- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-17
- Bylos Nr.
- e2-29368-435/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18200-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Jankauskaitė-Jocė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko
- Atsakovas
- L. B.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė – Jocė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, ieškinį atsakovui L. B. dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo teismo nustatyti, kad D. R. B., mirusiai 2017 m. rugsėjo 23 d., priklausė nuosavybės teisė į ½ dalį 11/200 pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas).
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė. Ieškovei prašant priimti sprendimą už akių, jis priimtinas (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285–286 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus.
Bylos duomenys pagrindžia, kad ieškovė atlieka D. R. B., mirusios 2017 m. rugsėjo 23 d. (toliau – palikėja), palikimo perėjimo valstybei procedūras. Nekilnojamojo turto registre palikėjos vardu registruota nuosavybės teisė į 11/200 pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įgyta 2006 m. rugpjūčio 31 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Palikėja ir atsakovas buvo sudarę santuoką 2002 m. sausio 24 d., todėl minėtas turtas pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe. Testamentų registre nėra registruotų palikimo priėmimo ir kitų juridinių faktų po palikėjos mirties. Atsakovas po palikėjos mirties nesikreipė į notarų biurą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į santuokos metu įgytą turtą, todėl ieškovei kreipusis į Kauno m. 15-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, reikalinga išspręsti turto padalijimo klausimą po palikėjos mirties.
Paveldėjimas, tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriima palikimo. Nagrinėjamos bylos atveju sprendžiamas klausimas dėl palikėjos turto, iki pastarosios mirties valdyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakovu (sutuoktiniu), dalies nustatymo. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių, taip pat nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 1 ir 4 punktai). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių kad santuokoje įgytas turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ar kurie paneigtų sutuoktinių turto dalių lygybės prezumpciją, darytina išvada, jog pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti, todėl pripažįstama, jog palikėja ir atsakovas santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki palikėjos mirties valdė nekilnojamąjį turtą – 11/200 gyvenamojo namo (CK 3.49 straipsnio 1 dalis, 3.50 straipsnio 1 dalis, 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.100 straipsnio 1 ir 4 punktai, 3.117 straipsnio 1 dalis).
Tenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovo priteisiamas 75,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad D. R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiai 2017 m. rugsėjo 23 d., priklausė nuosavybės teisė į ½ dalį 11/200 pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630).
Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.