Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-10-31 · Administracinė byla Nr. A-1560-552/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-09-01Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-10-31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-31
Bylos Nr.
A-1560-552/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03932-2014-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas (pran.)
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Administracinė byla Nr. A-1560-552/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03932-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas A. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti kaip nepagrįstą Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo administracija) direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. V3-943 „Dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko“.

Pareiškėjas nurodė, kad išieškojimas iš jo negali būti vykdomas, nes jis neturi turto, jo pajamos labai mažos, nes daugiau kaip 10 metų nedirba. Socialinės pašalpos gauna tik pusę sumos pinigais. Pašalpa sumažinta 20 procentų. Pareiškėjas gyvena kartu su savo giminėmis, yra jų išlaikomas, nėra sukaupęs santaupų. Giminės nepritaria antstolių pasirodymui jo gyvenamojoje patalpoje, nes čia yra tik jų turtas. Giminės nenori turėti nuostolių, prarasti turtą, pajusti nepatogumus, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus dėl antstolių vizitų ir jų veiksmų.

Atsiliepimas

Atsakovas Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad, įsigaliojus Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymui (toliau – ir Įstatymas), valstybė įsipareigojo, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą, t. y. valstybė perima skolininko pareigą išlaikyti vaikus, kai jis šios pareigos nevykdo arba vykdo netinkamai, kartu įgydama teisę reikalauti, kad asmuo, privalantis išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei išmokėtas išmokas ir sumokėtų 5 procentų metines palūkanas. Atsakovas paaiškino, kad į Fondo administraciją gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Išlaikymo dydis nustatomas pagal antstolio išduotą pažymą, patvirtinančią, kad vaikas negauna viso arba dalies nustatyto išlaikymo. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį išmokų suma mokama nuo kreipimosi į Fondo administraciją dienos ir mokama, kol vaikas turi teisę gauti išlaikymą. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis teisės aktais, todėl yra pagrįstas ir teisėtas, o skolininkas apie priimtą sprendimą bei galimas jo pasekmes buvo informuotas tinkamai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad 2008 m. kovo 12 d. Fondo administracija gavo N. B. prašymą dėl išmokos Ž. B.. Fondo administracijai buvo pateikta 2008 m. sausio 29 d. antstolio pažyma Nr. 0004/04/00252 „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“, kurioje nurodyta, kad pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. sausio 23 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-710 iš A. B. vaikams Ž. B. ir M. B. išlaikyti priteista mokėti kas mėnesį periodines išmokas po 125 Lt kiekvienam vaikui iki pilnametystės išieškotojai N. B.. Pažymoje taip pat nurodyta, kad 2007 m. spalio–gruodžio mėnesiais nebuvo mokamos teismo sprendimu priteistos lėšos vaikams išlaikyti. Fondo administracijos direktorius 2008 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr.1.35-5492 nusprendė iš Vaikų išlaikymo fondo nuo 2008 m. sausio Ž. B. mokėti po 125 litus kas mėnesį. 2013 m. balandžio 19 d. Fondo administracijos direktorius priėmė sprendimą Nr. V2-5545 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“ Ž. B. nuo 2010 m. sausio 24 d. nutraukti išmokų mokėjimą, nes ji sulaukė pilnametystės. Fondo administracija skolininkui A. B. 2013 m. balandžio 24 d. išsiuntė informacinį raštą Nr. (1.34-6304) D2-11137 bei priimtų sprendimų nuorašus. 2014 m. rugpjūčio 4 d. Fondo administracijos direktorius priėmė sprendimą Nr. V3-943 iš A. B. išieškoti susidariusį įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui – 2 979,84 Lt ir 5 procentus metinių palūkanų, kurių dydis kiekvieną dieną kinta, nes jos skaičiuojamos nuo išmokėtų išmokų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo iš skolininko.

Teismas nurodė, kad fondo išmokų išieškojimas, kai skolininkas nevykdo teismo sprendimo arba teismo patvirtintos vaiko (vaikų) išlaikymo sutarties mokėti vaiko išlaikymo lėšas, reglamentuotas Įstatymo 11 straipsnyje. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fondo administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis fondo išmokas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas fondo išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka iki jų visiško išieškojimo iš skolininko.

Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas įmokų, priteistų vaikams, nemokėjo. Nevykdant teismo sprendimo atsakovas pagal nurodytus teisės aktus įgijo teisę iš skolininko (pareiškėjo) išieškoti išmokėtas išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomi motyvai, jog nėra sukaupęs santaupų, yra išlaikytinis, antstoliai nepagrįstai lankosi jo gyvenamojoje vietoje, nepanaikina Fondo administracijos reikalavimo teisės grąžinti išmokėtas išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų. Teismas darė išvadą, kad ginčijamas Fondo administracijos 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas Nr. V3-943 remiantis pareiškėjo skunde nurodytu pagrindu negali būti naikinamas, todėl skundą atmetė.

III.

Pareiškėjas A. B. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjas nurodo, kad teisme nepasisakė buto, kuriame jis gyvena, šeimininkai, nors Fondo administracijos direktoriaus sprendimas tiesiogiai liečia bute gyvenančius pareiškėjo gimines. Pareiškėjas pažymi, kad jis beveik neturi pajamų ir turto, o sprendimo, nukreipto į jo giminių turtą, vykdymas jiems sukels nepatogumus, emocinį stresą, kenks sveikatai (abu šeimininkai vartoja vaistus, motina yra silpnos sveikatos). Pareiškėjo teigimu, Fondo administracijos direktoriaus sprendimo vykdymas prieštarauja protingumo reikalavimams, nors formaliai ir yra teisėtas. Pareiškėjas nurodo, kad sprendimo vykdymas padidins pareiškėjo skolą dėl jo negalėjimo sumokėti vykdymo mokesčių ir Fondo administracija negaus pinigų. Pareiškėjo teigimu, atsakovas galėjo išsiaiškinti jo turtinę padėtį iš duomenų bazių ir nepradėti išieškojimo. Išaiškėjus jo sunkiai turtinei padėčiai, atsakovas galėjo sustabdyti ar nutraukti skolos išieškojimo procesą, nes jis nukreiptas prieš jo gimines ir jų turtą. Pareiškėjas prašo nuspręsti dėl V. S. ir E. B. įtraukimo į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis ar apklausti jas kaip liudytojas savo buvimo vietoje.

Atsiliepimas

Atsakovas Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Fondo administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. V2-943.

Atsakovas nurodo, kad, įsigaliojus Vaikų išlaikymo fondo įstatymui, valstybė įsipareigojo esant įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą, t. y. valstybė perima skolininko pareigą išlaikyti vaikus, kol jis šios pareigos nevykdo arba vykdo netinkamai, kartu įgydama teisę reikalauti, kad skolininkas, privalantis išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas išmokas ir sumokėtų 5 procentus metinių palūkanų. Atsakovas remiasi Įstatymo 1 straipsniu, 3 straipsnio 2, 3 dalimis, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-356 patvirtinto Kreipimosi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl Vaikų išlaikymo fondo išmokų tvarkos aprašo 5, 9-11 punktais, atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008 ir pažymi, kad Fondo administracijos išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo nėra pašalpa ar socialinė išmoka, todėl turės būti grąžintos į Vaikų išlaikymo fondą. Atsakovas pažymi, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas teikė išlaikymą, todėl Fondo administracija, vadovaudamasi įstatyme įtvirtinta teise, pagrįstai priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo siekia iš A. B. išieškoti susidariusį įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Įstatyme nėra išimčių, kada Fondo administracija neturi teisės tokio sprendimo priimti, todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės nėra reikšmingos. Atsakovas pabrėžia, kad susidariusį įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui ir 5 procentus metinių palūkanų, siekiama išsiieškoti iš pareiškėjo, o ne iš jo giminaičių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., (toliau – ir ABTĮ) nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Fondo administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. V3-943 „Dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko“, kuriuo nuspręsta išieškoti iš pareiškėjo susidariusį įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui – 2 979,84 Lt ir 5 procentus metinių palūkanų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Fondo administracijos direktoriaus sprendimą , savo reikalavimą motyvuodamas sunkia turtine padėtimi ir giminaičių interesais.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja pradinio skundo argumentus bei išsako pirmosios instancijos teismo sprendimo kritiką tuo aspektu, kad teismas į bylos nagrinėjimą neįtraukė trečiaisiais suinteresuotaisiais asmenimis jo artimųjų giminaičių, kurių bute jis gyvena.

Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjas neteikė išlaikymo savo dukroms pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. sausio 23 d. išduotą vykdomąjį raštą, todėl Fondo administracijos direktorius 2008 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr.1.35-5492 nusprendė iš Vaikų išlaikymo fondo nuo 2008 m. sausio Ž. B. mokėti po 125 litus kas mėnesį. Tokiu būdu pareiškėjo dukrai iki 2010 m. sausio 24 d. ( kol ji sulaukė pilnametystės) iš Fondo buvo išmokėta 2 974,84 lt.

Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) 11 straipsnyje reglamentuotas Fondo išmokų išieškojimas, kai skolininkas nevykdo teismo sprendimo arba teismo patvirtintos vaiko (vaikų) išlaikymo sutarties mokėti vaiko išlaikymo lėšas.

Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Fondo administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis Fondo išmokas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas Fondo išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų Fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka iki jų visiško išieškojimo iš skolininko.

Sprendimo dėl išmokėtų išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo išieškojimo priėmimo tvarką ir reikalavimus tokiam sprendimui detalizuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. A1-179 patvirtintas Išmokėtų iš Vaikų išlaikymo fondo išmokų atgavimo iš skolininkų tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 4 punkte numatyta, jog Vaikų išlaikymo fondo administracijos direktorius arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas priima sprendimą dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko, jeigu nuo išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo pradžios praėjo ne mažiau kaip 24 mėnesiai arba vaikui iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų suma yra ne mažesnė kaip 2 500 litų.

Nagrinėjamu atveju byloje ginčijamas sprendimas buvo priimtas remiantis Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta Fondo administracijos teise iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų. Pabrėžtina, kad nei Fondo administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr.1.35-5492, kuriuo nuspręsta Ž. B. nuo 2008 m. sausio 1 d. kas mėnesį mokėti 125 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, nei Fondo administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. V2-5545 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“, kuriuo nuo 2010 m. sausio 24 d. buvo nutrauktas šių išmokų mokėjimas, nebuvo apskųsti ir jų teisėtumas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, egzistavo ir Tvarkos aprašo 4 punkte numatytos būtinosios sąlygos priimti tokiam sprendimui. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Fondo administracija turėjo teisinį ir faktinį pagrindą priimti ginčijamą sprendimą.

Valstybė, perėmusi skolininko pareigą mokėti teismo sprendimu priteistą vaiko (vaikų) išlaikymą, kartu įgyja teisę reikalauti, kad asmenys, privalantys išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas vaiko išlaikymo lėšas. Nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi teisinės reikšmės faktinės aplinkybės, susijusios su skolininko turtine padėtimi, sveikatos būkle ar užsiėmimu. Toks Fondo administracijos direktoriaus sprendimas vykdytinas Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka ir tik jo vykdymo eigoje gali būti konstatuojama apie išieškojimo negalimumą, jei tam bus surinkta pakankamai duomenų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalis apibrėžia trečiuosius suinteresuotus asmenis kaip tokius, kurių teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamo Fondo administracijos direktoriaus sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas kitiems asmenims įtakos turėti negali, nes išieškojimas yra vykdomas iš pareiškėjo, reikalaujant jo asmeninės turtinės prievolės įvykdymo, o ne iš trečiųjų asmenų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įtraukti į bylos nagrinėjimą dar kokius nors fizinius ar juridinius asmenis. Galimi nepatogumai kartu su pareiškėju gyvenantiems asmenims yra iššaukti ne atsakovo darbuotojų veiksmų, o paties pareiškėjo neatsakingo elgesio, vengiant išlaikyti vaikus.

Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusAnatolijus BaranovasRamūnas Gadliauskas