ieškojo aikštelėje tokio automobilio, galvojo, kad susitars, bet nerado. Kvietė policiją, užregistravo įvykį. Dalyvavo atliekant automobilių sugretinimą. Jo manymu, atitinka abiejų automobilių apgadinimai. Nieko nedarė automobiliui, netaisė dar, nes jam pareigūnas sakė, kad nieko nedarytų, kol baigsis byla. Jam draudimas paskaičiavo virš 200 eurų. Nebuvo iki įvykio jokių apgadinimų. Kas raštelį paliko, nežino. Jis pretenzijų neturi, tegul jam žalą atlygina ir viskas. Į „Senukus“ su žmona R. J. buvo atvažiavę. Jam „Senukuose“ sakė, kad labai blogas pas juos vaizdas, neryškus vaizdo kamerų, tai jis vaizdo įrašo nežiūrėjo.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. J. paaiškino, kad važiavo į „Senukus“, iš kelių kartų bandė įsiparkuoti. Sakė, kad važiuoja į kitą vietą. Prisiparkavo, nuėjo į Senukus. Iš Senukų išėję sėdo ir išvažiavo namo. Iš pradžių bandė įsiparkuoti tarp dviejų automobilių. Vieną kartą suko, neįsuko, antrą kartą suko, tada ji pasakė, kad važiuotų kitur, kur yra vietų. Nepajautė smūgio. Garsiai grojo muzika. Įvykio metu R. Č. blaivus buvo. Automobilio langai buvo uždaryti įvykio metu.

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). R. Č. savo paaiškinime, duotame tyrimo metu, nurodė, kad spalio 14 dieną su drauge atvažiavo į „Senukų“ prekybos centrą. Ieškojo vietos pastatyti automobilį. Rado laisvą vietą ir bandė prisiparkuoti, bet negalėjo pastatyti automobilio, nes pasirodė mažai vietos ir nepastebėjo, ar įvažiavo į šalia stovintį automobilį ar ne. Tada savo automobilį pastatė kitoje vietoje. Išlipęs iš automobilio dėl viso pikto pažiūrėjo, ar nėra nieko ant bamperio. Ant sparno nieko žymaus nepastebėjo, tada nuėjo į „Senukus“. Tačiau neprisimena, ar ėjo pasižiūrėti, ar kliudė, ar ne, bet lyg ir ne. Tada nusipirkęs ką reikia „Senukuose“ išvažiavo namo. Vairavo „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Nurodytas aplinkybes R. Č. patvirtino teismo posėdžio metu. Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio O. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad kartu apie 19.40 atvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), kur VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. J. paaiškino, kad automobilį paliko aikštelėje apie 18.40 val., o apie 19.70 val., rado apgadintą. Apgadinimo aukštis 0,44-0,64. (b. l. 7). Liudininko paliktame raštelyje nurodyti valst. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys (b. l. 12). Iš J. J. paaiškinimo matyti, kad 2016-10-14, apie 18.40 val., atvyko į Ukmergės g. „Senukus“. Mašiną VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje. Grįžęs iš parduotuvės 19.30 val. pamatė, kad įlenktas priekinis kairės pusės sparnas, apibraižytas bamperis. Už lango rado raštelį (b. l. 11). Iš I. J. paaiškinimo teismo posėdžio metu matyti, kad kartu su R. Č. važiavo į „Senukus“, iš kelių kartų bandė įsiparkuoti. Sakė, kad važiuoja į kitą vietą. Prisiparkavo, nuėjo į Senukus. Iš Senukų išėję sėdo ir išvažiavom namo. Iš pradžių bandė įsiparkuoti tarp dviejų automobilių. Vieną kartą suko, neįsuko, antrą kartą suko, tada ji pasakė, kad važiuotų kitur, kur yra vietų. Nepajautė smūgio. Garsiai grojo muzika. Įvykio metu R. Č. blaivus buvo. Automobilio langai buvo uždaryti įvykio metu. Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad apgadinta VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas (b. l. 10). Fotonuotraukose užfiksuoti automobilių apgadinimai (b. l. 17). Teismo posėdžio metu R. Č. iš esmės pripažino, jog galėjo kliudyti automobilį, bet teigė to nepastebėjęs. Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą, R. Č. pažeidimas kvalifikuotinas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Č. proceso eigoje nuosekliai tvirtino, jog jokio kontakto nepajuto. Pripažįsta, kad kontaktas galėjo būti, bet jis nepajautė, automobilio apgadinimus pastebėjo tik apžiūros metu. Liudytoja I. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilyje grojo garsi muzika.

Taip pat įvertintina tai, jog R. Č. sėdėjo važiuojančiame (judančiame) automobilyje, be to, liudytojos parodymais, klausėsi muzikos, todėl neatmetama galimybė, jog dėl transporto priemonės judėjimo bei kitų pašalinių garsų jis iš tiesų galėjo nepajusti kontakto. Byloje nėra galimybių nustatyti, ar R. Č. išlipęs iš automobilio jį apžiūrėti pamatė apgadinimus. Pagrindą manyti, jog R. Č. galėjo nepajusti eismo įvykio, ir todėl, neturėdamas tyčios, pasišalino iš eismo įvykio vietos, sustiprina ir jo elgesys po eismo įvykio, t. y. tai, jog R. Č. nesiekė nuslėpti įvykio ir apsunkinti tyrimo, jo parodymais po įvykio nuėjo į „Senukus“. Iš byloje užfiksuotų automobiliams padarytų apgadinimų matyti, jog šie apgadinimai nėra žymūs, taigi savaime kontaktas buvo nestiprus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog R. Č. būtų vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, o jo automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Teismo nuomone, visos šios išvardintos aplinkybės ir abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo) ir sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo R. Č. veiksmai jam pasitraukiant iš įvykio vietos nagrinėjamu atveju nevertintini kaip tyčinis pasitraukimas iš eismo įvykio vietos vengiant atsakomybės, todėl teismas konstatuoja, jog R. Č. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal šį ATPK straipsnį jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas R. Č. nuobaudą už padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (eismo įvykio metu nestipriai apgadinti du automobiliai), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – nevedęs, mažamečių vaikų neturi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, charakterizuojamas teigiamai. R. Č. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, R. Č. skirtina ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir tokio dydžio nuobauda šiuo atveju padės pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24, 30 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. Č. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

R. Č. nutraukti administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, teiseną nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16063445718 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.