- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-17
- Bylos Nr.
- AN2-196-594/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01525-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Pažeidėjas
- A. Z.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. Z. (toliau – A. Z.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. vasario 28 d. nutarties, kuria A. Z. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. K. 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo buvo netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. K. 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu A. Z. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 432 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2018 m. liepos 27 d. 19.50 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, nebuvo užsisegęs saugos diržų, kai jie joje yra įrengti, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus. Už šio administracinio nusižengimo padarymą A. Z. skirta 30 (trisdešimties) eurų bauda.
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, A. Z. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2019 m. vasario 28 d. nutartimi skundo netenkino ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. K. 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu A. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną (bylą) nutraukti.
3.1. Skunde apeliantas nurodo, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. K. 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas turi būti panaikintas, kaip akivaizdžiai prieštaraujantis 2018 m. liepos 27 d. įvykio faktinėms aplinkybėms. A. Z. teigia, esąs beveik įsitikinęs, kad įvyko techninė fiksavimo klaida – dėl riboto matomumo, jo automobilyje atliktų judesių, pareigūnams galėjo pasirodyti, kad apeliantas yra neprisisegęs saugos diržo ir bando tai daryti prieš jų automobilį. Anot A. Z., jo vaizdo registratoriumi užfiksuota, kad automobilio stabdymo metu jis buvo su užsegtu saugos diržu, to neneigė ir policijos pareigūnai. Taigi, policijos pareigūnės M. P. liudijimas, kad ji matė apeliantą tik neprisisegusį saugos diržu, iš dalies patvirtina tai, kad patys pareigūnai nebuvo tikri dėl tariamo pažeidimo, tačiau pasielgė principingai jo atžvilgiu, kadangi po sustabdymo ir aplinkybių aiškinimosi apeliantas pradėjo filmuoti jų darbo atlikimą.
3.2. A. Z. skunde pažymi, jog nors pareigūnų parodymai skirtingais jų pateikimo laikotarpiais nesutapo, teismas juos laikė atitinkančiais bylos aplinkybės bei patikimais. Pareigūnė M. P. (toliau – M. P.) teisme parodė, kad ji visą laiką savo matomumo lauke matė apeliantą, sėdintį automobilyje ir vairuojantį neprisisegus saugos diržo. Į tikslinančius klausimus dėl galimo diržo užsisegimo prieš policijos automobilį, ji atsakyti negalėjo. Kitas pareigūnas G. M. (toliau G. M.) liudijo, lyg įvykis būtų įvykęs ką tik, nepaisant to, kad praėjo jau daugiau nei pusė metų. Akivaizdu, kad pareigūnas visais įmanomais būdais bandė apginti savo nekokybišką darbą bei įteigti teismui savo poziciją net ir po pateiktų įrodymų gausos, liudijančių ne jų naudai. Pareigūnai labiausiai akcentavo tik apelianto oranžinės spalvos marškinėlius, daugiau duomenų, apart vieno tarnybinio pranešimo, į bylą nepateikė. Pareigūnai taip pat nepateikė vaizdo įrašo iš tarnybinio automobilio registratoriaus, nors įvykio vietoje, apeliantui nesutikus su pažeidimu, buvo akivaizdu, kad reikės visų įmanomų įrodymų. A. Z. kelia versiją, jog vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio byloje neatsirado dėl to, jog jį peržiūrėję policijos pareigūnai pamatė, jog pažeidimo nebuvo.
Atsiliepimas
4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma A. Z. skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
4.1. Atsiliepime teigiama, jog šioje administracinio nusižengimo byloje administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nutarimas priimtas teisėtai, A. Z. kaltė pagrįsta neginčytinais, tinkamai byloje surinktais ir užfiksuotais įrodymais. Institucijos viršininko manymu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų nustatytais faktais, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad pažeidėjas su policijos pareigūnais, užfiksavusiais pažeidimą, anksčiau turėjo konfliktinių situacijų, nenustatytas joks policijos pareigūnų motyvas apeliantą nepagrįstai kaltinti. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, kad administracinį nusižengimą užfiksavę pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, nepateikė ir A. Z. Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys, jog A. Z. apeliaciniame skunde neargumentuoja kodėl policijos pareigūnas G. M. negalėjo gerai prisiminti įvykio bei kuo pasireiškė nekokybiškas policijos pareigūnų darbas. Tuo tarpu apelianto pateiktuose vaizdo įrašuose vaizdas fiksuotas nuo šalikelės, o ne toje vietoje, kur važiavo pareigūnų automobilis. Vietoje, kurioje stovėjo apeliantas ir filmavo, nesimato transporto priemonėse esančių vairuotojų. Be to, apelianto vaizdo registratoriuje nustatyta netiksli data, todėl šis įrodymas negali būti laikomas patikimu.
4.2. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog A. Z. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Taip pat pažymima, jog A. Z. ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn dėl Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymo, kas rodo, kad jis nėra drausmingas vairuotojas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. A. Z. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padarytų galutinių teismo išvadų, jog byloje surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai yra pakankami A. Z. kaltei dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 432 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti, konstatavimu.
7. Bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad A. Z. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 432 straipsnio 1 dalyje, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryti. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutartį remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo apelianto skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. K. 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, aiškiai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, pateikė išsamius motyvus, kuriais remiantis nelaiko A. Z. pateiktų vaizdo įrašų jo kaltę paneigiančiais įrodymais bei atmeta apelianto nurodytą versiją. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, o vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi A. Z., o skundžiamos nutarties išvados dėl įrodymų vertinimo bei bylos faktinių aplinkybių nustatymo jam nėra priimtinos, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.
9. A. Z. administracinė nuobauda paskirta už ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytoms atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko šalmais tvarkos pažeidimus. Kelių eismo taisyklių 196 punkte numatyta, kad važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti.
10. Analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad A. Z. šios nutarties 1 punkte nurodytu laiku, vietoje, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Ford Galaxy“, nebuvo užsisegęs saugos diržo, kai jis joje yra įrengtas, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 196 punktų reikalavimus. Nors savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo apeliantas nepripažino tiek iš karto po pažeidimo padarymo, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, ją neigia ir apeliaciniu skundu, teigdamas, jog transporto priemonę jis vairavo prisisegęs saugos diržą, o policijos pareigūnai suklydo vertindami šią aplinkybę dėl riboto matomumo bei jo atliktų veiksmų automobilyje, tačiau tokią A. Z. versiją paneigia teismo posėdyje liudytojais apklaustų policijos pareigūnų M. P. ir G. M. parodymai bei M. P. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys.
11. Minėti liudytojai, duodami parodymus teisme, iš esmės vienodai paaiškino, jog, patruliuodami tarnybiniu automobiliu bei įsukę į Technikos gatvę, pastebėjo priešais atvažiuojantį automobilį, kurio vairuotojas (A. Z.) nebuvo užsisegęs saugos diržo. G. M. patvirtino, jog nei jam, nei kartu su juo patruliavusiai kolegei M. P. jokių abejonių dėl padaryto administracinio nusižengimo nekilo. Nurodė, jog jis tikrai matė kaip A. Z. važiuoja neprisisegęs saugos diržo, kadangi pastarasis vilkėjo oranžinės spalvos marškinėlius, važiavimo greitis buvo nedidelis. Pirmosios instancijos teisme apklausiama M. P. taip pat parodė, jog faktą, kad A. Z. vairuoja automobilį neprisisegęs saugos diržo, aiškiai matė tiek ji, tiek kitas policijos pareigūnas G. M., tai pastebėjo prasilenkiant policijos pareigūnų ir pažeidėjo vairuotiems automobiliams. M. P. taip pat pažymėjo, jog A. Z. vilkėjo šviesios oranžinės ar geltonos spalvos marškinėlius. Jokių aplinkybių, kurios būtų tiesiogiai trukdę stebėti pažeidimo padarymo faktą, nei M. P., nei G. M. apklausiami nenurodė. Taigi, tiek M. P., tiek G. M. parodymai iš esmės paneigia apelianto iškeltą versiją, jog policijos pareigūnai dėl riboto matomumo ar pažeidėjo atliktų veiksmų, kurie galėjo atrodyti, kaip saugos diržo segimasis, A. Z. pastebėjus policijos pareigūnus, suklydo vertindami šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, jog šie liudytojai nuosekliai papasakojo, kokiomis aplinkybėmis pastebėjo daromą nusižengimą, kokiomis aplinkybėmis sustabdė asmenį, kaip vyko bendravimas tarp policijos pareigūnų ir A. Z., kokios pozicijos dėl padaryto administracinio nusižengimo iš karto po jo padarymo laikėsi apeliantas. Analogiškas įvykio aplinkybes policijos pareigūnė M. P. detaliai nurodė ir savo tarnybiniame pranešime dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Vien tai, kad policijos pareigūnams sustabdžius A. Z. vairuojamą transporto priemonę pastarasis jau buvo prisisegęs saugos diržą, pažeidimo padarymo fakto neeliminuoja ir nuo administracinės atsakomybės pažeidėjo neatleidžia.
12. Netikėti M. P. ir G. M. parodymais, iš esmės patvirtinančiais A. Z. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, priešingai nei tai nurodoma apeliaciniame skunde, teisinio pagrindo nėra. Policijos pareigūnai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymai sutapo tarpusavyje, atitiko ir faktines nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, objektyvių duomenų, jog kuris nors iš pareigūnų būtų buvęs suinteresuotas bylos baigtimi, turėtų asmeninį nusistatymą ir veiktų priešingai apelianto interesams, byloje nėra. Kritikuodamas M. P. ir G. M. parodymų patikimumą, apeliantas nurodo, jog šių liudytojų parodymai, duoti skirtingais jų pateikimo laikotarpiais, nesutapo, tačiau jų parodymuose esančių neatitikimų nekonkretizuoja. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek M. P., tiek G. M., tiriant bei nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą, buvo apklausti tik vieną kartą – 2019 m. vasario 20 d. vykusio teismo posėdžio metu. Taigi, šis skundo argumentas yra ne tik deklaratyvaus pobūdžio, tačiau ir prieštaraujantis objektyviai bylos medžiagai. Tuo tarpu tai, kad M. P. apklausiama teisme negalėjo nurodyti, ar A. Z., pastebėjęs policijos pareigūnus, dar prieš prasilenkiant policijos pareigūnų ir apelianto vairuotiems automobiliams, segėsi saugos diržą, o G. M. įvykio aplinkybes prisiminė puikiai, nors nuo pažeidimo padarymo buvo praėję pusė metų, G. M. ir M. P. parodymų nepatikimumo niekaip nepatvirtina. Kiekvienas žmogus yra individualus, jo smegenys gautą informaciją įsisavina ir atsimena skirtingai, todėl visiškai natūralu, jog M. P., praėjus pakankamai nemažai laiko nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos iki jos apklausos pirmosios instancijos teisme, galėjo pamiršti tam tikras įvykio aplinkybes, kai tuo tarpu G. M. galėjo visas įvykio aplinkybes prisiminti puikiai.
12.1. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, jog, nebūdami tikri dėl pažeidimo padarymo fakto, policijos pareigūnai A. Z. nepalankius parodymus davė kerštaudami, kadangi įvykio vietoje pastarasis pradėjo filmuoti policijos pareigūnus, jų nekokybišką darbo funkcijų atlikimą. Šis skundo argumentas apygardos teismo taip pat atmetamas kaip nepagrįstas. Visų pirma, pažymėtina, jog, pateikdamas šį skundo argumentą, A. Z. nenurodė kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė nekokybiškas policijos pareigūnų darbas, apygardos teismas taip pat neturi duomenų, jog apeliantas dėl jo manymu netinkamų policijos pareigūnų veiksmų būtų kreipęsis į tiesioginį pareigūnų vadovą ar kitus atsakingus asmenis. Tuo tarpu iš paties pažeidėjo pateiktų vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotas policijos pareigūnų M. P. ir G. M. bendravimas su apeliantu, pastarąjį sustabdžius iš karto po pažeidimo padarymo, turinio negalima spręsti, jog A. Z. veiksmai, kai pastarasis vaizdo fiksavimo priemonėmis pradėjo filmuoti įvykio vietą bei policijos pareigūnus, sukėlė M. P. ar G. M. nepasitenkinimą ar kitas neigiamas emocijas. Taigi, apygardos teismas neturi jokio pagrindo net daryti prielaidos, kad pažeidėjui nepalankius parodymus M. P. ir G. M. galėjo duoti, siekdami atkeršyti dėl jo veiksmų įvykio vietoje.
13. Apygardos teismas pritaria apeliantui, jog tiek policijos pareigūnai, užfiksavę pažeidimo padarymo faktą, tiek administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusi institucija galėjo spręsti, jog A. Z. nesutinka su padarytu pažeidimu, kadangi tai A. Z. aiškiai nurodė administracinio nusižengimo protokole, be to, tai, kad apeliantas nesutinka su padarytu pažeidimu, buvo nurodyta ir M. P. tarnybiniame pranešime. Teismo vertinimu, policijos pareigūnai, turėdami pagrindą manyti, jog pažeidėjas gali ginčyti būsimą sprendimą teisme, neabejotinai turėjo imtis visų įmanomų priemonių surinkti kuo daugiau A. Z. kaltę pagrindžiančių įrodymų. Tokią galimybę policijos pareigūnai turėjo prie bylos medžiagos pridėdami vaizdo įrašą, užfiksuotą vaizdo registratoriumi, įrengtu transporto priemonėje, kuria pažeidimo padarymo dieną naudojosi policijos pareigūnai M. P. ir G. M., tačiau to nepadarė, kas neabejotinai lėmė ir tolimesnę pažeidėjo poziciją dėl jam inkriminuojamo pažeidimo nepripažinimo, bei ganėtinai sudėtingą ir ilgą procesą, todėl tokiai praktikai (kai esant ginčui neišsaugomi ir nepadaromi policijos automobilyje įrengto vaizdo registratoriaus įrašai) nepritartina. Vis tik, ši aplinkybė apelianto kaltės nepaneigia. Kaip jau minėta, teisingą bylos išnagrinėjimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Kiek turi būti įrodymų, patvirtinančių tas pačias faktines įvykio aplinkybes, sprendžia institucijos, nagrinėjančios administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas ar teismas. Šią administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi ir nutarimą joje surašiusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė A. K. apklausiama pirmosios instancijos teisme nurodė, jog pažeidėjas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime nedalyvavo, iki nurodyto bylos nagrinėjimo nei raštu, nei žodžiu dėl vaizdo registratoriaus duomenų pateikimo nesikreipė, jai apie vaizdo medžiagą nebuvo žinoma, be to, susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, jokių abejonių dėl padaryto administracinio nusižengimo nekilo. Tai, kad A. Z. būtų kreipęsis į administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančią instituciją, prašydamas prijungti prie bylos policijos pareigūnų vaizdo registratoriumi užfiksuotą vaizdo medžiagą, nenurodė ir pats apeliantas. Taigi, vaizdo įrašas, padarytas policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi, prie A. Z. administracinio nusižengimo bylos nebuvo prijungtas, kadangi policijos pareigūnei, nagrinėjusiai administracinio nusižengimo bylą, joje esančių duomenų pakako apelianto kaltei nustatyti bei dėl paties pažeidėjo pasyvumo bylos nagrinėjimo procese. Įvertinus aukščiau išdėstytą, A. Z. argumentas, kad policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi padarytas vaizdo įrašas prie jo administracinio nusižengimo bylos nebuvo prijungtas tik dėl to, kad jį peržiūrėję policijos pareigūnai pamatė, jog A. Z. vairavo transporto priemonę prisisegęs saugos diržą, laikytinas niekuo nepagrįstomis apelianto prielaidomis.
14. Šiame kontekste pažymėtina, jog kaip matyti iš vaizdo įrašo, policijos pareigūnams įjungus tarnybinio automobilio švyturėlius, A. Z. sustojo, (kas leidžia teigti, jog jis kažkodėl nusprendė, kad yra stabdomas būtent jis, o ne, kad pvz. pareigūnai švyturėlius įjungė visai kitu pagrindu nei, kad jo sustabdymas), ir tai, nors ir ne tiesiogiai, tačiau tik patvirtina anksčiau padarytą išvadą, kad jis suprato, jog yra stabdomas būtent dėl neužsegto saugos diržo, kadangi kaip seka iš bylos medžiagos, jokio kito pagrindo jį sustabdyti policijos pareigūnai neturėjo.
15. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esantis policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, surašytas iš karto po pažeidimo padarymo fakto, bei jame nurodytas aplinkybes atitinkantys dviejų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai yra patikimas įrodymų šaltinis, nekeliantis abejonių įvykio realumu bei priešingumu teisei. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių nusižengimų bylose, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino visas aplinkybes, tinkamai įvertino duomenų, pagrindžiančių apelianto kaltę patikimumą ir pakankamumą, todėl naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį apeliacinio skundo argumentais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. Z. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.