- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-13
- Bylos Nr.
- e2A-411-796/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kristina Domarkienė, Jolanta Gailevičienė, Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- L. B.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų (iki 2018 m. sausio 1 d. buvęs pavadinimas Skuodo rajono apylinkės teismas) 2017 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovui A. M. dėl žemės sklypo ribos nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyrius, ir atsakovo A. M. priešieškinį ieškovui L. B. dėl žemės sklypo ribos nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas L. B. ieškiniu prašė nustatyti jam priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrą ribą su atsakovui A. M. priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „P“ 2014 m. rugpjūčio 28 d. parengtą kadastrinių matavimų planą, kuriame bendra riba pažymėta taškais Nr. 3, 4, 5, 6, 7, 8. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog sklypas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso po sutuoktinės D. B. mirties pagal 2015 m. birželio 4 d. paveldėjimo teisės liudijimą. Jo žemės sklypas turi bendrą pietinę ribą su atsakovui priklausančiu žemės sklypu. Bendra žemės sklypų riba iš esamų dokumentų nėra aiški, todėl tarp šalių nuolat kyla ginčų, bendru sutarimu nustatyti bendros žemės sklypo ribos neįmanoma. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) Skuodo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 15VĮ-(14.15.2.)-188 „Dėl piliečio A. M. žemės valdos (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) performavimo ir kadastro duomenų pakeitimo, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus Skuodo rajone“ (toliau – Įsakymas) dėl įsiterpusios gatvės buvo performuotas atsakovui priklausantis 1,50 ha žemės sklypas ir patvirtinti suformuoti du žemės sklypai, patvirtinti žemės sklypų kadastro duomenys bei nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Įsakymu patvirtinus atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsakovas ant bendros žemės sklypo ribos pastatė vielinę tvorą, motyvuodamas tuo, kad toje vietoje yra bendra žemės sklypo riba pagal jo atliktus kadastrinius matavimus. Pastačius tvorą, dalis D. B. priklausiusių vaismedžių (slyva, vyšnia) liko už pastatytos tvoros atsakovo sklypo pusėje. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-957-609/2013 D. B. skundą tenkino ir minėtą Įsakymą panaikino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-781/2014 teismo sprendimą paliko galioti, konstatavo, jog ginčijamas aktas ir jo priėmimo procedūra prieštaravo aukštesnės galios teisės aktams, žemės sklypo ribos nustatytos netiksliai, nesivadovaujant 2005 m. gruodžio 19 d. planu. Panaikinus Įsakymą, D. B. pradėjo rengti jai priklaususio žemės sklypo, vėliau perėjusio ieškovui, kadastrinius matavimus. UAB „P.“ 2014 m. rugpjūčio 28 d. parengė žemės sklypo kadastrinių matavimų planą, suformavo kadastrinių matavimų bylą. Atsakovas nesutinka su nustatyta bendra žemės sklypų riba, nepasirašo ant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, dėl to NŽT prie ŽŪM Skuodo skyrius nesutinka suderinti ieškovo žemės sklypo kadastrinių duomenų. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio 1 dalimi, ieškovas prašo teismo nustatyti jam ir atsakovui priklausiančių žemės sklypų bendrą ribą. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas A. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog ieškovo ieškinys pažeidžia jo turtinius interesus, pagal UAB „P“ parengtą kadastrinių matavimų planą jo žemės sklypo dalis sumažėja daugiau kaip 4 arais. Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo NŽT prie ŽŪM Skuodo skyrius neprieštaravo, kad teismas tenkintų ieškovo prašymą nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrą ribą su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „P“ 2014 m. rugpjūčio 28 d. parengtą kadastrinių matavimų planą, kuriame bendra riba pažymėta taškais Nr. 3, 4, 5, 6, 7, 8. Nurodė, jog planas neprieštarauja buvusių žemės sklypų savininkų abipusiam sutarimui dėl sklypų ribų, kuris užfiksuotas 2005 m. gruodžio 13 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Skuodo žemėtvarkos skyriaus protokole po to, kai šalys priėmė sprendimą dėl ginčytinų sklypų ribų. Priešieškiniu atsakovas A. M. prašė nustatyti jam priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ieškovui L. B. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrą ribą pagal 2017 m. kovo 14 d. S. Š. įmonės parengtą žemės sklypo planą, kuriame bendra riba pažymėta taškais Nr. 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, o ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nuosavybės teisė į žemę, esančią (duomenys neskelbtini), jam atkurta Skuodo rajono valdybos 1994 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 1263-231. 1,50 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). Žemės sklypai buvo paženklinti 1992 m. spalio 3 d., žemės sklypų planai nebuvo rengti, tačiau buvo sudaryti abrisai. 1,50 ha žemės sklypui abrisas taip pat buvo parengtas, tačiau vėliau iš nuosavybės teisių atkūrimo projektavimo bylos dingo. 2005 m. gruodžio 19 d. matininkas E. Š. parengė žemės sklypo abrisą ir planą, kuriuos pasirašė Žemėtvarkos skyriaus vedėjas L. L., savo parašu patvirtindamas, kad žemės sklypo ribos atitinka Ylakių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 1994 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 329, suprojektuotas ribas. Nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu 1,50 ha žemės sklypas buvo paženklintas pastatant 12 riboženklių, tačiau ieškovas juos naikino, dėl to nuolat kildavo konfliktų, ginčą sprendė NŽT prie ŽŪM Skuodo skyrius. Jam priklausančio žemės sklypo plotas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1,50 ha. S. Š. įmonei atlikus sklypo kadastrinius matavimus, nustatytas plotas – 1,2213 ha. Nurodo, jog nustatyti žemės sklypų bendros ribos pagal UAB „P“ parengtą kadastrinių matavimų planą negalima, nes ieškovo žemės sklypo plotas padidėja atsakovo žemės sklypo sąskaita. S. Š. įmonei atliekant atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypų bendra riba buvo nustatyta pagal esamą tinklinę tvorą, faktinį žemės sklypų naudojimą, taip pat atsižvelgiant į E. Š. parengtą planą ir abrisą.Atsiliepimu į priešieškinį ieškovas L. B. su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o ieškinį tenkinti. Nurodė, jog bendra žemės sklypų riba turi būti nustatyta pagal buvusį faktinį žemės sklypų naudojimą, kurį patvirtina 2005 m. gruodžio 13 d. suderinta bendra žemės sklypų ribos vieta bei matininko S. Š. parengtas preliminarus žemės sklypo planas, kuris laikytinas esminiu dokumentu sprendžiant šį ginčą ir nustatant ieškovo ir atsakovo nuosavybės teisių apimtį. Kadangi matininko S. Š. kadastriniais matavimais suformuotos atsakovo žemės sklypo ribos neatitinka 2005 m. gruodžio 13 d. suderintų ribų, todėl nustatant bendrą žemės sklypų ribą turi būti vadovaujamasi UAB „P“ parengtais kadastriniais matavimais. Atsiliepimu į priešieškinį trečiasis asmuo NŽT prie ŽŪM Skuodo skyrius nurodė, jog atsakovo teiginiai, kad atkuriant jam nuosavybės teises į 1,50 ha žemės sklypą buvo parengtas šio sklypo abrisas, o vėliau jis dingo, yra nepagrįsti. Institucija neturi duomenų, kad toks abrisas buvo parengtas, o vėliau dingo. Todėl tikėti tokia atsakovo versija nėra pagrindo. Pažymėjo, jog neprieštarauja, kad teismas tenkintų ieškovo prašymą nustatyti žemės sklypų bendrą ribą pagal UAB „P“ 2014 m. rugpjūčio 28 d. parengtą kadastrinių matavimų planą, kuriame bendra riba pažymėta taškais Nr. 3, 4, 5, 6, 7, 8. Pakartotinai atkreipė dėmesį į tai, jog šis planas neprieštarauja buvusių žemės sklypų savininkų abipusiam sutarimui dėl sklypų ribų, kuris užfiksuotas 2005 m. gruodžio 13 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Skuodo žemėtvarkos skyriaus protokole po to, kai šalys priėmė bendrą sprendimą dėl ginčytinų sklypų ribų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Plungės apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinys tenkintas, nuspręsta nustatyti ieškovui L. B. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrą ribą su atsakovui A. M. priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „P“ 2014 m. rugpjūčio 28 d. parengtą kadastrinių matavimų planą, kuriame bendra riba pažymėta taškais 3-4-5-6-7-8. Priešieškinis netenkintas. Priteista iš atsakovo ieškovui 1051 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo motyvai: VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais nustatyta, kad ieškovui L. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,3000 ha žemės sklypas (suformuotas atliekant preliminarius matavimus), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį jis paveldėjo po sutuoktinės D. B. mirties pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą. D. B. sklypą buvo įgijusi 2002 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1241 pagrindu. Pagal UAB „P“ 2014 m. rugpjūčio 28 d. parengtą kadastrinių matavimų planą realiai sklypo plotas sudaro 0,2987 ha (mažesnis 0,0022 ha nei įregistruotas). Atsakovui A. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1,5000 ha žemės sklypas (suformuotas atliekant preliminarius matavimus), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 1994 m. lapkričio 10 d. Valdybos sprendimas Nr. 1263-231 bei Valdybos potvarkis Nr. 329. Pagal S. Š. įmonės 2017 m. kovo 14 d. parengtą žemės sklypo planą realiai sklypo plotas sudaro 1,2213 ha (mažesnis 0,2787 ha nei įregistruotas). Trečiasis asmuo NŽT prie ŽŪM Skuodo skyrius vertino abiejų šalių parengtas žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas ir konstatavo, kad nustatyti tikslių ir neginčijamų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrų ribų iš turimų šių žemės sklypų suformavimo dokumentų nėra galimybės, todėl, žemės savininkams nesusitarus, ribas turėtų nustatyti teismas.Susipažinus su pateiktais parengtais žemės sklypų planais, išklausius šalių, atstovų paaiškinimus ir apžiūrėjus riboženklius vietoje nustatyta, kad ieškovo pateiktame plane taškais Nr. 3, 4, 5, 6, 7, o atsakovo pateiktame plane taškais 12-11 žymima riba palei akmeninę tvorą, ginčo dėl to, kad akmeninė tvora pastatyta ieškovo pusėje, nėra. Ieškovo pateiktame plane taškas Nr. 8, o atsakovo plane taškas Nr. 10 yra posūkio taškas, dėl kurio vietos šalys nesutaria ir kyla esminis ginčas. Atsakovas prašo nustatyti bendrą jam ir ieškovui priklausančių žemės sklypų ribą pagal S. Š. parengtą kadastrinių matavimų planą, pažymėtą taškais Nr. 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, tačiau tik taškai Nr. 12, 11, 10, 9 ribojasi su ieškovui priklausančiu žemės sklypu, dėl kurio yra kilęs ginčas (Nr. 10 yra posūkio taškas). S. Š. kadastriniame plane nurodyti posūkio taškai Nr. 9, 8 ir 7 ribojasi su kitu ieškovui priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).Ieškovas nurodo, kad bendra žemės sklypų riba bei posūkio taškas, S. Š. kadastrinių matavimų plane pažymėtas Nr. 10, turi būti nustatyti pagal ieškovo žemės sklypo preliminarųjį planą ir jame nurodytus minėto taško prisirišimo atstumus nuo ieškovo žemės sklype esančių statinių, nes tokia riba atitinka faktinį žemės sklypo naudojimą iki matininkui M. D. parengiant kadastrinius matavimus ir perkeliant šį posūkio tašką. Kaip matyti, šis žemės sklypo planas parengtas 2000 m., kaip savininkė (naudotoja) nurodyta Rozalija A. O., ieškovo sutuoktinės D. B. motina, jame yra gretimo sklypo savininko (naudotojo) A. M. parašas, pasirašymo data 2000 m. vasario 24 d. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė Z. M., atsakovo sutuoktinė, pareiškė, kad A. M. parašas yra suklastotas, dėl to buvo kreiptasi į policiją, tačiau trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad jo atstovaujama institucija neturi jokių duomenų apie ikiteisminį tyrimą minėtu klausimu, žemės sklypo planas yra institucijos turimoje byloje ir laikomas galiojančiu. Ieškovas teigia, kad, kilus ginčams dėl bendros žemės sklypų ribos, ji visuomet buvo nustatoma pagal preliminarųjį planą. Į bylą pateiktas Skuodo rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. gruodžio 13 d. protokolas Nr. 33, iš jo matyti, kad, dalyvaujant Ylakių kadastro vietovės projekto autoriui E. Š., (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams A. M. ir D. B., posėdyje svarstytas klausimas dėl A. M. ir D. B. namų valdų ribos nustatymo. Protokole nurodyta, kad buvo organizuoti A. M. bei D. B. namų valdų matavimo darbai, vykdant Klaipėdos apskrities viršininko pavedimą Nacionalinės žemės ūkio ministerijos 2005 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. 3B-(9./5)M-1013-1489 nurodytiems trūkumams ištaisyti. Pagrindinis tikslas atliekant pakartotinius matavimo darbus – ribos nustatymas tarp minėtų asmenų žemės sklypų, diskusijų metu su žemės sklypų savininkais pasiekta bendra nuomonė ir vietoje pastatytas riboženklis Nr. 5, kurio pririšimas atitinka D. B. namų valdos plane (jau anksčiau aptartojo preliminariojo plano) nurodytus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pririšimo atstumus. Atsakovas yra pateikęs matininko E. Š. 2005 m. gruodžio 19 d. parengtą jam priklausančio žemės sklypo preliminarųjį planą bei abrisą, abrise yra pažymėtas riboženklis Nr. 5, pagal šį planą bendros sklypų kraštinės ilgis yra 72,50 m. Pagal S. Š. įmonės parengtą kadastrinių matavimų planą kaimyninius sklypus skiriančios kraštinės ilgis – 70,74 m, pagal UAB „P“ parengtą planą – 71,19 m. Teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, jog UAB „P“ matininkas J. V. patvirtino, kad, atlikdamas matavimus, vadovavosi pirminiais dokumentais, 2000 m. preliminariajame plane nurodytais atstumų pririšimo taškais, pririšimo veiksmus atliko du kartus, ištempęs juostą bei tachometru, matavimus atliko tiksliai. Matininkas taip pat patvirtino, kad rengiant žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo atsižvelgta į 2005 m. susitarimu nustatytą bendrą žemės sklypo ribą.S. Š. įmonės matininkas S. Š. nurodė, kad žemės sklypų ribą žymėjo nuo akmeninės tvoros, tai buvo atskaitos taškas, pratęsė liniją pagal tinklinę tvorą, ja vadovavosi, nes ribą vertino kaip nusistovėjusią; posūkio tašką Nr. 10 (UAB „P“ plane Nr. 8) pažymėjo ten, kur tvoros kampas, taip parodė ir Z. M.. Tačiau, kaip matyti iš ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių, atsakovas tvorą iš medinių kuolų bei tinklinės vielos pastatė NŽT prie ŽŪM Skuodo skyriaus Žemėtvarkos skyriaus vedėjui 2012 m. vasario 27 d. priėmus Įsakymą, kuriuo buvo patvirtintos M. D. kadastriniais matavimais suformuotos jo žemės sklypo ribos, tvora buvo pastatyta po 2012 m. vasario 27 d. Jokių kitų argumentų dėl pasirinktos posūkio taško vietos matininkas nenurodė.Teismas, įvertinęs posėdžio metu apklaustų liudytojų Z. O. ir J. V. parodymus, taip pat atsakovo atstovės Z. M. parodymus, UAB „P“ planą, E. Š. 2005 m. gruodžio 19 d. parengtą planą, su kuriuo A. M. buvo sutikęs, konstatavo, jog įrodymai labiau duoda pagrindą manyti, kad ginčo vaismedžiai buvo sodinti D. B. tėvo R. O.. Teismas taip pat pažymėjo, jog iš matininko E. Š. 2005 m. gruodžio 19 d. parengto preliminariojo žemės sklypo plano, kuris buvo parengtas atsižvelgiant į 2005 m. gruodžio 13 d. Skuodo rajono žemėtvarkos skyriaus posėdžio metu suderintą riboženklio Nr. 5 buvimo vietą, matyti, jog atsakovui priklausančio žemės sklypo plotas buvo nustatytas 1,22 ha. Su tokiu žemės sklypo plotu atsakovas sutiko suderindamas tokias ribas ir plotą bei pasirašydamas 2005 m. gruodžio 19 d. preliminariajame plane. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad A. M. priklausančio sklypo ploto trūkumas yra didelis, net ir patvirtinus ribą pagal atsakovo planą, trūkumas būtų didelis, sklypas suformuotas 1994 m., nėra duomenų, kad sklypui būtų buvęs parengtas abrisas, sklypas paženklintas, esant ploto trūkumui yra valstybės numatytas kompensavimo mechanizmas. Teismas padarė išvadą, kad UAB „P“ kadastriniai matavimai atlikti ir parengtame plane bendra riba taškais Nr. 3, 4, 5, 6, 7, 8 pažymėta atsižvelgiant į pirminius dokumentus, į faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą, atitinka naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijus bei išlaiko šalių interesų pusiausvyrą. Todėl ieškinys buvo tenkintas, o priešieškinis netenkintas kaip neįrodytas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. M. prašo Plungės apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo L. B. visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai, kuriais remiantis, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimas turi būti panaikintas: Teismas išsamiai pasisakė apie įvykius, vykusius iki 2013 m. spalio 15 dienos, t. y. iki Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo, kuriuo buvo panaikintas NŽT prie ŽŪM Skuodo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. 15VĮ-(14.15.2)-188. Panaikinus minėtą Įsakymą, atsakovo A. M. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), liko kaip ir buvo 1994 m., t. y. be kadastrinių matavimų. Tad teismas priėmė ieškinį, pagal kurį nėra jokio ginčo. Atsakovas 2017 m. kovo 14 d. kreipėsi į S. Š. įmonę, kad ši atliktų kadastrinius matavimus ir parengtų žemės sklypo planą. Tai įrodo, kad žemės sklypui, kuris priklauso atsakovui A. M., nebuvo atlikti kadastriniai matavimai. S. Š. įmonei parengus žemės sklypo planą, kuriame kaimyninių sklypų riba pažymėta taškais Nr. 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, planas ir priešieškinis buvo pateikti teismui. Tačiau atsakovo priešieškinis buvo atmestas vieninteliu motyvu, kad jis neįrodytas. Atsakovas nesupranta, kas nebuvo įrodyta. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ginčas tarp šalių kilo tik dėl vieno taško. Kartu teismas parodė savo šališkumą ieškovui, nurodydamas, kad S. Š. parengto žemės plano posūkio taškai Nr. 9, 8, 7 ribojasi su kitu ieškovo žemės sklypu. Žemės sklypas visada turi su kažkuo ribotis. Ieškovo sklypai, teismo nuomone, negali ribotis su atsakovo sklypu. Teismas padarė išvadą, kad UAB „P“ kadastriniai matavimai atlikti ir parengtame plane taškais Nr. 3, 4, 5, 6, 7, 8 pažymėta riba, nustatyta atsižvelgiant į pirminius dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą, atitinka naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijus, išlaikoma šalių interesų pusiausvyra. Tačiau tokia teismo išvada yra klaidinga, nes teismas pirminių dokumentų netyrė, nebuvo išreikalauta iš notarų kontoros 2002 m. balandžio 22 d. D. B. pirkimo–pardavimo byla pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1241, kurioje turėtų būti žemės sklypo planas, kuris perkant žemės sklypą buvo pateiktas notarui.Į bylą šalimi turėjo būti įtraukta VĮ Registrų centras, nes priėmus sprendimus viskas registruojama Nekilnojamojo turto registre.Apeliantas savo sklype gyvena nuo 1958 m. Ieškovas, įgijęs nuosavybės teisę į žemės sklypą tik 2015 m., teisme pasitvirtino 0,3000 ha žemės sklypo kadastrinių matavimų planą ir nusistatė ribas, o atsakovo 1,50 ha žemės sklypas, kuriame jis pradėjo gyventi nuo 1958 m., liko toks, koks yra nuo 1994 m., t. y. be kadastrinių matavimų. Mano, kad skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas kaip nepagrįstas, be motyvų ir neteisingas ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui dėl anksčiau išvardytų motyvų, dėl neįtrauktos į bylą šalies.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas L. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apelianto ieškovo L. B. naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai: Apeliacinis skundas grindžiamas prielaidomis ir apelianto samprotavimais, kurie nėra paremti jokiais įrodymais.Byloje nebuvo sprendžiamas ginčas dėl ieškovo ar apelianto parengtų kadastrinių matavimų teisingumo / neteisingumo. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl bendros ieškovo ir apelianto žemės sklypo ribos. Nesutinka, kad ginčo tarp šalių nebuvo. Ginčas dėl bendros žemės sklypo ribos su apeliantu tęsiasi daug metų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visų liudytojų nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į rašytinius įrodymus, sprendė, kad bendra žemės sklypų riba yra teisingai pažymėta UAB „P“ parengtame žemės sklypo plane. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas tinkamai teisiškai argumentavo, todėl apelianto priešieškinis teisėtai buvo atmestas kaip neįrodytas. Apeliantas nepateikia jokių pagrįstų ir objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti skundžiamo sprendimo pagrįstumu. Teismo šališkumas yra grindžiamas apeliantui nepalankiomis teismo išvadomis. Atsakovas pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo dėl bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumo. Pažymi, jog nėra jokių duomenų, kad sudarant 2002 m. balandžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį notarui buvo pateiktas koks nors kitas žemės sklypo planas. Be to, atsakovas prašymą išreikalauti iš notarės žemės sklypo pirkimo–pardavimo bylą galėjo reikšti pirmosios instancijos teisme. Nesutinka, kad VĮ Registrų centras turėjo būti įtrauktas į bylą. Teismo sprendimu buvo nustatyta bendra žemės sklypų riba, tačiau automatiškai Nekilnojamojo turto registro duomenys sprendimo pagrindu nebus keičiami. Nekilnojamojo turto registro duomenys bus pakeisti tik apeliantui arba ieškovui parengus jiems priklausiančių žemės sklypų kadastrinius matavimus ir juos suderinus NŽT. VĮ Registrų centras atlieka kadastro ir registro duomenų išviešinimo funkciją ir negali būti suinteresuotas bylos baigtimi.Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo NTŽ prie ŽŪM Skuodo skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą 2017 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: Apelianto teiginiai dėl teismo šališkumo niekuo nepagrįsti, tikėtina, atsakovas teismo šališkumu suabejojo todėl, jog jam sprendimas yra nepalankus.Nepagrįsti ir nemotyvuoti atsakovo teiginiai, kad iš notarų kontoros reikėjo išreikalauti 2002 m. balandžio 22 d. D. B. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1241. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nei apeliantas, nei kiti proceso dalyviai neteikė prašymo dėl pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1241 išreikalavimo, nes tam nebuvo jokio būtinumo. Apeliantas ir dabar nenurodo, kokiu tikslu yra siekiama iš notarų kontoros išreikalauti minėtą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1241, kokias bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes ši sutartis galėtų patvirtinti ar paneigti. Nepagrįsti apelianto teiginiai dėl VĮ Registrų centro įtraukimo į bylą. Nei proceso šalys, nei teismas nematė būtinumo įtraukti į bylą VĮ Registrų centrą, o ir dabar toks poreikis nėra iškilęs.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Byloje kilo ginčas dėl ieškovui ir atsakovui priklausančių žemės sklypų bendros ribos. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu nustatyti ieškovui L. B. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrą ribą su atsakovui A. M. priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „P“ 2014 m. rugpjūčio 28 d. parengtą kadastrinių matavimų planą, kuriame bendra riba pažymėta taškais Nr. 3, 4, 5, 6, 7, 8. Mano, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, buvo šališkas, nepagrįstai neišreikalavo visų įrodymų ir neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, savo sprendimo – ieškinį tenkinti, o priešieškinio netenkinti – tinkamai nemotyvavo, be to, į bylą neįtraukė visų asmenų, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, turi būti panaikintas ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Apeliantas neteisus teigdamas, jog teismas priėmė ieškinį, nors jokio ginčo tarp šalių nebuvo. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas L. B. ir atsakovas A. M. nesutaria dėl besiribojančių jų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), bendros ribos. Kad tarp šalių yra kilę nesutarimų ir ginčas dėl bendros žemės sklypų ribos, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį, galėjo spręsti ne tik iš ieškovo ieškinio ir jame išdėstytų ieškovo argumentų, bet ir iš kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų, t. y. žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos, iš kurios matyti, jog 2012 m. lapkričio 6 d. bei 2014 m. rugpjūčio 5 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose (1 t., b. l. 12–13, 14–15) atsakovas A. M. nepasirašė, nors nustatant žemės sklypo ribas dalyvavo; iš NŽT prie ŽŪM Skuodo žemėtvarkos skyriaus 2011 m. liepos 26 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 11 (1 t., b. l. 44–45), kuriame, be kita ko, nurodyta, jog pagal A. M. skundą buvo tikrinama žemės sklypų, priklausančių A. M. ir D. B., bendra riba, ribos tarp sklypų tikrinamos ne pirmą kartą, pagrindinis konfliktas yra dėl riboženklio Nr. 5, pastatyto 2005 m. gruodžio 13 d.; iš 2011 m. gruodžio 10 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto (1 t., b. l. 55–56), iš kurio matyti, jog D. B. nesutiko su matininko M. D. nustatyta žemės sklypų riba (su kuria sutiko A. M.), nurodė, jog nustatyta riba kerta jos naudojamus namų valdos ir žemės ūkio sklypus; iš NŽT prie ŽŪM Skuodo skyriaus 2012 m. rugpjūčio 17 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto (1 t., b. l. 82–84), iš kurio matyti, jog tikrinant bendrą ribą tarp žemės sklypų, priklausančių A. M. ir D. B., atsakovas A. M. patikrinimo akte atsisakė pasirašyti; iš atsakovo A. M. 2014 m. rugsėjo 23 d. pastabų UAB „P“ (1 t., b. l. 112–113), kuriose A. M. įgaliotas asmuo Z. M. nurodė, jog UAB „P“ atlikti matavimai pažeidžia A. M. turtinius interesus, nes nustatytos D. B. žemės sklypo ribos yra jo žemės sklype. Taip pat buvo nurodyta, jog esant ginčui tarp A. M. ir D. B. dėl sklypo ribų, bus inicijuotas ginčas teisme pagal CK 4.45 straipsnį. Atsakovo A. M. atsiliepimas į ieškinį, priešieškinis bei apeliacinis skundas taip pat patvirtina, jog šalys dėl bendros žemės sklypų ribos nesutaria. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovui L. B. buvo pagrindas reikšti ieškinį remiantis CK 4.45 straipsnio nuostatomis, o pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas tokį ieškinį priimti. Apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendimo – ieškinį tenkinti, priešieškinio netenkinti – tinkamai nemotyvavo, yra visiškai nepagrįstas. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas skundžiamame sprendime išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl byloje esančių įrodymų, įrodymus vertino atskirai ir juos susiejo tarpusavyje. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi šalių, jų atstovų, liudytojų, matininkų paaiškinimais, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, ieškovo žemės sklypo preliminariuoju planu, parengtu 2000 m., Skuodo rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. gruodžio 13 d. protokolu Nr. 33, matininko M. D. kadastriniais matavimais, matininko E. Š. 2005 m. gruodžio 19 d. parengtu preliminariuoju žemės sklypo planu, abrisu, vertino UAB „P“ 2014 m. rugpjūčio 28 d. parengtą kadastrinių matavimų planą, S. Š. įmonės 2017 m. kovo 14 d. parengtą žemės sklypo planą, Taip pat teismas riboženklius apžiūrėjo vietoje. Ir tik įvertinęs šių įrodymų visumą, motyvuotai pasisakęs, kuriais įrodymais remiasi priimdamas sprendimą, o kuriuos laiko abejotinais, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą ieškinį tenkinti, o priešieškinio netenkinti. Teismo išvados yra logiškos, motyvuotos, neprieštaringos, paremtos byloje esančiais įrodymais, jų visuma. Atsakovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenurodo konkrečiai, kurios, jo nuomone, teismo išvados, kokie motyvai yra nepagrįsti, neparemti įrodymais ar jiems prieštaraujantys, kokie įrodymai juos paneigia. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas ir kad priešieškinis buvo atmestas remiantis vieninteliu motyvu, jog jis neįrodytas. Apeliantas nurodo, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš notarų kontoros nebuvo išreikalauta pirkimo–pardavimo byla pagal D. B. 2002 m. balandžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1241, kurioje turi būti žemės sklypo planas, kuris perkant žemės sklypą buvo pateiktas notarui. Tačiau pažymėtina, jog tokio pobūdžio (dėl nuosavybės teisių) byla teisme yra nagrinėjama remiantis rungimosi principu. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Taigi, įrodinėjimas yra šalių, o ne teismo pareiga. Dėl to tiek atsakovas A. M., tiek kiti bylos dalyviai turėjo teisę tokį reikalavimą – išreikalauti iš notarų kontoros pirkimo–pardavimo bylą pagal D. B. 2002 m. balandžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1241 – reikšti pirmosios instancijos teismui. Tačiau nei atsakovas, nei kiti bylos dalyviai tokio reikalavimo pirmosios instancijos teisme nereiškė, o teismui nekilo pareiga įrodymus rinkti savo iniciatyva. Teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti teismui pakako byloje esančių įrodymų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliaciniame skunde nėra nurodoma, kokias bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes notarų kontoroje esanti pirkimo–pardavimo byla pagal D. B. 2002 m. balandžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1241 galėtų patvirtinti ar paneigti.Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog šioje civilinėje byloje šalimi turėjo būti įtraukta VĮ Registrų centras, nes, anot apelianto, priėmus sprendimus viskas registruojama Nekilnojamojo turto registre. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Taigi, šalys turėjo teisę teikti pirmosios instancijos teismui motyvuotą prašymą įtraukti į bylą VĮ Registrų centrą trečiuoju asmeniu, tačiau tokio būtinumo šalys pirmosios instancijos teisme nematė ir prašymo įtraukti VĮ Registrų centrą trečiuoju asmeniu neteikė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė pagrindų, jog VĮ Registrų centras nagrinėjamoje byloje turėjo būti įtrauktas trečiuoju asmeniu. Šiuo atveju skundžiamu teismo sprendimu buvo nustatyta bendra ieškovui ir atsakovui priklausančių žemės sklypų riba, o ne patvirtinti, kaip kad apeliantas teigia, ieškovo sklypui atlikti kadastriniai matavimai. Nagrinėjamu atveju skundžiamu sprendimu nebus pažeidžiami registro tvarkytojos VĮ Registrų centro teisės ir interesai, nes teismas nepanaikino / nepakeitė jokių šios įstaigos sprendimų. Pastaroji ateityje tik turės spręsti klausimą dėl kadastro duomenų įregistravimo, suinteresuotumo bylos baigtimi VĮ Registrų centras šiuo atveju neturi. Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas konstatuodamas, kad S. Š. įmonės parengto žemės plano posūkio taškai Nr. 9, 8, 7 ribojasi su kitu ieškovo žemės sklypu; ieškovo sklypai, teismo nuomone, negali ribotis su atsakovo sklypu. Tačiau pažymėtina, jog teismas skundžiamame sprendime nekonstatavo, kad ieškovo sklypai negali ribotis su atsakovo sklypu. Teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, jog „atsakovas prašo nustatyti bendrą jam ir ieškovui priklausančių žemės sklypų ribą pagal S. Š. parengtą kadastrinių matavimų planą, pažymėtą taškais 6-7-8-9-10-11-12, tačiau tik taškai 12-11-10-9 ribojasi su ieškovui priklausančiu žemės sklypu, dėl kurio yra kilęs ginčas civilinėje byloje (Nr. 10 yra posūkio taškas). S. Š. kadastriniame plane nurodyti posūkio taškai Nr. 9, Nr. 8 ir Nr. 7 ribojasi su kitu ieškovui priklausančiu žemės ūkio paskirties 1,06 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)“. Kaip matyti, apeliantas teismo šališkumą sieja su jam nepriimtinomis teismo išvadomis, teismo motyvais, tačiau tokiu pagrindu teismo šališkumas negali būti grindžiamas. Paprastai teismo nustatytos bylos aplinkybės ir išvados yra objektyviai naudingos tik vienai iš šalių. Nors teismo išvados kitos šalies vertinamos kaip nepagrįstos, neteisėtos, nelogiškos, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie teisėjo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto argumentai dėl teismo šališkumo nagrinėjamu atveju grindžiami tik jam nepalankiu teismo sprendimu, nepriimtinais teismo motyvais ir išvadomis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, buvo šališkas. Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi atsakovas, nereiškia, jog teismas buvo šališkas.Iš atsakovo teismui teiktų procesinių dokumentų matyti, jog, atsakovo nuomone, teismui patvirtinus bendrą ribą tarp ieškovo ir atsakovo žemės sklypų pagal UAB „P“ parengtą kadastrinių matavimų planą, tokiu būdu ieškovas atsakovo žemės sklypo sąskaita pasididino savo žemės sklypą, o atsakovo žemės sklypo dalis nepagrįstai sumažėjo. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog teismas skundžiamame sprendime jau buvo pažymėjęs, jog ieškovui L. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,3000 ha žemės sklypas, tačiau pagal UAB „P“ 2014 m. rugpjūčio 28 d. parengtą kadastrinių matavimų planą realiai ieškovo L. B. sklypo plotas sudaro 0,2987 ha (mažesnis 0,0022 ha nei įregistruotas); atsakovui A. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1,5000 ha žemės sklypas, tačiau pagal S. Š. įmonės 2017 m. kovo 14 d. parengtą žemės sklypo planą realiai sklypo plotas sudaro 1,2213 ha (mažesnis 0,2787 ha nei įregistruotas). Teismas taip pat pažymėjo, jog teismo posėdžio metu trečiojo asmens NŽT prie ŽŪM atstovas paaiškino, kad A. M. priklausančio sklypo ploto trūkumas yra didelis, net ir patvirtinus ribą pagal atsakovo planą, trūkumas būtų didelis, esant ploto trūkumui yra valstybės numatytas kompensavimo mechanizmas. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka. Minėta kompensavimo tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“. Minėtu nutarimu patvirtintas Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašas, kurio 3 punkte nustatyta, jog atlikus kadastrinius matavimus ir nustačius žemės sklypo ploto skirtumą, kai išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis, žemės sklypo savininkas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą pateikia prašymą kompensuoti žemės sklypo ploto skirtumą Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme numatytu būdu – pinigais. Taigi, esant A. M. priklausančio sklypo ploto trūkumui, jis turi teisę kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą dėl kompensacijos. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas anksčiau išdėstyta, daro išvadą, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Apeliacinį skundą atmetus, apelianto (atsakovo) A. M. turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame teisme jam neatlyginamos (CPK 93 straipsnio1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusiai šaliai. Ieškovas L. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti iš apelianto jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikė detalizuotą pažymą bei pinigų priėmimo kvitą, iš kurių matyti, jog ieškovas advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 2017 m. gruodžio 22 d. sumokėjo 400 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktuose nurodyto dydžio, yra reali ir pagrįsta, netenkinus apeliacinio skundo, ši suma priteistina iš atsakovo A. M. ieškovo L. B. naudai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
atsakovo A. M. apeliacinį skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2017 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. M. ieškovui L. B. 400 Eur išlaidų atlyginimą už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.