- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-16
- Bylos Nr.
- I-1952-821/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- G. P., P. D.
- Atsakovas
- Valstybinei energetikos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos
- Kategorijos
- 30.3Šilumos ūkis
- 55.1.1Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. P. ir P. D. skundą atsakovei Valstybinei energetikos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjų patikslintas skundas, kuriame teismo prašoma: 1) panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos (toliau – ir Inspekcijos) 2018-10-12 patikros aktą Nr. 2R-3338, kaip neatitinkantį faktų ir teisės aktų reikalavimų; 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisijos) 2018-12-18 sprendimą Nr. 3R-556(AG465/03-2018); 3) įpareigoti Inspekciją atlikti pilną objekto patikrą pagal visus teisės aktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde paaiškina, kad 2016-07-18 įsigijo elektra apšildomą butą (duomenys neskelbtini). Bute remonto darbus atliko P. D., inžinierius statybininkas, turintis ilgametės darbo patirties statybose. Su juo sutarė, kad už buto remontą suteiks jam teisę apsigyventi jame ir deklaruoti gyvenamąją vietą. Buto remonto metu P. D. pašalino remontui kliudžiusį per butą ėjusį vamzdį, prieš tai šį klausimą aptaręs su buto Nr. 5 savininku V. R.. Po kiek laiko buvo iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų gavo pranešimą apie pradėtą civilinę bylą dėl sugadintos kaimynų buto Nr.5 šildymo sistemos, nes jos darbininkui nupjovus vamzdį, kaimynai neteko galimybės šildyti butą iš rūsyje esančios „katilinės“. Nors notaro patvirtintu įgalijimu ji buvo suteikusi P. D. įgaliojimą atstovauti jos interesus visose instancijose, kreipėsi į Vilniaus regiono aplinkės teismo Švenčionių rūmus prašydama pakeisti netinkamą atsakovą (G. P.) P. D., visi prašymai teismo posėdžio metu buvo grąžinti be jokio paaiškinimo. Teismas priėmė sprendimą apmokėti pusę ieškinio sumos ir bylinėjimo išlaidas. Šį sprendimą 2018-07-26 ji apskundė Vilniaus apygardos teismui.
Siekdama įrodyti ieškinio nepagrįstumą P. D. patarimu 2018-09-06 ji kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją su pareiškimu - skundu. P. D. nuomone, pastato (duomenys neskelbtini), rūsyje katilinės egzistavimas negalimas. Šią jo nuomonę patvirtina ilgametė darbo patirtis ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymo Nr.1-297 nuostatos (išvardytoms pareiškime - skunde). Taip pat kyla abejonių dėl katilinės atitikimo Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016-09-19 įsakymo Nr.1-249 nuostatoms (išvardytoms pareiškime - skunde). 2018-10-07 Inspekcijos Utenos teritorinio skyriaus inspektorius A. D., dalyvaujant P. D., atliko objekto (duomenys neskelbtini) vizualinę apžiūrą, rūsyje rado tik sandėliuojamą katilą STROPUVA S40 (patalpoje Nr.10). A. D. 2018-10-07 buvo nusiųstas papildymas, kuriame konkrečiai išvardyti teisės aktų reikalavimai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, vykdant objekto patikrą.
Skunde nurodoma, jog 2018-10-12 gavo A. D. parengtą raštą Nr.2R-3338, kuris pareiškėjos netenkino, todėl raštą 2018-10-16 apskundė A. D. viršininkui. 2018-10-29 gavo A. M. raštą Nr.2R-3497 ir 2018-11-19 kreipėsi į administracinių ginčų nagrinėjimo komisiją, nurodydama konkrečius Energetikos ministerijos įsakymų punktus, kurie, pareiškėjos manymu, atliekant patikrą buvo pažeisti. Atlikdamas patiktą A. D. turėjo vadovautis 2014-10-24 įsakymo Nr.1-261 Dėl energetikos valstybės kontrolės ir vartotojų inspekcijos įrenginių kontrolės tvarkos aprašo nuostatomis. Nors komisija ir pripažino jos ir P. D. reikalavimus teisėtais, tačiau skundą atmetė, nes remiasi A. D. „legenda“.
Dėl 2018-10-12 rašto Nr.2R-3338 skunde nurodoma, kad 2018-10-07 A. D. buvo nusiųstas papildymas ir rūsio patalpų planas, kuriame nėra duomenų apie katilinę. Pagal VĮ Registrų centro duomenis rūsio patalpos yra valstybės nuosavybė. Pagal butų Nr.3 ir Nr.5 nuosavybės dokumentus jiems rūsys nepriklauso, todėl buto Nr.5 savininkai jame negalėjo įsirengti katilinės. 2018-10-12 rašto Nr.2R-3338 1-as punktas yra klaidinantis. Pareiškėja pažymi, jog jai nesuprantama, kokią katilinę galėjo kūrenti V. R., jeigu jos rūsyje nėra, todėl naikintas 2-as punktas. Skunde apžymima, jog ji pirkusi butą su elektriniu šildymu. Pareiškėjai nesuprantama kaip rūsyje sandėliuojamas katilas tapo „šildymo sistemos“ dalimi, todėl naikintinas 3-ias punktas. Taip pat nesuprantama kam katilas reikalingas kitų būtų savininkams, jei jie prijungti prie pastato šiluminio mazgo arba šildosi elektra. Dėl šių argumentų naikintinas 5-as punktas. Pareiškėjai nesuprantama kokį projektą pagal kurį buvo atlikta šildymo sistemos korekcija atsakovo atstovui turėjo pateikti patikrinime dalyvavęs P. D., todėl 6-as punktas naikintinas. Jei A. D. nustatė, kad gyventojai savavališkai pertvarkė šildymo sistemą, jis turėjo surašyti aktą, draudžiantį naudotis savavališkai įrengta „katiline“. Pareiškėjai kyla klausimas, ar atsakovui yra žinoma apie Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymo Nr.1-297 ir 2019-09-16 įsakymo Nr.1-249 reikalavimus, todėl nesutinka su 8-tu punktu. Taip pat nesuprantama, kodėl ginčijamame rašte remiamasi civilinės bylos Nr.2-253-617/2018 medžiaga, nors atsakovas nėra proceso dalyviu. Pareiškėja mano, jog buvo atlikta tik vizualinė objekto patikra, neatlikus techninės ir teisinės dokumentacijos patikros.
Atsiliepimas
Atsakovas Inspekcija atsiliepimu prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 155-158). Atsiliepime paaiškina, kad Inspekcija gavusi pareiškėjų 2018-09-06 skundą dėl galimai neteisėtai įrengtos katilinės daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje ir nesaugaus eksploatavimo. Inspekcija atliko faktinių aplinkybių patikrinimą, patikrinimo metu katilas nedirbo, o šildymo sistema po sunaikinimo neatstatyta, todėl katilo eksploatavimo pažeidimų pareigūnams nebuvo galimybės nustatyti. 2018-10-12 atsakyme pareiškėjams atkreipė dėmesį, kad šiuo metu galiojančių Katilinių įrengimo taisyklių 11 punktas draudžia įrengti katilines, įkomponuotas į daugiabučius gyvenamuosius namus, tačiau taisyklių 1 punkte nurodyta, kad jos yra privalomos projektuojant ir rekonstruojant veikiančias katilines. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr.1-172 patvirtinto Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statinių rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašo 24 punktą, katilo iki 5 MW galios pakeitimas nauju, nekeičiant jo tipo, ar demontavimas priskiriamas šilumos gamybos įrenginių kapitalinio remonto darbams.
Pareiškėjai 2018-09-06 skunde paminėjo, kad katilinės įrengimas prieštarauja Taisyklių 8 punktui, 100 punktui, 100.4 papunkčiui, 102 punktui, taip pat kyla abejonių, ar katilinė atitinka Katilinių įrengimo taisyklių 1, 4, 9.3, 11, 22. 22.1, 24, 24.1, 24.6, 27, 112, 115, 116, 118, 120, 127, 153, 168, 169, 411, 414 punktus. Inspekcija jau minėto, jog katilo iki 5 MW galios pakeitimas nauju, nekeičiant jo tipo, ar demontavimas priskiriamas šilumos gamybos įrenginių kapitalinio remonto darbams. Pareiškėjų keliami klausimai dėl statybos darbų teisėtumo pirmiausia turi būti sprendžiami pirmiausia CK 4.84 straipsnių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka statytojo atstovo (pastato administratoriaus). Šiuo metu yra paskirtas administratorius UAB „Švenčionių švara“ ir priimtas 2018-11-21 sprendimas Nr.1 dėl daugiabučio namo šildymo sistemos pertvarkymo.
Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2018-12-21 įsakymu Nr.1-324 patvirtintų Inspekcijos nuostatuose nenumatyta Inspekcijos funkcija dalyvauti bendrojo naudojimo objektų valdytojo paskyrimo procese, ar kontroliuoti valdytojo veiksmus jam priimant sprendimus dėl šildymo ar karšto vandens sistemų keitimo. Mano, kad ginčijamame 2018-10-12 rašte Inspekcija atsakė į esminius pareiškėjų klausimus dėl katilinės įrengimo teisėtumo ir dėl atitikimo Katilinių įrengimo taisyklių reikalavimams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2018-10-12 rašto Nr. 2R-3338, kuriuo pareiškėjai buvo informuoti apie 2018-09-06 skundo nagrinėjimo rezultatus, taip pat Komisijos 2018-12-18 sprendimo Nr. 3R-556(AG465/03-2018) priimto išnagrinėjus pareiškėjų skundus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018-09-06 skundu pareiškėjai kreipėsi į Inspekcijos Utenos teritorinį skyrių prašydami atlikti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) rūsyje įrengtos katilinės įrengimo teisėtumo patikrinimą, taip pat atlikti jos techninio eksploatavimo galimybių patikrą, uždrausti katilinę eksploatuoti ir įpareigoti V. R. ją demontuoti. Skunde Inspekcijai pažymėta, jog pareiškėjo P. D. manymu, šios katilinės įrengimas prieštarauja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr.1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių I d. 5 p., III d. 8 p. nuostatoms, nes katilinę kūrena atsitiktiniai žmonės, VII d. 100 p., nes katilinę įrengė „vietiniai specialistai“, po to, kai firma „Stropuva“ atsisakė ją įrengti, VII d. 100.4 p., nes įrengtas didelio galingumo katilas, taip pat kyla abejonių, ar V. R. turi dokumentus būtinus pagal 102 p. nuostatas. Taip pat skunde nurodoma, jog kyla abejonių dėl katilinės atitikimo Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2019-09-16 įsakymu Nr.1-249 patvirtintų Katilinių įrenginių įrengimo taisyklių 1 skyriaus 1, 4, 9.3, 11, 22, 22.1, 24, 24.1, 24.6, 27, 112, 115, 116, 118, 120, 127, 153, 168, 169, 411, 414 punktus (Komisijos byla, l. 54-55).
Tirdami pareiškėjų skundą Inspekcijos Utenos teritorinio skyriaus vedėjais V. P. ir šio skyriaus vyriausiasis specialistas A. D. atliko skunde nurodytų aplinkybių patikrinimą ir surašė 2018-10-03 Faktinių aplinkybių patikrinimo aktą Nr.180V8-34. Šio patikrinimo metu iš civilinės bylos Nr.2-253-617/2018 medžiagos buvo nustatyta, kad nuo namo pastatymo (1970 m.) iki apytikriai 1980 m. namas buvo apšildomas centralizuotai iš anglimi kūrenamos katilinės, kuri buvo įrengta namo rūsyje. Vėliau (1980 – 1990 m.) namo šildymo įrenginiai buvo prijungti prie miesto centralizuoto šildymo tinklų. Apie 2002 m. buto Nr. 2 savininkė pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, atsijungė nuo centrinio šildymo sistemos ir savo buto šildymui, buvusios katilinės vietoje, rūsyje, įsirengė kieto kuro katilą, kurį apie 2011 m. pakeitė nauju kieto kuro katilu „Stropuva S40“. Nekilnojamojo turto registro duomenimis patikrinimo metu nustatyta, kad butas Nr. 2 buvo padalintas į tris butus (Nr.2, Nr.3, Nr. 5), kurie ir toliau buvo šildomi iš buvusios katilinės vietoje įrengto kieto kuro katilo „Stropuva S40“. Patikrinimo metu nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad butas Nr. 3 priklauso pareiškėjai G. P., butas yra pirmame pastato aukšte, buto šildymas numatytas registre – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Tarp buto Nr. 3 ir Nr. 5 savininkų kilus konfliktui dėl nekokybiško šildymo, buto Nr. 3 savininkė demontavo šildymo sistemą (radiatorių ir stovą) ir įsirengė elektrinį šildymą. Demontavus buto Nr. 3 šildymo sistemą, buvo pažeistas šildymo sistemos vientisumas, dėl ko nuo rūsyje įrengto katilo neteko galimybės šildytis ir butas Nr. 5, žiemos metu buto Nr. 5 šildymo sistema užšalo ir sutrūkinėjo, o šio buto savininkas su ieškiniu prieš buto Nr.3 savininką (pareiškėją) kreipėsi į teismą. Inspekcijos darbuotojai patikrinimo metu nustatė, kad katilas nedirbo, o šildymo sistema po sugadinimo neatstatyta, namo administratorius nėra paskirtas. Katilinės ir namo šildymo sistemos projektas nebuvo pateiktas. Nustatyta, kad rūsyje sumontuotas vandens šildymo katilas niekam nepriklauso, o tai reiškia, kad tai yra pastato bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos dalis. Taip pat buvo nustatyta, jog pagal namo statybos metu galiojusį teisinį reglamentavimą po namu, rūsyje buvo numatyta ir įrengta anglimi kūrenama katilinė, o šiuo metu įrengto katilo „Stropuva S40“ pagrindiniai parametrai neviršija tuo metu nustatytų techninių reikalavimų (Komisijos byla, l. 63, 64-65).
Nesutikdami su Inspekcijos atsakymu pareiškėjai 2018-10-16 prašymu kreipėsi Inspekcijos viršininką parašydami atsiųsti kompetentingą specialistą patikrinimui atlikti (Komisijos byla, l. 11-12). Į šį prašymą 2018-10-29 raštu Nr.2R-3497 Inspekcijos atsakė, jog visi atsakymai į keliamus klausimus yra pateikti Inspekcijos 2018-10-12 rašte Nr. 2R-3338 (Komisijos byla, l. 13).
Nesutikdami su Inspekcijos 2018-10-12 raštu Nr. 2R-3338 ir siekdami pakartotinio patikrinimo pareiškėjai pateikė skundą Komisijai, kuri byloje ginčijamu 2018-12-18 sprendimu Nr.3R-556(AG-465/03-2018) pareiškėjų skundą atmetė (Komisijos byla, l. 81-84). Komisija pripažino, jog pareiškėjų netenkina Inspekcijos 2018-10-03 atlikto faktinių aplinkybių patikrinimo rezultatai, jo metu nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados. Pareiškėjai siekia naujo patikrinimo, tačiau argumentų ir įrodymų, jog atliktas patikrinimas buvo netinkamas, nepateikia.
Byloje yra kilęs ginčas dėl pareiškėjų skundo tyrimo metu Inspekcijos atlikto faktinių aplinkybių patikrinimo ir Inspekcijos 2018-10-12 rašte padarytų išvadų, taip pat Komisijos sprendimo, kuriuo nebuvo patenkintas pareiškėjų skundas.
Ginčo teisinius santykius, be kita ko, reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (redakcija, galiojusi 2018-07-16 iki 2019-01-01) ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016-03-08 įsakymu Nr.1-83 patvirtintos Skundų nagrinėjimo Valstybinėje energetikos inspekcijoje prie Energetikos ministerijos taisykles (toliau – ir Skundų nagrinėjimo taisyklės), kurių 1 punktas nustato, jog Skundų nagrinėjimo taisyklės reglamentuoja skundų dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi nagrinėjimą Inspekcijoje. Pagal Skundų nagrinėjimo taisyklių 40 punktą, nagrinėdama skundus Inspekcija, be kita ko, turi teisę naudoti su nagrinėjimu susijusią kitais tikslais Inspekcijos gautą informaciją (40.5 p.); paprašyti pateikti paaiškinimus, gauti dokumentus ir paaiškinimus, apklausti pareiškėją ir kitus suinteresuotus asmenis (40.6p.); atlikti faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje (40.7 p.). Nagrinėdama skundą Inspekcija privalo skundą išnagrinėti nešališkai, objektyviai, skaidriai, veiksmingai (41.1. p.); pareiškėjui atsakyti į visus skunde iškeltus klausimus; neatsakius nors į vieną iš keliamų klausimų, nurodyti priežastis, dėl kurių nebuvo galima priimti sprendimo tuo klausimu (41.2 p.).
Skundų ir prašymų nagrinėjimą reglamentuojančio Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalis numato, jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui.
Pareiškėjais nesutikdami su Inspekcijos atliktu jų skundo nagrinėjimu nurodo ir skundą teismui grindžia tuo, jog nagrinėjant jų skundą nebuvo atsakyta į visus skunde keliamus klausimus dėl katilinės įrengimo teisėtumo ir jos techninio eksploatavimo galimybių, atsakovas atliko tik vizualinę objekto patikrą, tačiau nebuvo atliktas ir pateiktas teisinis vertinimas. Su šiais pareiškėjų argumentais teismas nesutinka.
Kaip matyti iš pareiškėjų skunde nurodytų aplinkybių į Inspekciją pareiškėjai kreipėsi siekdami įrodyti savo teisumą bei ieškinio nepagrįstumą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-253-617/2018 (I t. b.l. 85-86, 89-91).
Kaip jau buvo minėta, nagrinėdama skundus Inspekcija turi teisę atlikti faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje, taip pat gauti skundo nagrinėjimui reikiamus dokumentus ir paaiškinimus. Būtent toks Skundų nagrinėjimo taisyklėse ir Viešojo administravimo 30 straipsnyje numatytas patikrinimas buvo atliktas pareiškėjų skundo nagrinėjimo metu, o jo metu nustatytos aplinkybės užfiksuotos 2018-10-03 surašant Faktinių aplinkybių patikrinimo aktą Nr.180V8-34. Apie šį patikrinimą buvo informuoti pareiškėjai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėjų skundo aplinkybių tyrimas buvo atliekamas laikantis tiek Viešojo administravimo, tiek skundų nagrinėjimą Inspekcijoje reglamentuojančių taisyklių nuostatų.
Taip pat nesutikrina su pareiškėjų argumentais, jog ginčijame Inspekcijos 2018-10-12 rašte nėra pateiktas teisinis katilinės įrengimo aplinkybių vertinimas. Pažymėtina, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nuo namo pastatymo iki 1980 m. jis buvo apšildomas iš namo rūsyje įrengtos anglimi kūrenamos katilinės, kurioje apie 2002 m. buvo įrengtas kieto kuro katilas, kuris vėliau (apie 2011 m.) pakeistas nauju kieto kuro katilu „Stopuva S40“. Dėl katilinės atitikimo Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2019-09-16 įsakymu Nr.1-249 patvirtintų Katilinių įrenginių įrengimo taisyklėms ginčijame rašte Inspekcija paaiškino, kad šių taisyklių pagal Katilinių įrenginių įrengimo taisyklių 1 punktą, jos yra privalomos projektuojant naujas ir rekonstruojant veikiančias katilines, kuriose įrengti garo ir vandens šildymo katilai nepriklausomai nuo jų galingumo. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr.1-172 patvirtinto Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašo 24 ir 24.1 punktus katilo iki 5 MW pakeitimas nauju, nekeičiant jo tipo, ar demontavimas, priskiriamas šilumos gamybos įrenginių kapitalinio remonto darbams. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kieto kuro katilas šio dydžio nesiekia (Komisijos byla, b.l. 13-141), todėl Inspekcija pripažino, jog katilo pakeitimo darbai laikytini kapitalinio remonto darbais, kuriems pareiškėjų minimos Katilinių įrenginių įrengimo taisyklės nėra taikomos.
Patikrinimo metu nustačius, jog katilas nedirbo, o šildymo sistema po sugadinimo nebuvo atstatyta, Inspekcijos darbuotojai neturėjo galimybės įvertini katilo eksploatavimo ir nustatyti galimų jo eksploatavimo pažeidimų. Teismas pažymi, jog Skundų nagrinėjimo taisyklių 41.2 p. numato, jog negalint atsakyti į skunde keliamus klausimus (klausimą) būtina nurodyti priežastis, dėl kurių šiuo klausimu nebuvo galima priimti sprendimo. Įvertinus pareiškėjams pateikto atsakymo į skundą nuostatas, matyti, jog Inspekcija nurodė pagrįstas priežastis (šildymo sistemos sugadinimas) dėl kurios negalėjo įvertinti katilo eksploatacijos ir nustatyti jo galimų pažeidimų.
Skunde Inspekcijai pareiškėjai taip pat nurodė, jog katilinės įrengimas ir eksploatacija neatitinka Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr.1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių I d. 5 p., III d. 8 p. nuostatoms, nes katilinę kūrena atsitiktiniai žmonės, VII d. 100 p., nes katilinę įrengė „vietiniai specialistai“, taip pat abejojama, ar V. R. turi dokumentus būtinus pagal 102 p. nuostatas. Teismas pažymi, jog pareiškėjų minimas taisyklių 5 p. netekęs galios, 8 p. pateikiamos Taisyklėse vartojamos sąvokos, tačiau pareiškėjai detaliau neatitikimo šio punkto nuostatoms nedetalizuoja. Pasisakydama dėl pareiškėjų argumentų dėl netinkamų daugiabučio pastato šildymo sistemos priežiūros bei šildymo būdų pakeitimo Inspekcija pagrįstai nurodė, jog šie pareiškėjų keliami klausimai turėtų būti sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 6 straipsniu, CK 4.83 straipsniu bei Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.98 punktu, ir nustačiusi, jog pastatas neturi administratoriaus, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjų skundą šioje dalyje persiuntė Švenčionių rajono savivaldybės administracijai, prašydama priimti sprendimą dėl pastato administratoriaus paskyrimo. Taip pat nurodydama o paskirtą administratorių įpareigoti kuo skubiau, ne vėliau kaip iki 2018-12-01 priimti sprendimą dėl namo šildymo sistemos pertvarkymo bei butų šildymo būdų. Kaip matyti iš į administracinių ginčų bylą pateikto UAB „Švenčionių švara“ 2018-11-28 rašto Nr.S-1151 (Komisijos byla, l. 177) Inspekcija informuota apie tai, jog 2018-11-21 įvykusiame susirinkime nuspręsta palikti du namo patalpų šildymo būdus (centralizuotą šildymą ir šildymą elektra), o buto Nr. 5 savininkui pasiūlyta pasirinkti vieną iš šių būdų, demontuojant kieto kuro katilą.
Teismas, įvertinęs, pareiškėjų skundo nagrinėjimo procedūrą, pateiktus atsakymus, jų išsamumo aspektu, taip pat atsakymų į skunde keliamus klausimus atitikimą teisės aktų nuostatoms, daro išvadą, kad ginčijamame Inspekcijos 2018-10-12 rašte dėl pareiškėjų skundo nagrinėjimo motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, jame atsakyta į visus esminius Inspekcijos kompetencijai priskirtus pareiškėjų skundo klausimus. Nenustatyta, kad nagrinėjant skundą buvo padaryti kokie nors procedūriniai pažeidimai, kurie būtų pagrindas pripažinti neteisėtu ginčijamą atsakovės raštą. Teismo vertinimu, Komisijos sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas faktiniais duomenimis ir išsamus, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjų nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjų G. P. ir P. D. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.