Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis Norvegijoje automechaniku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. 2019 m. birželio 2 d. apie 09.50 val. viešoje vietoje, Panevėžyje, Klaipėdos gatvėje, prie Vakarinės ir Klaipėdos gatvių sankryžos, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusiuosius E. S. ir E. B., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, kai kerštaudamas dėl, jo nuomone, automobilio OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rizikingo vairavimo kelyje Šiauliai–Panevėžys, Panevėžyje, Vakarinės ir Klaipėdos gatvių sankryžoje, šalia buvusių žmonių ir kitų eismo dalyvių akivaizdoje naudojo prieš automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusį E. S. fizinį smurtą, o būtent: atidaręs sankryžoje stovinčio automobilio OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekines kairės pusės duris, spyrė sėdinčiam automobilyje E. S. į kairį petį, sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą bei du smūgius į pakaušį, padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, pakaušio minkštųjų audinių sumušimą – nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to, pripuolęs prie įvykį mačiusio ir iš automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlipusio E. B., ketinusio jį sudrausminti žodžiu, sudavė jam kumščiu penkis smūgius į veidą, padarydamas E. B. poodines kraujosruvas kaktoje ir dešiniame skruoste, viršutinio žandikaulio dešinės pusės trečio krūminio danties krašto lūžį su kraujosruva aplinkinėse dantenose – nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamajam R. G. pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei ir gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Be kaltinamojo R. G. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis E. B. yra pareiškęs civilinį ieškinį 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 120).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 585/2019 (05) nurodyta, kad E. B. padarytos kraujosruvos kaktoje ir dešiniame skruoste, viršutinio žandikaulio dešinės pusės trečio krūminio danties krašto lūžis su kraujosruva aplinkinėse dantenose. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau trijų bukų trauminių poveikių. E. B. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 51).

2019 m. birželio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole su priedais nurodyta, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, Klaipėdos–Vakarinės gatvių sankryžoje. Minėta sankryža yra reguliuojama šviesoforu, prieš sankryžą iš vakarinės pusės yra įrengta vaizdo kamera, gatvė susideda iš keturių eismo juostų. Pačioje gatvėje ir sankryžoje jokių nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta (1 t., b. l. 20–24).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – vaizdo įrašas (CD diskelyje), pateiktas 2019 m. birželio 13 d. operatoriaus V. P.. Atsidarius diskelyje esantį 2019 m. birželio 2 d. įrašą „vairuotojų konfliktas“, matosi nuo vakarų pusės filmuojama Klaipėdos–Vakarinės gatvių sankryža. Klaipėdos gatvės dešinėje pusėje, antroje eismo juostoje, atvažiavęs nuo vakarų pusės, ties šviesoforu (dega raudonas signalas), sustoja automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis BMW), už jo sustoja automobilis OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis OPEL ASTRA). Automobiliuose sėdinčių asmenų nesimato. 10-tą įrašo sekundę nuo vakarų pusės antra Klaipėdos g. eismo juosta atbėga vyras tamsiu džemperiu, tamsiomis kelnėmis, užsidėjęs akinius nuo saulės (bylos duomenys pakankami patvirtinti, kad vaizde matomas R. G.), kuris pribėgęs prie automobilio OPEL ASTRA vairuotojo (priekinių kairės pusės) durų jas staigiai atidaro ir kairę ranką padėjęs ant atidarytų durų viršaus, dešine koja spiria į automobilio vidų, nesimato, kur pataiko. Tada pasilenkia ir kaire ranka smūgiuoja tris kartus į automobilio vidų, nesimato, kur pataiko. Tuo metu iš automobilio BMW išlipa vairuotojas: jaunuolis tamsiais bridžais, raudonais, trumpomis rankovėmis marškinėliais (bylos duomenimis nustatyta, kad tai E. B.), kuris eina link R. G.. Tuo metu R. G. atsitiesia ir skubiu žingsniu eina link E. B.. R. G. ir E. B. susitinka tarp automobilių BMW ir OPEL ASTRA. R. G. kaire ranka smūgiuoja du kartus E. B., pataikydamas į veidą, į dešinės kojos keliu smūgiuoja E. B. į smakrą, nesimato, ar pataiko, kaire ranka smūgiuoja tris smūgius E. B., pataikydamas į veidą ir nueina pro automobilio OPEL ASTRA kairę pusę į vakarus. Tuo metu yra 35-ta sekundė nuo įrašo pradžios. 41-ąją įrašo sekundę E. B. laiko rankoje pieš save telefoną, kita ranka liečia telefoną ir prideda jį prie ausies. 56-ąją įrašo sekundę aplenkęs iš kairės pusės stovinčius automobilius OPEL ASTRA ir BMW, pro juos trečia eismo juosta pravažiuoja automobilis CHRYSLER ir nuvažiuoja Klaipėdos gatve į rytus. 1 min. 7 s. nuo įrašo pradžios E. B., laikydamas telefoną prie ausies, prieina prie automobilio OPEL ASTRA vairuotojo durų, jas atidaro, pasilenkia į salono pusę, atsitiesia. 3 min. 30 s. nuo įrašo pradžios E. B., uždaręs automobilio OPEL ASTRA vairuotojo duris, nueina prie automobilio BMW, sėda į vairuotojo vietą ir abu automobiliai pasuka sankryžoje į dešinę. Iš automobilio OPEL ASTRA viso vaizdo įrašo metu niekas neišlipo. Vaizdo įrašo trukmė 3 min. 50 s. (1 t., b. l. 31–34).

BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai, vienas iš kurių yra įžūlus elgesys, kuris ir yra inkriminuojamas kaltinamajam šiuo atveju. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

Kaltinamajame akte E. S. neteisingas pavardės rašymas, neteisingai nurodytas E. B. vardas ir automobilio OPEL ASTRA valst. Nr. netikslus nurodymas laikytini rašybos klaidomis, kurios ištaisytinos, tačiau tai nekeičia kaltinimo esmės.

Nukentėjusiųjų, paties kaltinamojo parodymai ir vaizdo įraše, padarytame Klaipėdos–Vakarinės gatvių sankryžoje, užfiksuoti duomenys patvirtina, kad viešoje vietoje (vienoje iš Panevėžio gatvių) kaltinime nurodytu metu R. G. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius E. S. ir E. B.. Toks vairuotojo elgesys, kai jis, išlipęs iš savo automobilio, šalia buvusių žmonių ir kitų eismo dalyvių akivaizdoje gatvėje smurtauja prieš kitus eismo dalyvius, neabejotinai laikytinas įžūliu elgesiu. Vertinama situacija peržengė privataus konflikto ribas ir buvo pavojinga ne tik konflikto dalyviams, bet ir aplinkai ar aplinkiniams, nes viskas vyko gatvėje, kurioje vyko eismas. Atlikęs aptartus smurtinius veiksmus, kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį. Abiem nukentėjusiesiems dėl kaltinamojo veiksmų buvo padaryti sužalojimai, kurie pagal specialistų išvadas vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 43, 51), o pagal teismų praktiką, kai viešosios tvarkos pažeidimu nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-367-511/2018). Todėl kaltinamojo atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Nors motyvas ir tikslas nėra būtinieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje požymiai, tačiau šiuo atveju kaltinamasis nurodė, kad viešoje vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius dėl to, jog jie prieš tai, jo nuomone, rizikingai vairavo kelyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ne)buvimo pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra konstatuojama tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktiką visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019).

Nors kaltinamajame akte nurodyta, jog yra lengvinanti aplinkybė, kad R. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teisme prokurorė prašė nepripažinti šios kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo, nes nėra visiško kaltės pripažinimo ir gailėjimosi, trūksta savikritiškumo, gailėjimasis atsirado tik tada, kai suprato pasekmes, kad kenčia artimieji, šeima, kad padarė blogai jiems.

Šioje byloje nustatyta, kad nors kaltinamasis iš karto po smurto panaudojimo prieš nukentėjusiuosius iš įvykio vietos išvažiavo, jis nuo pat pirmosios apklausos, įvykusios kitą dieną po įvykio, momento davė teisingus parodymus, patvirtindamas esminius jo padarytos veikos faktus, teisingai papasakodamas svarbiausius veikos bruožus, t. y. nurodydamas smurto panaudojimo aplinkybes, smūgių kiekį ir jų sudavimo aplinkybes, kiek šias aplinkybes atsiminė dėl įvykio metu buvusio susijaudinimo. Šių savo parodymų kaltinamasis nekeitė viso proceso metu, tai patvirtino ir teisme duodamas parodymus. Tai, kad kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duodamas parodymus nurodė smurto vartojimo priežastį, t. y., jo manymu, rizikingą nukentėjusiųjų vairavimą kelyje prieš įvykį, nereiškia, jog kaltinamajam trūksta savikritiškumo dėl savo veiksmų. 2019 m. birželio 3 d. ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. apklausų protokoluose nurodyta, kad kaltinamasis labai gailisi dėl tokio savo poelgio. Teisme kaltinamasis taip pat nurodė, kad po įvykio suprato, kad pasielgė neteisingai, kad gailisi dėl to ir, jeigu susiklostytų panašios aplinkybės, skambintų policijai. Tai, kad kaltinamasis supranta pasielgęs neteisingai ir dėl to gailisi, patvirtino ir teismo posėdyje apklausta kaltinamojo laiduotoja sutikusi būti jo sesuo S. D., su kuria, jų abiejų teigimu, jie artimai bendrauja. Aplinkybė, kad kaltinamajam gaila ir dėl to, jog dėl šio įvykio tiek finansiškai, tiek ir morališkai kenčia jis pats ir jo šeima, taip pat nekeičia situacijos teisinio vertinimo.

Kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu atlygino Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl nukentėjusiųjų gydymo turėtas išlaidas (1 t., b. l. 78). Kaltinamasis paaiškino, kad skambino nukentėjusiesiems, jog susitartų dėl žalos atlyginimo, siekdamas atlyginti žalą kitais būdais, o ne pinigais, siūlė jiems surasti darbą Norvegijoje, taip pat siekė sumažinti jų prašomas sumas, o to nepavykus padaryti, iki bylos išnagrinėjimo atlygino E. B. patirtą turtinę žalą ir dalį kiekvieno iš nukentėjusiųjų prašytos neturtinės žalos: E. B. – 350 Eur, o E. S. – 200 Eur, kartu įsipareigodamas atlyginti daugiau, jeigu teismas priteistų daugiau.

Teismas, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamasis nuo pat proceso pradžios prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, todėl pripažintina, kad šiuo atveju egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

R. G. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jo atžvilgiu nėra pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai (1 t., b. l. 131), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 130), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, išlaiko šeimą (sutuoktinę ir du nepilnamečius vaikus), jokios neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančios informacijos byloje nėra, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tiek kaltinamasis, tiek laiduotoja sutikusi būti jo sesuo S. D. nurodė, kad anksčiau nėra buvę panašių įvykių. Kaip jau minėta, R. G. atlygino visą padarytą turtinę žalą, dalį kiekvieno iš nukentėjusiųjų prašytos neturtinės žalos: E. B. – 350 Eur, o E. S. – 200 Eur, kartu įsipareigodamas atlyginti daugiau, jeigu teismas priteistų daugiau. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, sprendžia, kad padaryta veika iš esmės gali būti vertinama kaip atsitiktinio pobūdžio ir kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis pasimokys iš savo klaidos ir ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jau anksčiau sprendžiant dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ne)pripažinimo buvo aptarta tai, kad kaltinamasis, nurodęs, kas lėmė nusikalstamą jo elgesį, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, davė išsamius parodymus apie esmines įvykio aplinkybes, tvirtino susiklosčiusioje situacijoje pasielgęs neteisingai, nuoširdžiai galėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nėra pagrindo spręsti, kad kaltinamojo prisipažinimas ar gailėjimasis yra tik deklaratyvus ir išreikštas tik siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, kurioms esant nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnyje nėra įtvirtinta amžiaus riba, nuo kurios kaltinamieji dėl savo brandumo nebegalėtų būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismų praktikoje nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleidžiami įvairaus amžiaus asmenys (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-42-768/2017). BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas, taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamojo laiduotoja siekia būti paskirta metais už kaltinamąjį vyresnė jo sesuo S. D. (1 t., b. l. 197–198), kuri, kaip paaiškino, su broliu nuo vaikystės labai artimai bendrauja, yra išsituokusi, turi tris dukras, iš kurių dvi yra nepilnametės. Siekdama savo šeimos gerovės, dirba 3 darbuose, viena iš darboviečių – UAB „Deliuvis“, kurioje nuo 2007 m. dirba draudimo vadybininke, šio darbdavio charakterizuojama kaip kokybiškai ir operatyviai atliekanti savo pareigas, kruopšti, pareiginga, komunikabili, tolerantiška, paslaugi, kultūringa, šeimyniška, draugiška kolegoms, mandagi su klientais, per visą laiko nėra padariusi darbo drausmės pažeidimų (1 t., b. l. 199). Ji neteista (1 t., b. l. 200), per paskutinius 5 metus vieną kartą bausta administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo (bauda sumokėta). S. D. teismo posėdyje paaiškino, kad: brolį visą gyvenimą palaikys, bet kas susiję su šiuo įvykiu, jo nepalaiko; siekia sugrąžinti brolį į doros kelią, juolab, kad ir jis pats viską suprato; daug kalbėjo ta tema, pasakė jam, kad pasielgė kvailai, turėjo kviesti policiją, muštynės nieko gero neduoda, dabar kenčia visa šeima; pats brolis pasipasakojo, kaip viskas buvo, kad gailisi, labai nervinosi, naktimis nemiegojo, ramino brolio šeimą, nes labai artimai bendrauja, kartu vakarieniauja, vaikai bendrauja, vieni kitiems padeda; anksčiau tokių įvykių nebuvo ir, mano, kad brolis tikrai daugiau taip nepadarys.

Atsižvelgęs į pačios S. D. teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, ją apibūdinančius duomenis (neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, rūpinasi dukromis, neigiamai vertina kaltinamojo veiką, darbdavio charakterizuojama teigiamai, neigiamai asmenį apibūdinančių duomenų byloje nėra), teismas konstatuoja, kad S. D. reputacija ir asmeninės savybės yra tinkamos tam, jog ji būtų paskirta kito asmens laiduotoja. Kaltinamasis ir S. D. patvirtino, kad jie, kaip brolis ir sesuo, artimai bendrauja nuo vaikystės, tuo metu, kai kaltinamasis būna Lietuvoje, kartu vakarieniauja, vaikai bendrauja, vieni kitiems padeda, o kai kaltinamasis būna išvykęs dirbti į Norvegiją, susiskambina. Toks ilgalaikis ir iš esmės nuo aplinkybių (kaltinamojo darbo užsienyje) nepriklausantis nepertraukiamas jų bendravimas patvirtina, kad jų ryšys yra nuolatinio pobūdžio ir tikrai pakankamai artimas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, S. D. ir paties kaltinamojo paaiškinimus dėl jų tarpusavio santykių, teismas konstatuoja, kad S. D. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris turi autoritetą kaltinamajam, kuris ir pats labai gailisi dėl to, kas įvyko, bei yra linkęs taisytis. Todėl konstatuotina, kad sesuo, su kuria kaltinamojo santykiai geri, pakankamai artimi, turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus egzistuoja visos BK 40 straipsnyje įtvirtintos sąlygos atleisti kaltinamąjį R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos S. D. atsakomybei ir baudžiamąją bylą nutraukiant. Įvertinus laiduotojos nurodytas aplinkybes dėl jos turtinės padėties (išsituokusi, daug dirba, kad išlaikytų dukras), laidavimas nustatytinas be užstato. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Šiuo atveju nustatomas vidutinio ilgio, t. y. 2 metų, laidavimo terminas.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės. Siekiant tinkamo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto įgyvendinimo, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, atsižvelgiant į ankščiau paminėtas aplinkybes, įskaitant ir tai, jog kaltinamasis dirba, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, R. G. skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kadangi kaltinamasis turi atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, nukentėjusiųjų turėtas atstovavimo išlaidas, nustatytinas minimalus įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis – 5 MGL (250 Eur), įpareigojant kaltinamąjį šią įmoką sumokėti per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusieji E. S. ir E. B. šioje byloje yra pareiškę civilinius ieškinius patirtai neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškovas E. S. teismo posėdyje nurodė, kad patirtą neturtinę žalą vertina 1000 Eur, kadangi dalis žalos (200 Eur) atlyginta, liko 800 Eur atlyginti. Nors civilinis ieškovas E. B. šioje byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, teismo posėdyje nurodė, kad atlyginta dalis neturtinės žalos (350 Eur) ir kaltinamasis dar turėtų jam sumokėti 1400 Eur, t. y. neturtinės žalos sumą sumažino iki 1750 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).

Šioje byloje nustatyta, kad E. S. dėl kaltinamojo viešoje vietoje prieš jį panaudoto smurto padaryta muštinė žaizda apatinėje lūpoje, pakaušio minkštųjų audinių sumušimas. Dėl to E. S. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai sukėlė jam fizinį skausmą (1 t., b. l. 43). E. S. teismo posėdyje nurodė, kad patirtą neturtinę žalą sudaro sugaištas laikas, pažeminimas dėl viešoje vietoje be pagrindo patirto smurto, apie įvykį buvo pranešta žiniasklaidoje, draugai klausinėjo apie įvykį, dėl patirtų sužalojimų jautė skausmą, nepatogumus, važiuodamas automobiliu, jaučiasi nesaugiai.

Šioje byloje taip pat nustatyta, kad E. B. dėl kaltinamojo viešoje vietoje prieš jį panaudoto smurto padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje ir dešiniame skruoste, viršutinio žandikaulio dešinės pusės trečio krūminio danties krašto lūžis su kraujosruva aplinkinėse dantenose. Dėl to E. B. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 51). E. B. teismo posėdyje nurodė, kad žalą patyrė, nes sužalojo protinį dantį, kurį turėjo išrauti, 2 savaites po įvykio negalėjo normaliai valgyti, dėl sumušimų buvo sunku šnekėti, miegoti, jautė diskomfortą bendraudamas su bendradarbiais, draugais, nes pusė veido srities buvo ištinę, turėjo išsiprašyti iš darbo ir važinėti pas gydytojus; būklė fiziškai visiškai susitvarkė panašiai po mėnesio; po to išrovus dantį, dar savaitę negalėjo normaliai valgyti, skaudėjo; kiekvieną kartą atsisėdęs į automobilį užsirakina duris dėl saugumo.

Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus ir pačių civilinių ieškovų paaiškinimus, teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusieji dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų (viešoje vietoje prieš juos netikėtai ir įžūliai panaudoto smurto) patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, jautė skausmą ir diskomfortą dėl patirtų sužalojimų, kol veide buvo matomi sužalojimai, turėjo nepatogumų bendraudami su žmonėmis. Dėl šio įvykio, nukentėjusiesiems išliko tam tikra baimė dėl savo pačių saugumo kelyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. B. sveikata buvo sutrikdyta labiau, jo veide buvo kraujosruvos, turėjo lankytis pas gydytojus dėl danties, kuris vėliau buvo išrautas, t. y. E. B. patyrė daugiau nepatogumų negu E. S.. Atsižvelgęs į nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų pobūdį, mastą ir dėl to jų patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, įvertinęs sužalojimų gydymo trukmę, taip pat formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti iš dalies. Be neturtinės žalos, kurią kaltinamasis jau yra atlyginęs nukentėjusiesiems, nukentėjusiajam E. S. dar priteistini 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, o E. B. – 650 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal BPK 105 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Abiem nukentėjusiesiems šioje byloje atstovavo advokatė Kristina Rutkauskienė, kuri prieš teismo posėdį susipažino su bylos medžiaga, dalyvavo 2 val. 7 min. trukusiame 2019 m. lapkričio 4 d. teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pateikė įrodymus (čekius) apie E. B. patirtą turtinę žalą, ir, kaip paaiškino, buvo parengusi patikslintą civilinį ieškinį, tačiau jo nepateikė, nes E. B. patirta turtinė žala buvo atlyginta prieš teismo posėdį. Įvertinęs bylos apimtį, tai, kad kaltinamasis šioje byloje pripažino savo kaltę, kad civiliniai ieškiniai buvo pateikti dar ikiteisminio tyrimo metu, kad abiem nukentėjusiesiems atstovavo ta pati advokatė, į advokatės darbo ir laiko sąnaudas, teismas sprendžia, jog už atstovės paslaugas prašoma priteisti 500 Eur suma yra pernelyg didelė, neproporcinga šio proceso sudėtingumui, bylos trukmei bei advokatės atliktam darbui, todėl ši suma mažinama iki teisingos ir protingos sumos – 300 Eur, priteisiant iš kaltinamojo kiekvienam nukentėjusiajam po 150 Eur atstovavimo išlaidų.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 158–160) – iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais,

nusprendžia:

R. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis), perduodant jį laiduotojos S. D. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti R. G., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. O jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, šioje byloje priimtas sprendimas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai S. D., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 3 (trijų) mėnesių terminą įmokai sumokėti.

R. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo E. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. G. nukentėjusiojo E. S. naudai priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą nukentėjusiojo E. S. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nukentėjusiojo E. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. G. nukentėjusiojo E. B. naudai priteisti 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą nukentėjusiojo E. B. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš R. G. nukentėjusiesiems E. B. ir E. S. po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) jų turėtų atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.